Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S. a/k (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista: 2005-04-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 307 str. 1 d., 2 d., 2009 04 17 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d., BK 307 str. 2 d., BK 307 str. 3 d., BK 308 str. 2 d. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., R. S. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, atlieka šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pataisos namuose, kaltinama pagal BK 147 str. 1 d., BK 307 str. 3 d., BK 308 str. 2 d.

G. P. a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis vadybininku IĮ „E. C.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., nuo 2007 m. vasario 08 d., turėdama tikslą organizuoti ir vadovauti prostitucijai, o G. P., turėdamas tikslą pelnytis iš kito asmens prostitucijos, pasinaudodami nukentėjusiosios I. P. pažeidžiamumu dėl socialinės padėties, menko išsilavinimo, blogos materialinės padėties, ir tokiu būdu R. S., gavusi nukentėjusios sutikimą teikti seksualines paslaugas jos nurodytiems asmenims, įtraukė ją į prostituciją. Tokiu būdu R. S. nuo 2008 m. vasario 10 d., įtraukdama I. P. į prostituciją, dvi savaites organizavo, vadovavo ir sąvadavo I. P. prostitucijai.

Kaltinamieji R. S. ir G. P. neigia savo kaltę dėl prekybos žmonėmis. Abu kaltinamieji, nurodo, kad I. P. padėjo turėdami gerus ketinimus, o ne turėdami tikslą kaip nors pasipelnyti iš jos, kad jokie pinigai už I. P. nebuvo mokami ir kad tai yra tik niekuo nepagrįstas I. P. teiginys. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. apklausta kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Ruslano Ušinsko ir ikiteisminio tyrimo tyrėjos N. T.. Šių apklausų metu I. P. nurodė, kad R. S. jai sakė, jog G. P. už ją sumokėjo 600 Lt ( b. l. 68-73 t. 4), tačiau dėl šios, kaltinimo pagrįstumui svarbios aplinkybės ji detaliau apklausta nebuvo. I. P. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teismas negali remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, jeigu jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme ir tik esant bent vienai šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytai sąlygai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiosios I. P. parodymai, nepatikrinus jų teisiamojo posėdžio metu, savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi. Teismas ėmėsi visų galimų priemonių surasti I. P. ir apklausti ją teisme ar kitu įstatymais leistinu ( konferencinės apklausos) būdu, tačiau to įgyvendinti negalėjo, nes I. P. išvyko iš Lietuvos Respublikos, o nustačius jos buvimo vietą, raginama atvykti į teismą arba būti apklausta kitos valstybės teismo I. P. nereagavo. BPK 276 str. 4 d. numato, kad teisme gali būti apklausiamas kaip liudytojas apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tačiau teismas mano, kad, šiuo atveju, būtų pažeistas bylos nagrinėjimo rungimosi principas, nes apklausiant ikiteisminio tyrimo metu apklausą atlikusį ir kaltinimą šioje byloje palaikantį prokurorą, nebūtų užtikrintos lygios teisės teismo proceso dalyviams, kas yra būtina rungimosi principo veikimo sąlyga. Todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ji nebuvo apklausta teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo gynėjui. Šiuo atveju būtų pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno kaltinamojo teisė į teisingą procesą, o to pateis straipsnio 3 dalies d. punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti.

Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista, veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Byloje nėra nustatytos kokios nors aplinkybės, kad I. P. laisvė buvo suvaržyta palenkiant jos valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati I. P.. Nusikalstamos veikos požymiai turi būti įrodomi byloje surinktais ir teisme patikrintais duomenimis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo išklausyti garso įrašai. Iš 2007 02 08 19.21 val. įrašo matyti, kad G. P. skambino R. S. < pas mane viena veikėja yra,... norėčiau nuo jos atsikratyti ... ar tau nereikia>. R. S. atsako reikia, reikia klausia < ar jauna, G. P. atsako 18 metų, G. P. sako .. esu prie „Juodo vilko“ gali atvažiuoti, paimti ją... R. S. atsako.. <sėdu į mašiną ir važiuoju>. 2007 02 08 21.28 val. R. S. paskambinusi G. P., teiraujasi < kur atvažiuoti >, G. P. atsako <ten pat, ten pat... nu gerai jinai ateina..> (b. l. 8-9 t. 5). Šių pokalbių turinys leidžia teigti, kad I. P. buvo laisva pasirenkant jai siūlomą pagalbą, kad ji nebuvo priklausoma nuo G. P. ar R. S. valios. Vėlesni įvykiai patvirtina, kad R. S. kartu su I. P. vyko apžiūrėti nuomojamo buto, kad I. P. buvo palikta šiame bute ir viena gyveno išnuomotame kambaryje apie tris savaites. Liudytojos L. L. parodymai patvirtina, kad jos niekas nekontroliavo ir ji galėjo elgtis savo nuožiūra.

Išklausius telefoninių pokalbių įrašus, nenustatyta, kad R. S. ir G. P. aptarinėjo kokias nors I. P. pardavimo – pirkimo aplinkybes. Taigi byloje yra tik I. P. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai (b. l. 68-71, 72-73 t. 4), kuriais, kaip jau minėta, teismas remtis negali, jog R. S. jai sakiusi, kad G. P. už ją sumokėjusi 600 lt. Šių I. P. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nenustačius, kad I. P. laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Kaltinamieji R. S. ir G. P. pagal BK 147 str. 1 d. išteisintini, nes neįrodyta, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką.

Tačiau byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamieji R. S. ir G. P. atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 307 straipsnyje. Nors kaltinamieji R. S. ir G. P. apklausiami teisme teigė, jog neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir yra apkaltinti nepagrįstai, tačiau bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės tai paneigia. Priešingai nei teigia kaltinamieji, byloje surinkti ir teisme įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad R. S. ir G. P. tikslas buvo ne nesavanaudiškos pagalbos suteikimas I. P., o siekimas pasinaudojant palankia situacija, įtraukti ją į prostituciją ir iš jos pelnytis. R. S. ir G. P. aiškinimas, kad jie padėjo I. P. turėdami gerus ketinimus, prieštarauja byloje nustatytiems duomenims. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų O. S., R. L. parodymų, I. P. jiems paaiškino, kad moteris, kuri išnuomojo jai butą Šiaulių gatvėje, vertė ją užsiimti prostitucija. Liudytoja L. L. savo parodymuose patvirtino, kad moteris, išnuomojusi kambarį I. P. jos bute, buvo kaltinamoji R. S.. Ji šios moters vardą ir pavardę įsidėmėjo tada, kai kaltinamoji pateikė savo tapatybės kortelę, teigdama, kad I. P. asmens dokumentą – pasą – saugo namuose, kad jis nebūtų pamestas. 2007 10 12 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenys (b. l. 84-159 t. 1) patvirtina, kad R. S. pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo klausomi nuo 2007 01 19 iki 2007 04 13. Pokalbių turinys leidžia teigti, kad kaltinamoji R. S., bendraudama telefonu su kitais asmenimis aptarinėjo seksualinių paslaugų teikimo galimybes ir jau suteiktų paslaugų bei apmokėjimo už jas aplinkybe, t. y. jos veikla buvo susijusi su sąvadavimu prostitucijai.

R. S. ir G. P. neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku (2007 02 08) susitiko kavinėje „Juodasis vilkas“. Kaltinamųjų parodymai leidžia teigti, kad G. P. paaiškinus, jog I. P. susidūrė su apsigyvenimo Klaipėdoje problemomis, kad jos materialinė padėtis yra sunki, R. S. nedvejodama sutiko pasirūpinti I. P. ir jau kitą dieną išsprendė jos apgyvendinimo klausimą išnuomodama jai kambarį Šiaulių gatvėje. Šias aplinkybes patvirtina ir patys kaltinamieji ir jų telefoninių pokalbių, kurie užfiksuoti jau minėtame ir 2008 03 04 operatyvinių veiksmų atlikimo (b. l. 4-63 t. 5) protokoluose turinys. Išnuomodama butą, R. S. vengė nurodyti I. P. asmens duomenis, teigdama, jog namuose saugo jos pasą, kad jis nepasimestų. Nuomos mokesčio sumokėjimas taip pat patvirtina R. S. siekį susidaryti sąlygas leidžiančias ateityje įtakoti I. P. veiksmus. Iš 2007 02 09 21.26 val. telefoninio pokalbio įrašo turinio matyti, kad G. P. jau kitą dieną teiraujasi R. S. kaip jai sekasi susitarti su I. P.. R. S., vengdama telefonu atvirai kalbėti šia tema atsako < ...bandau G., bandau, pažiūrėsim žinai...>. Šio pokalbio turinys leidžia teigti, kad ir R. S. buvo suinteresuota kuo greičiau įtraukti I. P. į prostituciją, o G. P. pelnytis iš jos prostitucijos. Kad G. P. buvo suinteresuotas pelnytis iš I. P. prostitucijos, patvirtina ir tai, kad jis domėjosi I. P. veikla, kalbėdamas telefonu su R. S., kartu ieškojo iš R. S. nuomojamo buto Šiaulių gatvėje pabėgusios I. P.. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus kaltinamojo G. P. parodymus, kad jis, prašydamas R. S. padėti I. P., turėjo omenyje, jog R. S. pasiūlys I. P. užsiimti konsumacija, kuri nėra draudžiama, nes pats G. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad ieškodamas I. P. suprato, jog ji yra įtraukta į prostituciją. Byloje nėra nustatytos G. P. gautos pajamos, tačiau nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos buvo pagrįsti R. S. ir G. P. susitarimu dėl tęstinių santykių su prostitucija užsiimančia I. P..

Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. S. savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus (b. l. 97, 100-101 t. 5), o atsakydama į pateiktus klausimus teisme neigė atlikusi kokius nors I. P. įtraukimo į prostituciją veiksmus, tačiau iš užfiksuotų R. S. telefoninių pokalbių yra akivaizdžiai matyti, jog ji ir anksčiau organizavo prostituciją, jai vadovavo o I. P. įtraukimas į prostituciją, buvo jos nusikalstamos veikos, susijusios su prostitucijos organizavimu, sąvadavimu ir įtraukimu į ją tąsa. Telefoninių pokalbių turinys parodo, jog R. S. tarėsi su klientais dėl seksualinių paslaugų suteikimo. Užfiksuoti pokalbiai ir telefoninės žinutės tarp R. S. ir I. P. patvirtina, jog R. S. nurodo I. P., kur reikia jai prisistatyti klientams, norintiems iš jos seksualinių paslaugų. Užfiksuotų pokalbių turinys atskleidžia ir R. S. teikiamų apmokamų seksualinių paslaugų mechanizmą – norintys seksualinių paslaugų vyrai skambindavo R. S., o ji skambindavo merginoms, reikalaudama pasiruošti, tam tinkamai apsirengti, pati jas nuveždavo užsakymą pateikusiems asmenims. Tokių veiksmų atlikimo su I. P. charakteringi pokalbiai yra Nr. 70, 71, 72, 78, 82, 83, 87, 91, 108, 124, 125, 160, 195 (b. l. 4-25 t. 5). Taigi nurodytų užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys, liudytojų O. S., R. L. parodymai leidžia daryti išvadą, kad R. S. organizavo, vadovavo ir sąvadavo prostitucijai ir pelnėsi iš jos.

R. S. ir G. P. neigia žinoję, kad I. P. yra nepilnametė. Byloje nėra surinkta duomenų, kad I. P. kam nors nurodė savo amžių. Liudytoja L. L. parodė, kad I. P. asmens dokumentų ji nematė, tačiau I. P. jai sakė, jog yra 18 metų, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini). Liudytojai O. S. ir R. L. taip pat nenurodė, kad jiems buvo žinoma, jog I. P. buvo nepilnametė. Kaltinamasis G. P. nurodė, kad susipažinęs su I. P. nesidomėjo jos amžiumi, nes manė, jog ji yra pilnametė. Bylos duomenys patvirtina, jog telefoninio pokalbio su R. S. metu G. P. nurodė, kad I. P. yra 18 metų amžiaus. Kaltinamoji R. S., neigdama savo kaltę, taip pat nenurodė jokių aplinkybių susijusių su I. P. amžiumi. Byloje yra tik I. P. parodymai, kuriais kaip jau nuosprendyje minėta teismas remtis negali, jog ji R. S. sakiusi, kad jai yra 17 metų. Taigi byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad R. S. žinojo, jog į prostituciją įtraukia nepilnametę ir pelnėsi iš jos prostitucijos, bei organizavo ir vadovavo nepilnametės prostitucijai.

Pažymėtina, kad R. S. be BK 147 str. 1 d. buvo pateikti kaltinimai ir pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 3 dalį ir BK 308 str. 2 d. Pagal BK 307 str. 2 d. atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prostitucijos organizavimas suprantamas kaip veikla, įgyvendinanti prostitucijos verslo funkcionavimą, o vadovavimas prostitucijai yra prostitucijos verslo vykdymo klausimų sprendimas. Tokia nuomonė suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2011. Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. t. y. pagal šį Lietuvos Respublikos BK straipsnį atsako tas, kas pelnėsi iš kito asmens prostitucijos organizuodamas ar vadovaudamas jai. Bylos duomenys leidžia teigti, kad I. P. įtraukimas į prostituciją buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veikos dalis, todėl esant nustatyta, kad R. S. organizavo ir vadovavo prostitucijai, veiksmų kvalifikavimas pagal BK 308 str. 2 d. yra perteklinis. Taigi nustačius, kad yra padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje, kaltininko veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 308 straipsnio 2 dalį atskirai nekvalifikuotini. Taigi kaltinamosios R. S. veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. P. pardavė, o kaltinamoji R. S. pirko I. P., tačiau leidžia teigti, jog G. P., suradęs I. P. ir, pasiūlęs R. S. tuo pasinaudoti įtraukiant ją į prostituciją, siekdamas pasipelnyti, atliko nusikalstamus veiksmus kaip bendravykdytojas ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 307 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai R. S. ir kaltinamajam G. P. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė apysunkius nusikaltimus, už kuriuos yra numatytos laisvės atėmimo bausmės. R. S. anksčiau buvo teista už analogišką nusikaltimą, naują nusikaltimą veiką įvykdė esant neišnykusiam teistumui. Iš ankstesnio teistumo už analogiškas veikas R. S., nepaisant to, jog bausmės vykdymas buvo atidėtas, išvadų nepadarė, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, jai skiriama bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kaltinamasis G. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo G. P. padarė kokius nors teisės pažeidimus, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. ir nuteisti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2009 04 17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.

G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d. ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti G. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. P. paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. S. ir G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką.

Prie bylos saugojamus daiktus – dvi užrašų knygutes, esančias paketuose Nr. 1 ir Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.