- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2-46-750/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01123-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Ieškovas
- V. N.
- Atsakovas
- I. R.
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė, Vytautas Kelpšas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei I. R. dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo iškeldinant iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę I. R. su visu jai priklausančiu kilnojamuoju turtu iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių 44/100 gyvenamojo namo dalių (iš patalpų, plane pažymėtu indeksais 1-1; 1-2; 1-3; 1-4; 1-6), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Be to, prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7910,07 Eur dydžio padarytos turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso: 44/100 dalys gyvenamojo namo, malkinė, daržinė, 1/2 dalis garažo, 1/2 dalis kitų statinių-kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Atsakovei priklauso 56/100 dalys to paties gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat priklauso dalis priklausinių, nurodytų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.
2017-11-28 ieškovė (panaudos davėja), ir atsakovė (panaudos gavėja) pasirašė notarų biure Pastato panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė neatlygintinai naudotis 44/100 dalimis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su teise naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-6. Pagal šios sutarties 12 punktą, šalys galėjo sutartį įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre Klaipėdos filiale, tačiau nė viena to nepadarė. Ieškovė nurodė, kad tarp jų su atsakove buvo susiklostę panaudos davėjo ir panaudos gavėjo teisiniai santykiai. Panaudos sutartis sudaryta dviejų metų laikotarpiui.
Panaudos sutarties galiojimo metu, ieškovė kartu su savo sugyventiniu G. N., nuvyko pas atsakovę, esančią (duomenys neskelbtini) ir tarp jų kilo konfliktas. Nuvykusi pas atsakovę pamatė, kad ši netinkamai naudojasi jos nekilnojamuoju turtu ir dėl to jai padaryta turtinė žala, t.y.:
1. patalpoje - verandoje, plane pažymėtu indeksu (1-1) esančios laukinės (šarvuotos) durys yra sugadintos, jos yra nebepataisomos, reikalinga pakeisti naujomis. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltlonga", kurie atsiuntė pasiūlymą pagal pateiktus matmenis ir nurodė durų kaina su montavimu – 774,58 Eur;
2. patalpoje - virtuvėje, plane pažymėtu indeksu (1-3), buvo medinės (uosio medienos) durys su stiklu, atsakovė jas yra išėmusi, šių durų nebėra. Kreipėsi į UAB „Alrasina", kurie atsiuntė komercinį pasiūlymą pagal pateiktus matmenis ir nurodė durų kainą – 484,00 Eur;
3. patalpoje - koridoriuje, plane pažymėtu indeksu (1-6) buvo pastatyti ąžuoliniai laiptai patekti į antrą aukštą. Šių laiptų nebėra, atsakovė juos išmontavo be ieškovės sutikimo. Jų atstatymo kaina, pagal pateiktą UAB „Alrasina" komercini pasiūlymą - 1 815,00 Eur;
4. patalpoje - koridoriuje, plane pažymėtu indeksu (1-2). buvo pastatytas koklinė krosnis, atsakovė ją išardė, jos nebeliko panaudos sutarties galiojimo metu. UAB „Vedrana“ pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame nurodoma kaina - 1460 Eur. Į kainą neįskaičiuotas - pristatymas ir pastatymo darbas. Pristatymas - 30 Eur, papildomai reikalingos medžiagos, kurių bendra kaina 416,49 Eur ir pastatymo darbas (meistrui) 2 300 Eur. Viso 4 206,49 Eur;
5. patalpoje - koridoriuje, plane pažymėtu indeksu (1-2) išgriauta pietinė siena, kuri ribojasi su patalpa plane pažymėtu indeksu (1-6). Sieną išgriovė atsakovė, norint atstatyti sieną tai kainuotų apie 150 Eur:
6. 2017-07-27 dovanojimo sutarties pagrindu ieškovei buvo padovanoti kilnojamieji daiktai (dovanojimo sutarties 2.1.8 punktas), kurių bendra vertė 610 Eur. Nuvykusi į savo nuosavybę ieškovė nerado šių dovanotų daiktų: medinės lovos, kurią įvertina 150 Eur, dujinės viryklės, kurią įvertina 120 Eur, dujų baliono, kurį įvertina 50 Eur, šaldytuvo, kurį įvertina 100 Eur, stalo su šešiomis kėdėmis, kuruios įvertina 60 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė tarp šalių sudarytos panaudos sutarties 1 ir 4 dalis, kuriose nurodyta, kad atsakovė (panaudos gavėja) įsipareigoja tinkamai rūpintis perduodamo gyvenamojo namo būkle, grąžinti jį tokios būklės, kokios gyvenamasis namas buvo iki panaudos sutarties pasirašymo ir be ieškovės (panaudos davėjos), sutikimo, atsakovė neturi teisės daryti jokių pakeitimų ir rekonstrukcijos darbų, kurie pablogintų patalpų būklę. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, t. y. turtinę žalą, kurios bendra suma yra 7 910,07 Eur.
