Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo E. V. atstovams asociacijos „IDĖJA KAUNUI“ atstovui H. K., advokatei Renatai Janušytei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SODO BITĖS“ atstovei advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SODO BITĖS“ dėl baudos skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–8) uždarajai akcinei bendrovei „SODO BITĖS“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), kuriuo, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2018 m. liepos 17 d. sprendimas), prašo skirti atsakovei ir jo naudai priteisti 75 Eur dydžio baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 priimtos nutarties priėmimo dienos iki Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 priimto sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius.

Ieškovas paaiškino, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. liepos 26 d. įsiteisėjusiu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2017 m. liepos 26 d. sprendimas) pripažino, kad jį ir atsakovę nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. siejo darbo santykiai, išieškojo jo naudai iš atsakovės 567,21 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. rugpjūčio mėnesį bei 441,01 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. rugsėjo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nukreipė skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 567,21 Eur neatskaičius mokesčių išieškojimo; jis ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl aukščiau nurodyto Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo įvykdymo, tačiau atsakovė geranoriškai nevykdė Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo, dėl ko jis kreipėsi į antstolį, kuris 2017 m. rugsėjo 20 d. užvedė vykdomąją bylą. Pabrėžė, jog antstolis buvo įpareigojęs atsakovę visus grynuosius pinigus įnešti į atsakovės banko sąskaitą, tačiau atsakovė elgėsi nesąžiningai ir vietoj to, kad vykdytų įsiteisėjusį Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, pinigus mokėjo tretiesiems asmens, dėl ko teismas atsakovės direktorei Linai Bukauskienei už antstolio įpareigojimų nevykdymą du kartus paskyrė pinigines baudas. Teigė, jog registruotais laiškais kreipėsi į atsakovę ir jos vadovę Liną Bukauskienę, ragindamas kuo greičiau įvykdyti Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, 2018 m. liepos 2 d. antstolis patvarkymu patvirtino, kad atsakovė pilnai įvykdė Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 (įsiteisėjo pagal 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018) (toliau – 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas) nusprendė įpareigoti atsakovę Sodrai pateikti duomenis apie teismo sprendimu konstatuotą darbo santykių nutraukimo pagrindą – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 2 dalis, priteisti jam iš atsakovės neatskaičius mokesčių 1 134,42 Eur išeitinę išmoką, 1 008,22 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat 304,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei geranoriškai nevykdant šio teismo sprendimo, jis kreipėsi į antstolį, kuris 2018 m. gegužės 10 d. užvedė vykdomąją bylą, bei registruotais laiškais kreipėsi į atsakovę ir jos vadovę Liną Bukauskienę, ragindamas kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Pabrėžė, kad atsakovės vienintelė akcininkė yra Lina Bukauskienė, ji iki šiol yra atsakovės direktorė, įmonės veikla nėra sustabdyta, Darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimus turėjo įvykdyti ne atsakovės darbuotojai, o pati atsakovė, todėl tai, kad Lina Bukauskienė yra atostogose, ieškovo įsitikinimu, nėra priežastis atsakovei nevykdyti sprendimų, be to, sąskaitų areštas atsakovei nesutrukdė mokėti advokatui už paslaugas ir mokesčius Sodrai. Pabrėžė, kad Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 27 d., atsakovė įvykdė tik 2018 m. liepos mėnesį, o 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 20 d., atsakovė galimai neįvykdė, kadangi antstolis nėra pateikęs patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, be to, atsakovė buvo įpareigota ne tik jam sumokėti nurodytas sumas, bet ir pranešti Sodrai apie teismo sprendimu konstatuotą darbo santykių nutraukimo pagrindą – DK 127 straipsnio 2 dalis, tačiau atsakovė to nepadarė, o tai padarė pati Sodra, kai per jos nurodytą laiką atsakovė jai nepateikė pranešimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patikslino, jog 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2018 m. balandžio 20 d., atsakovė įvykdė 2018 m. liepos 17 d., t. y. tą pačią dieną, kuomet vyko Darbo ginčų komisijos posėdis ir jo metu buvo priimtas sprendimas (el. b. t. II, b. l. 16–17).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas H. K. palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad įmonė turto turi (tiek automobilį, tiek įrankių), todėl sprendimus įvykdyti galėjo laiku.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Renata Janušytė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. IV, b. l. 24–35).

Atsakovė teigė, kad įmonė Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimo priėmimo metu neturėjo ir šiuo metu neturi ieškovui jokių darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų įsiskolinimų nei pagal 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, nei pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d. sprendimas priverstine tvarka buvo visiškai įvykdytas 2018 m. liepos 2 d., o 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimas buvo visiškai įvykdytas 2018 m. liepos 17 d. Teigė, kad pirmas 1 142,50 Eur mokėjimas pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą į antstolio Dariaus Blizniko sąskaitą jos buvo atliktas 2018 m. birželio 21 d., iki 2018 m. liepos 2 d. įmonė į antstolio Dariaus Blizniko sąskaitą buvo sumokėjusi 2 199,16 Eur, t. y. beveik visą įsiskolinimą pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, ieškovas apie įmonės sumokėtas sumas vykdant šį sprendimą žinojo, melagingai Darbo ginčų komisijai nurodė, kad įmonė jam nėra pervedusi nei cento pagal 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Atsakovės teigimu, ji neturėjo galimybės pati betarpiškai, nedelsiant įvykdyti 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą dėl finansinių sunkumų, įmonės einamoji sąskaita jau buvo areštuota antstolio 2017 m. rugsėjo 21 d. ir įmonė jau vykdė atsiskaitymus pagal pirmąją vykdomąją bylą Nr. 0035/17/01556, todėl 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo įvykdymui jai buvo reikalingas papildomas laikas ir piniginės lėšos. Mano, kad 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą įvykdė pakankamai greitai, per du mėnesius nuo vykdomosios bylos užvedimo. Pabrėžė, jog nesavalaikį 2017 m. liepos 26 d. sprendimo ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo įvykdymą sąlygojo ir tai, kad įmonė jau nuo 2017 m. gruodžio mėnesio nebevykdė aktyvios įmonės veiklos, didėjo įmonės įsiskolinimas Sodrai, įmonėje nuo 2017 m. sumažėjo darbuotojų skaičius, įmonės banko sąskaitoje nėra apyvartinių lėšų, o visos prieš tai gaunamos įplaukos į įmonės banko sąskaitą buvo nuskaitomos antstolių pagal vykdomąsias skolų išieškojimų bylas, įmonė grynųjų pinigų kasoje neturi, tačiau nepaisant įmonės sunkios finansinės situacijos, ji vis dėlto stengėsi kaip įmanoma, pagal savo turimas galimybes vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ieškovui.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad pavedimų į antstolio sąskaitą įmonė pati nedarė, antstolis pinigines lėšas nusirašydavo pats; įmonė turi įrankių sodo darbams atlikti, jų nepardavinėjo, nes stengėsi gauti daugiau pajamų; įmonė veiklą vykdė minimaliai; naujas laikinai einantis pareigas įmonės vadovas galimai nežinojo apie pareigą pateikti duomenis Sodrai.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimų nevykdymo pasekmių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Darbo ginčų komisija 2017 m. liepos 26 d. sprendimu iš dalies patenkino darbuotojo prašymą: pripažino, kad ieškovą ir atsakovę nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. siejo darbo santykiai, išieškojo ieškovo naudai iš atsakovės 567,21 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. rugpjūčio mėnesį bei 441,01 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį už 2016 m. rugsėjo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 567,21 Eur neatskaičius mokesčių išieškojimo nukreipė vykdyti skubiai, ieškovo prašymą dalyje dėl darbo sutarties pripažinimo nutrūkusia DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, išeitinės išmokos, darbo užmokesčio nepriemokos iki 550 Eur (atskaičius mokesčius), mėnesinio darbo užmokesčio už 2016 m. kovo–rugsėjo mėn., delspinigių bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką išieškojimo atmetė kaip nepagrįstą (el. b. t. I, b. l. 18–26); nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo dalimi, kuria jo reikalavimai buvo atmesti, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl darbo sutarties pripažinimo nutrūkusia pagal DK 127 straipsnio 2 dalį ir išeitinės išmokos išmokėjimo, nustatė, kad ieškovo ir atsakovės darbo santykiai, trukę nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d., pasibaigė DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, įpareigojo atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui pateikti duomenis apie šiuo teismo sprendimu konstatuotą darbo santykių nutraukimo pagrindą, priteisė ieškovui iš atsakovės neatskaičius mokesčių 1 134,42 Eur išeitinę išmoką, 1 008,22 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat 304,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė (el. b. t. I, b. l. 111–121), šis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismui 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 palikus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 nepakeistą (el. b. t. I, b. l. 124–135); antstolio Dariaus Blizniko 2018 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-18-35-16503 vykdomoji byla Nr. 0035/17/01556, užvesta Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo pagrindu, buvo užbaigta išieškojus 1 008,22 Eur skolą pilnai (el. b. t. I, b. l. 97–98); 2018 m. rugpjūčio 22 d. antstolis Darius Bliznikas informavo ieškovą, jog atsakovė 2 446,84 Eur skolą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 pagrindu ieškovui pilnai sumokėjo 2018 m. liepos 17 d. (el. b. t. II, b. l. 27); ieškovas su 2018 m. birželio 19 d. prašymu dėl baudos skyrimo ir priteisimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (el. b. t. II, b. l. 17–18), kuri jo prašymą 2018 m. liepos 17 d. sprendimu atmetė (el. b. t. I, b. l. 139–140).

Pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Pabrėžtina, kad iš esmės aukščiau nurodyta teisės norma yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojo naudai, taip darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Ši teisės norma gali būti taikoma nustačius darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties nevykdymo faktą. Kreiptis dėl baudos galima ir darbdaviui jau įvykdžius prievolę, jei nuo prievolės atsiradimo iki jos įvykdymo praėjo bent savaitė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 281, 587 ir 588 straipsnius įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimas darbdavio turi būti vykdomas. Jo nevykdymo padariniai pagal DK 232 straipsnio 1 dalį atsiranda, jeigu darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo ir/ar teismo sprendimo, nors tokią galimybę turi. Sprendžiant klausimą dėl baudos už darbo ginčų komisijos ir teismo sprendimo nevykdymą skyrimo turi būti atsižvelgiama į sprendimo nevykdymo padarinius darbuotojui ir darbdavio padėtį – dėl kokių priežasčių sprendimas nevykdomas, kokių papildomų pastangų reikalauja sprendimo vykdymas ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. liepos 26 d. sprendimo dalies, įsiteisėjusios 2017 m. rugpjūčio 26 d., pagrindu atsakovė turėjo pareigą ieškovui sumokėti 1 008,22 Eur, iš kurių 567,21 Eur ieškovui turėjo sumokėti skubiai (el. b. t. I, b. l. 18–26), atsakovei 2017 m. liepos 26 d. sprendimo nevykdant, nereaguojant į ieškovo raginimus su juo atsiskaityti (el. b. t. I, b. l. 28–30), ieškovas inicijavo priverstinį 2017 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą, t. y. kreipėsi į antstolį, kuris 2017 m. rugsėjo 20 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0035/17/01556, ši vykdomoji byla pilnai išieškojus skolą priverstine tvarka buvo užbaigta 2018 m. liepos 2 d. (el. b. t. I, b. l. 33–41, 97–98). Iš bylos medžiagos (el. b. t. I, b. l. 111–121, 124–135) taip pat nustatyta, kad 2018 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 atsakovė įgijo pareigą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017 – sumokėti ieškovui 2 446,84 Eur sumą bei pateikti Sodrai duomenis apie šiuo teismo sprendimu konstatuotą darbo santykių nutraukimo pagrindą, tačiau atsakovei nevykdant šio teismo sprendimo ieškovas kreipėsi į antstolį, kuris šio teismo sprendimo pagrindu 2018 m. gegužės 10 d. užvedė vykdomąją bylą 0035/18/00773, atsakovė 2 446,84 Eur skolą šio teismo sprendimo pagrindu ieškovui priverstine tvarka pilnai sumokėjo 2018 m. liepos 17 d. (el. b. t. II, b. l. 27), ieškovas taip pat su 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. gegužės 8 d., 2018 m. gegužės 9 d. prašymais dėl jo atleidimo iš darbo pagrindo tikslinimo kreipėsi į Sodrą, kuri 2018 m. gegužės 8 d. raštu ir 2018 m. gegužės 16 d. reikalavimu įpareigojo atsakovę tikslinti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, šiai įpareigojimo neįvykdžius 2018 m. gegužės 24 d. ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas įsiteisėjusiu teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo pagrindu buvo patikslintas Sodros (el. b. t. IV, b. l. 90–94). Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė 2017 m. liepos 26 d. sprendimo ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo nevykdė, šie sprendimai ieškovo iniciatyva buvo vykdomi priverstine tvarka – atsakovė prievolę ieškovui sumokėti 1 008,22 Eur priverstine tvarka įvykdė tik 2018 m. liepos 2 d., nors ši prievolė jai 2017 m. liepos 26 d. sprendimo pagrindu kilo 2017 m. rugpjūčio 26 d., nepiniginė atsakovės prievolė ieškovui 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2018 m. balandžio 20 d., pagrindu – patikslinti ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą – 2018 m. gegužės 24 d. buvo įvykdyta ne atsakovės, o Sodros, piniginė atsakovės prievolė ieškovui šio sprendimo pagrindu priverstine tvarka buvo įvykdyta 2018 m. liepos 17 d.

Vertindamas, ar atsakovė galėjo įvykdyti 2017 m. liepos 26 d. sprendimą ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą, teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė 2017 m. liepos 26 d. sprendimo neskundė, vadinasi, su juo sutiko, todėl jau šio sprendimo priėmimo dieną, nelaukdama šio sprendimo įsiteisėjimo, galėjo pradėti šį sprendimą vykdyti, t. y. sumokėti ieškovui ne tik skubiai vykdytiną šio sprendimo dalį, bet visą šiuo sprendimu ieškovo naudai išieškotą sumą – iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo Darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo priėmimo iki 2017 m. rugsėjo 21 d., kuomet antstolis pritaikė areštą įmonės banko sąskaitoms (el. b. t. I, b. l. 43, 110), įmonė veiklą vykdė (el. b. t. I, b. l. 205–211), pajamų banko sąskaitoje turėjo (el. b. t. IV, b. l. 65–79), įrodymų, kad įmonės sąskaitos tuo metu jau buvo areštuotos kitų kreditorių naudai byloje nėra, turėjo turto – įrankių veiklos vykdymui, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė galėjo įvykdyti 2017 m. liepos 26 d. sprendimą dar iki kol šis sprendimas nebuvo pradėtas vykdyti priverstine tvarka. Visų antra, teismas akcentuoja tai, kad viso priverstinio tiek 2017 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymo, tiek 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymo laikotarpiu atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad įvykdytų šiuos sprendimus, priešingai, elgėsi itin pasyviai ir neatsakingai – atsakovė, šių sprendimų pagrindu turėdama pareigą įvykdyti piniginius mokėjimus ieškovui, į ieškovą nesikreipė, į jo įmonei siųstus raginimus neatsakė (el. b. t. I, b. l. 28–30, 96), antstolio reikalavimų pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, transporto priemonių buvimo vietas bei technines būkles, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose ir kasos knygą, visus įmonės grynuosius pinigus įnešti į įmonės banko sąskaitą (el. b. t. I, b. l. 42, 49–50) nevykdė, dėl ko atsakovės direktorei Linai Bukauskienei du kartus buvo paskirtos piniginės baudos (el. b. t. I, b. l. 54–55, 84–86), taigi, nebendradarbiavo nei su ieškovu, nei su išieškojimą vykdančiu antstoliu, taip apsunkindama ir priverstinį sprendimų vykdymą, atsakovė taip pat nesikreipė dėl sprendimais ieškovo naudai iš jos priteistų piniginių sumų sumokėjimo išdėstymo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovei nebendradarbiaujant su išieškojimą vykdančiu antstoliu ir nevykdant jo reikalavimų įmonės turtas, turimi grynieji pinigai areštuoti nebuvo – kaip patvirtina bylos medžiaga, po antstolio pritaikyto įmonės sąskaitų arešto 2017 m. rugsėjo 21 d. grynųjų pinigų įmonė turėjo (el. b. t. IV, b. l. 118–129, 131–133), veiklą vykdė (el. b. t. I, b. l. 152–205), tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat pavirtino, kad įmonė turėjo ir įrankių darbams atlikti, vadinasi, įmonė taip pat turėjo ir jai priklausiusį turtą. Teismas akcentuoja ir tai, kad pagrindinės pinigų sumos antstolio iš areštuotos įmonės banko sąskaitos buvo išieškotos tik po to, kuomet ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl baudos skyrimo (el. b. t. IV, b. l. 39–43, 51–64). Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ji neturėjo galimybės įvykdyti 2017 m. liepos 26 d. sprendimu ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu jai kilusias pinigines prievoles ieškovo atžvilgiu ir tai, kad įmonės banko sąskaitos buvo areštuotos išieškojimą vykdančio antstolio šios išvados nekeičia, priešingai, nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė, priverstine tvarka vykdydama pinigines prievoles ieškovui, elgėsi nesąžiningai, toks atsakovės nesąžiningas elgesys ieškovo atžvilgiu konstatuotas ir įsiteisėjusiu 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė geranoriškai nevykdė ne tik piniginio pobūdžio jai 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu nustatytų prievolių, bet ir nepiniginio pobūdžio 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu jai kilusių prievolių – 2018 m. balandžio 20 d., įsiteisėjus 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimui, atsakovė turėjo pareigą nedelsiant Sodrai pateikti duomenis apie 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu konstatuotą ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindą, tačiau šios prievolės atsakovė neįvykdė, ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindo ji nepatikslino net ir du kartus įpareigota Sodros, kuri į atsakovę kreipėsi gavusi ieškovo prašymus dėl atleidimo iš darbo pagrindo tikslinimo – ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindas, konstatuotas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu, buvo patikslintas ne atsakovės, o pačios Sodros 2018 m. gegužės 24 d. (el. b. t. IV, b. l. 90–94). Atsakovės atstovės teismo posėdžio nurodyti argumentai, kad pasikeitus įmonės vadovui šis galimai nežinojo apie būtinybę pateikti Sodrai duomenis apie 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu konstatuotą ieškovo atleidimo pagrindą, niekaip nepašalina atsakovės pareigos įvykdyti šią prievolę ir juo labiau nepateisina šios prievolės nevykdymo – pabrėžtina, kad atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl tokie atsakovės atstovės paaiškinimai parodo tik itin aplaidų atsakovės, kaip juridinio asmens, veiklos vykdymą ir neatsakingą požiūrį į teisės aktų nuostatų laikymasi.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovės prievolė sumokėti ieškovui 1 008,22 Eur 2017 m. liepos 26 d. sprendimo pagrindu atsirado 2017 m. rugpjūčio 26 d., tačiau priverstine tvarka buvo įvykdyta tik 2018 m. liepos 2 d., atsakovės prievolė sumokėti ieškovui 2 446,84 Eur ir pateikti duomenis apie 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu konstatuotą ieškovo darbo santykių nutraukimo pagrindą 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo pagrindu atsirado 2018 m. balandžio 20 d. tačiau šis sprendimas visiškai buvo įvykdytas priverstine tvarka tik 2018 m. liepos 17 d., pagrįstų aplinkybių, dėl kurių atsakovė šių sprendimų geranoriškai įvykdyti negalėjo, nenustatyta, todėl dėl šių sprendimų nevykdymo jai kyla neigiamos pasekmės – atsakovei už sprendimų nevykdymą skiriama bauda.

Vertindamas skiriamos baudos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad atleidimo iš darbo pagrindas ieškovo kreipimosi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl baudos įmonei skyrimo metu jau buvo pakeistas Sodros, dalis 2017 m. liepos 26 d. sprendimu nurodytų išieškoti piniginių sumų atsakovės jau buvo priverstine tvarka įvykdytos, ieškovas prašo baudą skirti nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo, todėl, vadovaudamasis proporcingumo, sąžiningumo principais, įvertinęs sprendimais priteistų priverstine tvarka išieškotų piniginių sumų dydį, teismas sprendžia kad yra pagrindas mažinti ieškovo prašomą atsakovei skirti 75 Eur už savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo baudą iki 50 Eur už savaitę nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo baudą, laikydamas, kad tokia suma yra pakankama ir adekvati nagrinėjamu atveju, nuo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo įsiteisėjimo (2018 m. balandžio 20 d.) iki jo visiško įvykdymo (2018 m. liepos 17 d.) praėjo 12 savaičių, todėl atsakovei skiriama 600 Eur (12 sav. x 50 Eur) bauda, kuri priteisiama ieškovo naudai.

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimus tenkinti iš dalies: už 2017 m. liepos 26 d. sprendimo ir 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo nevykdymą atsakovei skiriama 600 Eur bauda, kuri priteisiama ieškovo naudai; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovui teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Renata Janušytė (el. b. t. IV, b. l. 18–19), į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. spalio 22 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-6309 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, iš kurios matyti, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui patirta 130 Eur išlaidų (el. b. t. IV, b. l. 142–143). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, šias išlaidas priteisia iš atsakovės į valstybės biudžetą, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Ieškovas nepateikė kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 14 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą žyminį mokestį sumažinant CPK 80 straipsnio 7 dalies pagrindu).

Teismas šioje byloje patyrė 3,36 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 3 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas teismo taip pat prašė taikyti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, tačiau teismas pagrindo tam nenustatė.

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo E. V. ieškinį patenkinti iš dalies.

Skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SODO BITĖS“ (į. k. 302327516) už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39135-631/2017, įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1499-910/2018 pagrindu, nevykdymą 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą ir priteisti šią 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą ieškovo E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SODO BITĖS“ (į. k. 302327516) 14 Eur (keturiolikos eurų) žyminį mokestį, 3 Eur (trijų eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SODO BITĖS“ (į. k. 302327516) 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.