- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- I-10590-811/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04124-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė dalyvaujant pareiškėjui V. J. (V. J.) ir vertėjai Anastasijai Osinai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo V. J. (V. J.) skundas (b. l. 1 – 5), kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 17 670 Eur (septyniolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30 buvo laikomas Lukiškių TI-K žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis, nepriimtinomis sąlygomis: Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo iki 8 kv. m. buvo laikomi 3 – 4 asmenys, nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus plotas tenkantis vienam asmeniui, kameros buvo apstatytos baldais, įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjui teko dar mažiau laisvo gyvenamojo ploto; kameros buvo blogai ventiliuojamos, trūko oro, didelė drėgmė, luposi tinkas bei dažai ir krisdavo ant galvų arba į lėkštes, kamerose buvo tarakonų; negalėjo valgyti prie staliuko, nes įrengti staliukai buvo labai maži; vėdinant patalpas per langus buvo pripučiama dulkių. Pareiškėjas mano, kad sanitarinis mazgas turi būti atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų pablogėjo jo sveikata, pareiškėjas negalėjo fiziškai pailsėti, patyrė psichologinį sukrėtimą, diskomfortą, emocinę depresiją, didžiausius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, pablogėjo pareiškėjo gyvenimo kokybė, pareiškėjas tapo dirglus, nervingas, sumažėjo bendravimo galimybės, prarado pasitikėjimą savimi, sutriko pareiškėjo visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, pareiškėjas negali ramiai miegoti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 35 – 42) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30 Lukiškių TI-K kamerose Nr. 104, Nr. 265, Nr. 288, Nr. 304, Nr. 328, Nr. 340, Nr. 341, Nr. 345, Nr. 356, Nr. 365, Nr. 376, Nr. 383 (b. l. 36 – 38). Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose – nenustatomos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Nurodė kad, Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 punkte numatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti atsižvelgiant į kamerų plotą. Patikslino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trijų metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Pažymėjo, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjas numetė 15 kg. svorio, pablogėjimo jo fizinė, psichologinė ir bendra savijauta, po laikymo Lukiškių TI-K pareiškėjas gydėsi rankas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Pareiškėjas teigė, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas, nes jis buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, Lukiškių TI-K pareigūnai su juo elgėsi netinkamai, jis buvo pažemintas, todėl sumažėjo pareiškėjo pasitikėjimas savimi. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su žmona, vaiku, tėvais, kitais artimaisiais, todėl sutriko pareiškėjo visavertis gyvenimas, sumažėjo jo socialiniai įgūdžiai, nes pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bendrauti tik su kitais Lukiškių TI-K laikomais asmenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus šio instituto reglamentavimas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.
CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).
Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2013-08-30, taigi apie savo teisių pažeidimą laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16 vėliausiai turėjo sužinoti 2012-08-16, todėl skundą dėl šiame laikotarpyje patirtos žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2015-08-16, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2015-08-17 (b. l. 1) - praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16 patirtą neturtinę žalą.
Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjui 2015-11-24 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 111), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas nei skunde nei teismo posėdyje 2015-12-15 nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis (atsakovas) raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad nėra jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16 jam padarytą neturtinę žalą. Atitinkamai nevertintinos pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, siejamos su pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2012-01-20 iki 2012-08-16. Ginčas nagrinėtinas dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2012-08-17 iki 2013-08-30.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros apstatytos baldais, todėl laisvo gyvenamojo ploto pareiškėjui tenka dar mažiau. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą. Todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama (LVAT 2014-10-30 nutartis A575-1884/2014).
Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo (b. l. 35 – 42) matyti, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2012-08-17 iki 2013-08-30 Lukiškių TI-K buvo laikomas 379 dienas. Pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, 39 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus šiomis dienomis: nuo 2012-08-25 vakaro iki 2012-08-28 vakaro; 2012-09-19 ryte; 2012-10-01 ryte; 2012-10-02 ryte; 2012-10-10 ryte; nuo 2012-10-16 iki 2012-10-17; 2012-11-09 ryte; nuo 2012-11-15 iki 2012-11-21 vakaro; 2012-12-10 ryte; 2012-12-18 ryte; 2012-12-19 ryte; 2013-01-03 ryte; 2013-01-08 ryte; 2013-03-05 ryte; 2013-03-12 ryte; 2013-03-14 ryte; 2013-04-26 ryte; 2013-04-30 ryte; 2013-05-02 ryte; 2013-05-13 ryte; 2013-06-06 ryte; 2013-07-03; nuo 2013-07-09 iki 2013-07-11; 2013-07-16; 2013-07-26; nuo 2013-07-30 iki 2013-08-02; nuo 2013-08-23 iki 2013-08-30 (b. l. 36 - 38).
Likusias 340 dienų pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant jo teises į tinkamas laikymo sąlygas, kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.
Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Higienos normos 21 punkte nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus taip pat nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa kameroje turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nagrinėjamu atveju Higienos normos 21 punkto bei Taisyklių 14.5 punkto nuostatos, numatančios sanitarinių mazgų įrengimą atskirose tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros patalpose reikalavimą netaikytinos, nes pagal Lietuvos Higienos normos 2 punkto bei Taisyklių 2 punkto nuostatas veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Higienos normos ir Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas neprivalo būti atskirtas nuo miegamųjų patalpų, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K šiuo atžvilgiu nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina ir dėl kamerose buvusios didelės drėgmės bei prastos ventiliacijos. Pagal Higienos normos 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas, kuriuo teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus, taip iš dalies išvengiant didelės drėgmės kamerose. Lukiškių TI-K teigimu, apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Atsakovės atstovas su atsiliepimu pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB ,,Dezinfa“ (anksčiau su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kas patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose (t. 1, b. l. 71 - 73). Jokių įrodymų apie kamerose esančius tarakonus ir kitus parazitus byloje nėra. Todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nenustatyta.
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo per maži stalai, todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo, tačiau išsamiau šių aplinkybių nekonkretizavo: nenurodė kamerų numerių, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovo teigimu kameros aprūpintos baldais pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) reikalavimus, kurių 14.6. p. numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymėtina, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose“ nėra nurodyti reikalavimai kamerose įrengto stalo dydžiui, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo skunde, nurodytos aplinkybės, kad kameras vėdinant per langus smirdėdavo arba pripūsdavo dulkių, laikytinos abstrakčiomis: pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiai kamerose jas vėdinant smirdėdavo ar pripūsdavo dulkių, nenurodė pareiškėjui dėl to kilusių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, teismo posėdyje patikslino, kad jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpyje pareiškėjas numetė 15 kg svorio. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu lankėsi pas gydytojus, turėjo sveikatos nusiskundimų (bėrimų ir kt.), jam buvo skirtas gydymas (b. l. 27, 28, 32, 33, 87 – 88, 96), tačiau ilgalaikių sveikatos sutrikimų nenustatyta. Pareiškėjas buvo tikrinamas ir profilaktiškai, tačiau matyti, kad kai kurių profilaktinių patikrinimų jis atsisakė (b. l. 27, 84). Įvertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad laikotarpyje nuo 2012-08-17 iki 2013-08-30 pareiškėjo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl padarytos žalos jo sveikatai atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 340 dienų pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau, nei 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 7 eurų (LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui priteistina 1020 Eur (3 Eur x 340 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 17 670 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1020 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt eurų) neturtinės žalos.
Likusios skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.