Atsakovė 2018-04-11 buvo įspėta apie sutarties nutraukimą ir per vieną mėnesį privalėjo išeiti iš ieškovei priklausančios nuosavybės. Tačiau iki šiol neišsikėlė ir naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad atsakovė neišsikeldama ir jai priklausančio gyvenamojo namo ir kitų negyvenamųjų patalpų pažeidžia jos, kaip teisėtos daikto savininkės teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise įgytu daiktu ir juo disponuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė V. N. prašė tenkinti ieškinį ir paaiškino, kad ieškovei priklauso 44/100 dalys, o atsakovei 56/100, gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini). Be to ieškovei priklauso tuo adresu esanti malkinė, daržinė ir 1/2 garažo. 2017-11-27 su atsakove buvo sudaryta panaudos sutartis pagal kurią jai buvo leista naudotis ieškovei priklausančio minėto gyvenamojo dalimis. Be to, su atsakove buvo susitarta, kad ji įsives vandenį arba iš ieškovės atpirks gyvenamojo namo dalį. Panaudos sutartis su atsakove buvo sudaryta tik dėl gyvenamojo namo ir tol kol atsakovė įsirengs jai priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tačiau atsakovė nesilaiko susitarimo, su ja neina susikalbėti, ji neįsileidžia į ieškovei priklausančias gyvenamojo namo patalpas. Be to, atsakovė nurodė, kad pasibaigus panaudos sutarčiai, ji iš ieškovei priklausančios namo dalies neišsikels. Ieškovė sudarydama panaudos sutartį su atsakove, nedavė šios sutuoktiniui gyventi jai priklausančiose patalpose. Atsakovė neprižiūri gyvenamojo namo, ji turi susidėjusi ant palangių gėles, dėl to pelija sienos. Ji nešildo namo, jame jaučiasi drėgmė, nuo lubų krenta dažai nors panaudos sutartyje yra nurodyta, kad ji turi prižiūrėti jį. Ieškovė neleido atsakovei naudoti malkine, daržine, ir ½ jai priklausančiu garažu, tačiau ši naudojasi minėtais objektais. Atsakovė po panaudos sutarties sudarymo padarė turtinę žalą ieškovei sugadindama jos nekilnojamąjį turtą be to ieškovė gyvenamajame name nerado jai dovanotų kilnojamųjų daiktų.
Ieškovės V. N. atstovė advokato padėjėja Dženeta Terespolskienė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė I. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji panaudos sutarties sąlygų nepažeidė ir gyvenamųjų patalpų būklės nepablogino. Ieškovė nepagrįstai ir neteisingai nurodo, kad atsakovė sugadino patalpoje 1-1 esančias šarvuotas išorės duris. Šios durys buvo įstatytos 2010 m., todėl jos kažkiek natūraliai yra susidėvėjusios, tačiau jos yra tvarkingos ir naudojamos. Atsakovė jokių medinių durų iš virtuvės, plane pažymėtos 1-3 nėra išėmusi. Šių durų nebuvo, kai tėvai nusipirko šį gyvenamąjį namą 1995 m. Patalpoje-koridoriuje, plane pažymėtoje 1-6 jokių laiptų nebuvo ir nėra. Kai šalių tėvai šį namą nusipirko 1995 m., jokių laiptų koridoriuje nebuvo, tėvas norėdamas užlipti į antrą namo aukštą, pasistatydavo kopėčias. Šioje vietoje yra įrengtas tualetas. Patalpoje- koridoriuje, plane pažymėtame 1-2 koklinės krosnies nebuvo ir nėra. Sienos tarp patalpų, plane pažymėtų 1-2 ir 1-6 nėra. Kai tėvai šį namą 1995 m. nusipirko, jokios pertvaros tarp nurodytų patalpų nebuvo. Galimai jas buvo išardęs ankstesnis namo savininkas, iš kurio namą pirko tėvai.
