Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-04-19 · Administracinė byla Nr. eI-1423-402/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
eI-1423-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02468-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Valstybinės miškų tarnybos
Trečiasis asmuo
valstybės įmonei Valstybiniam miškotvarkos institutui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1423-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02468-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjo S. Š. (S. Š.) atstovei advokatei R. T.,atsakovės Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. (S. Š.) skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybiniam miškotvarkos institutui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. R6-6610 „Dėl prašymo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl atsisakymo išregistruoti iš Kadastro kitus žemės plotus; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-0706-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ pagal pridedamą dokumentą – Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1159 dėl Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinių sklypų duomenų įrašymo/keitimo; 3) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. liepos 3 d. raštą Nr. R6-4347 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 1 ir 7 taksacinių sklypų duomenų nustatymo; 4) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinius sklypus.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2013 m. gruodžio 17 d. valdo 21,17 ha bendro ploto (iš jo 18,57 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Nusprendus išvalyti mažaverčiais želdiniais ir krūmynais apaugusį žemės sklypą, norint naudoti jį pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį – vykdyti žemės ūkio veiklą, paaiškėjo, kad į šį žemės sklypą patenka Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksaciniai sklypai, kurie registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, nors šie sklypai neatitiko miško žemei keliamų reikalavimų. Gavus iš atsakovės tokius duomenis, buvo užsakytas patikrinimas, ir 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Želdynų vizija“ parengė išvadą dėl savaimine sumedėjusia augalija apaugusių plotų įvertinimo, kuri buvo pateikta atsakovei kartu su 2016 m. gruodžio 18 d. prašymu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikslinimo“.

UAB „Želdynų vizija“ 2016 m. lapkričio 2 d. išvadoje buvo išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti 2016 m. aktualizuoti VĮ Miškotvarkos instituto duomenys, 2008 m. VĮ Miškotvarkos instituto atliktos želdinių inventorizacijos 3 ir 7 sklypuose duomenys, 1995­–1998, 2005–2006, 2009–2010, 2012–2013 metais darytos aerofotonuotraukos ir nustatyta, kad 2008 metais ginčo plotai inventorizuoti mišku nepagrįstai, o tai sudaro pagrindą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punktą, ginčo plotus išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro.

2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. R6-6610 „Dėl prašymo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo gautas paštu 2017 m. lapkričio 14 d., atsakydama į 2017 m. spalio 5 d. prašymą „Dėl 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidų ir jų pagrindu atliktų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų koregavimo“, atsakovė pranešė, kad 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. S-1706-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ buvo patikslinti Kadastro duomenys apie miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis plotų, pripažintų neatitinkančiais miško žemei keliamų reikalavimų, buvo išregistruota iš Kadastro, kitų miško žemės plotų išregistravimui iš Kadastro atsakovė nurodė neturinti pagrindo.

Atsakovės 2017 m. lapkričio 7 d. atsisakymas (raštas Nr. R6-6610) išregistruoti iš Kadastro kitus žemės plotus (3 ir 7 taksacinius sklypus) ir 2017 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. S-1706-41 dėl 3 ir 7 taksacinių sklypų duomenų tikslinimo yra neteisėti, kadangi priimant šiuos sprendinius buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, Kadastro objektas išregistruojamas, jeigu paaiškėja, kad duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos, kuriais remiantis registruotas Kadastro objektas, klaidingi (30.3 punktas). Priimdama skundžiamus sprendimus, atsakovė netinkamai taikė šią teisės normą, kadangi nagrinėdama pateiktus prašymus dėl 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidų ir jų pagrindu atliktų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų koregavimo, neatliko duomenų, kurių pagrindu buvo įregistruoti ginčo plotai (3 ir 7 taksaciniai sklypai), t. y. 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų, patikrinimo.

Atsakovės sprendimai neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi aiškiai ir argumentuotai neatsako į prašymus, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), priimti neišanalizavus 2008 metų inventorizacijos duomenų bei pateiktų papildomų duomenų, patvirtinančių, kad 2008 metais atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ginčo plotai buvo neteisėtai ir nepagrįstai įtraukti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Priimdama skundžiamus sprendimus, atsakovė neatliko teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl sprendimai naikintini, įpareigojant atsakovę atlikti teisės aktuose įtvirtintas pareigas.

2008 metais atliekant inventorizaciją turėjo būti nustatytas būtent toks savaime želiančių medžių kiekis, kad būtų pagrindas aprašyti juos kaip medyną, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pirmiau nurodytas medžių kiekis 2008 metais buvo ginčo plotuose, atsakovė nepateikė ir nepagrindė 2008 metų inventorizacijos duomenų teisingumo, be to, UAB „Želdynų vizija“ atliktas išsamus tyrimas patvirtina, kad tokio medžių kiekio nebuvo ir objektyviai negalėjo būti, todėl 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys dėl ginčo plotų yra klaidingi, o tai sudaro pagrindą tikslinti duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre išregistruojant šiuos plotus. Netyrusi ir neanalizavusi 2008 metų inventorizacijos duomenų, 2017 m. liepos 3 d. rašte Nr. R6-4347 atsakovė nurodo patikrinimo vietoje metu nustačiusi, kad Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3, 7, 16, 17 taksaciniai sklypai atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Taip pat, palyginusi tik 2009–2010 m. bei 2016 m. ortofotonuotraukas 3 ir 7 taksacinių sklypų dalyse, atsakovė nurodo nustačiusi, kad šiose teritorijose dalis medžių yra iškirsti, palikti augti tik pavieniai medžiai, žemės naudmena – kirtavietė, tačiau ginčo plotų pripažinimas kirtaviete negali būti laikomas teisėtu, esant duomenims apie 2008 metais padarytas inventorizacijos klaidas.

Kirtavietė galima tik žemės sklype, kuriame buvo medynas, nors medyno aprašymui buvo būtinas nustatytas medžių kiekis, kurio ginčo plotuose 2008 metais nebuvo, ir šią aplinkybę patvirtina UAB „Želdynų vizija“ atlikta išsami medžių kiekio ginčo plotuose inventorizacija, todėl, nebuvus pagrindo ginčo plotuose esantį savaiminukų kiekį aprašyti medynu, kirtavietės nustatymas šiuose plotuose taip pat yra neteisėtas.

Likusioje 3 ir 7 taksacinių sklypų dalyje patikrinimo vietoje akto Nr. 1159 3 priede atsakovė nustatė žemės naudmeną – medyną, tačiau nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pataisoms (13 str. 2 d.), mišku apaugusios žemės savininkui suteikta teisė pačiam spręsti, ką daryti su iki 20-ies metų medžių savaiminukais ne miškų ūkio paskirties žemėje – inventorizuoti kaip miško žemę ar pašalinus savaiminukus atkurti gerą agrarinę žemės ūkio paskirties sklypo būklę. Neteisėtai ir nepagrįstai įtraukus į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą 2008 metais ginčo plotus, nesant žemės savininko sutikimo, šie plotai neteisėtai buvo aprašyti medynu 2017 metais.

Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatė išimtinius atvejus, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, ir šis sąrašas yra baigtinis, t. y., nesant bent vienos iš aplinkybių, nurodytų Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, procedūra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apskritai nėra galima. Šiuo atveju nėra nė vienos iš būtinų aplinkybių miško žemės keitimo kitomis naudmenomis procedūrai pradėti, o dėl 2008 metais padarytų klaidų, vėliau dėl trečiųjų asmenų atliktų savavališkų kirtimų yra užkirsta bet kokia galimybė vykdyti žemės ūkio veiklą ginčo plotuose. Tokia situacija teisinėje valstybėje negali būti toleruojama ir 2008 metais padarytos klaidos turi būti ištaisytos atkuriant buvusią padėtį.

Išdėstytos aplinkybės bei teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, todėl naikintini, įpareigojant atsakovę atlikti teisės aktuose įtvirtintas pareigas.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundu nesutinka, jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantys miškai, miško žemė buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Tokia informacija pareiškėjui buvo pateikta dar 2015 m. spalio 2 d. raštu Nr. R6-3675, taip pat pridėtos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (miškų žemėlapio fragmentas) bei pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksacinius rodiklius).

Nagrinėjama ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 2008 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2009 m. birželio 29 d. perdavimo ir priėmimo aktu duomenys buvo perduoti Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atlikta lauko ir kameralinių darbų metu naudojant kartografinę medžiagą masteliu 1:10000.

2008 m. inventorizacija buvo atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centrali­zuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo“. Šios tvarkos 18 punkte nurodyta, kad Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų ant­raisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų. Prireikus tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Taip pat inventorizacija atlikta vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 53-06-G, 24.8.4 punkte nustatytais reikalavimais, kad ne miško žemės naudmenų sklypai, kai viename hektare yra >2000 vnt. ir >1 m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba >4000 vnt. ir >2 m vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, aprašomi kaip medynai.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Tačiau specialus įstatymas numato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per 2 mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Akivaizdu, kad pareiškėjas nuo 2015 m. galėjo ginti savo pažeistas teises, bet to nepadarė.

2016 m. gruodžio 18 d. Valstybinė miškų tarnyba gavo pareiškėjo prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikslinimo“.

Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. R6-47 „Dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos“ kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą dėl galimai padarytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos nustatymo ir ištaisymo. Apie tai pareiškėją informavo 2017 m. sausio 18 d. raštu Nr. R6-417.

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą vietoje ir 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-221 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Ukmergės miškų urėdijoje“ pateikė duomenis ir dokumentus Kadastro duomenų tikslinimui Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 miško kvartalo 3, 7 taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakydama į pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. pretenziją, Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. R6-2197 informavo, kad, atsižvelgiant į VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2017 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-221, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys apie miškus, esančius žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atnaujinti.

Gavus pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. pretenziją, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 159-16-V, buvo atliktas pakartotinis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, ar Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 1, 2, 3, 7, 15, 16, 17 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį.

Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3, 7, 16, 17 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, mišku laikoma ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija – taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra. Palyginus 2009–2010 m. ir 2016 m. ortofotonuotraukas bei atlikus miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinių sklypų dalyse (akto 2 priede pažymėta 3-1, 3-2, 7-1, 7-2), nustatyta, kad šiose teritorijose dalis medžių yra iškirsti, palikti augti tik pavieniai medžiai. Žemės naudmenos – kirtavietė (2015 m.). Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 1, 2, 15 taksacinių sklypų duomenys, registruoti Kadastre, tikslintini, išbraukiant iš miško žemės plotų teritorijas (akto 2 priede pažymėta 1-1, 2-1, 2-2, 2-3, 15-1, 15-2, 15-3), kurios neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Žemės naudmenos – krūmynai, vandenys, medžių grupės iki 0,1 ha, pieva.

Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktais duomenimis ir dokumentais, Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1159 duomenimis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, ir Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patikslino Kadastro duomenis Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 miško kvartalo 3, 7 taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi 2017 m. birželio 26 d. priimtu sprendimu dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-1706-41, patikslino Kadastro duomenis.

Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. 4347 su priedais.

Akivaizdu, kad niekuo nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Valstybinė miškų tarnyba netikrino ir neanalizavo 2008 metų inventorizacijos duomenų. 2008 metų inventorizacijos duomenys buvo tikrinami ir analizuojami dviejų institucijų, t. y. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Tarny­bos, todėl 2017 m. birželio 26 d. buvo priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas patikslinti kadastro duomenis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, bandydamas išvengti senaties termino ginti savo teises, nurodo, kad Tarnybos 2017 m. liepos 3 d. rašto Nr. 4347 negavo, nors šis raštas buvo siunčiamas tuo pačiu adresu, kurį nurodė pareiškėjas ir kuriuo visus kitus dokumentus pareiškėjas gaudavo. Tarnybos nuomone, senaties terminas ginti pažeistas teises pareiškėjui turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 2 d., kada Tarnyba raštu Nr. R6-3675 informavo apie jam priklausančiame žemės sklype inventorizuotą mišką, kuris jau buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro paskirtis yra specifinė. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras (toliau – ir Miškų valstybės kadastras) sudaromas vadovau­jantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Miškų valstybės kadastro santykis su kitais valstybės registrais ir kadastrais, iš jų ir su pareiškėjo minimu Nekilnojamojo turto kadastru, nustatytas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija). Miškų valstybės kadastro sąveika su kitais valstybės registrais ir kadastrais apibrėžta Miškų valstybės kadastro nuostatų V skyriaus 34–40 punktuose, kuriuose nurodyta, kad Miškų valstybės kadastras tvarkomas naudojantis atitinkamais kitų valstybės registrų ir kadastrų duomenimis, tarp jų Nekilnojamojo turto registro, iš kurio gaunami tokie duomenys: kadastro vietovė, kadastro blokas, žemės sklypo numeris (žemės sklypo kadastrinis numeris), unikalus žemės sklypo numeris; Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenys; nekilnojamojo daikto, juridinių faktų įre­gistravimo, pakeitimo ar išregistravimo juridiniai pagrindai, įregistravimo ir išregistravimo datos (Miškų valstybės kadastro nuostatų 34.2 punktas). Taigi, Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai, taksaciniai miško žemės sklypai. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.

Teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad galima būtų identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus. Miškų valstybės kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Pažymėtina, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastro, nėra grafiškai lokalizuoti. Atsižvelgiant į įvardytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tvarkant Miškų valstybės kadastro duomenis yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duome­nys. Tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2388/2013.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu prašo: 1) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. R6-6610 „Dėl prašymo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl atsisakymo išregistruoti iš Kadastro kitus žemės plotus; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-0706-41 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ pagal pridedamą dokumentą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 1159 dėl Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinių sklypų duomenų įrašymo/keitimo; 3) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. liepos 3 d. raštą Nr. R6-4347 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ dėl Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 1 ir 7 taksacinių sklypų duomenų nustatymo; 4) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. 8975/0003:48, išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinius sklypus.

Skundu pareiškėjas siekia patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruojant iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinius sklypus.

Bylos duomenimis, pareiškėjas nuosavybės teise nuo 2013 m. gruodžio 17 d. valdo 21,17 ha bendro ploto (iš jo 18,57 ha žemės ūkio naudmenų) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Pareiškėjui nusprendus išvalyti mažaverčiais želdiniais ir krūmynais apaugusį žemės sklypą, norint naudoti jį pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį – vykdyti žemės ūkio veiklą, paaiškėjo, kad į šį žemės sklypą patenka Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksaciniai sklypai, kurie registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Gavus iš atsakovės tokius duomenis, buvo užsakytas patikrinimas, ir 2016 m. lapkričio 2 d. UAB „Želdynų vizija“ parengė Išvadą dėl savaimine sumedėjusia augalija apaugusių plotų įvertinimo, kuri buvo pateikta atsakovei kartu su 2016 m. gruodžio 18 d. prašymu „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikslinimo“.

Ginčo teritorija pirmą kartą miško žeme buvo inventorizuota 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, kurios vykdytojas buvo VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas. 2008 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2009 m. birželio 29 d. perdavimo ir priėmimo aktu duomenys buvo perduoti Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija atlikta lauko ir kameralinių darbų metu naudojant kartografinę medžiagą masteliu 1:10000.

2016 m. gruodžio 18 d. Valstybinė miškų tarnyba gavo pareiškėjo prašymą „Dėl Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikslinimo“.

Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. sausio 3 d. raštu Nr. R6-47 „Dėl valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos“ kreipėsi į VĮ Valstybinį miškotvarkos institutą dėl galimai padarytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos nustatymo ir ištaisymo. Apie tai pareiškėją informavo 2017 m. sausio 18 d. raštu Nr. R6-417.

VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą vietoje ir 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. S-221 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo Ukmergės miškų urėdijoje“ pateikė duomenis ir dokumentus Kadastro duomenų tikslinimui Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 miško kvartalo 3, 7 taksaciniuose sklypuose, patenkančiuose į sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakydama į pareiškėjo 2017 m. kovo 27 d. pretenziją, atsakovė 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. R6-2197 informavo, kad, atsižvelgiant į VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto 2017 m. kovo 9 d. raštą Nr. S-221, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys apie miškus, esančius žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atnaujinti.

Gavus pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. pretenziją, vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos di­rektoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 159-16-V, buvo atliktas pakartotinis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, ar Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 1, 2, 3, 7, 15, 16, 17 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, o jo ribos ir plotas – faktinę padėtį.

Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3, 7, 16, 17 taksaciniai sklypai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsniu, mišku laikoma ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra. Palyginus 2009–2010 m. ir 2016 m. ortofotonuotraukas bei atlikus miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinių sklypų dalyse (akto 2 priede pažymėta 3-1, 3-2, 7-­1, 7-2), nustatyta, kad šiose teritorijose dalis medžių yra iškirsti, palikti augti tik pavieniai medžiai. Žemės naudmenos – kirtavietė (2015 m.). Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 1, 2, 15 taksacinių sklypų duomenys, registruoti Kadastre, tikslintini, išbraukiant iš miško žemės plotų teritorijas (akto 2 priede pažymėta 1-1, 2-1, 2-2, 2-3, 15-1, 15-2, 15-3), kurios neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Žemės naudmenos – krūmynai, vandenys, medžių grupės iki 0,1 ha, pieva.

Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktais duomenimis ir dokumentais, Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1159 duomenimis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, ir Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patikslino Kadastro duomenis Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 miško kvartalo 3, 7 taksaciniuose sklypuose, kurie patenka į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasi 2017 m. birželio 26 d. priimtu sprendimu dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo Nr. S-1706-41, patikslino Kadastro duomenis.

Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas atsakovės 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. 4347.

Pareiškėjo nuomone, priimdama skundžiamus sprendimus, atsakovė netikrino ir neanalizavo 2008 metų inventorizacijos duomenų, neatliko detalios ir išsamios medžių kiekio inventorizacijos, dabartinės ginčo ploto faktinės situacijos nevertino kartu su 2008 metų duomenimis, todėl priėmė neteisėtus sprendimus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.3 punkto reikalavimų.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (ABTĮ 13, 20 ir 57 str.). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui ABTĮ nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas ginčija tris atsakovės priimtus aktus: 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. S-1706-41, 2017 m. liepos 3 d. raštą Nr. R6-4347 ir 2017 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. R6-6610. Vertindama atsakovės, viešojo administravimo organo, priimtų ginčijamų administracinių aktų teisėtumą, teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovės aktuose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, ginčijami sprendimas ir raštai yra argumentuoti, pagrįsti įrodymais, juose pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinius aktus, motyvai išdėstyti aiškiai ir logiškai, todėl nesudaro galimybių pareiškėjui dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Darytina išvada, jog ginčijami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir naikinti jų dėl neatitikties šiems reikalavimams nėra teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Analogiška nuostata reglamentuota ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 1 punkte (2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1473 redakcija).

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių (tai yra miškų) valdymo srityje įgyvendinti. Tos pačios dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą (1 punktas) bei atlieka valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą (2 punktas). Minėto įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 (2012 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 570 redakcija), 13 punktas numato, kad šio kadastro tvarkytoja yra Valstybinė miškų tarnyba.

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo keliamas klausimas dėl duomenų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pakeitimo / išregistravimo priskirtas Valstybinės miškų tarnybos, o ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kompetencijai.

Atsižvelgiant į Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Miško aikštės, neapaugę mišku žemės plotai, priskiriamos miško žemei (2 str. 17 d.). Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, 1 priedo 2.1.1.2.1 punkte apibrėžta miško aikštės sąvoka – ne mažiau nei 0,1 ha žemės plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte. Miško aikšte taip pat inventorizuojamas ir mažiau nei 0,1 ha žemės plotas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-10 iki 2016-08-01) 13 straipsnio 1 dalimi, valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslas – nustatyti miško išteklius, jų kokybę, teikti informaciją apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Miškų kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miškų apskaita tvarkoma ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras sudaromas remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Miškų valstybės kadastro objektas – miško masyvas, jį sudarantys miško kvartalai ir taksaciniai miško žemės sklypai (Miškų valstybės kadastro nuostatų 3 p.).

Pagal Miškų valstybės kadastro nuostatus, Miškų kadastro tvarkytoja yra Miškų tarnyba (13 p.). Kadastro tvarkytojas privalo: užtikrinti, kad Kadastro duomenys ir informacija atitiktų Kadastro tvarkytojui pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis ir informaciją (15.4 p.); užtikrinti, kad Kadastro duomenys ir informacija būtų nuolat atnaujinami (15.5 p.); užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Kadastro duomenys ir informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (15.6 p.). Kadastro duomenys ir informacija Kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka keičiami šiais atvejais: įvykdžius miško ūkines priemones (29.1 p.), pasikeitus miškų grupei, pogrupiui ar kitiems Kadastro duomenis, informaciją keičiantiems rodikliams (29.2 p.), pakartotinai atlikus miškų inventorizaciją (29.3 p.), miško savininko ar valdytojo prašymu (29.4 p.), ištaisius Kadastro duomenų ir informacijos klaidas (29.5 p.), dalyje miško masyvo, miško kvartalo ar sklypo įvykdžius miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis (29.6 p.). Miško masyvai, miško kvartalai ar sklypai išregistruojami Kadastro tvarkytojo sprendimu, jeigu: miško masyvas, miško kvartalas ar sklypas išnyksta, atitinkamai susijungęs su kitu miško masyvu, miško kvartalu ar sklypu (30.1 p.), miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis (30.2 p.), taisoma miškų inventorizacijos klaida (30.3 p.).

Pareiškėjas savo skunde, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu vadovavosi byloje pateiktoje UAB „Želdynų vizija“ išvadoje atlikta medžių kiekio inventorizacija ir padaryta analize bei išvadomis. Pažymėjo, jog išvada pasirašyta nagrinėjamoje srityje itin gerai kvalifikuoto asmens, todėl negali kelti abejonių atliktu tyrimu ir padarytomis išvadomis.

Pažymėtina, kad atliekant patikrinimus pagal pareiškėjo skundus atsakovė kreipėsi į VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto specialistus. Miškotvarkos skyrius atitinka aukščiausias miškų inventorizacijos kvalifikacijas. Visi duomenys patenka būtent į šį skyrių, kad būtų įregistruoti Valstybinės miškų tarnybos valdomame kadastre. Tvirtinti apie tai, kad kažkas buvo nesužiūrėta ir neužfiksuota, nėra pagrindo, nes darbą atliko savo srities ekspertai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Želdinių vizija“ išvadoje cituoja ir vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7860-790/2015 priimtu sprendimu, kuris vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikintas.

Kaip minėta, pareiškėjas teigia, jog atsakovė netikrino ir neanalizavo 2008 metų inventorizacijos duomenų, neatliko detalios ir išsamios medžių kiekio inventorizacijos, dabartinės ginčo ploto faktinės situacijos nevertino kartu su 2008 metų duomenimis, todėl priėmė neteisėtus sprendimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal pareiškėjo pretenzijas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas atliko valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų patikrinimą vietoje 2 kartus. Atsakovė, priimdama ginčijamus sprendimus, vadovavosi VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto pateiktais duomenimis ir dokumentais, Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 14 d. patikrinimo vietoje akto Nr. 1159 duomenimis, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, ir Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V „Dėl Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, atliko išsamų situacijos tyrimą, todėl tvirtinti, jog atsakovė priėmė ginčijamus sprendimus nevertindama situacijos, nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Ukmergės miškų urėdijos Žaliosios girininkijos 931 kvartalo 3 ir 7 taksacinius sklypus, yra išvestinis iš pirmųjų reikalavimų, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo, skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Gintaras ČekanauskasJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė