Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-12-20 · Byla Nr. ATP-664-309/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
ATP-664-309/2013
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00618-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-664-309/20132Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00618-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 53; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. Č. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarimo, kuriuo R. Č. pripažintas padaręs:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų 00 ct) dydžio bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, R. Č., galutinė nuobauda už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 4 d., 16.41 val. degalinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas S. B. priklausantį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, nuvažiavo nuo kelio ir kliudė degalinės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stulpas, R. Č. pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 231.1, 234, 9 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. Č. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliantas mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pasak apelianto, Joniškio rajono apylinkės teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertinęs su­rinktų įrodymų visumą, nusprendė, kad jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, R. Č. rašytiniu paaiškinimu, tar­nybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schemomis, D. I. rašytiniu paaiškinimu, Gyventojų registro išrašu apie asmenį, informaciniu lapu apie registruotą kelių transporto priemonę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu dėl apgadinto apšvietimo stulpo, fotonuotraukomis, kitais bylos duomenimis. Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, įrodymai, kuriais remiasi teismas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, yra iš esmės tik rašytiniai, jo paaiškinimas yra vienintelis žodinis įrodymas. Pabrėžia, kad jis savo paaiškinime nurodė, jog, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, dėl ko buvo nežymiai apgadintas galinis jo motinai priklausančio automobilio „Opel Omega“ bamperis, stulpo apgadinimo nematė, taip pat nematė ir nulinkusio stulpo.

Apelianto nuomone, išsamiai išanalizavus šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, kurių pagrindu teismas pripažino jį kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo (ATPK 127 straipsnio 2 dalis) ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), galima daryti išvadą, kad juose nėra užfiksuota jokios objektyvios informacijos apie tai, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis apšvietimo stulpas, t. y. kad stulpą, kurio apgadinimas pastebėtas tik po 4 dienų, nulenkė jis. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiose nuotraukose matyti nulenktas stulpas, jis nufotografuotas taip pat iš arti naudojant liniuotę, nufotografuotas automobilio „Opel Omega“ bamperio sugadinimas, tačiau šių sugadinimų pagal nuotraukas negalima identifikuoti ir sulyginti, ar būtent jo padarytas automobilio „Opel Omega“ sugadinimas atitinka stulpo neva padarytus sugadinimus (nulenkimą). Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esančių eismo įvykio vietos schemos ir minėtų nuotraukų neaišku, koks turėjo būti stulpo sugadinimo ir automobilio bamperio pažeidimo mechanizmas, ar nulenkus apšvietimo stulpą lengvojo automobilio bamperio sugadinimas būna būtent toks, koks yra užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje esančiose fotonuotraukose, kokia konkrečiai žala buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokie buvo stulpo atitiesinimo darbai ir ar apskritai jie buvo atliekami (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pateikti atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras ir pan.). Apeliantas teigia, kad jis viso administracinio teisės pažeidimo tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nuosekliai aiškino, kad, išlipęs iš automobilio po to, kai atsitrenkė į stulpą, jis nematė jokių stulpo apgadinimo ar nulinkimo požymių. Buvo apgadintas tik jo vairuoto automobilio bamperis. Apie tai, kad stulpą galimai nulenkė kiti asmenys, o ne jis, galima daryti išvadą ir iš to, jog asmuo, po įvykio jo paklausęs, kas atsitiko, neišsakė nei jam, nei degalinės darbuotojams jokių pastebėjimų apie nulinkusį stulpą. Dėl veiksmų, kuriais neva buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis stulpas, mano, kad mažai tikėtina, jog automobilio „Opel Omega“, kurį vairavo įvykio metu, atsiradę apgadinimai galėjo atsirasti dėl atsitrenkimo į tvirtą ir sunkų objektą - stulpą. Taip pat mano, kad nulenkus minėtą stulpą, automobilio „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai būtų ženkliai didesni.

Apelianto manymu Joniškio rajono apylinkės teismas nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų administracinio teisės pažeidimo byloje ir pažeidė ne tik ATPK 248, 257 straipsnius, 284 straipsnio 1 dalį, kurie leidžia asmenį traukti administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos, tačiau ir neatsižvelgė į šiuo klausimu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (nutartys N575-2791 /2009, N444-1204/2010, N62-4170/2011).

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Apelianto teigimu, jo veika formaliai atitinka Keliu eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, pagal kurią eismo įvykis - kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pripažįsta, kad buvo apgadintas jo vairuotas ir jo motinai priklausantis automobilis „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal KET 234 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis KET 232 punktu eismo dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį. Todėl KET 234 punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Kadangi jis, vizualiai apžiūrėjęs stulpą, nematė jokių jo sugadinimų, t. y. neturėjo įrodymų, kad jo sukeltas eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (KET 234 p.), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4 p.), jo vertinimu buvo apgadinta tik jo vairuota transporto priemonė, todėl mano, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai ir iš to seka, jog jis nepagrįstai buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino pažeidimo pavojingumą ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus patikrinęs ir įvertinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad R. Č. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus yra visapusiškai ir objektyviai įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Tai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, R. Č., D. I. paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas su pridėtu vaizdo įrašu, fotonuotraukos, kuriuos iš dalies patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti R. Č. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad kilę padariniai (stulpo nulinkimas) yra tiesiogiai susiję su R. Č. vairuojamo automobilio atsitrenkimu. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad R. Č. atsitrenkęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį apšvietimo stulpą išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobiliui ir stulpui padarytus apgadinimus, suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nuėjęs pas degalinės operatorių sumokėjo už įsipiltą kurą, tačiau nepranešė apie tai operatoriui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui ir iš eismo įvykio pasišalino. Šiuo atveju akivaizdu, kad R. Č. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, matydamas ir suvokdamas, jog sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, ir šiais veiksmais pažeidė KET 9, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad Kelių eismo taisyklių 3.11 punkte numatyta, jog eismo įvykis, tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad R. Č. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, apšvietimo stulpas, kuris taip pat buvo pajudintas iš vietos, todėl akivaizdu, kad dėl R. Č. sukelto eismo įvykio buvo padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra svarbu koks tas žalos dydis, ir dėl to jam kilo KET 232, 234 punktuose numatyta pareiga apie kilusį eismo įvykį pranešti nukentėjusiojo turto savininkui arba policijai, tačiau R. Č. šios pareigos nesilaikė.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Joniškio rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. spalio 30 d. nutarimą R. Č. administracinių teisės pažeidimo byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis teisiškai pagrįstas išvadas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas