Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. T., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. T. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta A. T. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuota A. T. nuosavybes teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pripažinus jį padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasireiškusią tuo, kad jis 2024 m. rugsėjo 11 d. apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini) g., kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,56 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokurorė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. T. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir faktinių aplinkybių neginčija, skunde keliamas tik už nusikaltimo padarymą A. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai nustatė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertintos aplinkybės, reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skyrimui. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam vienerių metų terminui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

7. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus. Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).

8. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

9. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, pritaikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. nėra. Prokurorė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu. Prokurorės nuomone, dviejų metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti A. T. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

10. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ką pagrįstai apeliaciniame skunde akcentuoja prokurorė, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įtvirtino baudžiamąją atsakomybę.

11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas A. T. atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad A. T. padarė netiesiogine tyčia vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsižvelgė į A. T. asmenybę, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, per penkerius metus nėra baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teisės sustabdymas yra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo galimybe pasiekti darbovietę, taip pat būtų apsunkintas ne tik A. T., bet ir jo šeimos narių mobilumas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad padarytas nusikaltimas atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas šias paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas sprendė, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones minimaliam vienerių metų terminui bus proporcingas padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui bei pakankamas šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslui pasiekti.

12. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, atkreipia dėmesį, kad A. T. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus, laidavimas paskirtas be užstato, taigi, kaip pagrįstai pažymėjo prokurorė, iš esmės jis nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro pozicija, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo terminas yra ne tik ženkliai per trumpas ir neproporcingas, bet ir nepakankamai efektyvus, siekiant paveikti A. T., kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų normų ir daugiau nenusikalstų. Nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

13. Vertinant A. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, pažymėtina, kad jis padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,56 promilių etilo alkoholio koncentracija. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. T., būdamas neblaivus, už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo. Nors įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, akivaizdu, jog tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu A. T., vairuodamas transporto priemonę darbo dienos metu, gyvenvietės ribose, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. A. T., būdamas neblaivus, automobilį vairavo tol, kol policijos pareigūnai sustabdė patikrinimui jo vairuojamą automobilį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Vertinant A. T. asmenybę, jį charakterizuojančias aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas ir kurios aptartos šio nuosprendžio 11 dalyje, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja, pažymėtina, kad A. T. asmenybė charakterizuojama teigiamai, tačiau šios aplinkybės gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo BK 68 straipsnyje įtvirtintos sankcijos ribose. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei A. T. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pritartina prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai, kad ilgesnis nei minimalus specialios teisės atėmimo terminas yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti A. T. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Sutiktina su prokurorės nuomone, kad priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su nuvykimu į darbovietę ar šeiminiais poreikiais, nelemia būtinybės skirti uždraudimą naudotis specialiąja teise BK 68 straipsnyje įtvirtintam minimaliam vienerių metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas ilgesniam negu skundžiamu nuosprendžiu paskirtam penkių mėnesių laikotarpiui sukels pažeidėjui tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su sunkumais, patiriamais vykstant į darbovietę ar su apsunkintu judėjimu vietovėse be transporto priemonės, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. T. darbinės funkcijos nėra išimtinai susietos su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu, jis turi pajamų šaltinį, todėl savo nuvykimui į darbovietę ar kitais asmeniniais ar artimųjų giminaičių tikslais gali pasinaudoti kitais būdais (taksi ar pavežėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba ir pan.).

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, būtų pažeistas teisingumo principas, asmeniui galimai susiformuotų tam tikras nebaudžiamumo jausmas. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę.

16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teismų suformuotą praktiką, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad paskirta minimali baudžiamosios poveikio priemonės trukmė nėra proporcinga padarytos veikos ir A. T. asmenybės pavojingumui, todėl turėtų būti griežtinama. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejų metų terminui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir charakterizuojančių A. T. asmenybę visuma leidžia pagrįstai manyti, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti paskyrus mažesnį nei prašomą prokurorės, tačiau didesnį nei minimalų terminą, t. y. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų terminui, kuris nebus pernelyg griežtas ir nepagrįstai nevaržys A. T. teisių labiau, negu tai būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

17. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2025 m. sausio 3 d. pažyma Nr. APD-2025-00050 dėl A. T. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 100,00 Eur.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, t. y. gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau, kiekvienu atveju, turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Byla apeliacinės instancijos procese buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Kaip minėta, BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas ir būtent šios normos pagrindu asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, buvo paskirtas gynėjas, nepriklausomai nuo jo valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. spalio 28 d. nuosprendį dalyje dėl A. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 11 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš A. T. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.