Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-145-479/2009

Teisėjas Pranas Rimgaudas Mickus Procesinio sprendimo kategorija

NUTARTIS

2009 m. kovo 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant atsakovės įgaliotai atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei K. G., trečiajam asmeniui Palangos miesto notarų biuro notarei Alfredai Bluškienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu bei ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008-07-08 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atsisakyta S. G. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad jį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį konstatavęs, jog S. G. testamento sudarymo metu buvo veiksnus. Ieškovas nesiekė įrodyti testatoriaus neveiksnumo, byloje įrodinėtas testatoriaus negalėjimas testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. E. G. manymu, teismas neatribojo šių teisinių kategorijų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.

CK 5.16 straipsnyje nurodyti atvejai, kai testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra niekinis, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą, kaip vienašalį sandorį, galima pripažinti negaliojančiu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pripažintini negaliojančiais testamentai, sudaryti asmens, kuris sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir pan.). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo testamento pripažinimo negaliojančiu, išsamiai išanalizavo ir vertino nurodytas aplinkybes. Nors byloje nebuvo paskirta pomirtinė testatoriaus psichiatrijos ekspertizė, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų įvertinti tiek testatoriaus būseną, jo sveikatą ir psichikos būklę, tiek sudaryto testamento turinį jo pagrįstumo ir protingumo aspektais.

Ginčo testamentas sudarytas 2003-08-28 (b. l. 13, t. 1). S. G. pripažintas neveiksniu 2006-09-25 (b. l. 43, t. 1) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo veiksnus, tačiau tai nebuvo vienintelis ir lemiantis veiksnys sprendžiant dėl jo valios išraiškos. Testamentą tvirtinusi notarė A. Bluškienė nurodė įsitikinusi testatoriaus veiksnumu, dėl to nekilo abejonių, kadangi S. G. tuo metu dirbo advokatu, atstovavo klientų interesams bylose (b. l. 88, t. 1). Šias aplinkybes patvirtina ir teismo procesinių dokumentų kopijos, iš kurių matyti, kad S. G. laikotarpiu nuo 2003-02-11 iki 2003-10-31 dalyvavo teismo posėdžiuose kaip gynėjas, tai matyti ir iš apskaitos žurnalų, sąskaitų ir susitarimų su klientais. 2004-09-15 Advokatų tarybai S. G. pateikė prašymą atleisti jį nuo mokesčių mokėjimo, kadangi dėl traumos laikinai nedirba, tačiau artimiausiu metu planuoja tęsti advokato praktiką. Tik 2005-01-18 S. G. pačiam prašant išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (b. l. 138, 140–148, 176, t. 1). Medicininiai dokumentai taip pat patvirtina, jog S. G. galėjo dirbti pagal profesiją, nors nuo 2003-11-10 dėl bendrosios ligos jam suteiktas II grupės invalidumas (b. l. 105, 107, t. 1). Atsakovė testatoriaus sutuoktinė paaiškino, jog su S. G. gyveno kartu ir santarvėje, iki mirties rūpinosi juo pašlijus sveikatai. Tuo tarpu ieškovas, testatoriaus sūnus, pasak atsakovės, po konflikto su tėvu išvyko gyventi į JAV ir daugiau kaip 10 metų nebendravo ir nesimatė su tėvu, nesirūpino juo, nedalyvavo laidotuvėse. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas šių aplinkybių nepaneigė ir tai tik patvirtina testatoriaus valios išraišką visą jam priklausiusį turtą palikti sutuoktinei pagrįstumo ir protingumo aspektais.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei teisiškai reikšmingus faktus, kurie nustatinėtini sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, bei pagrįstai nusprendė, kad ieškovo nurodytais pagrindais 2003-08-28 S. G. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo – testamento sudarymo metu testatorius suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Keisti ar naikinti sprendimą apelianto nurodytais argumentias nėra pagrindo, jis paliktinas galioti.

Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 str.). Atsižvelgdama į bylos apimtį ir sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, kolegija iš dalies tenkina apelianto prašymą sumažinti iš jo atsakovei priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – šios išlaidos mažintinos iki 1 700 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008-07-08 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

2008-07-08 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo E. G. atsakovei K. G. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 700 Lt.