- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-22
- Bylos Nr.
- 1-51-113/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00198-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kaltinamasis
- R. S., G. P.
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S. a/k (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista: 2005-04-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 307 str. 1 d., 2 d., 2009 04 17 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d., BK 307 str. 2 d., BK 307 str. 3 d., BK 308 str. 2 d. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., R. S. paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, atlieka šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pataisos namuose, kaltinama pagal BK 147 str. 1 d., BK 307 str. 3 d., BK 308 str. 2 d.
G. P. a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis vadybininku IĮ „E. C.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 147 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S., nuo 2007 m. vasario 08 d., turėdama tikslą organizuoti ir vadovauti prostitucijai, o G. P., turėdamas tikslą pelnytis iš kito asmens prostitucijos, pasinaudodami nukentėjusiosios I. P. pažeidžiamumu dėl socialinės padėties, menko išsilavinimo, blogos materialinės padėties, ir tokiu būdu R. S., gavusi nukentėjusios sutikimą teikti seksualines paslaugas jos nurodytiems asmenims, įtraukė ją į prostituciją. Tokiu būdu R. S. nuo 2008 m. vasario 10 d., įtraukdama I. P. į prostituciją, dvi savaites organizavo, vadovavo ir sąvadavo I. P. prostitucijai.
Kaltinamoji R. S. apklausiama teisme kalta neprisipažino. Ji parodė, kad su I. P. ją supažindino G. P.. Jis paprašė padėti I. P., išnuomoti jai butą. I. P. skundėsi blogomis gyvenimo sąlygomis. Po kelių dienų surado ir išnuomavo jai kambarį. I. P. jame gyveno. Su G. P. buvo pažįstami, bendraudavo. Nežino kodėl G. P. būtent jos prašė padėti I. P.. Pirmą kartą I. P. pamatė ir kalbėjo su ja kavinėje „Juodasis vilkas“. Į ją atvykti pakvietė G. P.. Šio susitikimo detalių ji neatsimena. I. P. jai sakė, kad namuose, kuriuose ji gyvena, ją skriaudžia, muša, girtauja, todėl ji nori gyventi atskirai. Butą surado pagal skelbimą laikraštyje. I. P. į butą nuvežė ji, ten ją ir paliko. Buto šeimininkei parodė savo dokumentus, nes I. P. sakė, kad savo dokumentų neturi, kad juos paėmė ir paslėpė močiutė. Butą išnuomavo Šiaulių gatvėje. Pinigus už buto nuomą sumokėjo ji. Vėliau G. P. nuomai išleistus pinigus gražino. I. P. išnuomotame bute apsigyveno po 2-3 dienų. Buvo kelis kartus susitikusios, nes ji buvo pasiklydusi mieste, ją parvežė į butą savo automobiliu. Vieną kartą I. P. trumpam apsilankė jos namuose. Nežinojo ir nesidomėjo, kaip I. P. gyveno tame bute ir ką jį darė. I. P. padėjo todėl, jog ji skundėsi, kad negali gyventi kartu su ją skriaudžiančiais asmenimis. Jokių rūbų I. P. nepirko, pinigų neduodavo, į nuomojamą butą atvežė tik patalynės reikmenis. G. P. jos neklausė kaip gyvena I. P.. Jokio darbo I. P. nesiūlė ir neieškojo, todėl jai nesuprantama, kodėl kaltinime nurodoma, jog ji siūliusi I. P. auklės darbą. „Juodajame vilke“ G. P. jokių pinigų nemokėjo ir neperdavė. Su I. P. bendravo 3 ar 4 kartus. Kas buvo pokalbių ir susitikimų iniciatorė ji neprisimena. I. P. turėjo draugą. Nežino ar I. P. bendravo su užsieniečiais. Nežino ar ji mokėjo kokią nors užsienio kalbą. Ji mokanti anglų, prancūzų kalbas. Su ją bendravę užsieniečiai neprašė surasti merginų. Ji pati I. P. niekur nevežiojo. Padėdama I. P., neturėjo tikslo ją įtraukti į prostituciją, ir jokių veiksmų dėl to neatliko. Nežino ar ji išnuomotame bute užsiiminėjo prostitucija. Jai paskambino buto šeimininkė ir pasakė, kad I. P., pasiėmusi savo daiktus, išvažiavo. Neatsimena ar apie tai informavo G. P. tačiau su juo ieškojo I. P., nes norėjo atsiimti pinigus ir žiedą. Juos I. P. pavogė, būdama jos bute, kai į jį buvo kartu atėjusios paimti I. P. prašomo mažo radijo imtuvo. Neradę I. P., vėliau jos neieškojo, ja nesidomėjo. Pareikštus kaltinimus neigia, nes jokių nusikalstamų veikų nei asmeniškai, nei su G. P. neatliko, tikslo pasipelnyti iš I. P. prostitucijos neturėjo.
