- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-2004-345/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00726-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis (pran.), Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- SB „Armona“, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo sudarytu, tretieji asmenys – SB „Armona“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
ieškovas V. K. ieškiniu prašė pripažinti galiojančia 1993-09-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ukmergės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos ir ieškovo V. K., kuria Ukmergės rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba pardavė asmeninėn nuosavybėn V. K. Ukmergės rajono valdybos 1992-07-21 potvarkiu Nr. 159 „Dėl žemės sklypų prie esamų namų valdų bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“ suteiktą 12 arų ploto žemės sklypą Nr. 130, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam Ukmergės rajono valdybos 1992-07-21 potvarkiu Nr. 159 „Dėl žemės sklypų prie esamų namų valdų bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“ (eilės Nr. 111) buvo paskirtas naudojimui bei buvo leista išpirkti 12 arų ploto žemės sklypą Nr. 130, esantį (duomenys neskelbtini) Minėtas potvarkis yra galiojantis ir įrodo minėto sklypo suformavimą. 1993 rugpjūčio mėn. žemės sklypo įkainojimo akto pagrindu buvo parengtas mokėjimo pranešimas, kuriuo buvo nustatyta perkamo žemės sklypo kaina (1613 rublių investiciniais čekiais ir 100 rublių). Mokėjimo pranešime nurodytą sumą ieškovas V. K. sumokėjo. 1993-09-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1 p. nustatyta, kad „pagal Ukmergės rajono valdybos 1992-07-21 potvarkį Nr. 159 pardavė, o pirkėjas nupirko 0,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, žemės sklypas jam suteiktas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, už sklypą yra sumokėta nustatyta kaina, surašyta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sklypu naudojosi nuo suteikimo momento. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009-03-20 raštu Nr. (81)-6.15-73-(24.25) ieškovo prašymo įforminti Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nepagrįstai netenkino, todėl jis priverstas savo pažeistas teises ginti teismine tvarka. Žemės sklypas ieškovui suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, 1992-03-31 prašymu jis išreiškė valią pirkti Žemės sklypą (Lietuvos Respublikos CK 6.168 str.) ir atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pasiūlymą pirkti Žemės sklypą priėmė - paskaičiavo žemės sklypo kainą, kurią jis sumokėjo, parengė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos CK 6. 173 str.). Žemės sklypas ieškovui buvo perduotas Ukmergės rajono valdybos 1992-07-21 potvarkiu Nr. 159 „Dėl žemės sklypų prie esamų namų valdų bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“, žemės sklypo kainą pilnai sumokėjo dar 1993 metais. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai atsisako sudaryti su juo pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sandorį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai viena šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Ieškovas priėmė Ukmergės rajono valdybos 1992-07-21 potvarkiu Nr. 159 „Dėl žemės sklypų prie esamų namų valdų bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“ jam suteiktą 12 arų ploto žemės sklypą Nr. 130, esantį SB „Armona“ teritorijoje, sumokėjo visą žemės sklypo kainą, todėl konstatuotina, kad jis visiškai įvykdė sandorį, o atsakovas nepagrįstai vengia įforminti sandorį notarine tvarka, todėl jo reikalavimas pripažinti sandorį galiojančiu turėtų būti tenkintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal 1993-09-07 sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 40 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Ieškovo pateikta 1993-09-07 sutartis, kurios galiojimą ieškovas prašo pripažinti, nepatvirtinta notaro, todėl ji neatitinka tuo metu galiojusių teisės norminių aktų reikalavimų. Pagal 1993-09-07 galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 10 punktą, žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančią. Nuo 1993-07-29 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (Žin., 1993-07-28, Nr. 32-747) patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės“ (toliau - Taisyklės) analogiškai reglamentavo pirkimo - pardavimo sutarčių pardavimą. Taisyklės reglamentavo žemės sklypų pardavimą ar nuomą privačių namų valdoms, bei buvo taikomos ir parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos. Taisyklių 10 punktas nustatė, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančią. Taisyklių 11 punktas nustatė, kad teisiškai įregistravus žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, miesto (rajono) valdyba išduoda pirkėjui pažymą apie žemės nuosavybės įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis teisę įstatymo nustatyta tvarka disponuoti įsigytu žemės sklypu. Ieškovas nepagrįstai siūlo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį, kurios pagrindu sutartis gali būti pripažinta galiojančia antrajai šaliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka. Ieškovas neįrodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija vengė įforminti sandorį notariškai. Ieškovo sudarytas sandoris pagal tuo metu galiojusius įstatymus nesukūrė jokių teisinių pasekmių, ir yra negaliojantis, nes jis sudarytas Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties neįregistravo nustatyta tvarka (1964 m. CK 255 str.). Pagal tuo metu galiojusį įstatymą nesilaikant nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo formos ir jos registravimo taisyklių, tokia sutartis negalioja ir dėl to atsiranda CK 47 str. 2 d. numatytos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas prašo ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Atsižvelgęs tai, kad S/B „Armona“ pirmininkas patvirtino ieškovui skirto žemės sklypo schemą, teismas padarė išvadą, jog minėta schema neatitinka sklypo planui keliamų reikalavimų. Taip pat įvertinęs tai, kad 2009-03-20 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas rašte dėl sodo žemės sklypo nurodyta, jog išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad sodininkų bendrijos parengta sodo sklypo Nr. 130 schema atlikta ne pagal S/B „Armona“ sodo suplanavimo projektą, o 2009-07-25 S/B „Armona“ visuotinio narių susirinkimo protokolo nuorašas patvirtina, kad yra neatitikimų tarp sodo suplanavimo projekto ir sodininko bendrijos parengtų atskirų sodų schemų, bei pripažinęs, jog šiuo metu anksčiau nurodyti neaiškumai yra pašalinti - ieškovas atliko kadastrinius matavimus, trečiojo asmens VĮ Registrų centras atstovė teisme taip pat pareiškė, kad nėra kliūčių įbraižyti ginčo sklypą į planą, tačiau teismas konstatavo, jog ieškovo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu jo žemės sklypas nebuvo iki galo identifikuotas, nebuvo parengtas planas, ieškovas žemės sklypų pardavimo klausimus sprendžiančiai įgaliotai institucijai nepateikė ir prašymo, patvirtinančio, kokį žemės sklypą jis nori nusipirkti. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti 1993-09-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra patvirtinta notarine tvarka, ją pasirašė tik pardavėjas (atsakovas). Teismas laikė, kad ieškovas remdamasis argumentu, kad atsakovas nepagrįstai vengia įforminti sandorį notarine tvarka, šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, priešingai, jis pats jos nepasirašė, sutartis nėra patvirtinta notariškai, neįregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neatliko visos tokio sandorio sudarymui privalomos procedūros, o nesant įvykdytų visų privalomų žemės sandoriui dėl ginčo žemės sklypo sudaryti sąlygų, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas įsigijo 12 ha ploto žemės sklypą, esantį S/B „Armona“, (duomenys neskelbtini), tuo metu galiojusio 1964 m. CK 58 str. 5 d. prasme ir tokį sandorį pagal minėtą teisės normą pripažinti sudarytu. Pažymėjo, jog vien pinigų už pageidaujamą nupirkti žemės sklypą sumokėjimas nesukelia ieškovo siekiamų teisinių padarinių. Teismas sutiko, kad ieškovo veiksmai, kuriais jis 1992-03-31 prašymu išreiškė valią pirkti Žemės sklypą ir atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pasiūlymą pirkti Žemės sklypą priėmė - paskaičiavo žemės sklypo kainą, kurią jis sumokėjo, parengė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtina šalių ketinimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, teismo nuomone, jie savaime nereiškia, kad sutartis buvo sudaryta, kadangi norint sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pirkėjas turėjo laikytis imperatyvių teisės normų, o jų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančią. Atsižvelgęs į tai, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str., sandorio formai ir teisinei registracijai taikomi sandorio sudarymo metu galioję įstatymai, teismas laikė, jog įvertinti sandorio sudarymą ar nesudarymą remiantis dabar galiojančiomis teisės normomis nėra pagrindo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko yra pagrindas priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Teismo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, kadangi tai, kad nėra ieškovo parašo sutartyje, nereiškia, kad ieškovas nesiekia sutarties tinkamai sudaryti ir jos įforminti notariškai, kadangi ieškovas savo veiksmais įrodė, kad nori sutartį įforminti nustatyta tvarka, o tai, kad sutartyje nėra parašo įrodo, kad būtent atsakovas neatliko sutarties patvirtinimui reikalingų veiksmų – vadovo parašu nepatvirtino antspaudu, neperdavė sutarties notarui, neinformavo ieškovo apie sutarties patvirtinimo vietą, datą ir laiką. Ieškovas yra suinteresuotas tinkamu sutarties įforminimu, ką patvirtina prašymas atsakovui, žemės sklypo planas, sklypo kainos sumokėjimas. Tuo tarpu atsakovas vengė sutartį įforminti notarine tvarka, o dėl šio vengimo ieškovas negali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktinių teisių į žemės sklypą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog pateikė sutartį notarui ir kas ieškovas vengė atvykti ir tinkamai įforminti sandorį. Nei vienas iš byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų neprieštaravo dėl ieškinio pagrįstumo, o trečiais asmuo SB „Armona“ su ieškiniu pilnai sutiko. Atsakovui 2009-03-20 atsisakius įforminti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas kreipėsi į teismą. Teismo išvada, jog ieškovas žemės sklypų pardavimo klausimus sprendžiančiai įgaliotai institucijai taip pat nėra pateikęs ir prašymo, patvirtinančio, kokį žemės sklypą jis nori pirkti, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje remiasi argumentu, jog atsakovas nepagrįstai vengia sudaryti įforminti sandorį notarine tvarka, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, priešingai, ieškovas neatliko visos sandorio sudarymui privalomos procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti.
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.
Fizinių asmenų teisė įgyti namų valdai naudojamą žemės sklypą buvo įtvirtinta Žemės reformos įstatyme (jo 6, 8 straipsniai). Tvarką, kuria vadovaujantis turėjo būti vykdomas valstybinių žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn, t.y. atitinkamos teisės realizavimo tvarką, deleguota įstatymo leidėjo, nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”. Privačių namų savininkams ne konkurso tvarka privatinėn nuosavybėn galėjo būti parduodami faktiškai naudojami, iki 2 ha valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai (Žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d., Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4.1.1. p.; Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 6.6.1. p., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2 p.).
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas V. K. 1992-03-31 kreipėsi į Ukmergės miesto valdybą su prašymu parduoti jam 0,12 ha žemės sklypą, esantį SB „Armona“ (b.l. 18). 1992-07-21 Ukmergės rajono valdybos potvarkiu dėl žemės sklypų prie esamų namų valdų bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo sodininkų bendrijos nariams, tarp jų ir ieškovui V. K. (b.l. 21), buvo paskirtas naudojimui ir leista pirkti faktiškai naudojamas žemės sklypas (b.l. 19). Mokėjimo pranešime ieškovui nurodyta, kad jo perkamo žemės sklypo pardavimo kaina yra 1613 rub. (investiciniais čekiais) ir 100 rub. (b.l. 17). Šią sumą ieškovas yra sumokėjęs (b.l. 16). 1993-09-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri pasirašyta tik pardavėjo, nurodyta, kad ieškovas nupirko 0,12 ha žemės sklypą, esantį SB „Armona“, sklypo Nr. 130 (b.l. 14).
1992-07-21 potvarkio Nr. 159 priėmimo bei įmokų už žemę sumokėjimo (b.l. 17,18) metu galiojusios “Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės”, patvirtintos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 “Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos”, imperatyviai įtvirtino privalomąsias sąlygas tokio nekilnojamojo daikto, kaip valstybei priklausantis žemės sklypas, pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Asmuo, turintis teisę nuosavybėn įgyti naudojamą namų valdos žemės sklypą, turėjo pateikti ne tik atitinkamą prašymą, ne tik dokumentą, kurio pagrindu jis naudojasi žemės sklypu, bet ir įgaliotos tarnybos pagal asmens užsakymą sudarytą bei patvirtintą sklypo planą, taip pat notariškai patvirtintą susitarimą kaip bus perkamas naudojamas žemės sklypas, kai jį teisę pirkti turi keli asmenys (Taisyklių 4.1. – 4.4. p.). Toks teisinis reglamentavimas nepakito ir vėliau, priėmus Vyriausybės 1993-07-21 nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Nagrinėjamojoje byloje SB „Armona“ pirmininkas patvirtino ieškovui skirto žemės sklypo schemą (b.l. 15). 2009-03-20 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas rašte dėl sodo žemės sklypo nurodė, kad išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus nustatyta, kad sodininkų bendrijos parengta sodo sklypo Nr. 130 schema atlikta ne pagal SB „Armona“ sodo suplanavimo projektą (b.l. 12). Iš 2009-07-25 S/B „Armona“ visuotinio narių susirinkimo protokolo nuorašo matyti, kad yra neatitikimų tarp sodo suplanavimo projekto ir sodininko bendrijos parengtų atskirų sodų schemų. Šiuo metu anksčiau nurodyti neaiškumai yra pašalinti - ieškovas atliko kadastrinius matavimus (b.l. 42, 43), trečiasis asmuo VĮ Registrų centras neprieštaravo įbraižyti ginčo sklypą į planą. Kaip matyti Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintos taisyklės nustatė nuoseklią procedūrų seką, kuria įgyvendinama asmenų teisė įsigyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. Šiuo atveju vertinant ieškovo veiksmus, pripažintina, jog valstybinės žemės pirkimui nustatytų procedūrų buvo laikomasi, nes ieškovas, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, 1992-03-31 padavė Ukmergės miesto valdybai prašymą leisti nusipirkti 0,12 ha žemės sklypą, esantį SB „Armonas“ Nr. 130 , nurodė pageidaujamą atsiskaitymo už įsigyjamą žemės sklypą, formą (b.l. 18), 1992-07-21 Ukmergės rajono valdybos potvarkį Nr. 159 „Dėl žemės sklypų prie esamų namų valdų bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“, pateikė duomenis apie sumokėtas įmokas už žemę (b.l. 16-22), SB „Armona“ bendrijos pirmininko patvirtintą sodo sklypo schemą (b.l. 15). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog SB „Armona“ pirmininko patvirtinta ieškovui skirto žemės sklypo schema neatitiko sklypo planui keliamų reikalavimų, tačiau šiuos neatitikimus ieškovas pašalino – atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal kuriuos žemės sklypo plotas ir konfigūracija nepakito (b.l. 41-45). Taigi tokia faktinė situacija ieškovo teisių įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypą nuosavybėn įgyvendinimo aspektu reiškia, kad nors esant nežymiems neatitikimams, kurie, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, išnyko, susiformavo teisinės prielaidos valstybės nuosavybės perleidimui visuma, kadangi buvo pasiekta ketinančių sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį šalių valia. Kaip matyti iš ieškovo veiksmų sekos, ieškovas, sumokėjęs nustatytą mokestį už 0,12 ha žemės sklypą, esantį SB „Armonas“ Nr. 130 , dėjo pastangas sudaryti šio sklypo pirkimo pardavimo sutartį. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad ieškovas, kaip antroji sandorio šalis, turinti turtinį interesą ir suinteresuota sandoriu, ėmėsi aktyvių veiksmų tartis dėl numatomos sudaryti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sąlygų ir, kaip minėta, pateikė prašymą minėtam sklypui įsigyti, žemės sklypo schemą, sumokėjo nurodytą žemės sklypo kainą.
Pažymėtina, kad vadovaujantis LR Vyriausybė 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintų Taisyklių 9 p. pagrindu ieškovui faktiškai turėjo būti išsiųstas ir pranešimas dėl atsiskaitymo už perkamą žemę bei pranešta apie sutarties pasirašymo laiką, vietą, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, o taip pat atliktas žemės sklypo ribų paženklinimas ir sutartis pasirašyta per mėnesį laiko nuo potvarkio priėmimo. Taisyklių 10 p. pagrindu ieškovas privalėjo sumokėti už perkamą žemę pranešime nurodytą sumą ir nustatytu terminu su mokėjimą patvirtinančiais dokumentais atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad po 1922-07-21 potvarkio priėmimo ieškovui buvo išsiųstas pranešimas, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovui pateikus įrodymus, jog faktiškai atliko visus reikiamus veiksmus sklypui išsipirkti (pateikė prašymą pirkti žemės sklypą, sumokėjo nurodytą sumą, pateikė žemės sklypo schemą), o atsakovui atitinkamai nesiėmus aktyvių veiksmų minėto žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, nepranešus apie sutarties pasirašymo laiką, vietą, žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieškovas atliko visus reikiamus veiksmus žemės sklypui išsipirkti, o sutartis nebuvo sudaryta ir patvirtinta notariškai dėl to, kad atsakovas nepranešė atsakovui apie sutarties pasirašymo laiką, vietą, o neteisingai nustatęs šalių pareigas, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai pritaikė teisės normas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir motyvais, ir ieškinį patenkina.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkina, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 93 str.) – bendras 265,80 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį, apeliacinį skundą (b.l. 5,64). Duomenų apie ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Pripažinti galiojančia 1993-09-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ukmergės rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos ir V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kuria Ukmergės rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba pardavė asmeninėn nuosavybėn V. K. Ukmergės rajono valdybos 1992-07-21 potvarkiu Nr. 159 „Dėl žemės sklypų prie esamų namų valdų bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo“ suteiktą 12 arų ploto žemės sklypą Nr. 130, už kurį sumokėta 1613 rub. (investiciniais čekiais) ir 100 rub., esantį Sodininkų bendrijos „Armona“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovui V. K. (a.k (duomenys neskelbtini)iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 8870492, Gedimino pr. 19, Vilnius) 265,80 Lt žyminio mokesčio.
Šis teismo sprendimas yra pagrindas 1993-09-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį įregistruoti VĮ Registrų centre.