Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

dalyvaujant pareiškėjo SB „Pušynas“ atstovams SB „Pušynas“ pirmininkui Povilui Trečiokui ir advokatei Nijolei Petraitienei,

suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jurijui Nataljinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo SB „Pušynas“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo SB „Pušynas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. S. ir L. G. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas SB „Pušynas“ Kauno rajono apylinkės teisme pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, A. S. ir L. G. , prašydamas nustatyti faktą, kad SB „Pušynas“ pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo metalinį vandentiekio bokštą, plane pažymėtą indeksu 2H, siurblinę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , plane pažymėta indeksu 1H1t (4,35 kv.m bendro ploto), vandentiekio vamzdyną oro linijų, kurių bendras ilgis 662,00 m (21,00 m 75 mm skersmens vamzdyną, atskaitos taškai V-l - V-2 , 597 m 100 mm skersmens vamzdyną, atskaitos taškai V-3 - 2H ir 44 m 100 mm skersmens vamzdyną, atskaitos taškai 2H - V-4)) bei 04 kV elektros oro linijų tinklus, kurių bendras ilgis 1261,75 m (777,26 m laidų markės 3A70 + A50, 34,99 m laidų markės 2x(3A70 + A50) ir 449,5 m laidų markės 4A-16), 18 metalinių įvadinių apskaitos skydų, 37 gelžbetonines atramas ir 21 statramstį, esančius Radikių kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone.

Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad statiniai, į kuriuos pareiškėjas prašė pripažinti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, yra savavalinė statyba. Kauno rajono LDT Vykdomasis komitetas 1979-04-04 sprendimu Nr.119 „Dėl žemės sklypų suteikimo Kauno rajono organizacijoms darbuotojų kolektyvinių sodų steigimui" kreipėsi į Lietuvos TSR Ministrų Tarybą, prašydamas kolektyvinių sodų steigimui Kauno miškų ūkiui iš valstybinio miškų fondo žemės skirti 3,4 ha ariamos žemės sklypą. Lietuvos TSR MT 1978-08-14 posėdžio protokolu Nr.12 leido Kauno rajono Vykdomajam komitetui naujai steigti ir projektuoti, tam tikslui parinktuose Kauno miškų ūkio žemės sklypuose naujus kolektyvinius sodus, tame tarpe ir Kauno miškų ūkiui. 1979-02-12 Kauno miškų ūkis kreipėsi į Respublikinio žemės ūkio gamybinio pastatų rekonstravimo projektavimo institutą dėl naujai statomų kolektyvinių sodų projektinės-sąmatinės dokumentacijos paruošimo ir jos suderinimo su atitinkamomis institucijomis. Todėl iš byloje pateiktų išlikusių rašytinių įrodymų - projektinės-sąmatinės dokumentacijos, valstybinės komisijos darbų priėmimo į eksploataciją 1982-06 akto (b.l.128) bei kitų rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad tokia dokumentacija buvo paruošta ir suderinta su atitinkamomis institucijomis, 04 kV ETL priimta eksploatacijon valstybinės komisijos. Dėl šių ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nepasisakė, jų nevertino (CPK 185 str.). Suinteresuoti asmenys savo teiginiui dėl savavalinės statybos pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, tuo metu galiojusio norminio akto, reglamentavusio, kad tokio pobūdžio inžineriniams tinklams statyti be reikiamai suderintos projektinės-sąmatinės dokumentacijos būtų buvęs reikalingas dar ir atskiras leidimas, neįvardijo. Neįrodžius, kad 1982 m. pastatyti statiniai yra savavalinė statyba, teismas nepagrįstai laikė, kad nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovai bei suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Suinteresuotų asmenų A. S. ir L. G. atstovė teismo sprendimo prašė nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra šio daikto savininkas. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.30 straipsnį ir valdyti daiktą galima netgi per kitą asmenį, kuris privalo laikytis valdytojo nurodymų. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o toks valdymas negali būti registruojamas viešame registre, jeigu jame jau yra įregistruota nuosavybės teisė į šį daiktą (CK 4.27 straipsnio 2, 3 dalys). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Byloje esančių įrodymų visuma ir pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad visi daiktai, į kuriuos šiuo metu pretenduoja pareiškėjas Sodininkų bendrija „Pušynas“, buvo sukurti bendrijos narių lėšomis, jų sukūrimu, kaip bendrijos narių interesus atstovaujantis asmuo, rūpinosi pati bendrija. Kolegija konstatuoja, jog byloje dėl šių aplinkybių faktiškai ginčo nėra.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-20 nutartis civilinėje byloje 3K-3-498/2008).

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad pagal Sodininkų bendrijos „Pušynas“ įregistravimo metu galiojusius Sodininkų bendrijų laikinuosius pavyzdinius įstatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-05-21 nutarimu Nr.205, bendrosios paskirties objektai, pastatyti sodo teritorijoje, priklausė bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Pavyzdinių įstatų 4 p.). Šiuo metu galiojančio Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnis taip pat reglamentuoja, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, vamzdynai ir kt. (šio straipsnio 1 dalis). Šių objektų valdymas yra minėtu įstatymu bendrijai priskirta funkcija. Analogiškai šis klausimas buvo sureglamentuotas ir prieš tai galiojusiuose Sodininkų bendrijų tipiniuose įstatuose, patvirtintuose 200-04-10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.404 (šių įstatų 1 ir 13 p.). Tokiu būdu, kolegija konstatuoja, jog minėtų objektų valdymas ir bei naudojimas yra vienas iš bendrijos veiklos tikslų ir pats valdymo faktas negali suteikti bendrijai daugiau teisių, negu ji turi pagal įstatymą.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, suinteresuotiems asmenims L. G. ir A. S. priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kadangi pareiškėjo ir šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 03 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo sodininkų bendrijos „Pušynas“ (įmonės kodas 160210591) po 300 (tris šimtus) litų atstovavimo išlaidų suinteresuotiems asmenims A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)