Teisme apklaustas kaltinamasis G. P. parodė, kad I. P. pirmą kartą pamatė pažįstamos, tėvų kaimynės G. bute. I. P. buvo su draugais. Bute buvo G., M., S. ir I. Jos draugai pasakė, kad ji negero, laisvo elgesio mergina, kad ji žinoma ir Klaipėdoje, ir Šilutėje. I. P. jam pasiguodė dėl savo gyvenimo, sakė, jog gyvena pas romus, pasakojo kad ją mušė, tyčiojosi iš jos, kad neturi darbo, kad žiemą pabėgo su vasarine striuke, prašė pagalbos. Jam pagailo jos, nutarė kaip nors jai padėti. Nesidomėjo kiek metų yra I. P., manė, kad ji pilnametė. Pažinojo R. S., todėl ir paprašė, kad ji padėtų I. P.. Kokią konkrečią pagalbą reikėtų suteikti I. P. su R. S. neaptarinėjo. Su R. S. buvo pažįstamas apie metus laiko. Su ja susipažino kazino, ten su ja bendravo ne vieną kartą. Iš jos skolinosi pinigų, buvo jai skolingas apie 600 litų. Kad ji buvo teista už savadavimą, nežinojo. Matydavo, kad kazino ji bendraudavo su žinomais Klaipėdoje žmonėmis. Nežinojo iš ko gyvena R. S. ir kuo ji užsiima. Jis paskambino R. S., kad ji atvažiuotų į šalia esančią kavinę „Juodasis vilkas“. Atvažiavusi R. S. paaiškino, kad tai bus galimą išspręsti kitą dieną. I. P. tame pokalbyje nedalyvavo, ji tuo metu su draugais buvo tėvų kaimynės G. bute. R. S. pokalbio metu paminėjo konsumaciją, tačiau jis į tai neatkreipė dėmesio. Po to, ji kalbėjosi su I. P.. Jiems būnant kartu jis jokių pinigų iš R. S. negavo. Daugiau jis su I. P. bendravo tik vieną kartą telefonu, kada R. S. jam paskambino ir pasakė, kad I. P. dingo su ja neatsiskaičiusi, kad ją apvogė. Jis skambino I. P., prašė, kad ji savo problemas išsiaiškintų su R. S.. Kartu su R. S. ieškojo I. P., tačiau jos nuomojamajame bute nerado. Daugiau jos nematė. Vėliau I. P. draugai jam pasakojo, kad dėl I. P. turės problemų. Nesupranta, kodėl I. P. ikteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis ją pardavė R. S.. Mano, kad tai susiję su I. P. meilužiu M., kuris pavogė jo žmonos automobilį. Juo naudojosi sūnus. Reikalavo už jį pinigų. Tai buvo tuo metu, kai jis dirbo Anglijoje. Už jo atsiųstus pinigus ir buvo išpirktas automobilis. Tuo metu ir atsirado I. P. pareiškimas, kad jis pardavė ją R. S.. Jis žmonių nepardavinėjo ir nepardavinėja, todėl jam pateiktas kaltinimas yra nepagrįstas. Prašo jį išteisinti.
Apklaustas teisme liudytojas O. S. parodė, kad su I. P. gyveno apie metus laiko. Kartu gyveno Sportininkų ir Mokyklos, I. Simonaitytės gatvėse tėvo, močiutės ir nuomojamose butuose, nes nenorėjo gyventi kartu su motina. Ji dažnai išeidavo iš namų, sakydavo, kad dirba kavinėje šalia automagistralės. Išeidavo iš namų bet kuriuo paros metu. Aiškindavo, kad turi pavaduoti darbe kitą moterį. Supratęs, jog ji meluoja, išsiaiškino, kad I. P. verčiasi prostitucija. Vėliau ji pati prisipažino, kad buvo verčiama užsiimti prostitucija. Ji nuomojo butą Šiaulių gatvėje. Ar kas nors padėjo jai išsinuomoti šį butą jam nežinoma. Jis manė, kad butą I. P. išsinuomojo pati, dirbdama kavinėje šalia automagistralės. Tame bute jis lankėsi tik vieną kartą. Gyvendama su juo, I. P. bendravo ir su kitais vaikinais, vieną kartą pats ją užtiko su meilužiu. I. P. turėdavo savų pinigų, nors iš pradžių jo mama pirko jai dėvėtus rūbus, nes ji visiškai neturėjo kuo apsirengti. Ji dėvėjo tik trumpus sijonėlius, t.y. turėjo tam tikrą aprangą. Kada I. P. apsigyveno jo namuose, jos ieškojo atėjusi moteris su vyru. Kaip atrodė moteris neprisimena. Moteris sakė, kad I. P. yra jai skolinga. I. P. tuo metu buvo pasislėpusi spintoje. Ji bijojo tos moters keršto, nes ji vertė ją dirbti prostitute. Jis išlaikė I. P., kada ji nustojo dirbti prostitute. Kiek laiko I. P. dirbo prostitute, jam nežinoma, nes ji nuolat jam melavo, buvo palaido būdo. Išvažiuodamas į užsienį, paliko ją gyventi su savo seserimi močiutės bute. Grįžęs jos neberado, nuo to laiko apie ją nieko nežino.
Apklausta teisme liudytoja R. L. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta. I. P. gyveno jos bute su sūnumi apie metus laiko. Jie pykdavosi, tačiau susitaikydavo. Buvo išėję ir gyveno pas sūnaus tėvą, po vėl grįžo gyventi pas ją. Ji buvo labai patikli, tačiau melavo dėl savo amžiaus. Tik vėliau ji sužinojo, kad I. P. yra nepilnametė. Ji parodė savo gimimo liudijimą. Siūlė jai mokytis, tačiau I. P. jos patarimo neklausė. Ji sakė, kad jos tėvai žuvę, sakė, jog moteris, kuri jai nuomojo butą Šiaulių gatvėje, vertė dirbti prostitute, pinigų neduodavo. Jai buvo keista, kad ji, dirbdama tokį darbą, neturėjo kuo apsirengti. Ji klausinėdavo jos apie tai, tačiau I. P. vengdavo pokalbių, pradėdavo verkti ir tuo jų pokalbiai baigdavosi. Siūlė I. P. kreiptis į krizių centrą. Neįsidėmėjo tos moters, kuri buvo atėjusi į jos butą ir ieškojo I. P.. Negali pasakyti, ar kaltinamoji yra ta pati moteris.
Apklausta teisme liudytoja L. L. parodė, kad 2007 metų pradžioje buvo paskelbusi laikraštyje skelbimą apie nuomojamą kambarį (duomenys neskelbtini). Skambinusiai kaltinamajai paaiškino, kad nuomininkas turi būti be žalingų įpročių. Kaltinamoji pas ją atvažiavo tą pačią dieną, sakė, kad norėtų apgyvendinti savo dukterėčią, kad ji yra labai gera mergaitė, tačiau nenori gyventi kartu su ja. Kaltinamoji sumokėjo 200-250 Lt avansą. Po kelių valandų atvežė mergaitę ir ją paliko. Ji bandė pasikalbėti su ja, tačiau ji pokalbių vengė. Jai kilo įtarimas dėl šios mergaitės gyvenimo būdo, todėl apie 20.00 val. atvykusios kaltinamosios paprašė parodyti jos pasą. Kaltinamoji pasakiusi, kad jai yra 18 metų, kad mergaitės pasą laikanti savo namuose, kad jo nepamestų, parodė savo asmens tapatybės kortelę. Ji įsidėmėjo, kad moteris yra R. S.. Mergaitės dokumentų ji nematė, patikėjo, kad ji yra pilnametė. Mergaitė jos bute gyveno apie tris savaites. Dieną ji kažkur išeidavo. Vieną kartą pas ją buvo atėjęs vaikinas. Ji sakė, kad prižiūrinti vaikus. Kelis kartus matė kaip ji išvažiavo automobiliu. Ji neaiškindavo, ką veikia ir pas ką lankosi. Sakė, kad turinti pinigų, prieš dingdama nusidažė plaukus, sakė, kad eis pas draugę. Vieną vakarą kaimynė perdavė jai buto raktus, pasakė, kad juos atnešė mergaitė ir prašė juos perduoti jai. Ji skambino mergaitei, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Tada ji paskambino R. S. ir pranešė, kad dingo jos dukterėčia. R. S. pasakiusi, kad išsiaiškins, kur yra jos dukterėčia. Paskambinusi po kelių dienų klausė R. S., ar atsirado dukterėčia. R. S. pasakė, kad viskas gerai, ji atsirado ir, kad kambario nebenuomos.
R. S. ir G. P. buvo pareikštas kaltinimas, kad jie, pasinaudodami nukentėjusio asmens pažeidžiamu, apgaule, siekdami, jog nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jo prostitucijos, G. P. pardavė, o R. S. pirko, asmenį (prekyba žmonėmis), o būtent, R. S. ir G. P. 2007 m. vasario 08 d. apie 19.30 val. restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nukentėjusiosios nepilnametės I. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeidžiamumu dėl jos jauno amžiaus, socialinės padėties – kad ji našlaitė, menko išsilavinimo, bloga materialine padėtimi, panaudodami apgaulę, t.y. G. P. pažadėdamas, jog jai suras gyvenamąją vietą, o R. S. pažadėdama, jog Klaipėdoje jai suras auklės ar panašų darbą, ją (I. P.) už 600 litų nupirko iš G. P., siekdami, jog ji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos.
Kaltinamieji R. S. ir G. P. neigia savo kaltę dėl prekybos žmonėmis. Abu kaltinamieji, nurodo, kad I. P. padėjo turėdami gerus ketinimus, o ne turėdami tikslą kaip nors pasipelnyti iš jos, kad jokie pinigai už I. P. nebuvo mokami ir kad tai yra tik niekuo nepagrįstas I. P. teiginys. Ikiteisminio tyrimo metu I. P. apklausta kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Ruslano Ušinsko ir ikiteisminio tyrimo tyrėjos N. T.. Šių apklausų metu I. P. nurodė, kad R. S. jai sakė, jog G. P. už ją sumokėjo 600 Lt ( b. l. 68-73 t. 4), tačiau dėl šios, kaltinimo pagrįstumui svarbios aplinkybės ji detaliau apklausta nebuvo. I. P. nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Teismas negali remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalį kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, jeigu jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme ir tik esant bent vienai šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytai sąlygai. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiosios I. P. parodymai, nepatikrinus jų teisiamojo posėdžio metu, savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi. Teismas ėmėsi visų galimų priemonių surasti I. P. ir apklausti ją teisme ar kitu įstatymais leistinu ( konferencinės apklausos) būdu, tačiau to įgyvendinti negalėjo, nes I. P. išvyko iš Lietuvos Respublikos, o nustačius jos buvimo vietą, raginama atvykti į teismą arba būti apklausta kitos valstybės teismo I. P. nereagavo. BPK 276 str. 4 d. numato, kad teisme gali būti apklausiamas kaip liudytojas apklausą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tačiau teismas mano, kad, šiuo atveju, būtų pažeistas bylos nagrinėjimo rungimosi principas, nes apklausiant ikiteisminio tyrimo metu apklausą atlikusį ir kaltinimą šioje byloje palaikantį prokurorą, nebūtų užtikrintos lygios teisės teismo proceso dalyviams, kas yra būtina rungimosi principo veikimo sąlyga. Todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas I. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes ji nebuvo apklausta teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo gynėjui. Šiuo atveju būtų pažeidžiama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno kaltinamojo teisė į teisingą procesą, o to pateis straipsnio 3 dalies d. punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti.
Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista, veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas. Byloje nėra nustatytos kokios nors aplinkybės, kad I. P. laisvė buvo suvaržyta palenkiant jos valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų. Tokių aplinkybių nenurodo ir pati I. P.. Nusikalstamos veikos požymiai turi būti įrodomi byloje surinktais ir teisme patikrintais duomenimis.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo išklausyti garso įrašai. Iš 2007 02 08 19.21 val. įrašo matyti, kad G. P. skambino R. S. < pas mane viena veikėja yra,... norėčiau nuo jos atsikratyti ... ar tau nereikia>. R. S. atsako reikia, reikia klausia < ar jauna, G. P. atsako 18 metų, G. P. sako .. esu prie „Juodo vilko“ gali atvažiuoti, paimti ją... R. S. atsako.. <sėdu į mašiną ir važiuoju>. 2007 02 08 21.28 val. R. S. paskambinusi G. P., teiraujasi < kur atvažiuoti >, G. P. atsako <ten pat, ten pat... nu gerai jinai ateina..> (b. l. 8-9 t. 5). Šių pokalbių turinys leidžia teigti, kad I. P. buvo laisva pasirenkant jai siūlomą pagalbą, kad ji nebuvo priklausoma nuo G. P. ar R. S. valios. Vėlesni įvykiai patvirtina, kad R. S. kartu su I. P. vyko apžiūrėti nuomojamo buto, kad I. P. buvo palikta šiame bute ir viena gyveno išnuomotame kambaryje apie tris savaites. Liudytojos L. L. parodymai patvirtina, kad jos niekas nekontroliavo ir ji galėjo elgtis savo nuožiūra.
Išklausius telefoninių pokalbių įrašus, nenustatyta, kad R. S. ir G. P. aptarinėjo kokias nors I. P. pardavimo – pirkimo aplinkybes. Taigi byloje yra tik I. P. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai (b. l. 68-71, 72-73 t. 4), kuriais, kaip jau minėta, teismas remtis negali, jog R. S. jai sakiusi, kad G. P. už ją sumokėjusi 600 lt. Šių I. P. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nenustačius, kad I. P. laisvė buvo suvaržyta, veika pagal BK 147 straipsnį negali būti kvalifikuojama. Kaltinamieji R. S. ir G. P. pagal BK 147 str. 1 d. išteisintini, nes neįrodyta, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką.
Tačiau byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamieji R. S. ir G. P. atliko nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 307 straipsnyje. Nors kaltinamieji R. S. ir G. P. apklausiami teisme teigė, jog neatliko jokių nusikalstamų veiksmų ir yra apkaltinti nepagrįstai, tačiau bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės tai paneigia. Priešingai nei teigia kaltinamieji, byloje surinkti ir teisme įvertinti įrodymai leidžia teigti, kad R. S. ir G. P. tikslas buvo ne nesavanaudiškos pagalbos suteikimas I. P., o siekimas pasinaudojant palankia situacija, įtraukti ją į prostituciją ir iš jos pelnytis. R. S. ir G. P. aiškinimas, kad jie padėjo I. P. turėdami gerus ketinimus, prieštarauja byloje nustatytiems duomenims. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų O. S., R. L. parodymų, I. P. jiems paaiškino, kad moteris, kuri išnuomojo jai butą Šiaulių gatvėje, vertė ją užsiimti prostitucija. Liudytoja L. L. savo parodymuose patvirtino, kad moteris, išnuomojusi kambarį I. P. jos bute, buvo kaltinamoji R. S.. Ji šios moters vardą ir pavardę įsidėmėjo tada, kai kaltinamoji pateikė savo tapatybės kortelę, teigdama, kad I. P. asmens dokumentą – pasą – saugo namuose, kad jis nebūtų pamestas. 2007 10 12 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo duomenys (b. l. 84-159 t. 1) patvirtina, kad R. S. pokalbiai mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo klausomi nuo 2007 01 19 iki 2007 04 13. Pokalbių turinys leidžia teigti, kad kaltinamoji R. S., bendraudama telefonu su kitais asmenimis aptarinėjo seksualinių paslaugų teikimo galimybes ir jau suteiktų paslaugų bei apmokėjimo už jas aplinkybe, t. y. jos veikla buvo susijusi su sąvadavimu prostitucijai.
R. S. ir G. P. neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku (2007 02 08) susitiko kavinėje „Juodasis vilkas“. Kaltinamųjų parodymai leidžia teigti, kad G. P. paaiškinus, jog I. P. susidūrė su apsigyvenimo Klaipėdoje problemomis, kad jos materialinė padėtis yra sunki, R. S. nedvejodama sutiko pasirūpinti I. P. ir jau kitą dieną išsprendė jos apgyvendinimo klausimą išnuomodama jai kambarį Šiaulių gatvėje. Šias aplinkybes patvirtina ir patys kaltinamieji ir jų telefoninių pokalbių, kurie užfiksuoti jau minėtame ir 2008 03 04 operatyvinių veiksmų atlikimo (b. l. 4-63 t. 5) protokoluose turinys. Išnuomodama butą, R. S. vengė nurodyti I. P. asmens duomenis, teigdama, jog namuose saugo jos pasą, kad jis nepasimestų. Nuomos mokesčio sumokėjimas taip pat patvirtina R. S. siekį susidaryti sąlygas leidžiančias ateityje įtakoti I. P. veiksmus. Iš 2007 02 09 21.26 val. telefoninio pokalbio įrašo turinio matyti, kad G. P. jau kitą dieną teiraujasi R. S. kaip jai sekasi susitarti su I. P.. R. S., vengdama telefonu atvirai kalbėti šia tema atsako < ...bandau G., bandau, pažiūrėsim žinai...>. Šio pokalbio turinys leidžia teigti, kad ir R. S. buvo suinteresuota kuo greičiau įtraukti I. P. į prostituciją, o G. P. pelnytis iš jos prostitucijos. Kad G. P. buvo suinteresuotas pelnytis iš I. P. prostitucijos, patvirtina ir tai, kad jis domėjosi I. P. veikla, kalbėdamas telefonu su R. S., kartu ieškojo iš R. S. nuomojamo buto Šiaulių gatvėje pabėgusios I. P.. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nemotyvuotus kaltinamojo G. P. parodymus, kad jis, prašydamas R. S. padėti I. P., turėjo omenyje, jog R. S. pasiūlys I. P. užsiimti konsumacija, kuri nėra draudžiama, nes pats G. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino, kad ieškodamas I. P. suprato, jog ji yra įtraukta į prostituciją. Byloje nėra nustatytos G. P. gautos pajamos, tačiau nustatytos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos buvo pagrįsti R. S. ir G. P. susitarimu dėl tęstinių santykių su prostitucija užsiimančia I. P..
Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. S. savo kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus (b. l. 97, 100-101 t. 5), o atsakydama į pateiktus klausimus teisme neigė atlikusi kokius nors I. P. įtraukimo į prostituciją veiksmus, tačiau iš užfiksuotų R. S. telefoninių pokalbių yra akivaizdžiai matyti, jog ji ir anksčiau organizavo prostituciją, jai vadovavo o I. P. įtraukimas į prostituciją, buvo jos nusikalstamos veikos, susijusios su prostitucijos organizavimu, sąvadavimu ir įtraukimu į ją tąsa. Telefoninių pokalbių turinys parodo, jog R. S. tarėsi su klientais dėl seksualinių paslaugų suteikimo. Užfiksuoti pokalbiai ir telefoninės žinutės tarp R. S. ir I. P. patvirtina, jog R. S. nurodo I. P., kur reikia jai prisistatyti klientams, norintiems iš jos seksualinių paslaugų. Užfiksuotų pokalbių turinys atskleidžia ir R. S. teikiamų apmokamų seksualinių paslaugų mechanizmą – norintys seksualinių paslaugų vyrai skambindavo R. S., o ji skambindavo merginoms, reikalaudama pasiruošti, tam tinkamai apsirengti, pati jas nuveždavo užsakymą pateikusiems asmenims. Tokių veiksmų atlikimo su I. P. charakteringi pokalbiai yra Nr. 70, 71, 72, 78, 82, 83, 87, 91, 108, 124, 125, 160, 195 (b. l. 4-25 t. 5). Taigi nurodytų užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys, liudytojų O. S., R. L. parodymai leidžia daryti išvadą, kad R. S. organizavo, vadovavo ir sąvadavo prostitucijai ir pelnėsi iš jos.
R. S. ir G. P. neigia žinoję, kad I. P. yra nepilnametė. Byloje nėra surinkta duomenų, kad I. P. kam nors nurodė savo amžių. Liudytoja L. L. parodė, kad I. P. asmens dokumentų ji nematė, tačiau I. P. jai sakė, jog yra 18 metų, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini). Liudytojai O. S. ir R. L. taip pat nenurodė, kad jiems buvo žinoma, jog I. P. buvo nepilnametė. Kaltinamasis G. P. nurodė, kad susipažinęs su I. P. nesidomėjo jos amžiumi, nes manė, jog ji yra pilnametė. Bylos duomenys patvirtina, jog telefoninio pokalbio su R. S. metu G. P. nurodė, kad I. P. yra 18 metų amžiaus. Kaltinamoji R. S., neigdama savo kaltę, taip pat nenurodė jokių aplinkybių susijusių su I. P. amžiumi. Byloje yra tik I. P. parodymai, kuriais kaip jau nuosprendyje minėta teismas remtis negali, jog ji R. S. sakiusi, kad jai yra 17 metų. Taigi byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad R. S. žinojo, jog į prostituciją įtraukia nepilnametę ir pelnėsi iš jos prostitucijos, bei organizavo ir vadovavo nepilnametės prostitucijai.
Pažymėtina, kad R. S. be BK 147 str. 1 d. buvo pateikti kaltinimai ir pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 3 dalį ir BK 308 str. 2 d. Pagal BK 307 str. 2 d. atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prostitucijos organizavimas suprantamas kaip veikla, įgyvendinanti prostitucijos verslo funkcionavimą, o vadovavimas prostitucijai yra prostitucijos verslo vykdymo klausimų sprendimas. Tokia nuomonė suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2011. Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. t. y. pagal šį Lietuvos Respublikos BK straipsnį atsako tas, kas pelnėsi iš kito asmens prostitucijos organizuodamas ar vadovaudamas jai. Bylos duomenys leidžia teigti, kad I. P. įtraukimas į prostituciją buvo sudedamoji prostitucijos organizavimo veikos dalis, todėl esant nustatyta, kad R. S. organizavo ir vadovavo prostitucijai, veiksmų kvalifikavimas pagal BK 308 str. 2 d. yra perteklinis. Taigi nustačius, kad yra padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalyje, kaltininko veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 308 straipsnio 2 dalį atskirai nekvalifikuotini. Taigi kaltinamosios R. S. veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 307 straipsnio 2 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. P. pardavė, o kaltinamoji R. S. pirko I. P., tačiau leidžia teigti, jog G. P., suradęs I. P. ir, pasiūlęs R. S. tuo pasinaudoti įtraukiant ją į prostituciją, siekdamas pasipelnyti, atliko nusikalstamus veiksmus kaip bendravykdytojas ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 307 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajai R. S. ir kaltinamajam G. P. teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė apysunkius nusikaltimus, už kuriuos yra numatytos laisvės atėmimo bausmės. R. S. anksčiau buvo teista už analogišką nusikaltimą, naują nusikaltimą veiką įvykdė esant neišnykusiam teistumui. Iš ankstesnio teistumo už analogiškas veikas R. S., nepaisant to, jog bausmės vykdymas buvo atidėtas, išvadų nepadarė, todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių, jai skiriama bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
Kaltinamasis G. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo G. P. padarė kokius nors teisės pažeidimus, dirba, yra teigiamai charakterizuojamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. ir nuteisti 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2009 04 17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.
G. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 1 d. ir nuteisti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti G. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. P. paskirti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
R. S. ir G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką.
Prie bylos saugojamus daiktus – dvi užrašų knygutes, esančias paketuose Nr. 1 ir Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.