Šalies argumentai
Ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovė pasisavino name buvusius ir jai padovanotus daiktus, ji jokių daiktų nepasisavino. Medinė lova, dujų balionas, stalas su šešiomis kėdėmis tebėra name. Dujinės viryklės, šaldytuvo nėra, kadangi šie susidėvėjo, todėl išmetė dar iki panaudos sutarties sudarymo su ieškove.
Atsakovė pagal 2017-11-28 panaudos sutartį gautų patalpų būklės nepablogino ir jokių rekonstrukcijų ieškovei priklausančiose patalpose nedarė. Po panaudos sutarties sudarymo su ieškove, ieškovei priklausančiose patalpose jokių pertvarų negriovė, krosnių ir laiptų neardė, name iš viso jokio remonto nedarė, ne tik ieškovei priklausančiose patalpose, tačiau ir jai priklausančiose patalpose. Visame name remontus atsakovė darė 2012 m., kai po tėvo mirties atsikėlė gyventi pas mamą M. M.. Remontai name buvo baigti 2013 m. Po to name iki šiol jokie remontai nebuvo daromi ir namo būklė nėra pabloginta. Kadangi atsakovė ieškovei priklausančių patalpų nepablogino, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 7910,07 Eur padarytos žalos šalinimo išlaidas yra nepagrįstas (b.l. 76-79)
Teismo posėdžio metu atsakovė I. R. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini)., šalių tėvai nusipirko 1995 metais. Jame remontai buvo padaryti 2013 metų birželio mėnesį. Buvo sutvarkytas koridorius, įrengtas šildymas, visame name įrengti radiatoriai, dušas, tualetas. Su ieškove sudarius šio namo panaudos sutartį nebuvo daromi jokie remontai, niekas nebuvo griaunama. Prižiūri namą, šildo visus kambarius. Ieškovė leido naudotis ne tik gyvenamuoju namu, bet ir malkine, daržine ir ½ garažu. Šiuo metu yra atlaisvintas garažas. Sukūrenus malkas atlaisvins malkinę. Nesutinka , kad ji nesirūpina šalims priklausančiu gyvenamuoju namu. Namo verandos laukinės durys patalpoje (1-1) nėra sugadintos. Patalpoje (1-3) durų niekada nebuvo. Patalpoje (1-6) laiptų nebuvo, ten būdavo kopėčios užlipti į antrą aukštą. Kai sudarė panaudos sutartį patalpoje (1-4) nebuvo koklinės krosnies, be to nebuvo patalpoje (1-2) sienos. Ieškovei dovanoti daiktai: stalas su kėdėmis, dujų balionas, medinė lova yra ir atsakovė šiais daiktais nesinaudoja. Dujinė viryklės ir šaldytuvas yra išmesti, nes jie buvo sugedę.
Atsiliepimas
Atsakovės I. R. atstovas advokatas Vytautas Kelpšas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. N. teismo posėdžio metu parodė, jog ginčo gyvenamasis namas priklauso jo buvusiai žmonai I. N. ir atsakovei. Minėtame name šiuo metu gyvena atsakovė su vyru. 2017 m. lapkričio mėn. sudaryta panaudos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. Lankantis minėtame name iki sutarties sudarymo matė patalpose (1-7, 1-4) krosnis. Patalpoje (1-6) buvo ąžuoliniai laiptai, nenauji, tačiau geros būklės. Patalpoje (1-3) buvo durys buvo, tačiau nežino ar su stiklu. Koridoriuje 1-2 ir 1-6 buvo siena. Buvusiai sutuoktinei uošvienė padovanojo šaldytuvą, dujinę, virtuvines spinteles, stalą su kėdėmis. Nežino ar šiuo metu šie daiktai yra gyvenamajame name. Po panaudos sutarties sudarymo nebuvo patekęs į minėto namo vidų, nes atsakovė neįsileidžia. Buvo tik koridoriuje. Pamatė, kad nebėra durų į virtuvę, radiatoriai išvedžioti, pakeista šildymo sistema. Matė dujinę viryklę, šaldytuvą, tačiau kieno šie daiktai nežino. Atsakovė neprižiūri namo, prie namo verandos sudėtos gėlės, pelija sienos. Ieškovei priklausanti namo dalis yra nekūrenama, atjungtas šildymas.
Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ginčo name ji gyveno iki 2016 m. Ten buvo ąžuoliniai laiptai, dvi krosnys. Ieškovei ji padovanojo stalą su šešiomis kėdėmis, lovą, virtuvinį komplektą, dujinę viryklę, dujų balioną, šaldytuvą, kuris buvo pirktas tarybiniais laikais. Daiktai yra palikti minėtame name. Dukros I. R. su V. N. sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo, po šios sutarties sudarymo apsilankiusi minėtame name, matė, kad išardyta krosnis. Nebuvo nei pakūros, lauko durys buvo išspirtos. Nematė ar I. R. darė remontą po to kai išėjo gyventi kitur.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė kad gyvenamasis namas, dėl kurio tarp šalių vyksta ginčas, priklauso V. N. ir jo žmonai I. R.. Šiuo metu šiame name gyvena jis su žmona. 2013 m. jame darė remontą. V. N. priklausančia dalimi jis nesinaudoja. Dėl minėto namo yra sudaryta panaudos sutartis. Visas namas yra šildomas. Verandos laukinės durys yra tvarkingos. Namo virtuvėje durų su stiklu nėra, jų niekada ten nebuvo. Koridoriuje niekada nėra buvę ąžuolinių laiptų, yra buvusios tik kopėčios. Patalpoje (1-4) iki 2013 m. buvo koklinė sienelė, o 1-2 patalpoje nebuvo. Ji buvo išardyta su uošvienės leidimu. Patalpoje (1-2 ) buvo siena ir šiuo metu yra. I. N. dovanoti daiktai: stalas su kėdėmis, sekcija, dujų balionas yra name. Daržinėje ir garaže nieko nėra. Malkinėje laiko malkas.
Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo gyvenamasis namas buvo remontuojamas S. M., prieš 15-17 metų. Buvo keičiami langai, daroma namo išorinė apdaila, buvo šiltinamos grindys, pilamas žvyras, gruntas, išbetonuotos ir sudėtos naujos grindys. Krosnių tame name buvo dvi. Patalpoje (1-4) koklinės krosnies nebuvo, nei prieš remontą nei po jo. Patalpoje (1-2) nebuvo krosnies. Name ąžuolinių laiptų nėra buvę. Patalpoje (1-6) S. M. įrengė tualetą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei V. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 44/100 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kitų inžinerinių kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei I. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 56/100 minėto gyvenamojo namo, tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis minėto garažo ir kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 64-66).
2017-07-27 Dovanojimo sutartimi M. M. ieškovei V. N. padovanojo ½ dalį gyvenamojo namo, malkinės, daržinės, tvarto, sandėlio, garažo ir kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei pagal šią sutartį (2.1.8 p.) padovanojo baldus, buitinę techniką ir namų apyvokos reikmenis: sekciją, medinę lovą, dujų balioną, virtuvės baldų komplektą, svetainės baldų komplektą, stalą su šešiomis kėdėmis, šaldytuvą, dujinę viryklę (b.l. 14-25).
2017-11-28 Mainų sutartimi šalys susitarė, kad atsakovė I. R. perduoda ieškovei V. N. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį malkinės, daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), mainais į ieškovei V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį tvarto bei sandėlio, esančių tuo pačiu adresu. Be to minėta sutartimi ieškovė V. N. perdavė atsakovei I. R. asmeninėn nuosavybėn 1/2 dalį tvarto bei pastato-sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), mainais į atsakovei I. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį malkinės bei daržinės, esančių tuo pačiu adresu (b.l. 168-177).
2017-11-28 Susitarimu dėl pastato-gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi patalpomis nustatymo ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovei V. N. priklausys (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo 44/100 dalys su teise naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1-1 (3,34 kv.m.), 1-2 (10,69 kv.m.), 1-3 (9,69 kv.m.), 1-4 (15,52 kv.m.), l-6 (l,76 kv.m.), o atsakovei I. R. priklausys 56/100 dalys minėto gyvenamojo namo su teise naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-5 (7,31 kv.m.), 1-7 (26,98 kv.m.), 1-8 (16,85 kv.m.). Šalių susitarimu minėtu adresu esantys: garažas ir kiti inžineriniai statiniai (šulinys, lauko tualetas, tvora) V. N. ir I. R. priklauso asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 dalį. (b.l. 26-34).
Šalys 2017-11-28 sudarė pastato panaudos sutartį, kuria ieškovė (panaudos davėja) V. N. perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei I. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančias 44/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su teise naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (3,34 kv.m.), 1-2 (10,69 kv.m.), 1- 3 (9,69 kv.m.), 1-4 (15,52 kv.m.), l-6 (l,76 kv.m.). Panaudos sutartis sudaryta 2 metų laikotarpiui. Panaudos sutarties 3 punktu žiemos sezonu panaudos davėjas įsipareigojo nuolat šildyti patalpas, gautas pagal sutartį. Šios sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad be panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjas neturi teisės daryti jokių pakeitimų ir rekonstrukcijos darbų, kurie pablogintų aukščiau paminėtų patalpų būklę. Be to, sutarties 6 punkte nurodyta, kad panaudos gavėjas turi teisę duoti gautą pastato – gyvenamojo namo dalį naudotis trečiajam asmeniui tik esant panaudos davėjo rašytiniam sutikimui (b.l. 36-37).
2018-04-11 ieškovė (panaudos davėja) V. N. atsakovei (panaudos gavėjai) I. R. išsiuntė įspėjimą dėl minėtos panaudos sutarties nutraukimo, nurodė, kad nuo šio dokumento gavimo dienos per vieną mėnesį privalo išsikelti iš jai priklausančių patalpų, kitu atveju, t.y. neišsikėlus iš panaudos davėjai priklausančių patalpų, įstatymų nustatyta tvarka teiks ieškinį dėl iškeldinimo ir turtinės žalos atlyginimo (b.l. 38).
Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK raštu ieškovei pranešė, kad dėl turto 2018-04-15 kilusio tarpusavio konflikto su atsakove ji turi teisę kreiptis į teismą civiline tvarka (b.l. 39).
Iš ieškovės pateiktų į bylą komercinių pasiūlymų matyti, jog UAB „Baltlonga“ nurodė, kad laukinių durų demontavimo, jų montavimo kaina sudaro 774,58 Eur (b.l.41,42), UAB „Arasina“ informavo, kad vidaus durų (uosinių) kaina yra 484,00 Eur, laiptų (ažuolinių) kaina 1815, 00 Eur (b.l. 43), UAB „Vedrana“ nurodė, kad koklinės krosnies su pristatymu kaina 1490 Eur (b.l. 44). Krosnių meistras R. S. pateikė krosnies pastatymui reikalingų medžiagų sąrašą, kurių bendra suma 416,49 Eur bei nurodė, jog krosnies pastatymo darbai sudaro 2300 Eur (b.l. 45).
2019-01-17 antstolis Kęstutis Košys Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad gyvenamojo namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau konstatuojamos patalpos), nuosavybės teise priklausančiose V. N., matininkas G. K. apžiūrėjo, išmatavo ir žodžiu pateikė patalpų pasikeitimo faktus nuo 1988-04-15 sudarytos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 88/35988. Patalpa (1-1) pasikeitusi, padidėjęs šios patalpos plotas. Patalpa (1-2) pasikeitusi. Ši patalpa sujungta su laiptinės patalpa (1-6). Nėra plane pažymėtos vidinės sienos su praėjimu ir durimis nėra plane pažymėtos krosnies. Praėjimas į patalpą (1-8) užstatytas rūbų spinta. Laiptinės patalpoje (1-6) įrengta tualeto patalpa ir šalia įrengta patalpa šildymo mazgas. Padarytas naujas įėjimas iš patalpos (1-6) į patalpą (1-7). Konstatuojamos patalpos (1-3) ir (1-4) pasikeitusios. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu, patalpoje (1-4) nėra pažymėtos krosnies, o patalpoje (1-3) krosnies sienelės.
Konstatuojamo pastato-garažo sienos yra lentų, stogas šiferio. Po garažo pastatu yra rūsys. Įėjimas į rūsį uždengtas lentomis. Garažo viduje ant lentų sienos matosi netvarkingai sujungti (atjungti) elektros laidai. Garaže yra menkaverčių daiktų.
Konstatuojamo pastato-malkinės sienos yra lentų, stogas šiferio. Malkinės viduje yra sukrautos kapotos medžio malkos.
Konstatuojamo pastato-daržinės sienos yra lentų, stogas šiferio. Daržinės viduje sukrauti menkaverčiai daiktai, netvarkingai išmėtytos medienos (b.l. 152-164).
Kaip matyti ieškovė prašo iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu iš ieškovei priklausančių gyvenamojo namo patalpų bei iš kitų nekilnojamojo turto objektų ir priteisti jai 7 910,07 Eur padarytos žalos, nurodydama, kad atsakovė pažeidė 2017-11-28 Pastato panaudos sutartį, t.y. atsakovė netinkamai naudojosi sutartyje nurodytu nekilnojamuoju turtu (sugadino laukines duris, išėmė virtuvės duris, išmontavo laiptus, išgriovė krosnį, sieną) ir pablogino jo būklę. Taip pat atsakovė nepagrįstai leido ieškovės nekilnojamuoju turtu naudotis trečiajam asmeniui - savo sutuoktiniui A. R.. Be to atsakovė prarado jai patikėtą kilnojamąjį turtą ( medinę lovą, dujinę viryklę, dujų balioną, šaldytuvą, stalą su kėdėmis).
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybės nekliudomai naudotis daiktu atėmimą, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
CK 6.641 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad panaudos davėjas turi teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą, iš esmės pablogina daikto būklę arba be panaudos davėjo sutikimo perduoda daiktą trečiajam asmeniui.
Šalis, siekianti CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti panaudos sutartį, turi įrodyti, kad kita šalis sutarties nevykdo arba ją vykdo netinkamai (egzistuoja CK 6.641 straipsnyje įtvirtinti sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindai), tačiau neprivalo pagrįsti, kad panaudos sutarties pažeidimas yra esminis (atitinka bent vieną iš CK 6.217 straipsnio 2dalyje įtvirtintų kriterijų). Atitinkamai teismas, spręsdamas dėl panaudos sutarties nutraukimo, turi nustatyti, ar sutartis buvo pažeista, tačiau neprivalo vertinti, ar toks pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; kt.).
Dėl patalpoje (1-1)( verandoje), esančių laukinių durų sugadinimo.
Ieškovė pateikdama ieškinį nurodė, kad atsakovė sugadino laukines duris dėl to jai padaryta turtinė žala. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtos durys nėra sugadintos, jos yra veikiančios. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo atveju, jeigu durys iš tiesų veikia pagal paskirtį, reikalavimo šioje dalyje atsisako. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad verandos laukinės durys tvarkingos, užsirakina, užsidaro. Iš atsakovės pateiktų laukinių durų nuotraukos (b.l. 81) matyti, kad jos yra tvarkingos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Ji neįrodė, kad minėtos durys yra sugadintos, ir jų naudoti pagal paskirtį nebėra galimybės.
Dėl patalpoje (1-3) (virtuvėje) medinių (uosio medienos) durų pašalinimo.
Ieškovė teigė, kad atsakovė išėmė patalpoje (1-3) (virtuvėje) medines (uosio medienos) duris su stiklu ir taip atsakovei padarydama 484,00 Eur dydžio žalą. Šalys sutinka, kad minėtoje patalpoje nėra durų. Tą įrodo ir atsakovės pateikta fotonuotrauka (b.l. 85). Ieškovė teigė, kad šias duris pašalino atsakovė po panaudos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė teigia, kad šių durų niekada ir nebuvo, toje vietoje kabėjo medžiaginė užuolaida. Šiuo klausimu byloje liudytojų parodymai taip pat skirtingi. Liudytojas G. N. parodė, kad patalpoje 1-3 durys buvo, tačiau nežino ar su stiklu. Liudytoja M. M. paaiškino, kad yra išimtos durys kur eina į kambarį V. N. priklausančio namo dalyje. Liudytojas A. R. paaiškino, kad namo virtuvėje durų su stiklu nėra. Jų niekada ten nebuvo. Liudytojas E. P. paaiškino, kad patalpoje iš (1-3) į (1-2) palikta anga, durų tenai nėra.
Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
Šiuo atveju ieškovė neįrodinėjo to fakto, kad durys patalpoje (1-3) buvo, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai kokios tos durys buvo. Nors ji teigė, kad durys buvo uosio su stiklu, tačiau šio fakto nepatvirtino nei vienas liudytojas. Tai neįrodinėta ir jokiais kitais įrodinėjimo būdais. Be to, šiuo konkrečiu atveju ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad durys buvo pašalintos laikotarpiu po panaudos sutarties sudarymo.
Teismas atsižvelgdamas į visus šalių, liudytojų paaiškinimus byloje, daro išvadą, kad ieškovė V. N. neįrodė, kad durys patalpoje (1 -3) buvo iki panaudos sutarties sudarymo ir atsakovė jas pašalino jau po minėtos sutarties, todėl prašymas priteisti 484,00 Eur dydžio žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ąžuolinių laiptų patalpoje ( 1-6) (koridoriuje).
Ieškovė teigė, kad atsakovė iš patalpos (1-6) pašalino ąžuolinius laiptus, kurių vertė 1815 Eur. Atsakovė su tuo nesutiko ir teigė, kad tai buvo ne laiptai, o kopėčios ir jas pašalino dar šalių tėvas S. M. dar būdamas gyvas, t.y. iki 2012 m.. Tai, kad šiuo metu laiptų/kopėčių nėra sutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė, tai įrodo ir atsakovės pateikta fotonuotrauka (b.l. 84), bei antstolio Kęstučio Košio 2019-01-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Liudytojų parodymai šiuo klausimu taip pat skirtingi. Liudytojas G. N., M. M. teigė, kad minėtoje patalpoje buvo ąžuoliniai laiptai. Liudytojas A. R. nurodė, kad koridoriuje ąžuolinių laiptų nėra ir nėra buvę, anksčiau iki 2011 m. ten yra buvusios tik kopėčios. Nustatyta, kad patalpos (1-6) plotas yra 1,76 kv.m. Šalys patvirtino, kad jau ilgą laiką toje vietoje yra tualetas. Atsižvelgiant į tai, kad patalpos plotas labai nedidelis, o toje vietoje įrengtas tualetas jau gana seniai, daro labiau tikėtiną išvadą, kad laiptų/kopėčių, patalpoje (1-6) jau nebebuvo ir panaudos sutarties sudarymo metu.
Teismas atsižvelgdamas į visus šalių, liudytojų paaiškinimus byloje, daro išvadą, kad ieškovė V. N. neįrodė, kad atsakovė ąžuolinius laiptus/kopėčias pašalino jau po panaudos sutarties sudarymo. Be to, ieškovė nurodė, kad laiptų vertė 1815 Eur, ir prašo tokio dydžio žalos atlyginimo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad namo statybos pabaigos metai 1937 m., ieškovė jokių neginčijamų įrodymų nepateikė, kad tai tikrai minėtoje patalpoje buvo laiptai, kada jie buvo pastatyti, kokia jų būklė (nusidėvėjimas) buvo panaudos sutarties sudarymo metu bei jokių įrodymų nepateikė ir to neįrodinėjo, kad tuos laiptus/kopėčias atsakovė pašalino po panaudos sutarties sudarymo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Dėl koklinės krosnies patalpoje (1-4) (teisminio nagrinėjimo metu ieškovė patikslino patalpos numerį) bei patalpoje (1-2) (koridoriuje) pietinės sienos išardymo.
Tai, kad name patalpoje (1-4) koklinės krosnies nebėra į bylą yra įrodyta šalių ir liudytojų paaiškinimais, dėl paties fakto ginčo tarp šalių nekyla. Atsakovės teigimu krosnis name buvo išgriauta 2012 m., tuomet, kai buvo įvestas centrinis šildymas ir ji tapo nebereikalinga. Tai, kad patalpoje – koridoriuje (1-2) buvo pietine siena, ir ji šiuo metu išardyta, taip pat patvirtina ne tik šalių ir liudytojų paaiškinimai, bet ir 2019-01-17 antstolis K. Košys Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas kada buvo išardyta koklinė krosnis ir pietinė siena patalpoje (1-2). Ieškovė teigė, kad pietinė siena ir koklinė krosnis buvo, tačiau neįrodinėjo, kad juos išardė būtent jau po panaudos sutarties sudarymo ir tokiu būdu pablogino ieškovei priklausančio turto būklę. Kaip matyti į bylą yra pateiktas namo pirmo aukšto planas, kuris sudarytas 1988-04-15 (b.l.35) . Tiek liudytoja M. M., tiek atsakovė, tiek liudytojas A. R. patvirtino, kad name remontai vyko ir 1995 m., kai ieškovės ir atsakovės tėvai nusipirko jį, tiek 2012 m. po ieškovės ir atsakovės tėvo mirties. Atliekant namo remonto darbus, griaunant ir ardant sienas, namo vidaus projektai, suderinti su atitinkamomis institucijomis, atliekami nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad krosnis ir siena buvo išgriauti jau po panaudos sutarties sudarymo, todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.
Dėl daiktų praradimo
Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą nurodė, kad ji gyvenamajame name nerado jai dovanotų daiktų (medinės lovos, dujinės viryklės, dujų baliono, šaldytuvo, stalo su šešiomis kėdėmis). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad medinė lova, dujų balionas ir stalas su šešiomis kėdėmis yra, o dujinę viryklę ir šaldytuvą išmetė dar iki panaudos sutarties sudarymo dėl jų nusidėvėjimo ir pateikė fotonuotraukas patvirtinančias, kad lova, dujų balionas ir stalas su kėdėmis yra šalims priklausančiame gyvenamajame name (b.l.82, 83, 84).
Tokiu atveju teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad ieškovė nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ginčo daiktų buvimo ar dėl nusidėvėjusių daiktų išmetimo tikslingumo, taip pat byloje neįrodytas ieškovei padarytos žalos faktas dėl panaudos patalpų sugadinimo (CPK 185 str.).
Dėl trečiojo asmens gyvenimo negavus panaudos davėjos sutikimo.
Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos teisiniams santykiams dėl jų panašumo į nuomą taikytini CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.478 straipsnis, 6.479 straipsnis, 6.481 straipsnis, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.501 straipsnis.
Panaudos gavėjo sutuoktinio teisinė padėtis gyvenamųjų patalpų panaudos teisiniuose santykiuose yra tapati gyvenamųjų patalpų nuomininko šeimos nario teisinei padėčiai, kai gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis, 6.590 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju tas faktas, kad atsakovė panaudos sutarties pagrindu leido patalpomis naudotis ir savo sutuoktiniui, nelaikytina, kad atsakovė pažeidė panaudos sutarties 6 punktą ir tokiu būdu pastatą perdavė naudotis trečiajam asmeniui. Juolab, kad ieškovė ir atsakovė yra seserys ir ieškovė sudarydama panaudos sutartį turėjo žinoti, kad atsakovė gyvena ne viena, o su sutuoktiniu.
Tokiu būdu teismo aptartos ir ieškovės akcentuotos aplinkybės nesudaro pagrindo iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų, t.y. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių 44/100 gyvenamojo namo dalių (iš patalpų 1- 1; 1-2; 1-3; 1-4; 1-6), malkinės, daržinės,1/2 dalies pastato- garažo, esančių Martyno Mažvydo g. 6, Gardamo mstl. Šilutės r. sav. bei priteisti iš atsakovės 7 910,07 Eur turtinę žalą bei 5 procentų metines palūkanas. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys atmestinas
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos susijusios advokato teisine pagalba (b.l. 115).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (naujos redakcijos nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Byloje susidarė mokėti 5,18 Eur pašto išlaidų. Ieškovės ieškinys yra atmestas, tačiau jai 2018-10-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1891-17275 suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba ir ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. N. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.