- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- 2A-1202-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01154-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Tomas Romeika, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- A. C.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. ir atsakovės A. C. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo ir 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. patikslintą ieškinį ir atsakovės A. C. patikslintą priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. C., Š. C..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. C. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus:
1.1. ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe turto valdymą nutraukti ir turtą padalinti, ieškovui V. C. asmeninės nuosavybės teise pripažįstant: 1) savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 240 Eur vertės, registruotą V. C. vardu; 2) namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini): 200 Eur vertės kampinį minkštą baldą (audinio užvalkalas), 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą iš Jysk, 100 Eur vertės šaldytuvą „Bosh“, 180 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 30 Eur vertės gartraukį, 70 Eur vertės skalbimo mašiną LG, 150 Eur vertės viryklę su orkaite, 70 Eur vertės vonios baldų komplektą (po kriaukle pastatoma ir kabinama spintelė), 50 Eur vertės televizorius „Samsung“, 80 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“, 90 Eur vertės traktoriaus žoliapjovę ir baldus, kuriuos pagaminau pats savo rankomis, iš savo medžiagų (medieną paveldėjau iš tėvo) bendros 200 Eur vertės: medinę dvigulę lovą, medinę viengulę lovą, medinį svetainės stalą, kavos staliuką, veidrodį, - bendros 1 270 Eur vertės;
1.2. ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe turto valdymą nutraukti ir turtą padalinti, atsakovei A. C. asmeninės nuosavybės teise pripažįstant: 1) 220 Eur pinigines lėšas už parduotą automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 220 Eur vertės, kuris buvo registruotas A. C. vardu; 2) namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini): 180 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“, 20 Eur vertės batų spintelę, 50 Eur vertės gartraukį, 120 Eur vertės elektrinę viryklę su orkaite, 40 Eur vertės sekciją, 50 Eur vertės minkštą dalį, kurią sudaro sofa ir du foteliai, 40 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“, 100 Eur vertės televizorių „Samsung“, baldus, kuriuos pagaminau savo rankomis, iš tėvo paveldėtos medienos medžiagų: 60 Eur vertės medžio masyvo virtuvinį stalą, 150 Eur vertės svetainės stalą, 50 Eur vertės TV spintelę, 50 Eur vertės stalą po akvariumu, 50 Eur vertės veidrodį, 120 Eur vertės medinę dvigulę lovą, 70 Eur vertės barą (pertvarą); ir baldą - 450 Eur vertės medžio sekciją, kuri buvo pirkta atsakovės iniciatyva, bei 20 Eur vertės „TomTom“ navigaciją, 20 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį, 30 Eur vertės aukšto slėgio plovimo aparatą, esančius (duomenys neskelbtini); visi šie daiktai bendros 1 770 Eur vertės;
1.3. ieškovo asmeniniu turtu pripažinti 8 bičių avilius, bendros 360 Eur vertės rinkoje;
1.4. iš atsakovės A. C. ieškovo naudai priteisti 240 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;
1.5. iš atsakovės A. C. ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 131-137).
2. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo nutraukta ieškovo V. C. ir atsakovės A. C. santuoka. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, kompensacijų priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodydamas, kad dalinant likusį sutuoktinių turtą, kuris nebuvo pasidalintas 2010-09-09 sutuoktinių turto pasidalinimo sutartim, turėjo būti atsižvelgta, kokios vertės turtas minėta sutartimi jau yra atitekęs ieškovei ir atsakovei ir, vadovautis ne tik įstatymo formaliąja raiška, bet ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, spręsti dėl likusio turto padalinimo. Taigi, liko pasidalinti atsakovės vardu buvusį įregistruotą automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 220 Eur vidutinės rinkos vertės, kurį atsakovė pardavė; savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 240 Eur vertės, registruotą V. C. vardu; 1 250 Eur bendros vertės namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini) bei 1 790 Eur bendros vertės namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini). Dalintino santuokinio turto balansas yra 3 500 Eur. Vertės yra nustatytos pagal tokio ar analogiško turto rinkos kainas, galiojančias šiuo metu. Ieškovo prašomas turto padalijimo būdas yra optimaliausias ir geriausiai atitinkantis faktinę padėtį bei ieškovo ir atsakovės poreikius ir interesus. Šis turtas buvo įgytas konkrečioms patalpoms apstatyti, konkretiems ieškovo ir atsakovės poreikiams bei interesams patenkinti ir todėl turėtų būti dalijamas, atsižvelgiant į tai, kieno iniciatyva ir kieno poreikiams patenkinti buvo įgytas arba pagamintas/pritaikytas daiktas. Tokiu būdu natūra dalinant turtą ieškovui atitektų 1 510 Eur vertės turto, o atsakovei – 1 990 Eur vertės turto. Pas ieškovą name yra sūnaus pirktas jo odinis minkštas kampas, kurį, sūnui pareikalavus, turės grąžinti jam ir kuris nėra dalintinas tarp ieškovo su atsakove kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas. ieškovas asmeninės nuosavybės teise valdo turtą, kurį paveldėjo iš savo tėvo S. C. ir dėdės A. C.: ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 4,00 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype esančius pastatus ir statinius: gyvenamąjį namą, pažymėtą ženklu 1A1p, jo priklausinį - priestatą, pažymėtą ženklu 1a1p, garažą, pažymėtą ženklu 2I1b, sandėlį, pažymėtą ženklu 1i1b, kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (šulinį), ratinį traktorių MTZ Belarus-082BS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą Taskento TG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą remontavo, o ūkio pastatą – sandėlį ir laiptinę į gyvenamojo namo rūsį, esančius (duomenys neskelbtini), pastatė savo jėgomis ir naudodamas paveldėtas statybines medžiagas. Atsakovė nei savo darbu, nei asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie ieškovo asmeninio turto pagerinimo. Laisvų santuokinių lėšų, kurias būtų galėję skirti šiam tikslui, neturėjo. Santuokinės lėšos buvo skirtos pragyvenimui, jų nebuvo daug ir pastoviai trūkdavo. Atsakovei yra atitekęs 13 130 Eur nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo pirktas iš ieškovui su atsakove skolintų lėšų, o skolą ieškovas grąžino iš tėvo jam asmeniškai dovanotų pinigų. Be to, ieškovas 2009-2010 m. šį butą suremontavo. Atkreipė dėmesį, kad sūnui Š. 2014-08-04 sutuoktiniai dovanojo garažo boksą Nr. 103 ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (ant Nemuno kranto). Šis garažo boksas ieškovui buvo jo tėvo perleistas, vėliau jį 2010-02-20 ieškovas įregistravo savo nuosavybėje, o žemė iš valstybės po juo buvo išpirkta 2011-03-22, tad šio nekilnojamojo turto nuosavybė buvo įregistruota ieškovo su atsakove vardu, nors faktiškai pats garažo boksas buvo ieškovo asmeninė nuosavybė. Ieškovo asmenis turtas yra ir 8 vnt. bičių avilių, kuriuos ieškovas pats pagamino prieš daugiau kaip 10 metų iš tėvo S. C. paveldėtos medienos, naudojant iš tėvo paveldėtas stakles ir įrankius, išimtinai ieškovo darbu. Iš 8 bičių avilių, 6 aviliai yra patenkinamo stovio ir tokio avilio vertė rinkoje yra 50-60 Eur, kiti 2 aviliai yra avarinės būklės ir jų vertė gali būti 10 Eur. Tad bendra šio turto vertė rinkoje yra 380 Eur. Kaip matyti iš 2008-02-08 išduoto bityno paso Nr. 38, bityno, kaip verslo veikla, nutrūko 2010 m. ir nuo šių metų bityne esančių bičių šeimų tik mažėjo, jos keitėsi (išmirė, atskrido svetimi priklydę bičių spiečiai, kitas bitininkas dovanojo ieškovui bičių šeimų ir t.t), kol galų gale jų beliko tik 2 vnt. Šios šiuo metu likusios dvi bičių šeimos nėra ieškovo ir atsakovės santuokinis turtas, nes jis nėra įgytas jiems gyvenant santuokoje.
3. Atsakovė A. C. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus:
3.1. teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikyti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.;
3.2. pripažinti 42 390 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine V. C. ir A. C. nuosavybe.
3.3. priteisti V. C. asmeninėn nuosavybėn 42 390 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už V. C. atitenkančius nekilnojamuosius daiktus iš V. C. priteisti A. C. 21 195 Eur piniginę kompensaciją;
3.4. už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus priteisti iš V. C. A. C. 3150 Eur piniginę kompensaciją;
3.5. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus kilnojamuosius daiktus taip: 1) A. C. priteisti 220 Eur pinigines lėšas už parduotą automobilį Mazda 323, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir 630 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): virtuvės baldų komplektą; šaldytuvą „Snaigė“; batų spintelę; gartraukį; elektrinę viryklę su orkaite; bevertę sekciją, bevertį minkštų baldų komplektą, susidedantį iš sofos ir dviejų fotelių; skalbimo mašiną „Bosh“; televizorių „Samsung“; medžio masyvo virtuvės stalą; svetainės stalą; TV spintelę, stalą po akvariumu; veidrodį; medinę dvigulę lovą, barą (pertvara); V. C. priteisti 7 335 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 240 Eur vertės savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 470 Eur vertės medžio sekciją;? 225 Eur vertės kampinį minkštą baldą „Maxi“ (su audinio užvalkalu); 1 000 Eur vertės odinį minkštą kampą; 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą, pirktą Jysk; 200 Eur vertės kieto kuro židinį „Vienybė“; 160 Eur vertės šaldytuvą „Bosch“; 230 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 40 Eur vertės gartraukį; 80 Eur vertės skalbimo mašiną „LG“; 200 Eur vertės viryklę su orkaite; 100 Eur vertės vonios baldų komplektą (kabinamą ir po kriaukle pastatomą spinteles); 200 Eur televizorių „Samsung“; 200 Eur vertės baldus: medinę dvigulę lovą; medinę viengulę lovą; medinį svetainės stalą; kavos staliuką; veidrodį; 250 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“; 760 Eur vertės traktoriaus žoliapjovę; 420 Eur vertės saulės kolektorių; 200 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“; 100 Eur vertės mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy XCover3“; 750 Eur vertės 5 vienetus bičių avilių (vieno avilio su bičių šeimyna vertė yra 150 Eur); 100 Eur vertės palapinę - namelį, pirktą medaus ruošimui; 50 Eur vertės plastmasinį stalą ir 4 kėdes; 70 Eur vertės dvi kubines vandens talpas (vienos talpos vertė 35 Eur); 20 Eur vertės šašlykinę; 50 Eur vertės akumuliatorinį suktuką; 60 Eur vertės perforatorių; 80 Eur vertės kampinį šlifuoklį; 30 Eur vertės mažas medžio pjaustymo stakles; 100 Eur vertės dideles medžio pjaustymo stakles; 100 Eur vertės plytelių pjaustymo prietaisą; 50 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį; 50 Eur vertės aukšto slėgio kerkerį; 400 Eur vertės suvirinimo aparatą; 50 Eur vertės automobilinę navigaciją „TomTom“; 250 Eur vertės kieto kuro katilą-žvakę;
3.6. Priteisti iš ieškovo V. C. atsakovei A. C. 3 242,5 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančius didesnės vertės kilnojamuosius daiktus.
3.7. Priteisti iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas (8 t., b. l. 1-9).
Žemesnės instancijos teismas
4. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2929 sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, kompensacijos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šalys negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2010-09-09 ir po 2010-09-09 šalių bendroji jungtinė nuosavybė nenutrūko, ji buvo tęsiama; pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad Šalys buvo pradėję bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalijimą; nustatė, kad 2006-05-10 ieškovas paveldėjo gyvenamąjį namą ir statinius, kurių vertė buvo 10 703,78 Eur ir žemės sklypą, kurio vertė buvo 81,67 Eur i tarp šalių nėra ginčo, kad buvo atliekami pastatų pagerinimo darbai, pastatytas naujas statinys, laiptinė, žemės sklype pasodinti vaismedžiai ir kiti medžiai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti atliktų pagerinimų vertę ir ją padalinti; dalintinas turtas yra rinkos kainų skirtumas, sukurtas bendra sutuoktinių veikla; dalinant kilnojamuosius daiktus atsižvelgtina į jų vertę bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, be to privalu įtraukti visus kilnojamuosius daiktus į dalintino turto balansą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė patikslino priešieškinio reikalavimus, nes gyvendami santuokoje sutuoktiniai per dešimties metų laikotarpį, apimantį nuo 2006 m. iki 2016 metų, į paveldėtą ieškovo sodybą investavo bendras lėšas ir darbą, siekdami rekonstruoti sodybą ir pritaikyti ją savo poreikiams, kad galėtų joje nuolat gyventi. Statinių pokyčiai matyti iš byloje esančių nekilnojamojo daiktų kadastrinių matavimų bylų, kuriose užfiksuoti duomenys 2006-03-07 ir 2017-08-18 laikotarpiu. Esamą statinių būklę patvirtina teismui pateiktos fotografijos. Sodyboje buvo pastatytas naujas statinys - pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo įregistruotas ieškovo asmenine nuosavybe nepaisant, kad buvo pastatytas santuokos metu. Esminį statinių pagerinimą įrodo atsakovės pateikti sąskaitų išrašai apie įgytas statybines medžiagas bei atsakovės nurodyti ir ieškovo nepaneigti santuokos metu atlikti statybos darbai: apšiltintas namo fasadas, gyvenamasis namas apkaltas plastikine dailylente, apskardinti langai, palangės, sumontuota lietaus surinkimo sistema, nupirkta ir uždėta skarda rūsio stogui, nupirkta ir sudėta 11 naujų plastikinių langų, nupirkta ir sudėta 3 vnt. naujų lauko durų, apibetonuota namo išorinė dalis, prie pagrindinio įėjimo išbetonuotas prieangis, išbetonuoti rūsio laiptai, rūsio patalpoje įdėtos šarvo durys, išbetonuoti verandos pamatai, sumontuotos namo inžinerinės sistemos, iš esmės pakeistas ir suremontuotas gyvenamojo namo vidus, pastatytas naujas statinys - pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo eksperto J. U. 2020-03-26 nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 230 konstatuota, kad bendru sutuoktinių darbu ir lėšomis atliktų pagerinimų vertė yra 14 740 Eur, kas reiškia, kad atlikti pagerinimai viršijo ieškovo paveldėtą turtą 2006 m., kuris paveldėjimo metu buvo vertinamas 10 703,77 Eur. Iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo atliktos ir kitos investicijos: sumokėta už kadastrinius statinių matavimus, už žemės sklypo geodezinius matavimus ir duomenų tikslinimą. Iš bendrų santuokinių lėšų buvo mokami mokesčiai sodybos išlaikymui (atliekų mokestis, žemės mokestis ir kiti). Ekspertizės aktu nustatyta, kad vertinant statinius rinkos kaina, 2006-05-24 jų vidutinė rinkos vertė buvo 17 170 Eur, o 2016-09-01 rinkos vertė buvo 42 390 Eur. Akivaizdu, kad rinkos vertė pakito ne tik dėl rinkos pokyčių, o taip ir dėl to, kad rekonstruota sodyba tapo patraukli pirkėjui, nes rekonstrukcijai buvo panaudotos šiuolaikiškos statybos medžiagas, įrengtas vandentiekis ir nuotekos, įrengtas kelias ( privažiavimą prie sodybos), sutvarkyta aplinka, pasodinti medžiai, vaismedžiai ir kt. Žemės sklypo pagerinimo darbus kartu su investuotomis lėšomis atsakovė vertina 6 300 Eur, todėl ieškovas privalo išmokėti atsakovei 3 150 Eur piniginę kompensaciją. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys įsigijo kilnojamuosius daiktus, kuriuos pasibaigus bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei atsakovė prašo padalinti. 2010-09-09 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi buvo pasidalinta dalis santuokoje įgyto turto: atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 37 800 Lt vertės butas (duomenys neskelbtini), Ieškovui - 2000 Lt vertės automobilis VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktų vertės, nurodytos turto pasidalijimo sutartyje, neatitiko realios jų vertės. Teismo ekspertas J. U., NT vertės tyrimo ekspertizės akte nurodė, kad buto vertė 2010-09-01 buvo 13 130 Eur. Automobilio VW SHARAN vertė taipogi neatitiko realios vertės. Atsakovė teikia teismui 2010-09-03 skelbimus, publikuotus spaudoje, kuriuose pažymėti skelbimai su realia ieškovui atitekusio automobilio rinkos verte, kuri tuo metu buvo apie 11 000 Lt arba 3 000 Eur. Atsakovė prašo nepriteisti piniginės kompensacijos už 2010-09-09 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi jai atitekusį didesnės vertės turtą - butą (verčių skirtumas yra apie 5 000 Eur). Tuo metu, kai šalys sudarė turto pasidalijimo sutartį, jos žinojo ir suprato, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvens šalių sūnus Š. C., kuris tuo metu buvo nepilnametis (14 metų amžiaus). Dėl nurodytos priežasties šalys susitarė nukrypti nuo lygių dalių principo ir paskirti atsakovei didesnės vertės turtą su sąlyga, kad bute gyvens ir juo naudosis vienintelis šalių vaikas. Sūnus Š. iki šios dienos gyvena bute, kuris pasidalijimo sutartimi atiteko atsakovei, ir tai reiškia, kad šalys realizavo savo susitarimą. Sutuoktiniai sprendė, kad pasistačius gyvenamąjį namą ir įsikūrus sodyboje, sutuoktinių gyvenamoji vieta taps rekonstruota sodyba, o butas nuosavybės teise atiteks sūnui Š. C.. Tuo metu, kada vyko turto pasidalijimas, šalys nežinojo, kad jų santuoka iširs ir kad jos negalės įgyvendinti susitarimo apsigyventi šalių name. Ieškovas, įvertindamas jog butu naudosis ne tik sutuoktinė, bet ir sūnus, piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkantį butą neprašė ir nereikalavo. Sutartis yra teisėta, nenuginčyta, atitinkanti ieškovo ir atsakovės valią, todėl nėra teisinio pagrindo kompensuoti ieškovui 2010 m. sutartimi atsakovei atitekusį didesnės vertės turtą.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, A. C., pateikė atsiliepimą į patikslintus ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis po ½ priklauso jai ir ieškovui. Tarp bendraturčių nenustatyta naudojimosi juo tvarka, tačiau pagal abiejų žodinį susitarimą visu žemės sklypu naudojasi ieškovas. Netiesa, kad žemės sklypas buvo apleistas, jokių pagerinimų atsakovė jame neatliko. Iki mirties šioje sodyboje gyveno ieškovo tėvas jis buvo darbštus žmogus, žemė buvo prižiūrėta, išdirbta ir apsodinta. Ieškovo tėvas ruošėsi statyti kitą medinį name tame sklype, todėl iš savo motinos miško parsivežė statyboms daug įvairios medienos ir ją paruošė bei sandėliavo ūkiniame pastate, taip pat ir lauke. Be įvairios medienos S. C. ieškovui paliko daug įvairių įrankių bei staklių. Jų pavadinimų nežino, bet žino, kad jos skirtos medžiui ir metalui apdirbti, gręžti, pjauti ir pan. Visas medžiagas, įrankius bei stakles ieškovas naudojo namo remontui, ūkinio pastato statybai, langų bei durų, baldų ir avilių gamybai. Ieškovas dirbo pats savo jėgomis arba padedant kaimynui, kuris padėjo pastatyti ūkinį pastatą ir išlygino ant kelio buvusias krūvas žvyro iš statybinio laužo. Sodyboje atsakovė jokių statybos darbų nedirbo. Jai yra žinoma, kad bičių šeimas ieškovas yra gavęs dovanų iš savo draugo bitininko. Ieškovo tėvas, pardavęs savo 3 -jų kambarių butą (duomenys neskelbtini), ieškovui dovanojo pinigus, kad šis atiduotų paskolą atsakovės brolio dabartinei sutuoktinei S. S., skolinusiai pinigus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui (8 t., b. l. 126-128).
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, Š. C. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog odinis baldų komplektas buvo įgytas 2015 m. kovo 10 d. Baldai buvo įgyti jo tėvų sprendimu, tikslu juos patalpinant sodyboje. Sąskaitos išrašytos ieškovo vardu. Dalį lėšų tėvai turėjo, o 600 Eur pritrūko, nes buvo perkama sekcija, todėl likusius 600 Eur tėvams jis pridėjo (paskolino). Tėvai žinojo, kad ši suma turi būti jam grąžinta. 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu atsakovė grąžino trečiajam asmeniui 600 Eur sumą, sumokėtą už baldų komplektą. Nešiojamasis kompiuteris buvo įgytas ieškovo poreikiams ir jo prašymu. Nors garantinis kompiuterio „Tochiba“ pasas ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo sutartis buvo išrašyta trečiojo asmens vardu, tačiau 1 329 Lt (384,91 Eur) sumokėjo tėvų lėšomis (grynaisiais pinigais), kurias padavė ieškovas. Šiuo metu kompiuteris yra pas ieškovą, jo įsigijimo kaina buvo 385 Eur, po dviejų metų jo vertė galėjo būti 200 Eur. Ta pati situacija buvo ir su telefonu, kuris buvo užsakytas trečiojo asmens vardu bei sudaryta sutartis, už kurį buvo atsiskaityta atsakovės pinigais (198,02 Eur), tačiau šiuo telefonu naudojasi ieškovas. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad plytelių pjaustymo prietaisas yra pas trečiąjį asmenį. Minėtas daiktas, kaip ir visi kiti, liko pas ieškovą. Byloje yra sąskaita ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, įrodantis 615,99 Lt (178,40 Eur) apmokėjimą už plytelių pjaustymo įrenginį. Minėtą sąskaitą apmokėjo atsakovė. Pakeitęs namo spyną ieškovas šio prietaiso neatidavė. Suvirinimo aparatas, kurio vertę atsakovė yra nurodžiusi 400 Eur, buvo įgytas 2013 m. Tuo metu jis kainavo 2 000 Lt (579,24 Eur). Aparatas buvo perkamas Vilniuje, jo pirkime dalyvavo ir trečiasis asmuo. Saulės kolektoriaus gamybai buvo naudojamos naujai įgytos medžiagos ir įranga. Tėvų prašymu jis užsakė VšĮ „Sprendimas“ plokštelinį šilumokaitį, dėl ko sąskaita buvo išrašyta jo vardu. Patvirtino, jog medžiaginį minkštų baldų komplektą (kampą) paliko geros būklės. Mediena, kuri buvo palikta po senelio mirties, nebuvo naudojama gyvenamojo namo renovacijai ir ūkinio pastato statybai, nes nebuvo tinkama. Ji iki šiol yra sandėliuojama (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 15-18).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) ieškovui V. C. ir atsakovei A. C. turtinėms teisėms teisines pasekmes taikė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; 2) pripažino V. C. ir A. C. nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) ieškovui V. C. asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir kilnojamuosius daiktus: 240 Eur vertės savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt bičių šeimų, kurių bendra vertė 120 Eur; namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini):100 Eur vertės plytelių pjaustymo prietaisą; 50 Eur vertės plastmasinį stalą su 4 kėdėmis; 70 Eur vertės dvi vandens talpas; 213 Eur vertės kampinį minkštą baldą „Maxi“ (su audinio užvalkalu), 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą, pirkta Jysk; 130 Eur vertės šaldytuvą “Bosch”; 205 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 35 Eur vertės gartraukį; 75 Eur vertės skalbimo mašina „LG”; 175 Eur vertės viryklę su orkaite; 85 Eur vertės vonios baldų komplektą; 195 Eur vertės televizorių „Samsung”; 200 Eur vertės baldus: medinę dvigulę lovą, medinę viengulę lovą, medinį svetainės stalą, kavos staliuką, veidrodį, 134 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“; 295 Eur vertės traktorių - žoliapjovę, 35 Eur „TomTom“ navigacija, 50 Eur vertės aukšto slėgio kerkerį, 410 Eur medžio sekciją, 35 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį; 4) atsakovei A. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 165 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 75 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“, 20 Eur vertės batų spintelę; 40 Eur vertės gartraukį, 105 Eur vertės elektrinę viryklę su orkaite, 40 Eur vertės sekciją, 35 Eur vertės minkšta dalį, kurią sudaro sofa ir du foteliai, 30 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“, 75 Eur vertės televizorių „Samsung“, 45 Eur vertės virtuvinį stalą, 100 Eur vertės svetainės stalą, 35 Eur vertės TV spintelę, 35 Eur vertės stalą po akvariumu, 35 Eur vertės veidrodį, 80 Eur vertės medinę dvigulę lova, 45 Eur vertės barą (pertvara); kilnojamuosius daiktus, (duomenys neskelbtini): akumuliatorinį suktuką, kampinį šlifuoklį, perforatorių, 600 Eur vertės odinį minkštą baldų kampą; 5) priteisė atsakovei A. C. iš ieškovo V. C. 8 904 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnės vertės santuokoje įgyto turto dalį; 6) pripažino kilnojamuosius daiktus: 8 vnt. bičių avilius, telefoną “Samsung Galaxy XCover3”, mažas medžio pjaustymo stakles, dideles medžio pjaustymo stakles, suvirinimo aparatą, šašlykinę ieškovo V. C. asmenine nuosavybe; 7) priteisė ieškovui V. C. iš atsakovės A. C. 2 423 Eur bylinėjimosi išlaidų; 8) priteisė iš V. C., 812 Eur valstybės naudai už atsakovei A. C. suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei ekspertizės išlaidas; 9) priteisė valstybei iš ieškovo V. C. 8,62 Eur ir iš atsakovės A. C. 4,66 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; 10) kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė (9 t., b. l. 58-82).
8. Teismas, remdamasis liudytojų J. P., O. G., J. D., S. K. konstatavo, jog šalys vedė bendrą ūkį ir po 2010 m. rugsėjo 9 d. dalies turto pasidalinimo sutarties sudarymo, nes atsakovė nuolatos lankėsi sodyboje, dalyvavo ūkio darbuose, o jos elgesio ir išvaizdos pokyčiai dėl irstančios santuokos atsirado tik 2017 m. pradžioje, todėl teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad nuo turto pasidalijimo sutarties momento šalys pradėjo gyventi skyrium. Svarbi aplinkybė yra ir ta, kad ieškovas tik 2017 m. sausio 11 d. pakeitė durų užraktus sodyboje, o ne anksčiau, ką pats patvirtino savo procesiniuose dokumentuose, o 2017 m. kovo mėnesį išdeklaravo sūnų Š. C. iš jam priklausančios sodybos, ką nurodė pats Š. C. apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu (2018-12-10) ir šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Todėl teismas darė išvadą, kad po dalies turto padalinimo sutarties šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, o santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
9. Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo padalijimo, kompensacijos priteisimo, teismas nurodė, kad teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą sprendė, kad neginčijamai nustatyta, jog nekilnojamasis turtas po paveldėjimo buvo pagerintas iš esmės.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovo paveldėtas namas rekonstruotas iš esmės, jo būklė yra pagerėjusi esminiai tiek kiekybiniu (ploto padidėjimu), naujai pastatytu sandėliu, tiek kokybiniu požiūriu (apkaltas dailylentėmis, pakeisti langai, durys, išvedžiotas centrinis šildymas, įrengta virtuvė, vonios kambarys, suremontuoti kambariai, į antrą aukštą padaryti nauji laiptai), todėl ženkliai tapo patrauklesnis. Visi esminiai šio turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu, kai ieškovas rūpinosi pagerinimo darbais, panaudojo jiems asmenines lėšas (4 924 Eur), o atsakovė rūpinosi šeimos gerbūviu ir sutuoktinių sūnaus priežiūra. Iš 2020 m. kovo 26 d. ekspertizės akto Nr. 230, matyti, kad gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių rinkos vertė, be žemės sklypo, 2006 m. gegužės 24 d. yra 17 170 Eur, o 2016 m. rugsėjo 1 d. (kai šalys pradėjo gyventi skyrium) – 42 390 Eur. Ekspertas, atsakydamas į 3 ekspertizės klausimą (kokia dalimi nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių, sandėlio vertė laikotarpyje nuo 2006-05-24 iki 2016-09-01 pakito dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir kokia dėl atliktų pagerinimų), atsakė, kad vertė pakito minėtu laikotarpiu dėl turto rinkos pokyčių – 10 480 Eur ir dėl atliktų pagerinimų – 14 740 Eur. Todėl teismas darė išvadą, kad esminį nekilnojamojo turto vertės padidėjimą nuo 17 170 Eur 2006 m. gegužės 24 d. iki 42 390 Eur 2016 m. rugsėjo 1 d. (iki šalys pradėjo gyventi skyrium) lėmė ne tik nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiai, bet ir pilnai atlikti namų valdos įrengimo darbai.
11. Spręsdamas dėl bendrąja jungtine nuosavybe pripažinto turto padalinimo, teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų - vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Todėl teismas sprendė, kad esant nustatytai nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertei 42 390 Eur (2016-09-01 iki šalių gyvenimo skyrium dienos) ir šių pastatų rinkos vertei iki rekonstrukcijos – 17 170 Eur (2006 m. gegužės 24 d.) bei į šį turtą įdėtas ieškovo asmenines lėšas – 4 924 Eur, yra pagrindas priteisti atsakovei iš ieškovo 10 148 Eur (42 390 Eur - 17 170 Eur – 4 924 Eur = 20 296 Eur: ½) kompensaciją už jam natūra atitenkančius nekilnojamuosius daiktus.
12. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo, kompensacijos priteisimo, teismas nustatė, kad šalims gyvenant santuokoje perkami vaismedžiai, vaiskrūmiai, jie sodinami, prižiūrimi, šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė turi teisę gauti kompensaciją iš bendrų sutuoktinių lėšų už įsigytus vaismedžius, vaiskrūmius, taip pat savo darbu prisidėjus prie žemės sklypo gerinimo (neesminio). Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, priteisė iš ieškovo atsakovei 3 150 Eur (6 300 Eur: 2 = 3 150 Eur) dydžio kompensaciją.
13. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Byloje ginčas kilo dėl šių kilnojamųjų daiktų įtraukimo į dalintino turto balansą: kompiuterio “Toshiba”, telefono “Samsung Galaxy XCover3”, mažų medžio pjaustymo staklių, didelių medžio pjaustymo staklių, suvirinimo aparato, kieto kuro židinio “Vienybė”, kieto kuro katilo – žvakės, saulės kolektoriaus, 5 vnt. bičių avilių, šašlykinės, palapinės – namelio, plastmasinio stalo su 4 kėdėmis, plytelių pjaustymo prietaiso, aukšto slėgio kerkerio, odinio baldų komplekto. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių nurodomas aplinkybes sprendė, kad į dalintino turto masė, neįtrauktinas kompiuteris „Toshiba“, nes atsakovė neįrodė, jog kompiuteriu naudojasi ieškovas ir, bylos duomenimis, kompiuterį yra įsigijęs ir juo naudojasi sutuoktinių sūnus. Teismas neįtraukė ir telefono į dalintino turto masę, nes nustatė, kad tai buvo sutuoktinių sūnaus Š. C. dovana ieškovui gimtadienio proga. Dėl atsakovės siekio įtraukti į dalintino turto masę kieto kuro židinį “Vienybė”, kieto kuro katilą – žvakę, saulės kolektorių, teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad gyvenamo namo ir vandens šildymui skirti kieto kuro katilai ir saulės kolektorius, sumontuotas gyvenamajame name, yra neatskiriama nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo dalis, kurio vertė buvo įvertinta 2020 m. kovo 26 d. ekspertizės aktu Nr.230, todėl įtraukus šį kilnojamąjį turtą į dalintino turto balansą, atsakovė nepagrįstai praturtėtų dar kartą ieškovo sąskaita ir šie daiktai neįtrauktini į dalintino turto balansą. Teismas sprendė, kad į dalintino turto masę neįtrauktinos ir 20 Eur vertės šašlykinė, 30 Eur vertės mažos medžio pjaustymo staklės, 100 Eur vertės dideles medžio pjaustymo staklės, 400 Eur vertės suvirinimo aparatas, kuriuos ieškovas paveldėjo kartu su sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), arba pasigamino iš paveldėto metalo. 8 vnt. avilių teismo pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtraukti, ieškovui įrodžius, kad asmeniškai pasigamino bičių avilius iš jo tėvo po mirties paliktos ir ieškovui atitekusios medienos, nes kitų įrodymų, jog sutuoktiniai pirko medžiagas bičių avilių gamybai, į bylą atsakovė nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Tačiau 2 vnt. bičių šeimų teismas įtraukė į dalintino turto balansą, nes bičių šeimos įsigytos gyvenant santuokoje, ir vertino, kad gyvenimo skyrium pradžios laiku, t.y. 2016-09-01 vienos bičių šeimos vertė buvo 60 Eur. 100 Eur vertės palapinė – namelis, pirktas medaus ruošimui irgi nebuvo įtrauktas į dalintino turto masę, nes neįrodytas jo kaip turto išlikimo faktas.
14. Teismas į dalintino turto masę įtraukė 100 Eur vertės plytelių pjaustymo prietaisą, nes atsakovė pateikė įrodymus, kad apmokėjo už jo įsigijimą 2011 m. rugpjūčio 19 d., 50 Eur vertės plastmasinį stalą su 4 kėdėmis ir 50 Eur vertės aukšto slėgio kerkerį, nes ginčo, kad šie daiktai įgyti santuokos metu, nebuvo, o ieškovas nepateikė įrodomų pagrįsti savo teiginiams, kad šie sulūžę ir praradę vertę. Teismas taip pat sprendė, kad odinis baldų komplektas įtraukiamas į dalintino turto balansą nustatant 600 Eur vertę, kadangi sutuoktiniai už jo įsigijimą sumokėjo 600 Eur bendromis lėšomis. Įvertinęs visą kitą sutuoktinių nurodytą turtą, teismas konstatavo, kad sutuoktinių dalytiną turtą sudaro 4 612 Eur vertės kilnojami daiktai.
15. Teismas, kilnojamuosius daiktus, dėl kurių nekilo ginčo, priteisė pagal šalių reikalavimus. Odinį minkštų baldų kampą dėl kurio kilo ginčas, teismas priteisė atsakovei, atsižvelgiant į abiejų šalių interesų pusiausvyrą, į visas šio daikto įsigijimo aplinkybes, į tai, kad už likusią daikto sumą, kurią apmokėjo šalių sūnus, atsakovė jam grąžino savo asmeninėmis lėšomis, o šis daiktas gali būti naudojamas bet kuriame kitame bute. Kadangi sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o ieškovui atiteko didesnė dalis kilnojamojo turto, teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 671 Eur kompensacija.
16. Teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties 25. p., išaiškinimus, kur nurodyta, jog sudarant sutuoktinių bendro turto balansą, turi būti įvertinta ta aplinkybė, kad šalys jau yra pradėjusios bendrosios jungtinės nuosavybės pasidalinimą 2010 m. rugsėjo 9 d. sutartimi, nustatė, kad pagal minėtą sutartį atsakovei atiteko turto už 13 130 Eur sumą, o ieškovui už 3 000 Eur. Tokiu būdu atsakovė ieškovui turėtų sumokėti 5 065 Eur kompensaciją. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad ieškovui tokia kompensacija neturėtų būti priteista, dėl jos pozicijos nenuoseklumo. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina nėra tos įstatyme išvardintos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011). Taip pat atsakovės nurodyta aplinkybė, jog šalys susitarė, kad minėtas butas nuosavybės teise atiteks jų sūnui negali būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes teismas pažymi, kad vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas – vaikai neturi nuosavybės teisių į savo tėvų turtą, o tėvai neturi nuosavybės teisių į savo vaikų turtą. Atlikus tarp šalių priteisiamų sumų įskaitymą, teismas nustatė, jog atsakovei iš ieškovo priteistina 8 904 Eur (10 148 Eur +3 150 Eur + 671 Eur – 5 065 Eur) kompensacija.
17. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 5 192 Eur, o valstybė, teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei - 1 097 Eur ir pati atsakovė patyrė 2 058,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškinys yra patenkintas 76 proc., o priešieškinis 74 proc., todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 3 945,92 Eur (5 192 Eur x 76 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos 1 523 Eur (2 058,16 Eur x 74 proc.) bylinėjimosi išlaidos ir 812 Eur (1 097 Eur x 74 proc.) už advokato antrinę teisinę pagalbą bei ekspertizės išlaidas valstybei. Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė 50 roc. Atleista nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybei, teismas paskirstė ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atlikus tarp šalių priteisiamų sumų įskaitymą, teismas konstatavo, jog ieškovui iš atsakovės priteistina 2 423 Eur (3 945,92 Eur - 1 523 Eur) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
18. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo V. C. atsakovės A. C. naudai papildomai 1 026 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino atsakovei A. C. permokėtą žyminio mokesčio dalį – 100,67 Eur (9 t., b.l. 87-88). Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje atsakovė A. C. sumokėjo ne 1 031,17 Eur žyminio mokesčio, kaip nurodyta teismo sprendime dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o 1 132,17 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį. Taip pat atsakovė patyrė sekančias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur už sąmatos parengimą MB „Simava“, 1 150 Eur išlaidų teisinei pagalbai už advokato suteiktas paslaugas tuo laikotarpiu, kai atsakovei nebuvo paskirta antrinė teisinė pagalba, 2019 m. birželio 28 d. už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, viso 1 350 Eur. Dėl minėtų išlaidų nebuvo pasisakyta teismo sprendime, nors prašymai ir šias išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Kadangi priešieškinis yra patenkintas 74 proc., todėl teismas sprendė, kad iš ieškovo atsakovės naudai papildomai priteistinos 1 026 Eur (1 350 Eur x 76 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 2 549 Eur (1 523 Eur + 1 026 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
19. Apeliaciniame skunde ieškovas V. C. prašo priimti naujus įrodymus, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą skundžiamoje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį (patikslintą ieškinį) skundžiamoje dalyje tenkinti, o priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 108-121). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti, kad sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės kyla nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2010-09-09, tačiau teismas sprendime vertino ir pasisakė dėl ieškovo argumentų, kad, 2010-09-09 sudariusios dalies turto pasidalinimo sutartį, šalys nustojo kartu gyventi, bei vertino šiuos argumentus, juos atmesdamas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas abiejų šalių argumentus dėl momento (dienos), kuri laikytina faktinio bendro gyvenimo pabaiga, neatsižvelgė į Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį bei joje nustatytas faktines aplinkybes, kurios nebuvo paneigtos ar pakeistos Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi. Neįvertinęs įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų ir pripažintų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė šališką ir nepagrįstą išvadą dėl bendro gyvenimo pabaigos momento.
Žemesnės instancijos teismas
19.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi ir vertino tik atsakovės ir jos liudytojų parodymus apie tariamai bendro gyvenimo pabaigą 2016-09-01, tačiau nevertino kitų liudytojų parodymų visumoje su kitais įrodymais ir visiškai neatsižvelgė į aukščiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes. Teismams ankstesniuose sprendimuose nustačius aplinkybes, jog šalys kelis metus, iki pradėjo santuokos nutraukimo procesą, gyveno atskirose vietose ir tik retai matydavosi, o santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę, negalima teigti, kad šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė iš savo asmeninės sąskaitos nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. statybinių prekių parduotuvėse sumokėjo 1 200 Eur ir ieškovas šios aplinkybės neginčijo, kad atsakovė šias prekes nupirko jam, tačiau teismas sprendime nenurodė ir nevertino ieškovo teiginių ir paaiškinimų, kuriuos jis davė teisme ir nuosekliai nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad bet kokias atsakovės sumokėtas sumas, susijusias su sodybos remontu, ieškovas visuomet grąžindavo atsakovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į byloje esančius pačios atsakovės pateiktus banko sąskaitos išrašus (2 t., b. l.) 71-98 ir ieškovo nurodomas aplinkybes, kad 2010-10-31 atsakovė paskutinį kartą iš savo banko sąskaitos sumokėjo už ieškovo sodybos elektros energijos išlaidas (taip iki tol ji mokėjo nuolat ir tai matyti iš banko sąskaitų išrašų), o po šios datos ji daugiau niekuomet nemokėjo ir tai patvirtina, kad 2010-09-09 pasidalinusios santuokinį turtą, šalys nebevedė bendro ūkio, visus mokesčius mokėjo kiekviena atskirai už savo turtą. Byloje liudytojais apklausti V. R., V. B., B. B., S. K., parodymus raštu davęs liudytojas A. C. nurodė, kad atsakovę sodyboje matė vos kelis kartus per visą ieškovo gyvenimo ir tvarkymosi sodyboje laiką, nė vienas jos nematė ieškovui remontuojant sodybą ar statant ūkinį pastatą, o atsakovės liudytojai nurodė buvę vos kelis kartus sodyboje nuo 2006 m., kai ieškovas ją paveldėjo ir akivaizdu, kad šeimos aplinkybių nežinojo, nes bendravo retai. Atsakovė duodama parodymus patvirtino teismui ieškovo teiginius apie tai, kad jau 2012 arba 2013 m. ieškovas su atsakove kalbėjo dėl santuokos nutraukimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas neįvertino visumos aplinkybių ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, nes bendro šalių gyvenimo nebuvo nuo to laiko, kai 2010-09-09 pasidalino savo santuokinį turtą.
19.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad net ir atlikus gyvenamojo namo pagerinimo darbus, jo naudingasis plotas išliko nepakitęs, o padidėjo tik bendrasis plotas dėl išbetonuotų terasų. Jokių gyvenamojo namo pertvarkymo ar rekonstrukcijos darbų nebuvo, nes išliko visos senos konstrukcijos, sienos, stogas, perdengimai, o viduje tarp patalpų, pažymėtų indeksais 1-5, 1-6, buvo padaryta pertvara, padarant du kambarius, pilnai įrengtas vonios/WC kambarys, pakeista apšildymo sistema ir atliktas tik būtinas remontas iš labai nebrangių medžiagų ir ieškovo tėvo ūkyje paliktų statybinių medžiagų, kurios visos buvo naudojamos tiek namo vidaus patalpų remontui, tiek terasų betonavimui ir laiptinės į rūsį statybai. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino to, kad visus šiuos darbus atliko išimtinai ieškovas su iš tėvo paveldėtais įrankiais. Taigi, ieškovo turėtų asmeninių lėšų, kurias pripažino ir pirmosios instancijos teismas, pakako, kad būtų įsigytos visos medžiagos atliktiems pagerinimams. Pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino atsakovės pateiktus įrodymus dėl statybinių medžiagų pirkimo. Pateiktuose kvituose matyti, kad pirkta daug įvairių daiktų, kurie nepriskirtini statybinėms medžiagoms, pvz. 4 t., b.l. 91 - atsakovė pirko čiužinį, 106 - pirktos sėklos ir šviestuvas, 107 - atsakovės siūlai ir apkantavimo juostelė, 108 - karnizas, užuolaidos, 116 - šarvuotos durys, kurių nėra sodybos name. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovė neprisidėjo prie namo pagerinimo tiek, jog šis nekilnojamasis turtas būtų laikomas bendrąja jungtine nuosavybe. Panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, darbas, įrankiai, paveldėtos statybinės medžiagos savo verte yra daug didesnė negu tuo, ką nurodė pirmosios instancijos teismas kaip atsakovės indėlį. Be to, nekilnojamojo turto vertės padidėjimas buvo nulemtas ne tik dėl atliktų pagerinimų, o ir dėl rinkos natūralių svyravimų, nesusijusių su atliktais pagerinimais.
19.4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei kompensaciją už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, nepagrįstai vadovavosi 2018-06-11 Ekspertizės aktu Nr. 165, kuris Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi (28 p.) buvo pripažintas kaip netinkamas įrodymas nustatyti pagerinimų vertę, nes nustatant vertes turi būti dalinami ne pagerinimo atkūrimo kaštų būdu nustatytos išlaidos. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepasisakė ir nevertino ieškovo nurodomų aplinkybių dėl tų vaismedžių ir vaiskrūmių, kurie yra negyvybingi, nudžiūvę ir neišlikę, nepasisakė dėl miško medžių, kurių šalys nė vieno nepirko (parvežti iš laukų, savaiminio užsisėjimo), nepasisakė ir dėl ieškovui dovanotos augmenijos, dėl neegzistuojančių braškynų ir t.t. Ekspertizės akte Nr. 165, kuriuo teismas vadovavosi ir priteisė atsakovės prašomą sumą, yra įvertinti visi šie augalai ir teismas jų visų atkūrimo kaštus priteisė, neįvertindamas visumos aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje taip pat nepagrįstas ne tik netinkamai byloje nustatytomis ir ištirtomis aplinkybėmis, bet ir netinkamai taikius materialinės teisės normą, nes CK 3.98 straipsnio 1 dalis yra taikoma tuo atveju, kai vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas prijungiamas prie turto, kuris priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir tokiu būdu prijungtas asmeninis turtas nustoja egzistuoti kaip savarankiškas objektas, o bendrojo turto vertė padidėja.
19.5. Teismas nepagrįstai modifikavo sutuoktinių sudarytą 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pasidalinimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomo turto padalinimo atsižvelgiant į 2010-09-09 sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties nuostatas, nepagrįstai vadovavosi 2020-03-26 Ekspertizės akte Nr. 230 nustatyta automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarant 2010-09-09 sutartį automobilio vertę notarei nurodė pati atsakovė, nes tuo metu ieškovas ėjo į bankomatą nuimti pinigų notarei sumokėti už šios sutarties parengimą. Be to, ši sutartyje nurodyta vertė realiai ir atspindėjo šio automobilio vertę, nes jis buvo įgytas už tokią sumą ir jis buvo daužtas, turėjo kitų gedimų, ieškovas automobilį remontavo, tad jo vertė buvo nurodyta tokia, kokia ji faktiškai ir buvo. Be to, šis automobilis jau faktiškai nevažiuojantis ir skirtingai nei nekilnojamasis turtas, kuris savo vertės neprarado, šis turtas nuvertėjo visiškai. Atsakovė prašymų pirmosios instancijos teismui dėl ekspertizės skyrimo ir automobilio vertės nustatymo nereiškė, o teismas šio klausimo nekėlė. Pirmosios instancijos teismas nesant tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo modifikavo 2010-09-09 santuokinio turto pasidalijimo sutartį, tokiu būdu iškraipė šalių tikrąją valią ir nepagrįstai pakeitė automobilio vertę taip sumažindamas ieškovui mokėtins kompensacijos dydį už atsakovei tekusį didesnės vertės turtą.
19.6. Teismas neteisingai padalino šalių turėtą jungtinės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2 vnt. bičių šeimų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jos turėtų būti priskirtos prie nedalintino turto. Bičių šeimos negyvena ilgai, dažnai dėl įvairių ligų ar kitų priežasčių pvz., šalčio, neišlieka gyvos, išskrenda iš avilio. Atsakovė nenurodė, kad nuo 2010 m., kuomet ėmė mažėti bičių šeimų (buvo 16, o tais metais liko tik 8 šeimos), dar pirko kokias nors bičių šeimynas. Ieškovas byloje pateikė fotonuotraukas, kurios pagrindžia ieškovo teiginius, kad į jo sodybą nuo 2016 m. atskrido bičių šeimynos, senosios jau buvo išmirusios. Tad yra labiau tikėtina, kad esančios sodyboje 2 bičių šeimynos yra šios priklydusios, negu įgytos santuokoje dėl grynai biologinių priežasčių.
19.7. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui plytelių pjaustymo prietaisą, nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog daiktas yra pas ieškovo ir atsakovės sūnų trečiąjį asmenį Š. C. ir reikėjo pasitelkti antstolį, kuris ir būtų patvirtinęs šio daikto buvimo vietą. Tokia teismo argumentacija nėra suprantama, nes Š. C. dėl sudėtingų santykių neįsileis ieškovo su antstoliu į garažą, kad būtų nustatytos ieškovui palankios aplinkybės. Prie dalintino turto negalėjo būti priskiriami ir plastikinis stalas su 4 kėdėmis bei aukšto slėgio plovimo aparatas, nes ieškovas nuosekliai teigė, kad šie daiktai sulūžę ir beverčiai, o pirmosios instancijos teismas pasirėmė tiesiog atsakovės teiginiais ir nereikalavo, kad atsakovė įrodytų šių daiktų egzistavimą kaip to reikalavo iš ieškovo plytelių pjaustymo prietaiso atveju. Odinių baldų komplektas taip pat negalėjo būti priskirtas prie dalintino turto, nes ieškovas nuosekliai teigė, o atsakovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad tai yra trečiojo asmens - sutuoktinių sūnaus - nuosavybė, kurią pastarasis įgijo tėvų pagalba.
19.8. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė televizorių „Samsung“, 195 Eur vertės, pjūklą „Husqvarna“, 134 Eur vertės, traktorių žoliapjovę, 295 Eur vertės. Vertes nustatė paėmęs šalių nurodomų verčių vidurkius. Ieškovas 2020-11-09 teismo posėdžio metu teikė teismui įrodymus apie šių daiktų vertes bei apie televizoriaus gedimą (jis nenaudojamas), tačiau teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateikiamus įrodymus, nurodydamas, kad teismas buvo nustatęs terminą ir ieškovas juos pateikęs pavėluotai, nors teismo posėdis buvo atidėtas po šio posėdžio dar kelis kartus (2021-01-12, 2021-02-15) ir paskutinis įvyko 2021-02-24. Dėl šių priežasčių ieškovo teikiami įrodymai, televizoriaus „Samsung“ 2020-11-02 patikrinimo aktas, skelbimai apie žoliapjovės – traktoriuko ir pjūklo „Husqvarna“ vertę bei šių daiktų foto nuotraukos, priimtini bylos nagrinėjimui apeliacinė tvarka, nes juos nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas ir tai sąlygojo šioje dalyje nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
20. Apeliaciniame skunde dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomo sprendimo ieškovas V. C. prašo papildomą sprendimą skundžiamoje dalyje peržiūrėti ir 27 Eur sumažinti priteistas iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, o jeigu bus pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimas, atsižvelgti į tai, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (9 t., b. l. 137-138). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendime ir papildomame sprendime nurodė, kad priešieškinis yra patenkintas 74 proc., tačiau papildomu sprendimu, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, paskaičiavo kaip patenkintų 76 proc. reikalavimų 1 026 Eur (1 350 Eur x 76 %) ir tokiu būdu iš ieškovo atsakovės naudai nepagrįstai priteisė 27 Eur bylinėjimosi išlaidų daugiau (1 350 Eur x 74 proc. = 999 Eur).
Atsiliepimas
21. Atsakovė A. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo V. C. prašymą prijungti naujus įrodymus ir atmesti ieškovo V. C. apeliacinį skundą, patenkinti atsakovės A. C. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (10 t., b. l. 1-11). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Pirmosios instancijos teismo išvada apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą atitinka Kauno apygardos teismo 2019 m, lapkričio 12 d. nutarties išvadas, kad santuokinio gyvenimo nebuvimas pats savaime nėra pagrindas pasibaigti bendrajai jungtinei nuosavybei, nes šalys 2010-09-09 sutartimi pasidalino tik du daiktus: butą (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW Sharan, jokios kitos santuokoje įgytos nuosavybės šalys nesidalino jokių papildomų pareiškimų apie tai, kad šia sutartimi užbaigia savo santuokoje įgytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimą, neužfiksavo. Po šios pasidalinimo sutarties šalys ir toliau gyveno nenutraukę santuokos, bendru darbu iš bendrų lėšų pirktomis medžiagomis gerino ieškovui priklausančią sodybą. Ieškovo teiginiai, kad jis atsakovei grąžino pinigus už statybines medžiagas, nupirktas po 2010-09-09 sutarties sudarymo, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovas nepateikė nė vieno piniginių lėšų pervedimo apie neva atsakovei grąžintas lėšas. Tuo tarpu atsakovė teismui pateikė ne tik savo sąskaitos išrašus, bet ir medžiagų bei įrankių įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovas iki 2015-11-17, t.y. iki buvo pakeistas ryšio tiekimo operatorius, apmokėdavo atsakovės mobilaus telefono sąskaitas. Tai patvirtina ieškovo su 2017-10-20 prašymu pateiktas jo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2016-01-01. Atsakovė rūpinosi ieškovu kaip sutuoktiniu: iki 2016 metų pirko jam drabužius, ruošė ieškovui jo gimimo dienos šventes, sutikdavo kalendorines šventes, slaugydavo ir aprūpindavo vaistais sergantį. Minėtas aplinkybes atsakovė nurodė teikdama paaiškinimus, jas patvirtino liudytojais apklausti Š. C., J. D., J. P., O. G.. Ieškovo pakviestas liudytojas V. B. paaiškino teismui, kad pats atsakovę vežė iš kaimo į miestą ir tuo patvirtino, kad atsakovė ne tik nuolat lankėsi, bet ir dirbo sodyboje, nes sodybai renovuoti reikėjo ne tik lėšų, bet ir darbo jėgos. Pats ieškovas atsakovę darbo reikalais kiekvieną mėnesį vežiodavo į Vilnių. Todėl bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga sietina su ieškovo ir atsakovės bendro šeiminio gyvenimo pabaiga, nes 2016 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė sužinojo apie ieškovo neištikimybę.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas su atsakove iš esmės pagerino ieškovo paveldėtus nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrįsdamas savo išvadą įrodymais. Nekvestionuodamas ekspertizės išvados ieškovas nepagrįstai teigia, kad jokių gyvenamojo namo pertvarkymo ir rekonstrukcijos darbų nebuvo, kad darbus atliko jis pats iš tėvo paliktų medžiagų ir lėšų. Tokių savo teiginių ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovė taip pat turėjo asmeninių lėšų, kurias panaudojo bendriems šeimos reikalams, tame tarpe ir sodybos renovacijai, ką įrodo A. C. investicinė sąskaita Nr. 1-3595 iš taupomosios knygelės. Minėtas įrodymas patvirtina atsakovės turėtas asmenines lėšas (400 JAV dolerių) ir jų išėmimą iš banko sąskaitos 2009-01-16 AB Ūkio banke, ką patvirtina kasos pajamų orderis Nr. 210994.
21.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kompensacijos už pagerintą ieškovo žemės sklypą dydį nustatė ir pagrindė rašytiniu įrodymu - 2018-06-11 Ekspertizės aktu Nr. 165. Pats ieškovas pripažino aplinkybę, kad žemės sklypą santuokos metu ieškovas ir atsakovė apsodino augalais, kurių vertė yra apskaičiuota ir konstatuota ekspertizės aktu.
Šalies argumentai
21.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad teismas modifikavo 2010-09-09 sutartį, kuria sutuoktiniai pasidalino dalį turto: butą ir automobilį. Ieškovo nesąžiningumas pasireiškia tuo, jog ieškovas nekvestionuoja teismo nustatytos jam naudingos aplinkybės apie buto vertės neatitikimą rinkos vertei, tačiau kvestionuoja aplinkybę apie automobilio neatitikimą rinkos vertei. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje siekė nustatyti realias pasidalinto turto rinkos vertes, nes tokią pareigą teismui nustato įstatymas (CK 3.119 straipsnis). Nustatydamas automobilio vertę pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktu skelbimu apie to meto automobilio kainą, o ieškovas nurodyto įrodymo neginčijo, su juo sutiko.
21.5. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui atsakovė patikslino priešieškinį, kuriame kilnojamųjų daiktų vertes nurodė tokias, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas panaikintame teismo sprendime išvedęs vidurkį iš atsakovės ir ieškovo nurodytų verčių. Taigi, atsakovė sumažino kilnojamųjų daiktų vertės, tikėdamasi, kad ieškovas sutiks su teismo nustatytomis kainomis ir bent šioje dalyje bus pasiektas susitarimas, tačiau ieškovas ir toliau elgėsi nesąžiningai, neigdamas atsakovės nurodytus faktus, ignoruodamas atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, o galiausiai pranešdamas, kad santuokoje įgytas televizorius sugedo. Plytelių pjaustymo prietaisas yra likęs pas ieškovą, trečiajam asmeniui Š. C. šis prietaisas nereikalingas, nes Š. C. dirba autodetalių parduotuvėje pagal darbo sutartį ir buto remontais neužsiima. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos metu, t. y. 2016-09-01 pas ieškovą buvo veikiantis televizorius ir plastikinis stalas su 4 kėdėmis. Jei šių daiktų dabar nebėra ar jie sugedę, tai neturi teisinės reikšmės. Ieškovo pateiktose fotografijose užfiksuota ne traktorinė, o benzininė žoliapjovė, kuri iš viso per klaidą nebuvo įtraukta į dalintino turto balansą.
22. Apeliaciniame skunde atsakovė A. C. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą ir skundžiamoje dalyje išdėstyti jį taip: 1) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 4 532 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 240 Eur vertės savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 750 Eur vertės 5 vnt. bičių šeimų; 100 Eur vertės plytelių pjaustymo prietaisą; 50 Eur vertės plastikinį stalą su 4 kėdėmis; 70 Eur vertės dvi vandens talpas; 213 Eur vertės kampinį minkštą baldą „Maxi“; 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą; 130 Eur vertės šaldytuvą „Boch“; 205 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 35 Eur vertės gartraukį; 75 Eur vertės skalbimo mašiną „LG“; 175 Eur vertės viryklę su orkaite; 85 Eur vertės vonios balų komplektą; 195 Eur vertės televizorių „Samsung“ 200 Eur vertės medinę dvigulę lovą; medinę viengulę lovą; medinį svetainės stalą; kavos staliuką; veidrodį; 134 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“; 295 Eur vertės traktorių-žoliapjovę; 35 Eur vertės navigaciją „TomTom“; 50 Eur vertės aukšto slėgio kerkerį; 410 Eur vertės medžio sekciją; 35 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį; 1 000 Eur vertės odinį baldų komplektą; 2) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 960 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 165 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 75 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“; 20 Eur vertės batų spintelę; 40 Eur vertės gartraukį; 105 Eur vertės elektrinę viryklę su orkaite; 40 Eur vertės sekciją; 35 Eur vertės minkštą dalį, kurią sudaro sofa ir du foteliai; 30 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“; 75 Eur vertės televizorių „Samsung“; 45 Eur vertės virtuvinį stalą; 100 Eur vertės svetainės stalą; 35 Eur vertės TV spintelę; 35 Eur vertės stalą po akvariumu; 35 Eur vertės veidrodį; 80 Eur vertės dvigulę lovą; 45 Eur vertės pertvarą (barą); akumuliatorinį suktuką, kampinį šlifuoklį; perforatorių; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo 21 057 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės turtą; 4) iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsakovės patirtas pirmosios instancijos teisme, ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (9 t., b. l. 91-101). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Vertindamas, kad nekilnojamųjų daiktų vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pabaigoje buvo 42 390 Eur, pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti atsakovei vieną antrąją dalį daiktų vertės, t.y. 21 195 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitekusius nekilnojamuosius daiktus (CK 3.117 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus 42 390 Eur vertės daiktus sumažino atsakovei piniginę kompensaciją iki 10 148 Eur vietoje 21 195 Eur, t.y. daugiau nei dvigubai. Teismas vertino, kad iki rekonstrukcijos pastatų vertė buvo 17 170 Eur ir kad ieškovas į šį turtą investavo savo asmenines 4 924 Eur pinigines lėšas. Su tokiu teismo vertinimu atsakovė nesutinka. 2006-05-10 ieškovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu ieškovas paveldėjo 10 703,77 Eur vertės (vertė nurodyta paveldėjimo teisės liudijime) statinius ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, privalėjo vadovautis būtent šia verte.
Atsiliepimas
22.2. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto pagerinimui ieškovas panaudojo 4 924 Eur asmeninių lėšų, ir kad minėtomis lėšomis turi būti mažinama piniginė kompensacija. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai paneigia, kad ieškovas turėjo 4 924 Eur asmeninių lėšų: 2005-07-15 paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad ieškovas paveldėjo 1 467,99 Lt (425 Eur) piniginių lėšų. 2006-07-28 pardavęs paveldėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Ieškovas gavo 4 000 Lt (1 158 Eur). 2006-05-10 paveldėjimo teisės liudijime žemės sklypas SB „Dobile“ buvo įvertintas 282 Lt. Ieškovui pardavus žemės sklypą po kelių mėnesių nuo jo įsigijimo atsirado pareiga apmokestinti pajamas ir sumokėti mokesčius VMI (GPMĮ 6 straipsnis, apmokestinamos pajamos, taikant 33 proc. mokesčio tarifą). Ieškovas pagal šį sandorį sumokėjo VMI 1 226,94 Lt (355,35 Eur). Iš viso ieškovas turėjo 1 228,13 Eur (425+803,13), o ne 4 924 Eur, kaip buvo nurodęs ieškovas ir ką nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Gautos piniginės lėšos už parduotą asmeninį turtą (sodo sklypą) buvo mažareikšmės, jos buvo išleistos kitiems šeimos poreikiams. Asmeninių lėšų panaudojimo sodybos rekonstrukcijai ieškovas neįrodė. Ieškovo pateiktos deklaracijos apie papildomai gautas šeimoje pajamas neįrodo ieškovo asmeninių lėšų kilmės, nes ieškovas turėjo verslo liudijimą ir visos santuokos metu gautos pajamos pripažintinos bendros jungtinės nuosavybės teise įgytomis lėšomis.
22.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovė pateikė raštinius įrodymus apie jos darbo laikotarpį santuokoje ir gautas pajamas. Būtent atsakovės dėka šeima naudojosi lengvatomis kurui, vykdavo į Lenkiją ir pirko pigesnes medžiagas statybai, augalus ir pan. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog investavo taip pat ir savo asmenines lėšas, vertindamas vien atsakovo įrodymus apie jo panaudotas asmenines lėšas. Atsakovės asmenines lėšas, panaudotas sodybos rekonstrukcijai, įrodo A. C. investicinė sąskaita Nr. 1-3595 iš taupomosios knygelės. Šalys pastatus statė, naudodamos savo darbo jėgą, o medžiagas ir įrankius pirko iš bendrų lėšų, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovė nedirbo tik trumpą laiką ir jos nedarbas buvo susijęs su šeimos interesais (vaiko gimimu ir jo priežiūra), visą kitą laiką atsakovė dirbo ir gavo pastovias pajamas, kurias taupė tikslu įsirengti sodybą, kurioje planavo ateityje gyventi. Atsakovė po santuokos nutraukimo taip pat turi teisę gyventi oriai ir gauti tą turto dalį, kuri teisėtai jai priklauso. Todėl atsakovė prašo teismą padidinti jai priteistą piniginę kompensaciją už ieškovui atitekusius nekilnojamuosius daiktus nuo 10 148 Eur iki 16 121 Eur.
22.4. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertinant 2010-09-09 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį tikslinga dar kartą - antrą kartą - nukrypti nuo lygių dalių principo ir ta dalimi, kuria sandoriu atsakovei atiteko daugiau turto, antrą kartą sumažinti jai priteistą piniginę kompensaciją. Tuo metu, kai šalys sudarė turto pasidalijimo sutartį, jos žinojo ir suprato, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvens šalių sūnus Š. C., kuris tuo metu buvo nepilnametis (14 metų amžiaus). Ieškovas, įvertindamas jog butu naudosis ne tik sutuoktinė, bet ir sūnus, piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkantį butą neprašė ir nereikalavo, sutartis buvo pripažinta abiejų šalių ir įvykdyta. Ieškovas niekuomet nereiškė pretenzijų, kad atsakovė gavo didesnės vertės turtą. Sutartis yra teisėta, nenuginčyta, atitinkanti ieškovo ir atsakovės valią, todėl nėra teisinio pagrindo sumažinti atsakovei piniginę kompensaciją papildomai 5 065 Eur suma.
22.5. Atsakovė prašo odinį baldų komplektą įvertinti 1 000 Eur ir jį paskirti ieškovui bei priteisti jai 500 Eur piniginę kompensaciją. Odinis baldų komplektas buvo įgytas 2015 m. kovo 10 d. už 1 200 Eur. Baldai buvo įgyti ieškovo ir atsakovės sprendimu tikslu juos patalpinti gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Išsirinkus baldus buvo sumokėtas 50 Eur avansas ir buvo išrašyta sąskaita ieškovo V. C. vardu. Likusiai 1 150 Eur kainai buvo išrašyta sąskaita baldų pasiėmimo metu. Abi sąskaitos išrašytos pirkėjo V. C. vardu (4 t., b. l. 109). Už baldų komplektą buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. 600 Eur sumokėjo sūnus Š., kurie jam vėliau buvo grąžinti (2020-11-09 mokėjimo nurodymas). Baldų komplektas liko gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kur ir šiuo metu yra. Šalims apsigyvenus skyrium baldai buvo beveik nauji, geros būklės. Iš pateikto skelbimo apie analogišką parduodamą padėvėtą odinį baldų komplektą matyti, kad šio daikto vertė yra 1 000 Eur . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad baldų komplektas turi būti priteistas atsakovei, nes baldų komplektas buvo pritaikytas konkrečiam būstui ir atsakovė negali jo transportuoti, nes jo pervežimas brangiai kainuotų, kas būtų ekonomiškai nuostolinga. Nuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos praėjo daugiau kaip ketveri metai ir visą šį laiką ieškovas vienas naudojosi baldais, dėl ko jie galėjo nusidėvėti, todėl nuostolius dėl baldų nusidėvėjimo turi prisiimti ieškovas.
22.6. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas neįtraukė į dalintinų daiktų sąrašą atsakovės nurodytų bičių avilių, o jų šeimynų skaičių sumažino iki 2 vnt., nustatydamas 120 Eur vertę už dvi šeimynas (po 60 Eur). Atsakovė rašytiniais įrodymais ir savo paaiškinimais įrodė, kad bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje šalys buvo įgiję 5 vnt. bičių avilių su šeimomis, kurių vieno vertė yra 150 Eur, visų 5 vnt. vertė yra 750 Eur. Mediena avilių gamybai buvo nupirkta. Pati atsakovė prisidėjo savo darbu: siuvo užklotus bitėms, rūpinosi šiuo ūkiu. Avilius ieškovas gamino garaže kartu su sūnumi Š. C.. Iš viso buvo pagaminta 30 avilių, kurie buvo laikomi pas ieškovo draugo A. Č. tėvus jų žemės sklype. Bitininkyste sutuoktiniai pradėjo verstis dar tada, kai ieškovo tėvas buvo gyvas, todėl nepagrįsta išvada, kad jų gamybai buvo panaudotas tėvo palikimas (mediena). Bityno pasas ieškovui buvo išduotas 2008 m. vasario 8 d., šalims gyvenant kartu. Įrodymų, kad tokiai veiklai vykdyti reikalingas turtas - bičių aviliai, bičių šeimos ir kitas bitininkystės inventorius buvo nupirkti už ieškovo asmenine nuosavybe teise įgytas lėšas, byloje nepateikta, todėl preziumuotina, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovė į bylą yra parteikusi ne tik 2008-02-08 išduotą bityno pasą, bet ir kitus, pagrindžiančius bendrą nuosavybę, įrodymus: 2009 m., 2010 m. paraiškas paramai bičių laikytojams, 2010-04-19 A. C. išsaugotą kasos čekį, kuriame nurodyta, kad buvo pirktas barkūnas (augalai bitėms) už 164 Lt.; V. C. 2009 ir 2010 m. išduotus du Lietuvos žemdirbystės instituto kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Atsakovė pateikė teismui 2019-02-04 - 2019-03-03 keturis skelbimus iš internetinės svetainės „Skelbiu“, kuriuose nurodytos bičių avilių su šeimynomis kainos yra nuo 130 iki 180 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turi būti pakeista kilnojamųjų daiktų sutuoktiniams padalinimo tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, kur ieškovui tektų 4 532 Eur vertės kilnojamieji daiktai, o atsakovei - 960 Eur. Apibendrinant atsakovės vertinimu atsakovei turi būti priteista 21 057 Eur piniginė kompensacija, susidedanti iš: už ieškovui priteistus nekilnojamuosius daiktus - 16 121 Eur; už ieškovui priteistus kilnojamuosius daiktus – 1 786 Eur; už ieškovui priklausančio žemės sklypo pagerinimą - 3 150 Eur.
23. Ieškovas V. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės A. C. apeliacinį skundą, patenkinti ieškovo V. C. apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (10 t., b. l. 19-22). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 2006-05-10 ieškovui išduotame paveldėjimo teisės liudijime ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodyta ieškovo paveldėto turto verte, kadangi tikrajai šio turto vertei nustatyti pagal pačios ieškovės prašymą teismo ekspertui J. U. buvo pavesta nustatyti turto rinkos vertę, buvusią 2006-05-24. Atsakovė teikė savo prašymą dėl ekspertui užduotinų klausimų ir šiuo ekspertizės aktu vadovavosi, tikslindama savo ieškinio reikalavimus, todėl manytina, kad atsakovė pripažino ir rėmėsi šiuo įrodymu, kaip pagrindžiančiu jos reikalavimus, tačiau apeliaciniame skunde abejoja teismo sprendimu ir ginčija šį įrodymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės aktu Nr. 230 (toliau - ekspertizės aktas) ir pagrįstai ieškovo paveldėto turto, be žemės sklypo vertės, vertę pripažino 17 170 Eur.
23.2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir netyrė, kad savo asmeninio turto pagerinimui ieškovas panaudojo 4 924 Eur. Atsakovė pripažino ir 2018-11-07 teismo posėdžio metu (garso įrašo 2:27:02 - 2:28:08 vai. ir kt.) nurodė, kad ieškovas visas paveldėtas lėšas panaudojo namo remontui ir net nurodė sumą, kurią suskaičiavusi, t.y. 17 399 Lt arba 5 018 Eur. Atsakovė, pripažinusi šią aplinkybę, jos nepaneigė jokiais kitais įrodymais, netgi šio pripažinimo pati nekvestionavo ir neteikė jokių įrodymų byloje, kurie paneigtų jos pripažinimą. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl tariamai ieškovo disponuojamos paveldėtos lėšų sumos sumažėjimo dėl jų panaudojimo kitais tikslais neatitinka teisybės. Be to, šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, atsakovė jas pateikia tik su apeliaciniu skundu. Atsakovė teigia turėjusi asmeninių lėšų investicinėje sąskaitoje, tačiau šioje sąskaitoje buvusios lėšos buvo dar iki ieškovui paveldint turtą ir ieškovui nėra žinoma, kur atsakovė šias lėšas panaudojo.
23.3. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovo ir atsakovės susitarimo pasidalinti turtą priežastimi buvo ne sūnaus interesai, o atsakovės reikalavimas pasidalinti turtą būtent todėl, kad ieškovas 2008 m. pabaigoje beveik pilnai įsirengė sodybą, sutuoktiniai jau gyveno skyriumi ir atsakovė paprašė perrašyti butą jai, nes ji jautėsi nesaugi, kadangi ieškovas turėjo sodybą, o butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl sutuoktiniai pasidalino turtą, kurį laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o kito turto, kurio nelaikė bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovas su atsakovė nesidalino. Atsakovės teiginiai, neva dėl sūnaus interesų butas pasidalintas tokiu būdu, visiškai neatitinka ne tik buvusių sutuoktinių paskatų, bet ir pats veiksmas visiškai nesukuria nuosavybės sūnui, ką bando įrodyti atsakovė. Jeigu ieškovas su atsakove būtų norėję, kad butas atitektų sūnui, tai jis ir būtų jam atitekęs, o ne atsakovei.
Šalies argumentai
23.4. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad odinis minkštų baldų komplektas yra santuokinis turtas, nes tai yra jo sūnaus nuosavybė. Ieškovas su atsakove neskolino sūnui pinigų, o pridėjo pinigų, kad sūnus jį nusipirktų. Atsakovė tą pačią dieną po teismo posėdžio pervedė sūnui 600 Eur ir pateikė šį dokumentą teismui, kaip įrodymą, kad odinis baldų komplektas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, už kurią grąžinta skola sūnui, nors 2020-11-09 posėdžio metu ji nurodė, kad sūnus sumokėjo 800 Eur, tačiau kažkodėl pervedė tik 600 Eur. Toks nenuoseklumas rodo atsakovės teiginių nepagrįstumą. Tuo tarpu ieškovas nuosekliai teigė, kad tai sūnaus nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
23.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bičių aviliai yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nes avilius ieškovas pagamino iš tėvo paveldėtos medienos. Argumentai dėl bičių šeimų priskyrimo asmeninei ieškovo nuosavybei išdėstyti apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
25. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl santuokoje įgyto turto balanso sudarymo, turto vertės nustatymo, šio turto padalijimo tvarkos ir būdo parinkimo, kompensacijos už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį priteisimo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų ir prašymo priimti naujus rašytinius įrodymus
26. Nustatyta, kad ieškovas teisme pateikė ieškinį atsakovei, kuriame suformulavo reikalavimus santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: ieškovui V. C. asmeninės nuosavybės teise pripažinti – 1) savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 240 Eur vertės, registruotą V. C. vardu; 2) namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini): 200 Eur vertės kampinį minkštą baldą (audinio užvalkalas), 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą iš Jysk, 100 Eur vertės šaldytuvą „Bosh“, 180 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 30 Eur vertės gartraukį, 70 Eur vertės skalbimo mašiną LG, 150 Eur vertės viryklę su orkaite, 70 Eur vertės vonios baldų komplektą (po kriaukle pastatoma ir kabinama spintelė), 50 Eur vertės televizorius „Samsung“, 80 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“, 90 Eur vertės traktoriaus žoliapjovę ir baldus, kuriuos pagaminau pats savo rankomis, iš savo medžiagų (medieną paveldėjau iš tėvo) bendros 200 Eur vertės: medinę dvigulę lovą, medinę viengulę lovą, medinį svetainės stalą, kavos staliuką, veidrodį, - bendros 1 270 Eur vertės; ieškovo ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe turto valdymą nutraukti ir turtą padalinti, atsakovei A. C. asmeninės nuosavybės teise pripažinti – 1) 220 Eur pinigines lėšas už parduotą automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 220 Eur vertės, kuris buvo registruotas A. C. vardu; 2) namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini): 180 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 100 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“, 20 Eur vertės batų spintelę, 50 Eur vertės gartraukį, 120 Eur vertės elektrinę viryklę su orkaite, 40 Eur vertės sekciją, 50 Eur vertės minkštą dalį, kurią sudaro sofa ir du foteliai, 40 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“, 100 Eur vertės televizorių „Samsung“, baldus, kuriuos pagaminau savo rankomis, iš tėvo paveldėtos medienos medžiagų: 60 Eur vertės medžio masyvo virtuvinį stalą, 150 Eur vertės svetainės stalą, 50 Eur vertės TV spintelę, 50 Eur vertės stalą po akvariumu, 50 Eur vertės veidrodį, 120 Eur vertės medinę dvigulę lovą, 70 Eur vertės barą (pertvarą); ir baldą - 450 Eur vertės medžio sekciją, kuri buvo pirkta atsakovės iniciatyva, bei 20 Eur vertės „TomTom“ navigaciją, 20 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį, 30 Eur vertės aukšto slėgio plovimo aparatą, esančius (duomenys neskelbtini); visi šie daiktai bendros 1 770 Eur vertės; ieškovo asmeniniu turtu pripažinti 8 bičių avilius, bendros 360 Eur vertės rinkoje; iš atsakovės A. C. ieškovo naudai priteisti 240 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;
27. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-37-558/2021, nustatęs šalių įgytą jungtinės nuosavybės teise turto balansą, nusprendė turtą padalinti taip: patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) ieškovui V. C. ir atsakovei A. C. turtinėms teisėms teisines pasekmes taikė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; 2) pripažino V. C. ir A. C. nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 3) ieškovui V. C. asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir kilnojamuosius daiktus: 240 Eur vertės savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 vnt bičių šeimų, kurių bendra vertė 120 Eur; namų apyvokos daiktus ir baldus, esančius (duomenys neskelbtini):100 Eur vertės plytelių pjaustymo prietaisą; 50 Eur vertės plastmasinį stalą su 4 kėdėmis; 70 Eur vertės dvi vandens talpas; 213 Eur vertės kampinį minkštą baldą „Maxi“ (su audinio užvalkalu), 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą, pirkta Jysk; 130 Eur vertės šaldytuvą “Bosch”; 205 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 35 Eur vertės gartraukį; 75 Eur vertės skalbimo mašina „LG”; 175 Eur vertės viryklę su orkaite; 85 Eur vertės vonios baldų komplektą; 195 Eur vertės televizorių „Samsung”; 200 Eur vertės baldus: medinę dvigulę lovą, medinę viengulę lovą, medinį svetainės stalą, kavos staliuką, veidrodį, 134 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“; 295 Eur vertės traktorių - žoliapjovę, 35 Eur „TomTom“ navigacija, 50 Eur vertės aukšto slėgio kercherį, 410 Eur medžio sekciją, 35 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį; 4) atsakovei A. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 165 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 75 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“, 20 Eur vertės batų spintelę; 40 Eur vertės gartraukį, 105 Eur vertės elektrinę viryklę su orkaite, 40 Eur vertės sekciją, 35 Eur vertės minkšta dalį, kurią sudaro sofa ir du foteliai, 30 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“, 75 Eur vertės televizorių „Samsung“, 45 Eur vertės virtuvinį stalą, 100 Eur vertės svetainės stalą, 35 Eur vertės TV spintelę, 35 Eur vertės stalą po akvariumu, 35 Eur vertės veidrodį, 80 Eur vertės medinę dvigulę lova, 45 Eur vertės barą (pertvara); kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): akumuliatorinį suktuką, kampinį šlifuoklį, perforatorių, 600 Eur vertės odinį minkštą baldų kampą; 5) priteisė atsakovei A. C. iš ieškovo V. C. 8 904 Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnės vertės santuokoje įgyto turto dalį; 6) pripažino kilnojamuosius daiktus: 8 vnt. bičių avilius, telefoną “Samsung Galaxy XCover3”, mažas medžio pjaustymo stakles, dideles medžio pjaustymo stakles, suvirinimo aparatą, šašlykinę ieškovo V. C. asmenine nuosavybe; 7) kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė (9 t., b. l. 58-82).
28. Ieškovas pateiktu apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl: pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., mano, kad nurodomos pasekmės taikytinos nuo 2010 m. rugsėjo 10 d., kai sutuoktiniai pasidalino turimą turtą skundo 19.1, 19.2 punktai); teismas nepagrįstai sprendė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šis turtas buvo ieškovo paveldėtas, teismas neteisingai įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo turėtas nekilnojamasis turtas yra pagerintas iš esmės ir atsakovės lėšomis (skundo 19.3 punktas); teismas, priteisdamas atsakovei kompensaciją už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, nepagrįstai vadovavosi 2018-06-11 Ekspertizės aktu Nr. 165, kuris Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi (28 p.) buvo pripažintas kaip netinkamas įrodymas nustatyti pagerinimų vertę, visiškai nepasisakė ir nevertino ieškovo nurodomų aplinkybių dėl tų vaismedžių ir vaiskrūmių, kurie yra negyvybingi, nudžiūvę ir neišlikę, nepasisakė dėl miško medžių, kurių šalys nė vieno nepirko (parvežti iš laukų, savaiminio užsisėjimo), nepasisakė ir dėl ieškovui dovanotos augmenijos, dėl neegzistuojančių braškynų (skundo 19.4 punktas); teismas nepagrįstai modifikavo sutuoktinių sudarytą 2010 m. rugsėjo 9 d. turto pasidalinimo sutartį, nepagrįstai vadovavosi 2020-03-26 Ekspertizės akte Nr. 230 nustatyta automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte, tokiu būdu iškraipė šalių tikrąją valią ir nepagrįstai pakeitė automobilio vertę taip sumažindamas ieškovui mokėtinus kompensacijos dydį už atsakovei tekusį didesnės vertės turtą (skundo 19.5 punktas); teismas neteisingai padalino šalių turėtą kilnojamąjį turtą (skundo 19.6 – 19.8 punktai).
29. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus byloje (9 t. b. l. 123-130) –televizoriaus „Samsung“ 2020-11-02 patikrinimo aktą, skelbimus apie žoliapjovės – traktoriuko ir pjūklo „Husqvarna“ vertę, bei šių daiktų foto nuotraukas. Apeliantas jais įrodinėja sutuoktinių įgyto ir dalintino kilnojamojo turto vertę, prašo naujus įrodymus prijungti prie bylos, jais vadovautis, sprendžiant šalių ginčą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įstatyme įtvirtintą principą, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, kad apelianto pateiktų įrodymų būtinybė atsirado po Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimo priėmimo. Ginčas tarp šalių dėl santuokoje įgyto turto padalinimo sprendžiamas nuo 2017 m. kovo 13 d. (1 t. b. l. 1), ieškovas turėjo teisę ir galimybę nurodomus skunde įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dar iki skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo priėmimo (CPK 42 straipsnis, 177, 178 straipsnis). Byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, kad teisėjų kolegija galėtų apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kurioje įvertintas ir padalintas šalims priklausantis kilnojamasis turtas (CPK 185 straipsnis). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, priėmus naujus įrodymus, būtų užvilkintas bylos nagrinėjimas, kas pažeistų įstatymo įtvirtintą nuostatą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą ieškovo su apeliaciniu skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl santuokos nutraukimo momento nustatymo ir pasekmių
30. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Nustatyta, kad byla teisme yra iškelta 2017 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 1). Atsakovė A. C. įrodinėjo, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas V. C. byloje laikėsi tos ankstesnės pozicijos, jog šalys skyrium pradėjo gyventi nuo turto pasidalijimo sutarties sudarymo, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. Byloje nustatyta, kad po 2010 m. rugsėjo 9 d. sutarties šalių turima bendroji jungtinė nuosavybė nenutrūko, bylos šalys 2010 metais pasidalino tik du turto vienetus – automobilį ir butą, kito turimo turto nepasidalino, kai kurį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą šalys įsigijo ir po 2010 metų, kai kurį turtą sutuoktiniai, iki nustojant gyventi kartu, dar ir pagerino, kas sudarė pakankamą pagrindą Alytaus apylinkės teismui konstatuoti, kad sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Tokią teismo išvadą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė iš savo asmeninės sąskaitos nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. statybinių prekių parduotuvėse sumokėjo 1 200 Eur sumą už statybines medžiagas gyvenamojo namo remontui (2 t., b. l. 77-98, 4 t., b. l. 97-100, 145), jog šalys bendravo, kartu gyveno vienoje gyvenamojoje vietoje, pirko rūbus vienas kitam po 2010 metų. Tai patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų J. P., O. G., J. D. parodymai, duoti 2018 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu. Ieškovas V. C. atsakovės teismui pateiktų įrodymų nenuneigė, pats įstatymo leistinų įrodymų, kad šalys kartu negyveno, nebendravo, nevedė bendro ūkio nuo 2010 metų, teismui nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto V. C. teiginius, kad šalys kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir nebendravo nuo 2010 metų, kai pasidalino du santuokoje įgyto turto vienetus.
Dėl turto pagerinimo, jo pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, šio turto padalijimo
31. Atsakovė patikslintame priešieškinyje reiškė reikalavimą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe turtą: 42 390 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine V. C. ir A. C. nuosavybe ir priteisti šį turtą natūra ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo ½ dalį piniginę kompensaciją, t. y. 21 195 Eur. Tokį savo reikalavimą atsakovė grindė aplinkybe, jog santuokos metu, t. y., nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. minimas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis bei darbu. Bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad jis visus pagerinimus atliko savo darbu bei iš savo asmeninių lėšų ir paveldėtų iš tėvo statybinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, kad šis nekilnojamasis turtas sutuoktinių lėšomis ir darbu buvo pagerintas nuo pirminės 17 170 Eur kainos 2006 m. gegužės 24 d. iki 42 390 Eur vertės 2016 m. rugsėjo 1 d. (iki šalys pradėjo gyventi skyrium), pripažino V. C. ir A. C. nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; ieškovui V. C. asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į ieškovo įdėtą didesnę lėšų dalį turto pagerinimui, atsakovei iš ieškovo priteisė 10 148 Eur (42 390 Eur -17 170 Eur – 4 924 Eur = 20 296 Eur: ½) kompensaciją už jam natūra atitenkančius nekilnojamuosius daiktus. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo išvadomis, kad turtas pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jog atsakovė savo lėšomis ir darbu pagerino ieškovo paveldėtą turtą, šis turtas nepagrįstai padalintas sutuoktiniams.
32. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita), (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
33. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2006 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 98,89 kv. m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas 102 kv. m., kiemo statinius (šulinys), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 36 958 Lt (10 703,78 Eur) (1 t., b. l. 21). Iš pateiktų į bylą 2006 m. kovo 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. kadastro duomenų bylų (3 t., b. l. 3, 8, 9-10, 11, 120, 15-16, 5 t. b. l. 40, 44, 45) nustatyta, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas su rūsiu 2006 metais buvo 98,89 kv. m., namas buvo šildomas krosnimi, karšto vandens nebuvo, viryklės nebuvo, vonios kambario nebuvo, išorės apdailos nėra, langai mediniai, grindys keraminės plytelės, o tuo tarpu 2017 metais bendras gyvenamojo namo plotas padidėjo iki 137,09 kv. m., namo išorės apdaila apkalta plastikinėmis dailylentėmis, grindų danga laminuotos plokštės, langai plastikiniai, įvestas vietinis centrinis šildymas, name yra karštas vanduo, elektrinė viryklė, yra vonios kambarys. Taip pat 2017 metų kadastro byloje yra užfiksuoti duomenys, jog naujai pastatytas sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statybos pradžia 2013 metais, pabaiga – 2015 metai). Lyginant minėtus kadastro duomenis nustatyta, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto plane pažymėto indeksais 1-5, 1-6 naujai pastatyta pertvara tarp kambarių, kurios anksčiau nebuvo. Taip pat iš kadastro bylos 2017 metų duomenų matyti, kad gyvenamajame name „pastabos“ nurodyta Terasa T“ – 17,32 kv. m. , Terasa T“ – 11,19 kv. m. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 230, surašytu nuo 2020 m. vasario 29 iki 2020 m. kovo 26 d., nurodyta kad 2006 m. gegužės 24 d. gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių vertė sudarė 17 170 Eur, o 2016 m. rugsėjo 1 d. gyvenamojo namo, garažo, sandėlio, kiemo statinių vertė po pagerinimo sudarė 42 390 Eur, t. y. 2,5 karto viršijo buvusią vertę (7 t., priedas, ekspertizės aktas b. l. 34 35). Tarp šalių nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2016 metų paveldėtuose pastatuose buvo atliekami įvairūs pagerinimo darbai, pastatytas naujas statinys, pastatyta nauja laiptinė. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo namas buvo apkaltas plastikine dailylente (3 t., b. l. 38), jame buvo pakeisti langai (4 t. b. l. 76,77), nupirktos šarvuotos durys (4 t., b. l. 115-116), ieškovas pagamino kieto kuro katilą – žvakę, kurios gamybai buvo pirktos medžiagos (4 t. b. l. 94), į antrą aukštą padaryti laiptai. Į bylą yra pateikti kvitai, PVM sąskaitos faktūros, užsakymai, šalių banko išrašai, kurie patvirtina, jog minėtu laikotarpiu buvo perkamos statybinės medžiagos, kurios buvo panaudotos sodybos gerinimui (1 t. b. l. 108,109, 110, 111, 112, 172-173, 3 t. b. l. 35, 36, 37, 38, , 81, 82, 83- 84, 85-86, 87-89, 91-92, 93-94, 96, 97-98, 99-101, 4 t. b. l. 83, 84, 85, 89, 90, 95-96, 97, 101, 103,104-108, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 117, 118, 119).
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog ginčo nekilnojamasis turtas po jo paveldėjimo 2006 metais buvo pagerintas iš esmės (gyvenamasis namas bei naujai pastatytas sandėlys). Byloje buvo atlikta ekspertizė (7 t., priedas), kurioje matyti, kad turtas vertinamas kaip vientisas nedalomas turto kompleksas, kurį sudaro atskiri objektai, šie objektai didina vienas kito vertę, sudaro užbaigtą visumą ir negali būti realizuojami atskirai. Dėl to, siekiant teisingai nustatyti galutinę nekilnojamojo turto vertę, ginčo turtas eksperto pagrįstai vertintas kaip vientisas objektas ir nustatyta bendra jo vertė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog garažas, kiemo statiniai (šulinys), kaip vieningo objekto – namų valdos dalis CK 3.90 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat pripažintini bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Iš 2020 m. kovo 26 d. ekspertizės akto Nr. 230, teismas teisingai nustatė, kad gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių rinkos vertė 2006 m. gegužės 24 d. 17 170 Eur sumos 2016 m. rugsėjo 1 d. pakilo (kai šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 42 390 Eur sumos.
35. Šios nutarties 33 – 35 pastraipose nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog Alytaus apylinkės teismas be faktinio ir teisinio pagrindo pripažino nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine V. C. ir A. C. nuosavybe, šį turtą įtraukė į santuokoje įgyto turto balansą, jį padalino buvusiems sutuoktiniams.
Dėl žemės sklypo pagerinimo
36. Atsakovė už ieškovo turėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą prašė priteisti iš ieškovo 3 150 Eur piniginę kompensaciją. Žemės sklypo pagerinimo faktą įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog gyvendami santuokoje iš bendrų, santuokoje įgytų lėšų, sutuoktiniai apsodino sklypą vaismedžiais, vaiskrūmiais ir kitais sodiniais, tam panaudojo 6 300 Eur sumą. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė pateikė į bylą 2018 m. birželio 11 ekspertizės aktą Nr.165 (5 t. b. l. 96). Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto (CK 3.98 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2006 m. vasario 23 d. ieškovas V. C. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktais į bylą įrodymais pagrindė turto pagerinimo faktą, įrodė, jog turtas pagerintas iki 2016 metų rudens, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ½ dalį turtui pagerinti panaudotų santuokinių lėšų atsakovei (CPK 178 straipsnis, 3.98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apelianto skunde nurodomų aplinkybių, jog dalis vaismedžių yra negyvybingi, nudžiūvę ar neišlikę, jog dalis augmenijos yra parvežti iš miško, dovanoti apeliantui, o braškynai neegzistuoja. Apeliantas nei bylą nagrinėjant teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė leistinų įstatymo įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus įrodymus apie žemės sklypo pagerinimo faktą ir pagerinimo vertę (CPK 177, 178 straipsniai).
Dėl automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ir skundo teiginių dėl turto pasidalinimo sutarties modifikavimo
37. Apeliaciniame skunde ieškovas V. C. nurodė, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais (skelbimų portalai), jog automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 3 000 Eur. Nurodo, kad bylos šalys 2010 metais sudarė turto pasidalinimo sutartį, kuria nustatė, kad automobilis VW Sharan įvertinamas 2 000 Lt suma. Turto pasidalinimo 2010 m. rugsėjo 9 d. sutartis nepakeista, nepanaikinta. Apelianto manymu, teismas be pagrindo modifikavo 2010 m. rugsėjo 9 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, pakeitė joje nustatytą automobilio kainą, tokiu būdu iškraipė šalių tikrąją valią, taip sumažino ieškovui mokėtiną kompensacijos sumą už atsakovei tekusį didesnės vertės turtą. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas su atsakove 2010 m. rugsėjo 9 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi pasidalino dalį santuokoje įgyto turto: atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 37 800 Lt (10 947,64 Eur) vertės butas (duomenys neskelbtini), ieškovui – 2000 Lt (579,24 Eur) vertės automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys sutiko, jog daiktų vertės, nurodytos turto pasidalijimo sutartyje, neatitiko realios jų vertės. Šalys vadovavosi 2020 m. kovo 26 d. ekspertizės akte Nr.230 nurodyta buto verte, kuri sutarties sudarymo dieną buvo 13 130 Eur (7 t., priedas ekspertizės aktas Nr.230). Teismo posėdžio metu buvę sutuoktiniai nurodė, kad automobilio VW SHARAN vertė taipogi neatitiko realios vertės. Atsakovė automobilio vertei nustatyti pateikė išrašą iš skelbimų portalo (8 t. b. l. 26), nurodė, kad jo kaina yra 11 000 Lt arba 3000 Eur. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prieštaravimų dėl automobilio vertės nepareiškė. Pirmosios instancijos teismas todėl pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl automobilio „SHARAN“ kainos, nustatė, kad šio daikto vertė yra 3 000 Eur, tokia verte turtą įtraukė į dalintino turto balansą (CK 3.118 straipsnis). Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog Alytaus apylinkės teismas modifikavo nurodytą skunde turto pasidalinimo sutartį ir kad neteisingai nustatė dalintino daikto vertę. Ieškovas bylą nagrinėjant teisme sutiko su atsakovės pateiktu automobilio įvertinimu, jis pats įrodymų apie kitokią automobilio vertę nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto balanso sudarymo, jo padalinimo tvarkos
38. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalytiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
39. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, jog 2 vnt. bičių šeimų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prie dalintino turto negalėjo būti priskiriami ir plastikinis stalas su 4 kėdėmis bei aukšto slėgio plovimo aparatas, odinis baldų komplektas; apeliantas teigia, jog teismas neteisingai padalino šalims plytelių pjaustymo prietaisą. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė santuokoje įgyto kilnojamojo ir dalintino turto balansą, teismo sprendime detaliai nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi spręsdamas dėl sutuoktiniams priklausančių daiktų įrašymo į balansą, teismo sprendimo motyvuose nurodė kilnojamojo turto kainas, teisingai padalino šalių įgytą kilnojamąjį turtą. Šioje ginčo dalyje teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jos yra teisingos ir pagrįstos surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad padrikai skunde dėstomi apelianto teiginiai, jog Alytaus apylinkės teismas neteisingai padalino santuokoje įgytą šalių kilnojamąjį turtą, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą.
40. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto teiginius, jog Alytaus apylinkės teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime atsižvelgė į šalių patenkintų – atmestų reikalavimų apimtį, todėl, paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, CPK 93, 98 straipsnio nuostatų nepažeidė.
41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 30 – 40 pastraipose nurodomais motyvais, ieškovo V. C. apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų
42. Nustatyta, kad byloje atsakovė A. C. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: teisines pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikyti nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.; pripažinti 42 390 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) , bendrąja jungtine V. C. ir A. C. nuosavybe; priteisti V. C. asmeninėn nuosavybėn 42 390 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Už V. C. atitenkančius nekilnojamuosius daiktus iš V. C. priteisti A. C. 21 195 Eur piniginę kompensaciją; už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus priteisti iš V. C. A. C. 3 150 Eur piniginę kompensaciją; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus kilnojamuosius daiktus taip: 1) A. C. priteisti 220 Eur pinigines lėšas už parduotą automobilį Mazda 323, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir 630 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, esančius bute (duomenys neskelbtini): virtuvės baldų komplektą; šaldytuvą „Snaigė“; batų spintelę; gartraukį; elektrinę viryklę su orkaite; bevertę sekciją, bevertį minkštų baldų komplektą, susidedantį iš sofos ir dviejų fotelių; skalbimo mašiną „Bosh“; televizorių „Samsung“; medžio masyvo virtuvės stalą; svetainės stalą; TV spintelę, stalą po akvariumu; veidrodį; medinę dvigulę lovą, barą (pertvara); V. C. priteisti 7 335 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 240 Eur vertės savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 470 Eur vertės medžio sekciją;? 225 Eur vertės kampinį minkštą baldą „Maxi“ (su audinio užvalkalu); 1 000 Eur vertės odinį minkštą kampą; 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą, pirktą Jysk; 200 Eur vertės kieto kuro židinį „Vienybė“; 160 Eur vertės šaldytuvą „Bosch“; 230 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 40 Eur vertės gartraukį; 80 Eur vertės skalbimo mašiną „LG“; 200 Eur vertės viryklę su orkaite; 100 Eur vertės vonios baldų komplektą (kabinamą ir po kriaukle pastatomą spinteles); 200 Eur televizorių „Samsung“; 200 Eur vertės baldus: medinę dvigulę lovą; medinę viengulę lovą; medinį svetainės stalą; kavos staliuką; veidrodį; 250 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“; 760 Eur vertės traktoriaus žoliapjovę; 420 Eur vertės saulės kolektorių; 200 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“; 100 Eur vertės mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy XCover3“; 750 Eur vertės 5 vienetus bičių avilių (vieno avilio su bičių šeimyna vertė yra 150 Eur); 100 Eur vertės palapinę - namelį, pirktą medaus ruošimui; 50 Eur vertės plastmasinį stalą ir 4 kėdes; 70 Eur vertės dvi kubines vandens talpas (vienos talpos vertė 35 Eur); 20 Eur vertės šašlykinę; 50 Eur vertės akumuliatorinį suktuką; 60 Eur vertės perforatorių; 80 Eur vertės kampinį šlifuoklį; 30 Eur vertės mažas medžio pjaustymo stakles; 100 Eur vertės dideles medžio pjaustymo stakles; 100 Eur vertės plytelių pjaustymo prietaisą; 50 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį; 50 Eur vertės aukšto slėgio kerkerį; 400 Eur vertės suvirinimo aparatą; 50 Eur vertės automobilinę navigaciją „TomTom“; 250 Eur vertės kieto kuro katilą-žvakę; priteisti iš ieškovo V. C. atsakovei A. C. 3 242,5 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančius didesnės vertės kilnojamuosius daiktus.
43. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovo ir atsakovės reikalavimus patenkino iš dalies, sutuoktinių įgytą turtą padalino šios nutarties 27 pastraipoje nurodomu būdu.
44. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria padalintas šalių kilnojamasis turtas ir priteista pinginė kompensacija už vienam iš sutuoktinių tenkančią didesnę turto dalį, skundžia atsakovė. Jos skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas nepagrįstai už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytus 42 390 Eur vertės daiktus sumažino atsakovei piniginę kompensaciją iki 10 148 Eur vietoje 21 195 Eur sumos, nepagrįstai nustatė, kad nekilnojamojo turto pagerinimui ieškovas panaudojo 4 924 Eur asmeninių lėšų; prašo padidinti jai priteistą piniginę kompensaciją už ieškovui atitekusius nekilnojamuosius daiktus nuo 10 148 Eur iki 16 121 Eur sumos (skundo 22.1 – 22.4 punktai); atsakovė nesutinka su teismo nustatyta kilnojamųjų daiktų padalinimo tvarka – teigia, kad odinis baldų komplektas turi būti įvertintas 1 000 Eur suma, priteistas ieškovui, o atsakovei priteista 500 Eur kompensacija už pusę šio turto, teismas nepagrįstai sprendė, kad baldų komplektas turi būti priteistas atsakovei, nes baldų komplektas buvo pritaikytas konkrečiam būstui ir atsakovė negali jo transportuoti, nes jo pervežimas brangiai kainuotų, kas būtų ekonomiškai nuostolinga; teismas nepagrįstai neįtraukė į dalintinų daiktų sąrašą atsakovės nurodytų bičių avilių, o jų šeimynų skaičių sumažino iki 2 vnt., nustatydamas 120 Eur vertę už dvi šeimynas (po 60 Eur), atsakovė rašytiniais įrodymais ir savo paaiškinimais įrodė, kad bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje šalys buvo įgiję 5 vnt. bičių avilių su šeimomis, kurių vieno vertė yra 150 Eur, visų 5 vnt. vertė yra 750 Eur, mediena avilių gamybai buvo nupirkta, o pati atsakovė prisidėjo savo darbu: siuvo užklotus bitėms, rūpinosi šiuo ūkiu; atsakovei turi būti priteista 21 057 Eur piniginė kompensacija, susidedanti iš: už ieškovui priteistus nekilnojamuosius daiktus - 16 121 Eur; už ieškovui priteistus kilnojamuosius daiktus – 1 786 Eur; už ieškovui priklausančio žemės sklypo pagerinimą - 3 150 Eur (skundo 22.5, 22.6 punktai).
45. Nurodomais argumentais atsakovė prašo Alytaus apylinkės teismo sprendimą pakeisti, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: 1) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 4 532 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 240 Eur vertės savos gamybos priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 750 Eur vertės 5 vnt. bičių šeimų; 100 Eur vertės plytelių pjaustymo prietaisą; 50 Eur vertės plastmasinį stalą su 4 kėdėmis; 70 Eur vertės dvi vandens talpas; 213 Eur vertės kampinį minkštą baldą „Maxi“; 50 Eur vertės baldinės plokštės komodą; 130 Eur vertės šaldytuvą „Boch“; 205 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 35 Eur vertės gartraukį; 75 Eur vertės skalbimo mašiną „LG“; 175 Eur vertės viryklę su orkaite; 85 Eur vertės vonios balų komplektą; 195 Eur vertės televizorių „Samsung“ 200 Eur vertės medinę dvigulę lovą; medinę viengulę lovą; medinį svetainės stalą; kavos staliuką; veidrodį; 134 Eur vertės pjūklą „Husqvarna“; 295 Eur vertės traktorių-žoliapjovę; 35 Eur vertės navigaciją „TomTom“; 50 Eur vertės aukšto slėgio kerkerį; 410 Eur vertės medžio sekciją; 35 Eur vertės atsuktuvų galvučių rinkinį; 1 000 Eur vertės odinį baldų komplektą; 2) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 960 Eur vertės kilnojamuosius daiktus: 165 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 75 Eur vertės šaldytuvą „Snaigė“; 20 Eur vertės batų spintelę; 40 Eur vertės gartraukį; 105 Eur vertės elektrinę viryklę su orkaite; 40 Eur vertės sekciją; 35 Eur vertės minkštą dalį, kurią sudaro sofa ir du foteliai; 30 Eur vertės skalbimo mašiną „Bosh“; 75 Eur vertės televizorių „Samsung“; 45 Eur vertės virtuvinį stalą; 100 Eur vertės svetainės stalą; 35 Eur vertės TV spintelę; 35 Eur vertės stalą po akvariumu; 35 Eur vertės veidrodį; 80 Eur vertės dvigulę lovą; 45 Eur vertės pertvarą (barą); akumuliatorinį suktuką, kampinį šlifuoklį; perforatorių; 3) priteisti atsakovei iš ieškovo 21 057 Eur piniginę kompensaciją už jam atitekusį didesnės vertės turtą.
Dėl atsakovei priteistos kompensacijos už ieškovui atitekusį nekilnojamąjį turtą dydžio
46. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovė patikslintame priešieškinyje reiškė reikalavimą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe turtą: 42 390 Eur vertės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine V. C. ir A. C. nuosavybe ir priteisti šį turtą natūra ieškovui, o atsakovei priteisti iš ieškovo ½ dalį piniginę kompensaciją, t. y. 21 195 Eur. Tokį savo reikalavimą atsakovė grindė aplinkybe, jog santuokos metu, t. y., nuo 2006 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. minimas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis bei darbu. Bylos nagrinėjimo teisme metu, ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad jis visus pagerinimus atliko savo darbu bei iš savo asmeninių lėšų ir paveldėtų iš tėvo statybinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime vertino, kad šis nekilnojamasis turtas sutuoktinių lėšomis ir darbu buvo pagerintas nuo pirminės 17 170 Eur kainos 2006 m. gegužės 24 d. iki 42 390 Eur vertės 2016 m. rugsėjo 1 d. (iki šalys pradėjo gyventi skyrium), pripažino V. C. ir A. C. nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; ieškovui V. C. asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į ieškovo įdėtą didesnę lėšų dalį turto pagerinimui (4 924 Eur suma), atsakovei iš ieškovo priteisė 10 148 Eur (42 390 Eur -17 170 Eur – 4 924 Eur = 20 296 Eur: ½) kompensaciją už jam natūra atitenkančius nekilnojamuosius daiktus.
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad sutuoktiniai bendromis lėšomis ir darbu pagerino minėtą nekilnojamąjį turtą, tam panaudojo santuokoje įgytas lėšas – tame tarpe ir atsakovės santuokos su ieškovu metu gautą darbo užmokestį (2006 metais – 7211,89 Lt pajamų (2088,71 Eur), 2007 metais - 8 236,62 Lt (2 385,49 Eur), 2009 m. – 14 715,35 Lt (4 262 Eur), 2010 m. – 12 573,82 Lt (3 642 Eur), 2011 m. – 12 652,86 Lt (3 664,52 Eur), 2012 m. – 15 197,43 Lt (4402 Eur), 2013 m. – 23 063,04 Lt (6 680 Eur), 2014 m. -15 649,33 Lt (4 532,35 Eur), 2015 m. – 4 328,02 Eur, 2016 m. - 5 009,47 Eur pajamų (1 t. , b. l. 82 - 92). Dėl to nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog teismas neįvertino byloje tų nustatytų aplinkybių, kad atsakovė turėjo lėšų ir galėjo jomis prisidėti prie nekilnojamojo turto pagerinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų, jog į nekilnojamojo turto pagerinimą jis investavo 4 924 Eur sumą, kuria teismas sumažino atsakovei priteistinos kompensacijos sumą už atitekusį ieškovui nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog 2018 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu į ieškovo atstovės klausimą, kiek ieškovas panaudojo asmeninių lėšų į ginčo turtą, atsakovė nurodė, kad V. C. visas paveldėtas lėšas panaudojo namo remontui ir įvardino 17 399 Lt sumą (5 018 Eur) (2018-11-07 garso įrašas nuo 2:04:32 iki 2:05:34). Todėl atmetami apeliantės skundo argumentai, kad Alytaus apylinkės teismas be pagrindo sumažino jai priteistiną kompensaciją 4 924 Eur suma. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliantės manymą, kad jai turi būti priteisti ½ dalis nuo visos 42 390 Eur nekilnojamojo turto kainos, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovas paveldėjo 17 170 Eur vertės turtą, jam pagerinti panaudojo 4 924 Eur asmeninių lėšų. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, Alytaus apylinkės teismas teisingai nustatė priteistinos atsakovei kompensacijos sumą (42 390 Eur -17 170 Eur – 4 924 Eur = 20 296 Eur: ½).
Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto balanso sudarymo, jo padalinimo tvarkos
48. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino odinių baldų komplektą (vietoje 600 Eur turėjo įvertinti 1 000 Eur suma), be pagrindo į dalinamo turto balansą neįrašė 3 bičių šeimų (skundo 22.5, 22.6 punktai). Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė santuokoje įgyto kilnojamojo ir dalintino turto balansą, teismo sprendime detaliai nurodė, kokiais įrodymais vadovaujasi spręsdamas dėl sutuoktiniams priklausančių daiktų įrašymo į dalinamo turto balansą, teismo sprendimo motyvuose nurodė kilnojamojo turto kainas, teisingai padalino šalių įgytą kilnojamąjį turtą. Šioje ginčo dalyje teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jos yra teisingos ir pagrįstos surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų aplinkybių visuma. Teisėjų kolegija tiesiog šioje ginčo dalyje pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir padarytoms išvadoms sprendime, jų nekartodama. Apeliantės skunde dėstomi nesusiję, padriki teiginiai, apie galimą bičių šeimų kiekį, ieškovo pagamintų avilių skaičių, užklotų bitėms siuvimą, atsakovės minimas kasos čekis, kuriame nurodyta, kad buvo pirktas barkūnas (augalai bitėms) už 164 Lt sumą; apeliantės teiginys, jog ieškovas V. C. turi 2009 ir 2010 m. išduotus Lietuvos žemdirbystės instituto kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus, neturi jokios reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimo dalį, kuria šalims padalintas kilnojamasis turtas.
49. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 25 punktas).
50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 46 – 49 pastraipose nurodomais motyvais, atsakovės A. C. apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl šalių turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
51. Teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atmetė ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus. Kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).
52. Sistemiškai aiškinant ir taikant CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatas, kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai turėtos šalies atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi.
53. Nustatyta, kad atsakovas V. C. advokatui sumokėjo 150 Eur už atsiliepimo į A. C. skundą parengimą (2021 m. rugpjūčio 17 d. prašymas ir jo priedai). Atsakovės skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos ieškovui (CPK 98 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovė A. C. sumokėjo advokatei 500 Eur už atsiliepimo į V. C. apeliacinį skundą parengimą (2021 m. gegužės 7 d. atsiliepimo į V. C. apeliacinį skundą priedai). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos atsakovei (CPK 98 straipsnis). Atlikus priteistų sumų įskaitymą, atsakovei A. C. iš ieškovo V. C. priteisiama 350 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai suma (CPK 98 str.).
54. Nustatyta, kad apeliantui V. C. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi (9 t. b. l. 133) buvo atidėtas dalies – 94 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimas. Apelianto skundą atmetus, ši suma iš apelianto priteisiama valstybei (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis).
55. Nustatyta, kad apeliantei A. C. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi (9 t. b. l. 104) buvo atidėtas dalies – 173 Eur žyminio mokesčio už skundą sumokėjimas. Apeliantės skundą atmetus, ši suma iš apeliantės priteisiama valstybei (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnis).
56. Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 8,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (10 t. b. l. 27). Apeliantų skundus atmetus šios išlaidos lygiomis dalimis (po 4,25 Eur) priteisiamos valstybei iš apeliantų (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94 Eur žyminio mokesčio sumą ir 4,25 sumą valstybės turėtoms išlaidoms byloje atlyginti, viso 98,25 Eur sumą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti valstybei iš A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174 Eur žyminio mokesčio sumą ir 4,25 Eur sumą valstybės turėtoms išlaidoms byloje atlyginti, viso 178,25 Eur sumą (juridinio asmens kodas 188659752).
Ši teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.