- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- A-442-1712-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- I. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-163 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 5043 Lt akcizų, 1547 Lt akcizų delspinigių ir skyrė pareiškėjui 504 Lt akcizų baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 68-161 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-163. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. S-249(7-220/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 68-161.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. S-249(7-220/2009), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. 68-161 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-163.
Pareiškėjas nurodė, kad už neteisėtą techninio etilo alkoholio gabenimą jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jam už tai Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu buvo pritaikytos baudžiamosios sankcijos. Mokesčių administratorius šiuo atveju nepagrįstai jam dar papildomai nurodė sumokėti akcizus ir su jais susijusias sumas. Tokiu mokesčių administratoriaus sprendimu jis buvo nubaustas antrą kartą už tą patį pažeidimą ir tuo buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Konstitucijoje įtvirtintas principas, draudžiantis bausti du kartus už tą patį pažeidimą. Pareiškėjas nurodė, kad prekės (174,14 litrai techninio etilo alkoholio) šiuo atveju buvo konfiskuotos ir perduotos sunaikinimui. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, minėtos prekės negali būti apmokestinamos akcizais.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui akcizai šiuo atveju buvo pagrįstai priskaičiuoti atsižvelgiant į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendį bei vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 10 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų, 9 straipsnio 8 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, 19 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio nuostatomis.
Nelegaliai pagamintas ar laikomas etilo alkoholis turi būti apmokestinamas akcizais. Pagal Akcizų įstatymą, prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios, todėl vėlesnis šių prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos šiai prievolei. Atsakovas nurodė, kad negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog jis baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažinta, jog pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, iš anksto susitaręs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nuo 2007 m. vasario 14 d. iki 2007 m. vasario 16 d. Šalčininkuose, Pramonės gatvėje esančiame garaže, neturėdamas tikslo realizuoti, neteisėtai laikė 174,14 litro techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo koncentracija 90.5-92.1 procento; taip pat, veikdamas grupėje iš anksto susitaręs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2007 m. vasario 16 d. iš garažo, esančio Pramonės gatvėje, Šalčininkuose, į automobilį sukrovė 174,14 litro techninio etilo alkoholio skiedinių ir, neturėdamas tikslo realizuoti, pasikėsino neteisėtai gabenti 174,14 litro techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo koncentracija 90.5-92.1 procento. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai aiškina, jog jis du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą. Baudžiamoji atsakomybė pareiškėjui taikyta už neteisėtą techninio etilo alkoholio laikymą ir pasikėsinimą gabenti. Tuo tarpu mokestis priskaičiuotas dėl to, kad Akcizų įstatymas numato atitinkamos prekės apmokestinimą akcizais. Šiuo atveju tik delspinigių ir baudos mokėjimas yra tam tikra nuobauda, bet ne už tai, už ką pareiškėjas nuteistas nuosprendžiu, o už tai, kad jis laiku nedeklaravo akcizais apmokestinamos prekės, neapskaičiavo ir laiku nesumokėjo akcizų. Pats mokestis negali būti vertinamas kaip baudimas už pažeidimą. Prievolė mokėti bet kokį mokestį nėra nuobauda. Teismas nurodė, kad pareiškėjo laikyta ginčo prekė yra etilo alkoholis pagal Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą apibrėžimą ir ji yra akcizų objektas (Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mokestis pareiškėjui pagrįstai priskaičiuotas pagal Akcizų įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi 2007 m. vasario mėnesį) 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus. Pareiškėjas šiuo atveju laikė prekes garaže, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis. Pareiškėjas laikė akcizais apmokestinamas prekes ir jokiomis įstatyme nurodytomis lengvatomis nesinaudojo, kėsinosi tas prekes gabenti iš patalpos, nesančios akcizais apmokestinamų prekių sandėliu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra Akcizų įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas galėtų būti atleistas nuo akcizų. Teismas nurodė, kad nuo prievolės mokėti akcizus pareiškėjo neatleidžia aplinkybė, kad produktas buvo laikomas neteisėtai. Mokesčių teisės doktrinoje yra vadovaujamasi fiskalinio neutralumo principu, pagal kurį mokesčių įstatymų prasme nesvarbu, prekė laikoma teisėtai ar neteisėtai. Fiskalinio neutralumo principas netaikomas tik tais atvejais, kai prekės yra absoliučiai draudžiamos civilinėje apyvartoje. Etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas, jis gali būti civilinės apyvartos objektas, todėl gali būti laikomas preke. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius šiuo atveju turėjo teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis teismo nuosprendžiu (Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnis). Be to, pareiškėjas neginčijo fakto, kad laikė būtent nuosprendyje nurodytos rūšies ir nurodyto kiekio etilo alkoholį. Teismas nurodė, kad tai, jog ginčo prekės buvo konfiskuotos, nepanaikina pareiškėjo prievolės pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio nuostatas mokėti už tas prekes akcizus. Teismas taip pat nurodė, kad jis nagrinėjamu atveju vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A6 - 238/2007, kuriame išaiškintas Akcizų įstatymo nuostatų taikymas, taip pat pasisakyta dėl baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės skirtumų bei galimybės taikyti šias dvi atsakomybės rūšis.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą pagaminimą, laikymą, gabenimą dešimties arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių), neturint tikslo jų realizuoti. Būtent už šią nusikalstamą veiką Šalčininkų rajono apylinkės teismas pareiškėjui pritaikė baudžiamąsias sankcijas, t. y. paskyrė bausmę - 1300 Lt baudą, o techninio etilo alkoholio skiedinius konfiskavo ir pavedė sunaikinti. Nagrinėjamu atveju prekės nėra gražintos pareiškėjui, todėl akivaizdu, kad jis nėra jų savininkas ir savininku niekada nėra buvęs. Nuo baudžiamosios bylos iškėlimo dienos ginčo techninis etilo alkoholis tapo ne Akcizų įstatymo 2 straipsnyje numatytu akcizų objektu, o Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalyje numatytu objektu, dėl kurio likimo nusprendė Šalčininkų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2009 m. sausio 29 d. nuosprendį. Pareiškėjas nurodo, kad, esant tokiai teisinei situacijai, kai dėl jo įvykdytos veikos jis jau buvau patrauktas atsakomybėn, mokesčio administratoriaus priimtas sprendimas dėl Akcizų įstatymo pažeidimo reiškia tiesioginį non bis in idem principo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui akcizai šiuo atveju buvo pagrįstai priskaičiuoti atsižvelgiant į Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendį bei vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 3 straipsnio 10 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktų, 9 straipsnio 8 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio, 19 straipsnio 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio nuostatomis.
Nelegaliai pagamintas ar laikomas etilo alkoholis turi būti apmokestinamas akcizais. Pagal Akcizų įstatymą, prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios, todėl vėlesnis šių prekių konfiskavimas ir sunaikinimas neturi įtakos šiai prievolei. Atsakovas nurodo, kad negalima sutikti su pareiškėjo argumentu, jog jis baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, nes tai yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys. Mokestis nėra nuobauda už nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde savo poziciją dėl to, kodėl jis nagrinėjamu atveju neturi mokėti akcizų ir su jais susijusių delspinigių bei baudos sumų, argumentuoja tuo, kad jis už nagrinėjamu atveju apmokestinto etilo alkoholio neteisėtą laikymą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o jo laikytas etilo alkoholis buvo konfiskuotas ir jį nuspręsta sunaikinti.
Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiais argumentais akcentuojamos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjo prievolei mokėti akcizus ir šios prievolės nepanaikina. Taip spręsdama teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A6 - 238/2007, pateiktus teisės normų, reglamentuojančių akcizų mokėjimą, taikymo išaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 2(12), 2007, psl. 60-70).
Vadovaujantis fiskalinio neutralumo principu, mokestine prasme negali būti daromas skirtumas tarp teisėtai ir neteisėtai laikomo etilo alkoholio, todėl neteisėtai laikomas etilo alkoholis taip pat yra akcizų objektas. Akcizų įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo akcizų konfiskuotą ir sunaikintą neteisėtai laikytą etilo alkoholį. Asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą etilo alkoholio laikymą neturi įtakos prievolei mokėti akcizus, o nurodymo sumokėti akcizus ir su jais susijusias sumas davimas po to, kai asmuo buvo nubaustas baudžiamąja tvarka už neteisėtą to paties etilo alkoholio laikymą, nereiškia principo non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti asmenį už tą patį pažeidimą) pažeidimo. Nurodymas sumokėti mokestį (akcizus) iš viso nėra asmens baudimas, nes mokesčio mokėjimas nėra teisinės atsakomybės priemonė. Tuo tarpu delspinigiai ir bauda yra paskaičiuojami už mokesčio nesumokėjimą, o ne už neteisėtą etilo alkoholio laikymą, kaip yra baudžiamosios atsakomybės taikymo atveju. Be to, pareiga mokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji atsakomybė pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.