Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1452-290/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-13
Bylos Nr.
1S-1452-290/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1452-290/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 93-743 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. B.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus ir 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pakeista Šiaulių apygardos teismo dalis ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. birželio 23 d., bausmės pabaiga – 2017 m. liepos 7 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 8 mėnesiai 24 dienos.Komisija 2016 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 93-743 nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nuteistojo A. B. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis A. B. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį.Skunde nuteistasis A. B. kritiškai vertina teismo priešingas nei Komisijos narių ar Socialinę išvadą rengusių darbuotojų išvadas ir požiūrį į jį, ir mano, kad visi teismo argumentai prieštarauja Komisijos išvadoms ir įrodymams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino visas Komisijos pateiktas aplinkybes bei pateikė reikšmingų nutylėjimų ir aiškių netikslumų, kurie prieštarauja surinktai Komisijos bylai. Teigia, kad teismas ignoravo BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas savaip savavališkai iškraipė ir nors turėjo vertinti, ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes ir, ar tinkamai taikytos BVK nuostatos, tačiau to nedarė, o tik pateikė savo samprotavimus dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas negalėjo atsižvelgti į jo padarytų nusikaltimų sunkumą, o nustatytas pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas negalėjo būti laikomas rodikliu ir pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Teigia, kad yra aiškiai nurodyta, kad jis daro pažangą, kadangi rizika yra sumažėjusi. Be to tvirtina, kad teismas negalėjo vertinti, jog jis 17 kartų pažeidė nustatytą vidaus tvarką, kadangi galiojančių nuobaudų neturi, kas rodo jo sąmoningą, pozityvų požiūrį į vidaus tvarkos taisykles. Skunde nutiestasis taip pat nurodo, kad teismas pateikė vertinimą apie jo turimą skolą ir mokėjimus, ir pažymi, kad kai jis dirbo – ieškinį dengė, tačiau net jei šiuo metu ir dirbtų, jis gautų tik 30 Eur per mėnesį, dėl ko skolos ženkliai nesumažintų ir dėl ko jis tikisi, jog jam bus suteikta galimybė išeiti į laisvę, įsidarbinti ir ženkliai dengti susidariusią skolą.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo A. B. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso vidutinės rizikos grupei – 52 balai. Įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje 4 kartus buvo skatintas, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad jis net 17 kartų pažeidė įstaigoje nustatytos tvarkos taisykles. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nuobaudos negalioja, tačiau šią informaciją aukštesnysis teismas vertina kaip nuteistąjį charakterizuojančią, patvirtinančią, kad per laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriami nuteistojo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, taip pat lėšų tvarkymas ir pajamos bei gyvenimo stilius ir draugai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu nepakankamai siekė pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis nurodo, kad šiuo metu mokosi 10 klasėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo bausmės atlikimo pradžios, kada jis buvo baigęs 8 klases, būdamas įkalintas pataisos namuose daugiau kaip 6 metus, jis šiuo metu mokosi tik 10 klasėje, o tai įrodo, kad pastangų tęsti mokslus ar įgyti specialybę, nėra. Nuteistasis specialybės neturi, šiuo metu pataisos įstaigoje nedirba, išėjęs į laisvę planuoja užsiregistruoti darbo biržoje. Nors buvo įdarbintas Valstybės įmonėje, tačiau dėl sistemingo nustatytos tvarkos ir darbo drausmės pažeidinėjimo – iš darbo jis buvo atleistas. Pažymėtina, kad A. B. vardu pataisos namuose gauti trys vykdomieji dokumentai dėl skolos, kuri sudaro daugiau nei 16 tūkst. eurų, išieškojimo iš nuteistojo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad didelės nuteistojo skolos yra prastų jo įgūdžių paskirstyti lėšas rezultatas. Nuteistasis priklausomas tik nuo pašalpų ir išmokų, o anksčiau dirbdamas pataisos namuose atlygino tik mažą ieškinio dalį (109,29 Eur). Skunde nuteistasis nurodo, kad net ir dirbdamas pataisos namuose jis atlygintų tik nežymią skolos dalį. Jo požiūrį į pinigus, pasipelnymą, iš dalies atskleidžia ir padarytas nusikaltimas. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis nerodo didelių pastangų surasti būdą atlyginti padarytą žalą, taigi finansinius įpareigojimus vykdo paviršutiniškai. Pažymėtina, kad nuteistasis pripažįsta, jog jo nusikalstamai veikai įtakos turėjo tiek asocialios grupės, tiek alkoholio įtaka. Jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nors A. B. nusikalstama veika įvykdyta jam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, tačiau pataisos namuose savitarpio pagalbos grupių, tokių kaip anoniminių alkoholikų, nelankė, priešingai, jis neigia alkoholio poveikį jo elgesiui. Nuteistasis taip pat neišskiria sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, turi retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, tačiau apie savo elgesio pasekmes pagalvoja ne visada, be to, savo neigiamų bruožų jis neišskiria ir apie save mąsto, jog yra idealus. Visa tai rodo, kad asmuo pervertindamas save nepakankamai geba rinktis tinkamus elgesio modelius.Aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t.y. 52 balai. Bylos duomenys patvirtina, kad A. B. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 52 balų, tik 9 balus sudaro statiniai (t.y. nekintami) veiksniai, likę 43 – dinaminiai (kintami, priklausomi nuo nuteistojo), kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir išreiškia nepasitenkinimą įstatymų nuostatomis ir teismų teisine sąmone, tačiau teismai bylas nagrinėja pagal įstatymus ir vis tik teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dabartinį įstatyminį reglamentavimą, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas vertina aplinkybių visumą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nutartis paliktina galioti, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė