Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-04-04 · Administracinė byla Nr. eI3-6180-438/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
eI3-6180-438/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00090-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
BĮ Valstybinei miškų tarnybai
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-6180-438/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00090-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1;(S)55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. individualios įmonės skundą atsakovei BĮ Valstybinei miškų tarnybai dėl 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. Ž. individuali įmonė (toliau – ir pareiškėja, įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovė, VMT, Tarnyba) per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (toliau – ir ALIS) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 panaikinimo ir palikti galioti leidimą (Nr. 12310185) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) bei įpareigoti atsakovę įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 galiojimą.

Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 20 d. per ALIS kreipėsi į atsakovę su paraiška Nr. 4146676 leidimui gauti miškui kirsti, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio, 276 kvartalo 8,15 sklypui, jam nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pateikdamas 2023 m. lapkričio 10 d. miškininko M. T. parengtą biržių atrėžimo brėžinį, miško želdinimo ir žėlimo projektą. Atsakovė išdavė leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 (toliau – ir Leidimas). Leidimas galiojo nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi byloje Nr. eA-716-624/2023 pripažinta, kad VMT direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas Ignalinos regiono valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas, yra neteisėtas tiek, kiek buvo numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijose bei šių saugomų teritorijų artimoje aplinkoje. Reikalavimas atlikti aptariamą poveikio reikšmingumo įvertinimą yra numatytas Buveinių direktyvos (Direktyva 92/43/EEB) nuostatose, o šį reikalavimą nacionalinis įstatymų leidėjas nusprendė integruoti į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ir Projekto strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – ir SPAV) procedūras. LVAT su Europos Sąjungos teise ir nacionalinių įstatymų nuostatomis nesuderinama pripažino vykdomosios valdžios institucijų administracinę praktiką, pagal kurią dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri nepatenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PŪVPAV įstatymas) 1 ar 2 priedus, poveikio „Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo reikalaujama kreiptis tik tuo atveju, kai ši veikla yra susijusi su statinių statyba.

2023 m. gruodžio 14 d. iš VMT gavo el. laišką, kuriuo pranešta apie Leidimo panaikinimą. 2023 m. gruodžio 15 d. per ALIS sistemą buvo panaikintas Leidimas. Mano, kad VMT nepagrįstai taikė minėtos LVAT nutarties išaiškinimus dėl jau išduoto leidimo kirsti mišką. Pareiškėja nebuvo įtraukta šalimi nurodytoje byloje, todėl minėta nutartis nesukūrė jai teisių ar pareigų.

Teisės aktuose nenustatyta pareiga kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau – ir VSTT) ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Tokio reikalavimo, prašant išduoti leidimą kirsti mišką, nenumatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Be to, tokio reikalavimo nenumatė PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 p..

Tvirtina, kad VMT viešai pripažįsta, jog leidimui kirsti mišką nėra teisinio reguliavimo dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo ir toks reikalavimas bus keliamas tik naujiems pareiškėjams (https://amvmt.lrv.lt/).

Nurodo, kad Aplinkos ministerija 2023 m. gruodžio 27 d. įregistravo teisės akto projektą Nr. 23-18866 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto“. Įstatymo projekte numatyta tvarka dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvados gavimo. Nepriėmus nurodyto teisės akto, VMT neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos „miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.

Paaiškina, kad jai nuosavybės teise priklausančio miško žemės sklypo naudojimo paskirtis - miškų ūkio. Pagal miškų grupę ši miško žemė priskirtina III grupei (apsauginiai miškai). Miškas patenka į Gražutės regioninį parko teritoriją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 3 str. 4 d. III grupės miškuose galimi plynieji pagrindiniai miško kirtimai. Vadovaujantis Nuostatų 13.3 p. jam nebuvo keliamas reikalavimas turėti miškotvarkos projektą. Vadovaujantis Aprašo 22 p., 22.1 ir 22.2 p., VMT išduoda leidimus kirsti mišką, tik gavusi saugomų teritorijų direkcijos teigiamą išvadą, kurioje turi būti įvertinta, ar planuojamas miško kirtimas nesunaikins saugomų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių, ar bus užtikrintas jų atkūrimas. VMT su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija suderino jos paraišką dėl leidimo kirsti mišką. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pateikė išvadą, kuria neturėjo pastabų dėl numatytų pagrindinio naudojimo plyno kirtimo ir tarpinio naudojimo einamojo kirtimo jos valdoje, esančioje Gražutės regioniniame parke. Aprašo 22 p., 22.1 ir 22.2 p. nuostatos iš esmės atitinka VMT keliamą reikalavimą kreiptis į VSTT ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Teigia, kad Skundžiamas sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. 5 d. reikalavimų. VMT 2023 m. gruodžio 14 d. el. laiške nėra nurodoma jokių faktinių aplinkybių, nurodytos tik abstrakčios frazės bei teisės aktų normos, tačiau visiškai nevertintos įstatymo normos ir jos paraiškoje pateikti duomenys.

Remiasi VAĮ 3 str. 2 p. ir 4 p. nurodytais principais (draudimo keisti į blogąją pusę, įstatymo viršenybės ir įstatymo atgal negaliojimo). VMT nurodytus principus pažeidė, kadangi panaikino Leidimą, nors jo naikinimui nebuvo juridinių pagrindų (t. y. pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatytas miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas). VMT viršijo jai nustatytą kompetenciją. VMT išskiria asmenų kategorijas, kurie gavo leidimus kirsti mišką iki 2023 m. gruodžio 6 d. ir po 2023 m. gruodžio 6 d., nors šios asmenų grupės teisiniu vertinimu nesiskiria ir yra vienodoje situacijoje, nes teisinis reguliavimas dėl leidimo kirsti mišką nesikeitė. Toks asmenų grupių išskyrimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Atsakovė BĮ Valstybinei miškų tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją. Paaiškėjus aplinkybėms, kad Leidimas pareiškėjai buvo išduotas jai nesikreipus į atitinkamas saugomų teritorijų institucijas ir negavus planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000” teritorijoms išvadų (toliau – ir Reikšmingumo išvada), kurių metu nustatoma, ar planuojama ūkinė veikla negali padaryti reikšmingo poveikio „Natura 2000” teritorijoms ir jose saugomoms vertybėms, Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 39.1 p., Leidimą panaikino.

Teigia, kad Tarnyba Skundžiamą sprendimą grindė konkrečiomis PŪVPAV įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., 3 str. 2 d. ir Aprašo nuostatomis, o ne teismo nutartimi. Nei Europos sąjungos teisės aktai, nei minėtos nacionalinės teisės normos nenumato išimčių ir neišskiria planuojamų ūkinių veiklų, planų ir programų, kurių įgyvendinimo „Natura 2000” teritorijoje poveikio reikšmingumas neturėtų būti nustatomas ar vertinamas. Teisinio reguliavimo aspektu nėra jokios reikšmės, ar į „Natura 2000” teritoriją patenkantys miškai yra privatūs ar valstybiniai, ar jie yra priskirti ūkiniams, apsauginiams ar kitai miškų grupei ir ar miško kirtimas yra numatytas parengtame miškotvarkos projekte ar miško kirtimas planuojamas be miškotvarkos projekto. Jeigu nėra atsakingos Saugomų teritorijų institucijos išvados dėl konkretaus kirtimo poveikio „Natūra 2000” teritorijai reikšmingumo nustatymo, tai toks miško kirtimas yra negalimas, o vykdoma ūkinė veikla - būtų neteisėta. Tokia veikla pažeistų ne tik PŪVPAV įstatymo nuostatas, bet ir 1985 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 85/337/EB (iš dalies pakeista 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/11/EB), kurios tiesioginį taikymą esant normų prieštaringumui savo praktikoje pripažįsta Europos Teisingumo Teismas (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES, iš dalies pakeista 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES).

Sutinka, kad Skundžiamame sprendime nenurodyta administracinio sprendimo apskundimo tvarka, tačiau minėtas pažeidimas turėtų būti vertintinas kaip mažareikšmis, nesudarantis pagrindo jo panaikinimui. Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu Leidimas buvo panaikintas bei motyvai. Įvertinus pareiškėjos paraišką nustatyta, kad prieš išduodant Leidimą nebuvo gauta motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo pagal PŪVPAV įstatymo nuostatas iš VSTT. LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi nurodytoje byloje išaiškintas PŪVPAV įstatymo nuostatų taikymas prieš planuojant ūkinę veiklą (tame tarpe ir miško kirtimą) „Natura 2000“ teritorijose.

Pažymi, kad Leidimas panaikintas pačiai Tarnybai konstatavus jo neteisėtumą, todėl vadovaujantis tuo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, pareiškėja neturėjo teisės kirsti mišką nei iki Leidimo panaikinimo (nors formaliai ir turėjo neteisėtai išduotą Leidimą), o taip pat neturi teisės kirsti mišką ir po Leidimo panaikinimo. Leidimo panaikinimas nesukėlė pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tik konstatavus panaikinto Leidimo teisėtumą, būtų galimas tolimesnis šioje byloje iškelto ginčo sprendimas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės.

Mano, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta, nes teismui net ir panaikinus Skundžiamą sprendimą, pareiškėjos teisės ir pareigos nepasikeistų (pareiškėja neįgytų teisės kirsti mišką tol, kol Tarnybai nebūtų pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai (tame tarpe ir Reikšmingumo išvada) dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ir Tarnyba nepriimtų sprendimo išduoti leidimą kirsti mišką), o pats procesas iš esmės būtų beprasmis.

Tvirtina, kad teismui tenkinat antrąjį pareiškėjos prašymą, pats teismas turėtų priimti administracinį sprendimą – leisti pareiškėjai kirsti mišką Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje nesant Reikšmingumo išvados.

Papildomai pateiktuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, kad jos miško žemės valdoje saugomų rūšių radaviečių ir/ar Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių nėra inventorizuota. VMT nenurodė jokių „Natūra 2000“ teritorijoje nustatytų apsaugos tikslų, kuriuos galėtų pažeisti išduotas leidimas. Leidimo peržiūrėjimą turėjo inicijuoti Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, kuri teikė išvadas dėl leidime numatytų miško kirtimų poveikio „Natura 2000“ teritorijai. Remiasi Aprašo 11.3, 11.4 ir 23 p. nuostatomis. VMT nenurodė teisinio reguliavimo, kuriuo vadovaujantis pareiškėja turėtų kreiptis į VSTT dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Pažymi, kad VMT Leidimą išdavė po 2023 m. gruodžio 6 d., todėl jai turėjo būti žinoma apie nurodytą LVAT nutartį. Įgyvendinant LVAT 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį buvo priimti miškotvarkos sritį reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, kuriais buvo nustatyta nauja tvarka miškotvarkos srityje dėl poveikio aplinkai reikšmingumo išvadų gavimo. Šiuo atveju išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo išduoda atitinkamos saugomų teritorijų direkcijos, o ne VSTT. Teisės aktų pakeitimai pagrindžia aplinkybę, jog paraiškos pateikimo metu pareiškėjai teisės aktuose nebuvo nustatyta pareiga kreiptis į VSTT ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

ginčas kilęs dėl Tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo (toliau –Skundžiamas sprendimas), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai 2023 m. gruodžio 7 d. išduotas leidimas Nr. 12310185 kirsti mišką privataus miško savininkui (toliau- Leidimas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2023 m. gruodžio 7 d. buvo išduotas Leidimas kirsti mišką pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2024 m. gruodžio 6 d..

Skundžiamu sprendimu Leidimas, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 39.1. punktu, buvo panaikintas.

Pareiškėjai taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtinto Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 6.4 papunkčio reikalavimais, turite kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Leidimo išdavimo metu teisės aktai, reglamentuojantys šiuos teisinius santykius, nenustatė pareigos kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (toliau – ir VSTT) ir gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo. Nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai bei neteisingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. eA-716-624/2023, pateiktais teisės normų išaiškinimais.

Byloje nustatyta ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.

Iš Leidimo taip pat matyti, kad jis buvo išduotas vykdyti plyną kirtimą 1,6 ha plote.

Iš Skundžiamo sprendimo ir Tarnybos atsikirtimų į pareiškėjos skundą matyti, kad Skundžiamas sprendimas iš esmės priimtas siekiant ištaisyti klaidą, padarytą išduodant pareiškėjai Leidimą, o būtent, kad išduodant Leidimą pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas turėjo būti gauta, bet nebuvo gauta iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Pagal Aprašo 11 punkto (aktuali redakcija nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.) nuostatas „Sprendimas dėl leidimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo jį išduoti ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų kai: plynąjį ir (ar) atvejinį pagrindinį miško kirtimą numatoma vykdyti gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje (11.3. p.); plynąjį pagrindinį miško kirtimą numatoma vykdyti biosferos poligone (11.4. p.).“

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarnybai yra suteikta teisė neišduoti Leidimo iki tol, kol nėra pateikti visi reikalingi dokumentai.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba pareiškėjai Leidimą išdavė negavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad „Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai <...> planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai aplinkos ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad šis poveikis aplinkai gali būti reikšmingas.“

Minėta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.

Šis teisinis reguliavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. eA-716-624/2023, pateiktas šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų išaiškinimas patvirtina, kad prieš išduodant Leidimą turėjo būti gauta iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Tai, kad reikalavimas dėl tokios išvados išdavimo/gavimo Apraše atsirado tik nuo 2024 m. kovo 4 d. (žr. Aprašo 15.8.; 16¹; 16² p.), nepašalino pareigos pateikti/gauti aptariamą išvadą iki Leidimo išdavimo, nes Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos galiojo ir Leidimo išdavimo metu ir jų buvo būtina laikytis, nors poįstatyminis teisės aktas – Aprašas, tokio reikalavimo tuo metu nenumatė.

Visa tai apibendrinus daroma išvada, kad išduodant Leidimą, Viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) taikymo prasme priimant administracinį sprendimą, buvo padaryta klaida - negauta iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba Skundžiamu sprendimu šią klaidą ištaisė panaikindama Leidimą bei nurodydama pareiškėjai kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą tikslu gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Tačiau VAĮ 15 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad „Administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos vykdyti administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinį sprendimą, sustabdo šio sprendimo vykdymą, iki klaidos bus ištaisytos.“

VAĮ 15 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad „Jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka.“

Nagrinėjamu atveju tik gavus iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo bus galima spręsti, ar pareiškėjai galėjo ir gali būti išduotas Leidimas, ar ne.

Visa tai lemia, kad Tarnybai nebuvo teisinių prielaidų bei sąlygų, nagrinėjamu atveju, taisant padarytas klaidas, taikyti VAĮ 15 straipsnio 4 dalį ir panaikinti Leidimą. Tarnyba šiuo atveju turėjo sustabdyti Leidimo vykdymą, iki klaida bus ištaisyta, t. y. iki bus gauta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos motyvuota išvada dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Šiuo atveju pažymėtina, kad nors Aprašo ir kitų teisės normų, reguliuojančių leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką ir sąlygas, nuostatos nenustato taisyklių dėl tokių leidimų vykdymo sustabdymo, tačiau šiai veiklai, kuri priskiriama viešojo administravimo sričiai, yra taikomos minėtos VAĮ nuostatos, dėl ko nagrinėjamu atveju jų turi būti laikomasi.

Dėl šių priežasčių Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas ir naikinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinus Skundžiamą sprendimą palikti galioti Leidimą bei įpareigoti atsakovę įregistruoti duomenis apie 2023 m. gruodžio 7 d. leidimo kirsti mišką privataus miško savininkui Nr. 12310185 galiojimą.

Šie reikalavimai netenkinami, nes kaip nustatyta išnagrinėjus bylą, Tarnyba turėjo priimti sprendimą ne panaikinti Leidimą, bet sustabdyti jo vykdymą. Tai Tarnyba turės padaryti iš naujo spęsdama klaidų ištaisymo klausimą, dėl ko tenkinti minėtų pareiškėjos reikalavimų nėra teisinių prielaidų.

Iš dalies patenkinus pareiškėjos skundo reikalavimus, iš dalies tenkinamas ir jos prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo (ABTĮ 40; 41 str.).

Šias išlaidas sudaro 23 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

Pažymėtina, kad 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio nustatyto Rekomendacijose, jų dydis taip pat atitinka šios bylos apimtį, sudėtingumą, joje taikytų teisės aktų pobūdį bei jų sudėtingumą.

Tačiau tik iš dalies patenkinus pareiškėjos reikalavimus, išlaidos advokato pagalbai apmokėti tenkinamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y., perpus – 302,50 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos V. Ž. individualios įmonės skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti BĮ Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą. Likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Priteisti V. Ž. individualiai įmonei iš BĮ Valstybinės miškų tarnybos 325,50 Eur bylos vedimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRomanas KlišauskasAušrelė Mažrimienė