Vilniaus apygardos teismo nutartis

V. S. ir Z. S. prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo SB „Berželis“ narių 2012-05-27 visuotinio susirinkimo nutarimą Nr. 3.1 (neskirti lėšų vandens gręžinio kadastriniams matavimams) bei nutarimą Nr. 4.1 (įpareigoti bendrijos valdybą išduoti bendrijos nariams dokumentus griežtai laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų). Paaiškino, kad bendrijoje 2005 m. buvo įrengtas ir šiuo metu eksploatuojamas vandens gręžinys Nr. 38945, kurį bendrija privalo prižiūrėti. Bendrijos valdyba 2005-2006 m. iš bendrijos narių surinko 150000 Lt lėšų gręžiniui ir vandentiekiui įrengti bei gręžiniui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau iki šiol gręžinio neįregistravo. Todėl nutarimas neskirti lėšų vandens gręžinio kadastriniams matavimams atlikti pažeidžia bendrijos narių teises ir interesus, prieštarauja bendrijos veiklos tikslams. Bendrijos nutarimu Nr. 4.1 neužtikrinama asmens duomenų apsauga, nustatomas tiesioginis draudimas bendrijos nariams reikalauti ir gauti iš bendrijos informaciją ar dokumentus, kurie nėra susiję su prašančiuoju bendrijos nariu. Tačiau bendrijos narių teisės gauti informaciją neriboja jokios Sodininkų bendrijų įstatymo bei SB „Berželis“ įstatų nuostatos. Todėl ginčijamu nutarimu atsakovas nepagrįstai apribojo subjektų ratą, kuriems gali būti teikiama informacija, kuri tiesiogiai nesusijusi su tuo bendrijos nariu.

SB „Berželis“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai nenurodė konkrečių CK 2.82 str. 4 d. numatytų pagrindų juridinio organo sprendimui pripažinti negaliojančiu. Klausimas dėl vandens gręžinio įregistravimo į bendrijos narių visuotinio 2012-05-27 susirinkimo dienotvarkę buvo įtrauktas po to, kai prasidėjo ginčas pagal ieškovų ieškinį dėl bendrijos įpareigojimo savo lėšomis atlikti vandens gręžinio kadastrinius matavimus. Nutarimas neskirti lėšų vandens gręžinio kadastriniams matavimams priimtas bendrijos narių daugumos valia. Bendrijos naudojamas gręžinys atitinka teisės aktų reikalavimams, yra įregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje. Ieškovų teisė gauti iš bendrijos informaciją nėra absoliuti, nes bendrija savo veikloje turi vadovautis ne tik Sodininkų bendrijų įstatymo, bet ir Asmens duomenų apsaugos įstatymu. Reikalavimas pateikti bendrijos dokumentus nenurodant pateikimo tikslo nelaikytinas pagrįstu, nes turi būti užkirstas kelias nesąžiningiems bendrijos nariams piktnaudžiauti savo teise gauti informaciją. Ieškovai, nenurodydami informacijos gavimo tikslo nuolatos iš bendrijos reikalauja pačios įvairiausios informacijos, dėl ko trikdo bendrijos valdybos veiklą, kuri negali normaliai vykdyti veiklos sprendžiant esminius veiklos klausimus ir pastoviai turi archyvuose ieškoti bei kopijuoti dokumentus pagal ieškovų pageidavimus.

V. S. ir Z. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad sprendimu netinkamai įvertintas ieškinio pagrindas, aptartos tik kelios ieškovų nurodytos teisės normos, kitos visiškai neanalizuotos, o tos kurios aptartos – buvo analizuotos pavieniui, nors turėjo būti taikomos sistemiškai. Teismo sprendimu iš esmės patvirtina, kad bendrijos narių dalinės nuosavybės teisės į gręžinį gali būti įgyvendinamas tik per bendriją. Todėl bendrijai daugiau nei 7 metus neatliekant savo pagrindinių funkcijų, bendrijos nariai įgyja teisę ginčyti sprendimą Nr. 3.1. CK 2.82 str. 4 d. nustatyta tvarka. Pats atsakovas kitoje civilinėje byloje patvirtino faktą, kad dar 2005-2006 m. iš bendrijos narių buvo surinkta daugiau nei 150000 Lt lėšų naujam gręžiniui įrengti bei įregistruoti, todėl toks bendrijos nepagrįstas delsimas pažeidžia ieškovų nurodytus teisės aktų, bendrijos įstatų reikalavimus bei bendruosius teisės principus. Gręžinys nėra teisiškai suformuotas kaip inžinerinis statinys, nėra įregistruotas, nesutvarkyta jo teisinė dokumentacija, neužtikrinta reikiama šio turto teisinė ir faktinė apsauga nuo neleistino poveikio, todėl ieškovai kaip bendrijos nariai ir gręžinio bendraturčiai yra teisiškai suinteresuoti ne tik saugiu objekto naudojimu, bet ir jo išsaugojimu, teisinės būklės tinkamu sutvarkymu. Ginčas byloje kilo ne dėl bendrijos pareigų vykdymo savalaikiškumo, o dėl apskritai jų vykdymo (nevykdymo) ir tai įteisinančio sprendimo Nr. 3.1 teisėtumo. Todėl bendrijos ir jos valdymo organų neveikimas negali būti pateisinamas vien konkretaus termino pareigoms atlikti teisės aktuose nebuvimu ar, nesant svarbių priežasčių ar pagrindų, sprendimo neskirti lėšų gręžinio teisiniam sutvarkymui priėmimu. Nepaneigtos ieškovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad, remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo, Bendrijos įstatų ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 nuostatomis, pavieniai bendrijos nariai negali įregistruoti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisių į gręžinį, kadangi tokiai registracijai atlikti būtina ne tik nurodyti visus gręžinio bendraturčius, bet ir veikti jų vardu. Tokių galimybių, informacijos ir įgalinimų ieškovai objektyviai neturi (negali turėti), nes bendrojo naudojimo objektų įteisinimas ir tinkama priežiūra yra būtent tais tikslais įsteigto juridinio asmens (bendrijos) pareiga ir kompetencija. Hipotetinio pobūdžio motyvai neva gręžinys kurį laiką dar gali būti naudojamas bendrijos narių poreikių tenkinimui, ar kad gręžinio kadastrinių matavimų atlikimas nėra būtinas bendrijos veiklos tikslas, nėra pagrįsti, kadangi kadastriniai matavimai neatlikti ne 1-1,5 metų laikotarpį nuo gręžinio įrengimo, o net 7 metus. Priimtas skundžiamas sprendimas Nr. 3.1 neatitiko iki susirinkimo viešai paskelbtos susirinkimo darbotvarkės ir šio sprendimo projekto, dėl kurio turėjo būti balsuojama susirinkime, kadangi iš anksto bendrijos valdybos parengtas ir paskelbtas vienintelis sprendimo projektas buvo: „neskirti lėšų vandens gręžinio kadastriniams matavimams ir klausimą atidėti iki bendro naudojimo žemės sklypo išpirkimo“. Tuo tarpu priimtu sprendimu be jokios priežasties nutarta neskirti lėšų vandens gręžinio kadastriniams matavimams, t. y. nebeliko jokios lėšų skyrimo gręžinio kadastriniams matavimams atlikti atidėjimo sąlygos (termino). Kadangi priimto sprendimo esmė ir pasekmės yra akivaizdžiai skirtingos nuo sprendimo projekto, buvo pažeista sprendimų priėmimo tvarka nustatyta Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. Tačiau šios aplinkybės nebuvo analizuotos ir dėl jų pasisakyta nebuvo. Sprendimas Nr. 3.1 prieštarauja ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams. Bendrija žinodama, kad bendrijai yra pareikštas ieškinys kitoje byloje, kurioje inter alia sprendžiama dėl gręžinio kadastrinių matavimų ir registracijos būtinybės, iniciavo sprendimo Nr. 3.1 priėmimą, siekdama ateityje nevykdyti ieškovų naudai priimto sprendimo. Taigi tik kilus ginčui kitoje byloje buvo priimtas sprendimas Nr. 3.1 su formuluote „neskirti lėšų vandens gręžinio kadastriniams matavimams atlikti“ siekiant legalizuoti bendrijai priskirtų veiksmų neatlikimą. Sprendimai priimti bendrijos valdybos ir revizijos komisijos narių balsais, t. y. asmenų, netinkamai valdančių bendriją ir reikiamai neįgyvendinančių jos kompetencijos, priešiškai/konfliktiškai nusiteikusių ieškovų atžvilgiu, turinčių priešingą materialinį ir procesinį suinteresuotumą kitose civilinėse bylose. Daugiau nei į 1/3 visų susirinkimo dalyvių balsų balsavimo teisę savo pasirinkimu ir nuožiūra įgyvendino 4 iš 5 penkių bendrijos valdybos narių bei visi bendrijos revizijos komisijos, veikiančios kartu su bendrijos valdyba, nariai. Todėl ginčijami sprendimai priimti ne bendrijos narių balsų dauguma, o bendrijos valdymo organų ir revizijos komisijos narių bei su jais susijusių asmenų. Tai įrodo atsakovo valdymo organų narių atliktą ir teismo sprendime nepagrįstai nekonstatuotą CK 2.87 str. 1-3 d. įtvirtintų atsakovo valdymo organų narių fiduciarinių pareigų pažeidimą ir interesų konflikto situacijos egzistavimą. Taip pat akivaizdu, jog negalėjo būti padaryta išvada, jog ieškovai ieškiniu siekia nesąžiningų tikslų ir asmeninių interesų patenkinimo, kadangi gręžinio įteisinimas tiesiogiai pasitarnautų visų bendraturčių naudai ir interesams. Sprendimas dalyje dėl bendrijos sprendimo Nr. 4.1 priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei įrodymų, netinkamai taikius materialinės teisės normas, aiškinant tik lingvistinę jo prasmę. Sodininkų bendrijos įstatyme aiškiai įtvirtina bendrijos nario teisė į informaciją apie bendriją (ne fizinį asmenį) ir jos veiklą negali būti ribojama jokiais kriterijais. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas reglamentuoja išimtinai fizinio asmens duomenų apsaugą, asmens duomenimis pagal šį įstatymą galėtų būti laikoma nebent tik informacija apie bendrijos narių asmens kodus, turimą turtą, kuris nesusijęs su bendrijos veikla. Iš sprendimo Nr. 4.1 formuluotės ir jo paaiškinimo aiškiai seka, kad juo užtikrinama ne fizinio asmens duomenų apsauga, bet nustatomas tiesioginis draudimas bendrijos nariams reikalauti ir gauti iš bendrijos informacijai dokumentus, kurie nėra susieti su jų prašančiuoju bendrijos nariu. Todėl nustatytas informacijos ribojimas prieštarauja Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatoms. Taigi teismo sprendime nurodytos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normos ir jomis nustatytas teisinis reguliavimas negali būti taikomas bendrijos narių (ieškovų) ir atsakovo santykiams dėl informacijos apie bendriją teikimo, kadangi teisės aktai informacijos apie juridinio asmens veiklą nesieja su fizinio asmens duomenimis ir jų apsauga. Aplinkybės, kokiu būdu ar tikslu gautą informaciją bendrijos narys panaudos, nėra aptariamos Sodininkų bendrijos įstatymo 22 str. 1 d. 5 p. reguliavimo dalykas ir/ar pagrindas nario teises į bendrijos informaciją riboti kokiomis nors prielaidomis ar abejonėmis dėl tokios informacijos panaudojimo būdo, priemonių, apimties ir pan. Sprendimu Nr. 4.1 informacijos bendrijos nariams teikimas neteisėtai bei neleistinai apribojamas ne tik Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatytu reikalavimu nurodyti susipažinimo su informaciją tikslą, bet ir subjektų (informacijos gavėjų) ratu. Kadangi prašyti informacijos turi teisę tik tas asmuo ir tik ta apimtimi, kiek tai susiję su informacijos prašančiu bendrijos nariu (jo asmeniu). Todėl sprendimas Nr. 4.1 ne tik pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas (Sodininkų bendrijos įstatymo 18 str. 2 d. 4 p., 7 p., CK 2.90 str. 3 d., bendrijos įstatų 48.10 p.), bet ir protingumo, sąžiningumo principus, kadangi bendrijos narys negali gauti iš esmės jokios informacijos apie bendriją, nes tokia informacija vienokiu ar kitokiu būdu būtų susijusi su asmens duomenimis arba/ir informacija galėtų būti teikiama tik ta, kuri susijusi su jos prašančiu bendrijos nariu.