Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-976-825/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
1-976-825/2016
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00482-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
A. D.
Nukentėjusysis
A. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-976-825/2016Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00482-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.2.14.5; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,sekretoriaujant Indrei Žilinskienei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, kaltinamajam A. D.,nedalyvaujant nukentėjusiajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - specialus vidurinis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, teistas: 2012 m. sausio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. baudžiamoji byla nutraukta; Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., paskirta bausmė - 4 mėnesių viešieji darbai, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2014 m, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytu adresu, internetiniame puslapyje www.skelbikas.lt patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „iPhone4S“, 2014 m. liepos 19 d. A. V. pervedus 28,96 eurus (100 litų) ir 2014 m. liepos 20 d. pervedus 86,89 eurus (300 litų ) iš banko AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. D. priklausančią sąskaitą, esančią banke AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), skelbime nurodyto mobilaus ryšio telefono A. V. neperdavė, todėl apgaule savo naudai įgijęs nedidelės vertės svetimą turtą, nukentėjusiajam A. V. padarė turtinę 115,84 eurų (400 litų) žalą.

Dėl šios nusikalstamos A. D. veikos 2016 m. kovo 7 d. Kauno apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo A. D. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. ir paskyrė jam bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 3) per 15 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. pagrindu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė bausmę – laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis; 3) per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po nemažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Šalies argumentai

A. D. kreipėsi į teismą su prašymu peržiūrėti skiriamus įpareigojimus. Nurodė, kad turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas. Yra atlyginęs turtinę žalą nukentėjusiajam. Teismui paskyrus įpareigojimą neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigoje, tokio įpareigojimo negalėtu įvykdyti dėl nuolatinio darbo pagal darbo sutartį. Kaltinamasis A. D. teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad trūko pinigų, pagalvojo, kad čia labai lengva apgauti, įdėjo skelbimą. Nepardavė telefono, nes neturėjo. V. atlygino žalą. Įsakymo netenkina bausmė viešieji darbai atlikti senelių namuose, nes susirado darbą ir nenori prarasti.

Kadangi kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, prokuroras neprieštaravo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Nukentėjusysis A. V. ikiteismini tyrimo metu (17 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. liepos 18 d. interneto puslapyje www.skelbikas.lt rado skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 4S“. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė. Vėliau SMS žinutėmis susirašinėdami susitarė, kad jam atsiųs sąskaitos numerį, o jis perves 400 litų. 2014 m. liepos 19 d. jis į nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 100 litų, o 2014 m. liepos 20 d. - pervedė 300 litų, tačiau siuntinio su mobilaus ryšio telefono negavo, o į telefono skambučius asmuo neatsiliepė.

AB Swedbank sąskaitos išrašu (19, 29 b. l.) nustatyta, kad A. V. į A. D. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 19 d. pervedė 100 litų, 2014 m. liepos 20 d. pervedė 300 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 3 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

A. D. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: iš anksto turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, A. D. 2014 m, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytu adresu, internetiniame puslapyje www.skelbikas.lt patalpino skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „iPhone4S“, 2014 m. liepos 19 d. A. V. pervedus 28,96 eurus (100 litų) ir 2014 m. liepos 20 d. pervedus 86,89 eurus (300 litų ) iš banko AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į A. D. priklausančią sąskaitą, esančią banke AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), skelbime nurodyto mobilaus ryšio telefono A. V. neperdavė, todėl apgaule savo naudai įgijęs nedidelės vertės svetimą turtą, nukentėjusiajam A. V. padarė turtinę 115,84 eurų (400 litų) žalą.

Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įdėjo skelbimą apie parduodamą telefoną, domėjosi pirkėjas. Pirkėjui nurodė, kad telefoną turi, bet neturėjo. Sutarė dėl pirkimo ir pardavimo kainos, pinigus gavo. Tokiu būdu nukentėjusysis buvo suklaidintas A. D., nes sutartų veiksmų jis neatliko, pinigus gavo, o telefono nesiuntė, vėliau nutraukė bendravimą su nukentėjusiuoju. Taip kaltinamasis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – nukentėjusiojo pinigus ir tokiu būdu baigė savo nusikalstamus veiksmus.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojo nuo 2010 m. gruodžio 2 d.) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. 2014 m. gruodžio 18 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kaltinamojo A. D. apgaule įgyto turto vertė yra 115,84 eurų (400 litų), t. y. nesiekia 5 MGL.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., nustačius aplinkybes, kad jis apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šis punktas apima tris savarankiškas lengvinančias aplinkybes. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Tai reiškia, kad kaltininkas prisipažįsta esąs kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir neigiamai vertina savo poelgį. Šioje byloje kaltinamasis A. D. kaltu visiškai prisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, A. D. atlygino nukentėjusiajam žalą (106, 107, 151 b. l.), todėl laikytina, kad A. D. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kas irgi laikytina lengvinančią aplinkybe _Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 str.) kategorijai, baigta (kaltinamasis apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – nukentėjusiojo pinigus ir tokiu būdu baigė savo nusikalstamus veiksmus), padaryta tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų paskatų.

Kaltinamasis Vilniaus miesto sveikatos psichikos centre nesigydė (II tomas, 77 b. l.); Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašytas nuo 2014 m. spalio 6 d., diagnozė – patologinis potraukis azartiniams lošimams (II tomas, 79 b. l.).

A. D. yra teisiamas trečią kartą, du iš teistumų susiję su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXVIII skyrius), be to, jis ir anksčiau jau yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., dėl kurios baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu 2012 m. sausio 13 d. buvo nutrauktas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, tačiau tai jo elgesio niekaip nepaveikė, nes be šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d., įvykdytos 2014 m. liepos 19 d., jis ir toliau nuolat sistemingai darė (2015 m. vasario 27 d., 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 17 d., 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. gegužės 13 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. liepos 9 d., 2015 m. rugsėjo 2 d., 2015 m. rugsėjo 19 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 5 d., 2016 m. vasario 11 d.) analogiškas, priešingas teisei smulkiuosius svetimo turto, iki 3 MGL dydžio, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d. išaiškinimą, grobimus - sukčiavimo būdu,– administracinius teisės pažeidimus nuosavybei, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. (t. 1, b. l. 117-123).

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, todėl yra taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Laisvės apribojimo bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

A. D. nurodė, kad teismui paskyrus įpareigojimą neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigoje, tokio įpareigojimo negalėtu įvykdyti dėl nuolatinio darbo pagal darbo sutartį. Šis A. D. argumentas atmestinas, nes laisvės apribojimo bausme numatytų įpareigojimų visuma (būti namuose ir neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis), kurie paskiriami tam tikram terminui, neizoliuoja A. D. nuo visuomenės, neatima jo teisės dirbti ir pasirinkti darbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 302 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbui, per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 150 (šimtą penkiasdešimt) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinai skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbui, per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisinimo neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų, per mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis