Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant aušrai Razutienei, Aldonai Daudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. D. ir jos atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. B., ekspertui Viačeslav Kolomiec,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios A. D. (toliau – Pareiškėjos) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau - Institucijos) 2016 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 10N-64402256-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 10N-64402256-16 Ž. B. skirta subendrinta 150 € bauda, už tai, kad ji, 2016 m. gegužės 15 d., apie 13.42 val., Pergalės – Gerovės. Sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį Mercedes Benz B200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, taip pat sužalotas MB keleivis D. B., gim. 1998 m. ir automobilio Toyota vairuotoja A. D., gim. 1962 m. Po VTMT specialistui pateiktų dokumentų, D. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. D. sveikatos sutrikdymas nekvalifikuotas. Nutarime nurodyta, kad Ž. B. pažeidė KET 158 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje (b.l. 14).

A. D. teismui pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. birželio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pažeidimų Ž. B. atžvilgiu nutraukti ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą prokurorui sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų pradėjimo /atlikimo priimti. Skunde pareiškėja nurodo, jog skundžiamą nutarimą gavo tik 2016 m. rugpjūčio 31 d., todėl įstatyme numatytas jo apskundimo terminas nebuvo praleistas. Pareiškėjos nuomone, dėl 2016 m. gegužės 15 d. eismo įvykio Pergalės g.- Gerovės g. sankryžoje Vilniuje, Ž. B. atžvilgiu turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (o ne administracinio teisės pažeidimo bylos teisena) pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. požymius, dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, kadangi Ž. B. nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ilgam laikui sutrikdyta fizinė ir psichinė sveikata. Skunde pažymėta, kad ne tik nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jos pateiktus prašymus ir aplinkybes sudarančias pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nebuvo atlikti ir jokie procesiniai veiksmai, siekiant įsitikinti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Administracinio pažeidimo byla išnagrinėta laikantis tik specialistų paaiškinimais, kurie neturi savarankiškos įrodomosios galios. Surašius administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. B. atžvilgiu skundžiamą nutarimą, buvo grubiai pažeista sprendžiant bylas susijusias su kelių eismo saugumu ar transporto eksploatavimo taisyklių pažeidimais susiklosčiusi teismų praktika, paneigta tokioje teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad sveikatos sutrikdymo mastas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamas specialisto išvada ir (arba) ekspertizės aktu, tačiau aptariamu atveju nei specialisto tyrimas nei ekspertizė bylos aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo paskirta. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2016 m. gegužės 15 d. eismo įvykio metu, Ž. B., vairuodama automobilį Mercedes Benz, sukdama nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio Toyota automobilio, kurį vairavo pareiškėja, todėl transporto priemonės sudūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintos ne tik jame dalyvavusios transporto priemonės, tačiau eismo įvykio sužalojimus patyrė tiek kaltininkės transporto priemonėje važiavęs jos sūnus ir kiru automobiliu važiavusi pareiškėja. Skundžiamame nutarime pažymėjus šias aplinkybes, taip pat pažymėta, kad sveikatos sutrikdymas pareiškėjai nekvalifikuotinas, kas leidžia suprasti, jog toks sveikatos sutrikdymo mastas turėjo būti nustatytas vėliau, tačiau skundžiamo nutarimo priėmimo dienai, administracinio teisės pažeidimo byloje jokie išsamūs įvykio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Bylos medžiagoje yra 2016 m. gegužės 19 d. specialisto (J.Majauskaitės-Čobot) pateiktas paaiškinimas, kuriame ji, neaišku kokius konkrečiai duomenis vertindama ir kokius tyrimo metodus taikydama pateikia savo nuomonę, jog „<...> A. D. diagnozuotas galvos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveiktaos sutrikdymu nekvalifikuojama <...>. Pareiškėjai nesutinkant su tokiu paaiškinimu, 2016 m. birželio 27 d. buvo kreiptasi su prašymu dėl pakartotinio kūno sužalojimo mąsto nustatymo. Šis prašymas buvo tenkintas ir 2016 m. birželio 29 d. pranešimu Nr. 140559/10.34-16 pareiškėja informuota, kad kūno sužalojimų tyrimai bus nustatyti iš naujo - dėl krūtinės ląstos sumušimo. Gavusi šią informaciją ir aktyviai realizuodama turimas procesines teises, pareiškėja 2016 m. liepos 1 d. pareiškimu (nežinodama apie dar 2016 m. birželio 23 d. priimtą skundžiamą nutarimą) kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyrių, prašydama išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, nurodydama konkrečius ir aiškius motyvus, sudarančius pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą Ž. B. atžvilgiu. 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškimu, pareiškėja pakartotinai kreipėsi į nurodytą instituciją, nurodydama, kad iki šiol negavo iš jų jokio atsakymo į 2016 m. liepos 1 d. teiktą pareiškimą. 2016 m. rugpjūčio 31 d. raštu pareiškėja buvo informuota, kad skundžiamo administracinio teisės pažeidimo nutarimo kopija jai buvo išsiųsta el.paštu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nutarime yra išsamiai išaiškinta ir jo apskundimo tvarka. Pakartotinai su šiuo atsakymu buvo atsiųstas ir skundžiamas nutarimas bei pridėtos 2 VTMT specialistų paaiškinimai (2016 m. gegužės 19 d bei 2016 m. rugpjūčio 11 d.). Skunde atkreipiamas dėmesys, kad minėti specialistų paaiškinimai kardinaliai skiriasi: vertindami tuos pačius medicininius dokumentus, skirtingi specialistai dėl jų pateikia ir skirtingus paaiškinimus. Pažymėta ir tai, kad nei vienu specialisto paaiškinimu nebuvo vertinama ir nustatinėjama ne vien fiziškai matomos pasekmės, kaip leidžiančios identifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau ir fiziškai galbūt nematomos pasekmės, nulėmusios ilgesnį nei mėnesio laiko gydymą, kilusios dėl įvykusio eismo įvykio; nebuvo vertinama, kokio laipsnio sveikatos sutrikdymu šis konkretus atvejis kvalifikuotinas. Todėl šiuo atveju patraukus eismo įvykio kaltininkę Ž. B. administracinėn atsakomybėn ir neišsiaiškinus ar jos veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su pareiškėjai kilusiomis pasekmėmis – ilgiau trūkusiu gydymu po eismo įvykio, teisingumas nebuvo įgyvendintas, jos teisės iki šiol nėra apgintos ir tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėja skunde nurodo, kad gydymas po eismo įvykio buvo ilgas ir truko daugiau mėnesį laiko, ir tokiu atveju, jos, kaip nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas neabejotinai turėjo būti kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau taip kvalifikuotas nebuvo, nes specialistai, kuriems buvo pavesta pateikti savo paaiškinimus, neatliko medžiagos tyrimo pilna apimtimi. Nurodė kad užsitęsęs ambulatorinis gydymas taip pat sietinas su iki sužalojimo buvusio lėtinio susirgimo - stuburo išvaržos, paūmėjimu. Būtent dėl ilgo ir objektyvaus gydymo (daugiau nei 46 dienos) padaryti kūno sužalojimai turi būti kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neatlikus tinkamo medicininio tyrimo, ir negavus objektyvios išvados, nebuvo galima ir išsamiai nustatyti faktinių bylos aplinkybių bei sveikatos sutrikdymo masto, kas tiesiogiai turėjo reikšmės sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo/nepradėjimo, sprendimo dėl nusikalstamos veikos buvimo/nebuvimo priėmimui. Pareiškėjos nuomone, dėl nepagrįstų ir prieštaringų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų buvo akivaizdžiai pažeisti tiek jos interesai, tiek ir įstatymai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už atitinkamas nusikalstamas veikas. Kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir eismo įvykio kaltininkei inkriminuotų ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis objektyviai skiriasi ir sukelia skirtingas teisines pasekmes, visapusiškai ir išsamiai neištyrus bylos aplinkybių bei neatribojus tokių pažeidimų nuo nusikalstamų veikų už tuos pačius veiksmus padarymo, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, ir vadovaujantis ATPK 258 straipsniu administracinio pažeidimo byla perduotina prokurorui dėl sprendimo ikiteisminio tyrimo veiksmas pradėjimo priimti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 251 straipsnis). (b.l. 2-7).

Atsiliepime į A. D. skundą nutarimą priėmusi institucija prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo taikyti ATPK 295 str. nuostatas sutikti su skundu ir panaikinti 2016 m. birželio 23 d. priimtą nutarimą, kadangi praleistas ATPK 293 str. numatytas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminas. Nutarimo kopija 2016 m. birželio 23 d. buvo išsiųsta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip pat tyrėjas D. M. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pranešime Nr. 10-S-182645(10.34-10-10) A. D. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimo kopija buvo jai išsiųsta jos prašymu nurodytu elektroninio pašto adresu. Pranešimas elektroniniu paštu buvo siųstas ir 2016 m. birželio 29 d., todėl nėra pagrindo manyti, kad adresas galėjo būti nurodytas neteisingai ir siųsti laiškai adresato nepasiekė (b.l. 1).

Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. B. atsiliepime nurodė, kad skunde nėra nurodoma, kokios svarbios priežastys sutrukdė pareiškėjai laiku pateikti skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apie kurį pareiškėja buvo laiku informuota jai priimtinu būdu. A. D. dar 2016 m. birželio pradžioje rūpėjo kuo greitesnis šios bylos nagrinėjimas. Todėl keista, kad vėliau pareiškėja nustojo domėtis bylos eiga ir visą mėnesį vėlavo paduoti skundą dėl nutarimo joje. Kadangi, pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir nepateikė teismui jokių įrodymų apie negalimumą pateikti jį laiku, laikytina, kad terminas yra praleistas ir pareiškėjos skundas nenagrinėtinas. Be to, nepritaria pareiškėjos nuomonei apie teismo medicinos ekspertų išvadų prieštaravimą. 2016 m. gegužės 19 d. paaiškinime konstatuojamas galvos sumušimas, tačiau nėra tai įrodančių objektyvių požymių, todėl ir nekvalifikuojamas joks sveikatos sutrikdymas. 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismo medicinos ekspertas jau disponuoja informacija apie poodinę hematomą krūtinės srityje, diagnozuotą 2016 m. gegužės 23 d., todėl gali nustatyti nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat jau žinoma, kad A. D. gydymas viršija 10 dienų, tad svarbu nurodyti, ar patirta trauma turi priežastinį ryšį su gydymo trukme, dėl ko ir pasisakyta 2016 m. rugpjūčio 11 d. specialisto paaiškinime. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktos net dviejų teismo medicinos ekspertų nuomonės ir jos visiškai viena kitai neprieštarauja, o pateikę paaiškinimus teismo medicinos ekspertai turi atitinkamą kvalifikaciją bei ilgalaikę darbo patirtį, nėra pagrindo abejoti dėl jų pateiktų paaiškinimų teisingumo ir objektyvumo. (b.l. 124).

Teismo posėdyje pareiškėja A. D. skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, jog po eismo įvykio automobilį teko vežti į sąvartyną, nes eismo įvykio metu nuo smūgio į krūtinę lūžo vairas. Aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu Pergalės g. 45 km/h greičiu, o iš šalutinio kelio (Gerovės g.) (iš dešinės) dideliu greičiu išlėkė Ž. B. vairuojamas automobilis. Po smūgio ji prarado sąmonę, po ko medikai suleido vaistų ir ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, nes ji pati negalėjo eiti, buvo sunku kvėpuoti, skaudėjo krūtinės ląstą. Atostogų metu gydėsi virš dviejų mėnesių, gulėjo, negalėjo vaikščioti, vėliau buvo reabilitacijoje. Taip pat nurodė, kad kakle ir juosmenyje yra išvaržos.

Pareiškėjos atstovas advokatas R.Mikulskas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus. Nurodė, kad A. D. buvo sužalota 2016 m. gegužės 15 d. eismo įvykio metu ir ilgai gydyta. 2016 m. gegužės 23 d. ligoninėje jai buvo konstatuoti sužalojimai atsiradę eismo įvykio metu, kai nuo smūgio į krūtinę buvo deformuotas net automobilio vairas. Medicininiuose dokumentuose nurodyta kiek trūko A. D. gydymas, todėl turi nustatytas nesunkus sveikatos sužalojimas, o eismo įvykio kaltininkei iškelta baudžiamoji byla pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad teismui paskyrus teismo medicinos ekspertizę, ją atliekant nebuvo atsižvelgta į gydymo trukmę, o tik į atsiradusias kraujosruvas. Pažymėjo, kad atliekant ekspertizę, privaloma vadovautis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12,13 punktais arba sužalojimo duomenimis, o ekspertas išdėstė tik sveikatos sutrikdymo mastus. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. po eismo įvykio buvo nedarbinga daugiau nei 10 dienų, kas laikytina nesunkiu sveikatos sužalojimu, todėl šiuo atveju eismo įvykio kaltininkei atsiranda baudžiamoji atsakomybė, o ne administracinė. Prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. B. su skundu nesutiko. Jos nuomone, kraujosruvos negali būti laikomos nesunkiu sveikatos sužalojimu, be to neaišku, iš kur minėtos kraujosruvos atsirado, nes jos nustatytos praėjus 8 dienoms po eismo įvykio. Aiškindama įvykio aplinkybes nurodė, kad važiavo Gerovės gatve ir sankryžoje su Pergalės gatve turėjo pasukti į kairę. Pripažino, kad prieš įvažiuojant į minėtą sankryžą yra ženklas praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Matė toli pagrindine gatve važiuojantį baltos spalvos automobilį, nutarė sukti į kairę, ir pamatė, kad minėtas automobilis labai greitai artėja, ir nespėjo pasitraukti jam iš kelio, automobilis trenkėsi į jos automobilio dešinį šoną, sprogo oro pagalvės. Šio eismo įvykio metu nukentėjo jos sūnus, kuriam stiklai supjaustė veidą. Iš kart po susidūrimo skambino greitosios pagalbos telefonu dėl sūnaus sužalojimo. Taip pat matė, kad kitame automobilyje sėdinti A. D. judėjo, ji priėjusi prie jos pasiteiravo kaip ji jaučiasi, atsiprašė, įsitikino, kad pagalba jai nereikalinga. Į vietą buvo atvykę 2 medikų ekipažai, vėliau policijos pareigūnai. Nurodė, kad jos vairuojamo automobilio MB greitis nebuvo didelis, nes prie sankryžos sustojo pažiūrėti, važiavo į įkalnę, toliau buvo „gulintis policininkas“, greitį ji pradėjo didinti, kai pamatė, kad nespės pasišalinti nuo susidūrimo. Pripažįsta kaltę, kad nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, su juo susidūrė.

Teismo posėdžio metu ekspertas V.Kolomiec palaikė ekspertizės išvadas, nurodydamas, kad jis buvo surašytas remiantis medicininiais dokumentais bei ekspertų J.Majauskaitės – Čobot ir J.Paliulio paaiškinimais. A. D. konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, kuris pagal sužalojimą pobūdį kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad nesvarbu kiek buvo tęsiamas gydymas ir liguistinės patalogijos, eilinės kraujosruvos vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Skausmas nėra kriterijus vertinant sveikatos sutrikdymo mąstą.

Nurodė, kad tokio eismo įvykio metu, jei vairuotojas būtų prisisegęs saugos diržą, gali įvykti kaklo raiščių patempimas, tačiau jis negalėtų atsitrenkti krūtine į vairą. Dėl staigaus stabdymo taip pat gali būti patempimas. Nurodė, kad atliekant ekspertizę, nerado duomenų, kad A. D. diagnozuotos ligos yra potrauminės kilmės, po eismo įvykio jai anksčiau diagnozuotos ligos liko tos pačios. Dubens organų sužalojimų nebuvo nustatyta. Tai, kad 2016 m. spalio 11 d. A. D. buvo konsultuota neurologo, tai gydytojas surašė jos nusiskundimus ir anamnezę. Nurodė, kad komisijos nuomone, ilgalaikis sveikatos sutrikimas A. D. atsirado ne dėl patirto eismo įvykio metu sveikatos sužalojimo, o dėl anksčiau jai diagnozuotų susirgimų. Taip pat nurodė, kad kategoriškai susieti kraujosruvų su eismo įvykio metu pateiktais sužalojimais negalima, kraujosruvos buvo užfiksuotos, tačiau neaprašyta jų spalva, tačiau teoriškai jos galėjo atsirasti eismo įvykio metu. Vertinant ekspertės J.Majauskaitės- Čobot išvadą nurodė, kad jai nebuvo pateikti medicininiai dokumentai iš Antakalnio ligoninės, o ekspertui J.Paliuliui dokumentai buvo pateikti, todėl jų išvados kiek skiriasi.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Prieš pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo iš esmės, teismas sprendžia klausimą ar nebuvo praleistas nutarimo apskundimo terminas (ATPK 293 str.). Tiek Institucija, tiek administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. B. atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėja praleido 2016 m. birželio 23 d. nutarimo apskundimo terminą. Iš byloje esančio nutarimo matyti, kad ant jo ranka padarytas prierašas, kad nutarimas 2016 m. birželio 23 d. išsiųstas el.pastu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14), tačiau byloje nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, be to pareiškėja teigia jo negavusi. Iš bylos medžiagos matyti, kad po minėto nutarimo priėmimo, 2016 m. birželio 27 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą su prašymu pakartotinai nustatyti kūno sužalojimo mąstą, taip pat 2016 m. liepos 1 d. pareiškimu kreipėsi dėl eismo įvykio aplinkybių ištyrimo, administracinio teisės pažeidimo byloje buvo atliekami procesiniai veiksmai, pateiktas papildomas specialisto paaiškinimas dėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mąsto, 2016 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėja papildomu pareiškimu kreipėsi dėl apskundimo terminų išaiškinimo (b.l. 76, 87-88,89). Pareiškėja nurodo, kad skundžiamą nutarimą gavo tik 2016 m. rugpjūčio 31 d., todėl laikytina, kad skundas paduotas nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog byloje nekyla ginčo dėl to, kad Ž. B. 2016 m. gegužės 15 d. 2016 m. gegužės 15 d., apie 13.42 val., Pergalės – Gerovės. Sankryžoje, Vilniuje, vairuodama automobilį Mercedes Benz B200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama nereguliuojamoje sankryžoje į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės (b.l. 25,29-54).

Eismo įvykio metu buvo sužalotas MB keleivis D. B., gim. 1998 m. ir po VTMT specialistui pateiktų duomenų, 2016 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 26). 2016 m. gegužės 19 d. specialisto paaiškinime daroma išvada, kad A. D. diagnozuotas galvos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b.l. 27). 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Ž. B. patraukta atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jai skirta 150 eurų bauda. (b.l. 14).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad A. D. 2016 m. birželio 27 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą su prašymu pakartotinai nustatyti kūno sužalojimo mastą, nurodė, kad jai įvykio metu buvo sužalota krūtinės ląsta, o užfiksavo galvos traumą, kurios nebuvo (b. l. 76). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. birželio 29 d. raštu A. D. prašymas buvo išnagrinėtas ir tenkintas (b. l. 77), todėl išreikalavus papildomus medicininius dokumentus, 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo pateiktas papildomas specialisto J. M. Paliulio paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad susipažinus su A. D. asmens ambulatorinio gydymo statistine kortele 2016/39230 iš RVUL, Antakalnio ligoninės med.kortele bei susipažinus su įvykio aplinkybėmis, nustatyta, kad A. D. 2016 m. gegužės 15 d. RVUL nustatytas krūtinės ir galvos sumušimas, tačiau išorinių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota. Vėliau 2016 m. gegužės 23 d. Vilniaus m. Antakalnio ligoninėje buvo konstatuotos poodinės kraujosruvos krūtinėje, kurios galėjo būti padarytos paveikus kietu buku daiktu, tame tarpe ir saugos diržu ar vairo ratu ir jų padarymo galimybė 2016 m. gegužės 15 d. neatmetama. Poodinės kraujosruvos pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Tarp užsitęsusio ilgalaikio A. D. gydymo ir 2016 m. gegužės 15 d. patirtos traumos priežastinio ryšio nenustatoma ir į ilgalaikio gydymo trukmę neatsižvelgiama (b. l. 28).

Pareiškėja nesutinka su skundžiamu nutarimu, nurodydama, kad jos gydymas po eismo įvykio buvo ilgas ir trūko ilgiau nei mėnesį, ir toks sveikatos sutrikdymas turėjo būti kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymi, kad užsitęsęs ambulatorinis gydymas taip pat sietinas su iki sužalojimo buvusio lėtinio susirgimo – stuburo išvaržos, paūmėjimu, ir būtent dėl ilgo ir objektyvaus gydymo jai padaryti kūno sužalojimai eismo įvykio metu turi būti kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tokiu atveju spręstinas jau ne administracinės, bet baudžiamosios atsakomybės taikymas (BK 281 straipsnio 1 dalis). Skunde nurodo, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse numatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių II skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Todėl objektyvūs duomenys prieštarauja atliktam tyrimui dėl eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir sveikatos sužalojimo masto, kas tuo pačiu paneigia ir skundžiamo nutarimo teisėtumą. Pareiškėjos nuomone, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, medžiaga perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta.

Tam, kad byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa, nustatyta, kokie kūno sužalojimai buvo padaryti A. D. 2016 m. gegužės 15 d. eismo įvykio metu bei dėl šių kūno sužalojimų padarytas sveikatos sutrikdymo mastas, byloje 2017 m. vasario 2 d. nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (t.1, b.l. 173-174). 2017 m. rugsėjo 11 d. teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 49/2017 (01), kuriame ekspertai V.Kolomiec bei J. R., atsižvelgdami į bylos aplinkybes bei gydymo įstaigų pateiktus nukentėjusiosios A. D. medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad neatmetama galimybė, kad A. D. 2016 m. gegužės 23 d. gydytojos neurologės aprašytos kraujosruvos („mėlynės“) krūtinėje galėjo susidaryti po 2016 m. gegužės 15 d. eismo įvykio. Taip pat nurodyta, kad byloje ir medicinos dokumentuose nėra duomenų apie kitokį trauminį epizodą, o tuoj po eismo įvykio pirminės apžiūros RVU ligoninėje, konstatavus krūtinės ląstos sumušimo diagnozę, kraujosruvos krūtinėje galėjo būti dar vizualiai neišryškėjusios (nematomos). Išvadoje nurodyta, kad kraujosruvos krūtinėje kvalifikuojamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal savo pobūdį. 2016 m. gegužės 23 d. konstatuotos kraujosruvos krūtinėje gali būti siejamos su 2016 m. gegužės 15 d. kliniškai nustatyta krūtinės ląstos sumušimo diagnoze. Išvadoje nurodyta, kad ilgalaikis gydymas po 2016 m. gegužės 15 d. yra susijęs su stuburo lėtinėmis degeneracinėmis ligomis, kurios minimos nuo 2008 metų, o jų paūmėjimai būdavo ir iki nagrinėjamo įvykio (t.2, b.l.7-10).

Remiantis išvardintų duomenų visuma, nukentėjusiajai A. D. konstatuotas eismo įvykio metu patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį nustatė tiek teismo medicinos vyresnysis ekspertas J.M.Paliulis, susipažinęs su įvykio aplinkybėmis ir A. D. medicininiais dokumentais iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Antakalnio ligoninės, tiek 2017 m. rugsėjo 5 d. ekspertizės aktu (t.2, b.l. 7-10), tiek teismo posėdžio metu duotais eksperto V.Kolomiec paaiškinimais, kad tarp užsitęsusio ilgalaikio A. D. gydymo ir 2016 m. gegužės 15 d. patirtos traumos priežastinio ryšio nenustatyta, o nustatyti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Todėl teismas sprendžia, kad Ž. B. padaryta veika atitinka ATPK 127 straipsnio 1 dalies ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėtį ir nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti nutarimą.

Dėl atliktos ekspertizės akto pastebėtina, kad joje išvada dėl to, kad 2016-05-23 gydytojos neurologės aprašytos kraujosruvos (mėlynės) krūtinės ląstoje atsirado būtent dėl 2016-05-15 įvykio yra nekategoriška. Kategoriškai susieti kraujosruvų su įvykio metu patirtais sužalojamais negali. Išvadoje yra tik neatmetama tokia galimybė, nes medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie kitokį trauminį epizodą. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo atveju, dėl to priežasties, kad nustatyti sužalojimai yra kraujosruvos, todėl gydymosi trukmė neturi įtakos sužalojimo mastui. Mastą apsprendžia pats sužalojimo pobūdis. Ilgalaikis gydymas po 2016-05-15 yra siejamas su stuburo lėtinėmis degeneracinėmis ligomis, kurios medicininiuose dokumentuose minimos nuo 2008 m., o jų paūmėjimų būdavo ir iki nagrinėjamo įvykio. Ekspertas apklausimas nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nėra fiksuojama, kad radikulitopatija yra potrauminė, todėl jos nesieja su autoįvykio pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės dėl sužalojimo masto yra iš esmės teisingos ir skundžiamas nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas.

Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas. Ž. B. veika administracinio teisės pažeidimo protokole ir administracinio teisės pažeidimo nutarime buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalį, kuris numatė atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą bei 127 straipsnio 2 dalį, kuris numatė atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Minėto įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu- teismo sprendimu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Tačiau nagrinėjamu atveju baudos vidurkiai tiek už ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, tiek už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra didesni nei ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ar 127 straipsnio 2 dalyje nustatyti baudos vidurkiai, todėl Ž. B. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Teismas pažymi, jog administracinių teisės pažeidimų bylų procesą reglamentuojantis LR ATPK nenumato žyminio mokesčio už skundo padavimą, todėl byloje sumokėta 30 Eur žyminio mokesčio suma (b.l. 12) grąžintina pareiškėjai A. D..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, 3 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 10N-64402256-16 palikti nepakeistą.

Grąžinti A. D. 2016 m. rugsėjo 12 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.