- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- eI-3800-821/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-2349-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-4), kuriuo prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (9.24) I-3436 „Dėl UAB „Agrovet“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties pratęsimo“ ir grąžinti bendrovės prašymą nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad 2018-04-27 VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą dėl 2017-09-08 įmokų įsiskolinimo atidėjimo sutarties Nr.AD-36 pakeitimo, prašydama pratęsti sutarties įvykdymo terminą. VSDFV 2018-06-08 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, atsisakymą grįsdama Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. nuostatomis, kuriose nurodoma, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad jų įgaliojimai turi būti nustatyti teisės aktų. VSDFV pažymėjo, kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – ir VSD įstatymas) nėra numatytas sutarčių dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pratęsimas, nėra teisinio pagrindo pratęsti įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį.
Su VSDFV sprendimu nesutinka, mano, kad tokia interpretacija nepagrįstai susiaurina VSDFV kompetenciją dėl galimybės pakeisti sudarytą sutartį. Valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra specialus įstatymas, tačiau, viešojo administravimo subjektas gali remtis kitais teisės aktais, taip pat turėtų vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. VSDFV Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr.647 (toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 metais (VSD įstatymo 19 str. 3 d.). VSDFV asmens prašymu pagal Taisyklių 58 punktą priima sprendimą, kurio pagrindu sudaroma sutartis. Pažymi, jog pareiškėja nesinaudojo maksimaliu leistinu atidėjimo terminu, o prašė įsiskolinimą išdėstyti 11 mėnesių laikotarpiui ir pirmąsias įmokas pradėjo mokėti jau nuo pirmojo mėnesio po sutarties sudarymo. Be to, svarstant prašymą buvo pažymėta, kad pareiškėja turės galimybę kreiptis dėl termino pratęsimo. Pareiškėja remdamasi CK 6.223 straipsnio 1 dalimi nurodo, jog bet kokia sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Pareiškėja pažymi, jog prašyme išsamiai nurodė priežastis, dėl kurių jai tapo sudėtinga vykdyti sutartyje numatytą grafiką, taip pat pateikė įrodymus, bet atsakovė jų net nesvarstė.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, nurodydama, kad VSDFV skundžiamu 2018-06-08 sprendimu ne atsisakė spręsti prašymą dėl sutarties dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pratęsimo, o jį išsprendė, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – ir VSD įmokos) gali būti atidedamos vieną kartą. Taisyklių 65 punktas nustato, kad jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas pažeidžia VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, VSDFV teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti arba panaikina sprendimą atidėti VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis.
Atsakovės manymu, sistemiškai vertinant VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog draudėjas privalo vykdyti įsipareigojimus pagal pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą. Sutarties šaliai tapus nepajėgiai vykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, įmokų įsiskolinimo sutartis yra nutraukiama ir likusi suma yra išieškoma, o teisė pakartotinai kreiptis dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nukeliama 1 metų laikotarpiui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra apribota galimybė koreguoti pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą, pratęsti ar nukelti įmokų mokėjimą. Tuo siekiama išvengti draudėjų piktnaudžiavimo, kai draudėjas įsipareigotų mokėti VSD įmokų skolą, o vėliau visiškai ar iš dalies nevykdytų savo pirminio įsipareigojimo ir tęstų arba nukeltų skolos mokėjimą ilgesniam terminui.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, tačiau tai yra bendra CK nuostata, išreiškianti sutarčių laisvės principą, kadangi apribojimas koreguoti pirminį VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties variantą pats savaime neprieštarauja sutarčių laisvės principui ir kartu atlieka tam tikrą apsauginę funkciją, siekiant išvengti skolininkų piktnaudžiavimo.
Atsilipime nurodoma, jog aplinkybė, kad pareiškėja nepasinaudojo maksimaliu VSD įstatyme leistinu įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo terminu (48 mėnesių), prašė įsiskolinimo sumą išdėstyti 11 mėnesių laikotarpiui ir pirmąsias įmokas pradėjo mokėti jau nuo pirmojo mėnesio, teisinės reikšmės ginčijamo sprendimo priėmimui neturėjo, nes pagal teisinį reguliavimą pirminės sutarties koregavimas nėra galimas.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl VSDFV sprendimo, kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą prašymą dėl pasirašytos sutarties įvykdymo termino pratęsimo, jį buvo atsisakyta tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ir VSDFV Klaipėdos skyrius 2017-09-08 sudarė sutartį Nr.AD-36, kuria pareiškėjai buvo atidėtas 120638,01 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimas, VSD įmokas mokant pagal įmokų atidėjimo grafiką (b.l. 62-63).
2018-01-26 pareiškėja ir VSDFV Klaipėdos skyrius sudarė sutartį Nrį.VIA-ST-1, kuria buvo atidėtas valstybinio socialinio draudimo delspinigių už apdraustuosius išieškojimo laikas (b.l. 65-66).
2018-04-27 pareiškėja pateikė prašymą (VSDFV gautas 2018-05-07), kuriuo prašė pakeisti 2017-09-08 sutartį, likusio įsiskolinimo mokėjimą išdėstant dvylikos mėnesių laikotarpiui. Taip pat pareiškėja prašė pakeisti 2018-01-26 sutartį naujai išdėstant delspinigių mokėjimą vienerių metų laikotarpiui (b.l. 47-51). Prašyme nurodė, kad iki 2018-04-12 VSDFV yra sumokėjusi 108542,05 Eur įmokų į Sodros biudžetą. Nors vyksta restruktūrizavimo procesas, tačiau bendrovė iki šiol išsaugojo veiklos tęstinumą ir tęsia veiklą. Sutarties sudarymo metu pagrįstai tikėjosi, kad pusmečio laikotarpiu jai bus iškelta restruktūrizavimo byla, bei investuotojas investuos į pareiškėjos turimų skolų refinansavimą ar reikalavimų teisių iš kreditorių išpirkimą, todėl sutarties sudarymo metu pareiškėja neprašė, kad jai būtų suteiktas maksimalus VSDFV įmokų atidėjimo terminas. Savo argumentus pareiškėja grindė tuo, jog užsitęsęs restruktūrizavimo procesas, perdavus restruktūrizavimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sutrikdė suplanuotų investicijų gavimą, nulėmė sunkumus dėl apyvartinių lėšų paskirstymo įmonės ūkinei – komercinei veiklai vystyti, taip pat apsunkino įsipareigojimų pagal sutartis vykdymą.
2018-06-08 VSDFV priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (9.24)I-3436 dėl 2018-05-07 gauto pareiškėjos prašymo, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti numatyti teisės aktuose, o Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme sutarčių dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pratęsimas nėra numatytas (b.l. 43).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Ginčas byloje kyla tik dėl teisinio VSDFV kompetencijos vertinimo. Anot pareiškėjos, atsakovė priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai siaurai vertino savo galimybes pratęsti sutarties galiojimą. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais. VSD įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog VSDFV Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai; pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, 65 punkte nustatyta, jog tuomet, jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas pažeidžia socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, Fondo valdybos teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti arba panaikina sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis. Pažeidęs socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sąlygas, dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo priverstine tvarka išieškoti iš draudėjo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis priėmimo dienos.
Sistemiškai vertinant VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog draudėjas privalo vykdyti įsipareigojimus pagal pirminę VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Sutarties šaliai tapus nepajėgiai vykdyti sutartyje numatytų įsipareigojimų, įmokų įsiskolinimo sutartis yra nutraukiama ir likusi suma yra išieškoma, o teisė pakartotinai kreiptis dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nukeliama vienerių metų laikotarpiui. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra apribota galimybė koreguoti sudarytą pirminę VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, pratęsti ar nukelti įmokų mokėjimą. Tuo siekiama išvengti draudėjų piktnaudžiavimo, kai draudėjas įsipareigotų mokėti VSD įmokų skolą, o vėliau visiškai ar iš dalies nevykdytų savo pirminio įsipareigojimo ir tęstų arba nukeltų skolos mokėjimą ilgesniam nei numatyta pirminėje sutartyje terminui.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad VSDFV pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą viešojo administravimo subjektai privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti numatyti teisės aktuose, o Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme sutarčių dėl įmokų atidėjimo pratęsimas nėra numatytas. Nagrinėjamu atveju, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. (9.24) I-3436 bei grąžinti VSDFV pareiškėjos pateiktą prašymą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėja taip pat prašė teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.