Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-791/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
1-138-791/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00484-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nukentėjusysis
L. B., K. L.
Civilinis atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Soliris“
Kaltinamasis
G. L.
Advokatai
Jolanta Vienažindytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-791/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00484-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.1.; (S) 2.3.6.4.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Editai Jakienei,dalyvaujant prokurorams Edgarui Burzdžiui ir Ryčiui Kirkliauskui,kaltinamojo gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei,nukentėjusiajai L. B.,nukentėjusiojo K. L. atstovui pagal įstatymą J. L.,civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,civilinio atsakovo UAB „Soliris“ atstovui advokatui S. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis G. L. 2012 m balandžio 27 d. apie 17.30 val., Alytaus r., Krokialaukio sen., Krokialaukio miestelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus - nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 107 p. reikalavimus - išvažiuodamas iš kelio privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta, vairuodamas automobilį Ford Transit Connect, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio, tai yra iš S. Dariaus ir Girėno gatvės į pagrindinę Žuvinto gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VW Passat, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu VW Passat automobilio vairuotojai L. B. dėl lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos ir potrauminės pakaušinio nervo kairėje neuralgijos nesunkiai sutrikdė sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ir VW Passat automobilio keleiviui K. L. dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. L. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba regionų vadovu. 2012-04-27 apie 16 val. susitiko su klientu Gudelių kaime, Krokialaukio sen. Po darbo (duomenys neskelbtini) automobiliu Ford Tranzit užvažiavo į Simno degalinę, pavalgė, pailsėjo ir vyko namo į Kauną. Važiavo pro Krokialaukį. Priartėjęs prie sankryžos, matė, kad stovi ženklas, pažymintis, kad jo kelias yra šalutinis. Prie sankryžos buvo susodintos tujos, nukentėjusiosios mažina buvo pilkos spalvos, todėl, matyt, dėl to nepastebėjo mašinos važiavusios pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko eismo įvykis. Nukentėjusiosios automobilį pastebėjo tik prieš kelis metrus, išvengti susidūrimo neturėjo galimybės. Važiavo 40-50 km /ha greičiu, prie sankryžos nebuvo sustabdęs automobilio. Po įvykio bandė prieiti prie nukentėjusiosios automobilio, tačiau L. pasakė, kad vaikas bijo svetimų vyrų, liepė jam nesiartinti. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusioji su vaiku ligoninėje po apžiūros paleisti. Manė, kad nukentėjusieji nepatyrė rimtų sužalojimų, todėl apie jų sveikatos būklę nesidomėjo. Tik lapkričio 9 d. iš tyrėjos sužinojo, kad jų sužalojimai rimti, todėl bandė su nukentėjusiaisiais susitaikyti. Susitarė su nukentėjusiaisiais susitikti pas tyrėją ir pasirašyti reikiamus dokumentus. Prokuroras atmetė jo prašymą dėl susitaikymo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka nukentėjusiajai L. B. atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos K. L..

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad įvykio dieną vyko automobiliu „Volswagen Passat“ pas savo tėvus, kurie gyvena Mergalaukio kaime. Sekančią dieną turėjo su vyru išvykti į tolimą kelionę, todėl pas senelius norėjo palikti savo sūnų. Krokialaukio kaime važiuojant jai pagrindiniu keliu, pajuto smūgį. Važiavo maždaug 50 km/ha greičiu. Kaltinamojo vairuojamą automobilį pamatė tik susidūrimo metu. Jos sūnus K. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje vaikui skirtoje kėdutėje. Vaikui buvo šokas, todėl paprašė, kad svetimi asmenys nesiartintų prie automobilio. Alytaus ligoninėje medikų buvo apžiūrėti ir paleisti iš ligoninės. Kaune kreipėsi į medikus. Jai buvo nustatyta galvos trauma, krūtinkaulio sumušimas, o vaikui - kojos lūžis. Po šio įvykio jos gydymas truko nuo 2012-04-29 iki 2012-07-09. Vaiko gydymas truko apie pusantro mėnesio. Dėl šio įvykio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Prašo patenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo K. L. atstovas pagal įstatymą J. L., apklaustas liudytoju, parodė, kad įvykio dieną sulaukė žmonos L. skambučio, kad įvyko eismo įvykis. Nuvyko į Alytaus ligoninę, kur buvo atvežti jo žmona su vaiku. Alytaus ligoninėje sūnui padarė rentgeno nuotrauką, tačiau kojos lūžio nenustatė. Kaune pakartotinai peršvietė vaiko koją, nustatė dešinės kojos blauzdikaulio lūžį. Vaiko koja buvo gipse pusantro mėnesio, po to truko reabilitacija. Draudimas atlygino tik dalį išlaidų už kurą. Kadangi automobilis buvo sugadintas, jie samdė draugą, kuris vežiojo juos į gydymo įstaigas. Taip pat patyrė papildomas išlaidas už vaistus, draudimas kompensavo tik dalį šių išlaidų. Vaikas per visą šį laiką patyrė didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, baimę važiuoti automobiliu. Draudikas vaikui atlygino 3000 Lt neturtinės žalos. Prašo patenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad 2012-04-27 19:25 val. policijos komisariate iš Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės gautas telefoninis pranešimas, kad į priėmimo skyrių po eismo įvykio pristatyti L. B. ir K. L., kurie 2012-04-27 apie 17:30 val. nukentėjo eismo įvykyje Krokialaukio mstl., L. B. nustatytas krūtinės sumušimas, ūmi stresinė reakcija, o K. L. – kelio sumušimas (T. 1, b.l. 1, 3).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Alytaus r., Krokialaukio miestelyje, fotonuotraukose užfiksuota bendra eismo įvykio vieta po eismo įvykio, kelio ženklo „Duoti kelią“ vieta, automobilių padėtys po susidūrimo, automobilių sugadinimai (T. 1. 1, b.1. 13-23).

Iš Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolų matyti, kad protokoluose aprašyti po eismo įvykio apžiūrėti automobiliai. Nustatyti automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai: priekiniai sparnai, priekinė fara, priekinis bamperis, priekinės grotelės (T. 1, b.l. 24-25). Automobilio FORD Transit Conect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti išoriniai sugadinimai: kairės pusės sparnas ir durelės, išmuštas kairės pusės priekinis ratas (T. 1, b.l. 26-27).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 444/12 (06) konstatuota, kad L. B. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje nosies srityje, krūtinės kairės pusėje, kairiame klube, abiejuose keliuose ir kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas krūtinės srityje, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, potrauminė pakaušinio nervo kairėje neuralgija. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos ir potrauminės pakaušinio nervo kairėje neuralgijos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (T. 1, b.l. 43-47).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 443/12 (06) konstatuota, kad K. L. kliniškai nustatyta dešinio blauzdikaulio lūžimas, kraujosruvos odoje ir poodyje abiejose šlaunyse. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio blauzdikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (T. 1, b.l. 49-51).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Ford Transit Connect, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 31).

Iš draudimo poliso matyti, kad automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu (T. 1, b.l. 33).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų matyti, kad draudimo bendrovė atlygino: L. B. – 368,74 Lt gydymo išlaidų, 237,51 Lt kelionės išlaidų, 1516, 27 Lt negautų pajamų, 3000 Lt neturtinės žalos, 15350 Lt dėl automobilio sugadinimo, 7492,71 Lt dėl daiktų sugadinimo ir neįvykusios kelionės į Kiniją; K. L. atlygino 179.45 Lt gydymo išlaidų, 93,54 Lt kelionės išlaidų, 5375,36 Lt dėl J. L. negautų pajamų ryšium su sūnaus slaugymu, 3000 Lt neturtinės žalos (T. 2, b.l. 1-8, 38-68).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina G. L. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kelių eismo taisyklių 9 p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, 107 punktas numato, kad išvažiuodamas iš kelio privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Kaltinamasis G. L. nesilaikė šių reikalavimų, vairuodamas automobilį Ford Transit Connect, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, tai yra iš S. Dariaus ir Girėno gatvės į pagrindinę Žuvinto gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VW Passat ir su juo susidūrė, tuo sukeldamas eismo įvykį, kurio metu r nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų L. B. ir K. L. sveikata. Būtent šie kaltinamojo G. L. veiksmai ir sąlygojo autoįvykio kilimą. Kaltinamojo G. L. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiesiems padarytais nesunkaus sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Civiliniai ieškiniai

Šalies argumentai

Byloje pareikšti nukentėjusiosios L. B. ir nukentėjusiojo K. L. atstovo pagal įstatymą J. L. civilinis ieškinys civiliniams atsakovams G. L. ir UAB „Soliris“ (T. 1, b.l. 70-74). Civiliniu ieškiniu prašo iš civilinių atsakovų priteisti L. B. 5380,57 Lt turtinės žalos ir 22000 Lt neturtinės žalos, K. L. – 1737,01 Lt turtinės žalos ir 17000 Lt neturtinės žalos. 2012-12-04 nutarimu draudikas - AB „Lietuvos draudimas“ - yra įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu (T. 1, b.l. 77).

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusioji L. B. prašo priteisti 5380,57 Lt turtinės žalos, nukentėjusiojo K. L. atstovas pagal įstatymą J. L. prašo priteisti 1737,01 Lt turtinės žalos. Kaip matyti iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų, nukentėjusiesiems yra atlyginta: L. B. – 368,74 Lt gydymo išlaidų, 237,51 Lt kelionės išlaidų, 1516, 27 Lt negautų pajamų, 3000 Lt neturtinės žalos, 15350 Lt dėl automobilio sugadinimo, 7492,71 Lt dėl daiktų sugadinimo ir neįvykusios kelionės į Kiniją; K. L. - 179.45 Lt gydymo išlaidų, 93,54 Lt kelionės išlaidų, 5375,36 Lt dėl J. L. negautų pajamų ryšium su sūnaus slaugymu, 3000 Lt neturtinės žalos (T. 2, b.l. 1-8, 38-68). AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turtinė žala atlyginta pagal nukentėjusiųjų pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į atliktas ekspertų išvadas. Taip pat atstovas nurodė, kad draudikas neatsisako atlyginti nukentėjusiųjų patirtų papildomų išlaidų dėl turtinės žalos, jeigu bus pateikti tai įrodantys dokumentai. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudiko maksimali sutartinės atsakomybės žalos riba įvykio metu yra 2 500 000 eurų žalos asmeniui (tame tarpe 2500 eurų neturtinės žalos) ir 500 000 eurų turtui. Atsižvelgiant į draudiko atstovo paaiškinimu, į tai, kad nukentėjusieji teisme nepateikė reikiamų įrodymų turtinei žalai pagrįsti, o baudžiamojo proceso paskirtis visų pirma yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad tokią veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, todėl civiliniams ieškovams L. B. ir K. L. atstovui pagal įstatymą J. L. pripažintina teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusiųjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėtini šioje byloje.

Civilinė ieškovė L. B. prašo priteisti jai 22000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo K. L. atstovas pagal įstatymą – 17000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiesiems nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo liudijime nurodyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (Toliau – Įstatymas), šiuo pagrindu draudimo bendrovė byloje buvo įtraukta civiliniu atsakovu (T. 1, b.l. 77). Tiek pagal šio Įstatymo 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų ar 8632 Lt dėl neturtinės žalos). AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiesiems atlygino po 3 000 litų neturtinės žalos.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, kad dėl įvykio ir sukeltų pasekmių patyrė daug nepatogumų, išgyvenimų, skausmo. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji patyrė skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą, nurodytus CK 6.250 str. 1 d. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškiniuose nurodytų neturtinės žalos dydžių pilnai nepagrindė, todėl teismas mano, kad ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinami visiškai, jie mažintini. Taip pat vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. L. veiksmai, valdant didesnio pavojaus šaltinį, jo padarytas nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Jų sveikata buvo sutrikdyta dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaltinamojo padaryti eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs. Sveikatos nesunkus sutrikdymas nukentėjusiesiems buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Taigi teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo neatsargumo. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis G. L. yra neįgalus, jam nustatytas 50 procentų darbingumas, turi sveikatos problemų (T. 2, b. l. 21, 23). Nustatant nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, taip pat, kad neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje kaltinamasis ir nukentėjusieji tarėsi dėl 4500 litų kompensacijos už patirtą neturtinę žalą ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Todėl visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams L. B. neturtinės žalos dydis yra 7 000 Lt, kuris mažintina draudiko išmokėta suma – 3000 Lt, K. L. – 6000 Lt, kuris mažintinas draudiko išmokėta suma – 3000 Lt (LR CK 1.5 str., 6.250 str., 6.253 str. 5 d., 6.264 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Nukentėjusiesiems priteistina iš Įstatyme 11 str. 1 d. 2 p. numatytos 2500 eurų (8632 Lt) sumos nesumokėta neturtinės žalos dalis – po 1316 Lt kiekvienam nukentėjusiajam. Šios sumos priteistinos iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatytose neturtinės žalos ribose, o neturtinės žalos skirtumas – iš kaltinamojo G. L., kadangi iš civilinio atsakovo UAB „Soliris“ pateiktų duomenų (T. 2, b.l. 10-15, 16, 17, 18) matyti, kad G. L. automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu (2012-04 27 17:30 val.) valdė nuomos pagrindais pagal 2012-01-01 tarp UAB „Soliris“ ir G. L. sudarytą nuomos sutartį, todėl jis laikytinas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (CK 6.270 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad UAB „Soliris“ negali būti atsakovu šioje byloje, todėl jo atžvilgiu ieškiniai atmestini (LR CK 6.254 str. 2 d.).

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str.), atsiradusios pasekmės nėra sunkios. Kaltinamasis dirba UAB „Soliris“, charakterizuojamas teigiamai (T. 1, b.l. 104, T. 2, b.l. 22). Administracine tvarka nebaustas (T. 1, b.l. 96). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaip pirmą kartą teisiamam, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendė:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – 22 MGL 2860 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties) litų baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai L. B. 1316 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika litų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam K. L. - 1316 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus šešiolika litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. L. nukentėjusiajai L. B. 2684 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam K. L. – 1684 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti civiliniams ieškovams L. B. ir K. L. atstovui pagal įstatymą J. L. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė