Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-311/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-22
Bylos Nr.
2A-311/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
V. U.
Atsakovas
UADB ,,Ergo Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Savas automobilis“
Advokatai
Domantas Skebas, Arūnas Skuolevičius
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-311/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alės Bukavinienės ir Donato Šerno,

sekretoriaujant Vaidai Steponavičiūtei,dalyvaujant ieškovui V. U., jo atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui,atsakovo UADB ,,Ergo Lietuva“ atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-535-125/2009 pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Savas automobilis“, uždarajai akcinei bendrovei „Sampo banko lizingas“ (dabar UAB Danske lizingas“), T. M., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „EST Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. U. 2008 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams T. M., UAB „Savas automobilis“, UAB „Sampo banko lizingas“, prašydamas priteisti 625 550 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Patikslintu ieškiniu buvo atsisakyta reikalavimų atsakovams UAB „Savas automobilis“ ir UAB „Danske lizingas“ ir nurodyto dydžio turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas reikalaujama priteisti iš atsakovų T. M., UADB „Ergo Lietuva“ bei Lietuvos ir Vokietijos UAB „EST Baltic“.

Ieškovas nurodė, kad 2002-09-11, apie 11 val., atsakovas T. M., vairuodamas atsakovo UAB „EST Baltic“ valdomą automobilį „Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET, dėl to susidūrė su jo vairuojamu automobiliu „Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Autoįvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas, automobilis sugadintas nepataisomai, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl autoįvykio 2003-06-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-10-10 nutarimu suėjus patraukimo atsakomybėn senaties terminui (BPK 95 str. 1 d., 3 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas prašo iš UADB „Ergo Lietuva“ priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos, o iš kitų atsakovų – 570 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat turtinės žalos atlyginimą: 14 000 Lt sugadinto automobilio vertė, 600 Lt sugadintų rūbų vertę, 10 950 Lt gydymo išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Danske lizingas“ (buvusi UAB „Sampo banko lizingas“) atsiliepimu prašė priteisti iš ieškovo 5 300 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovas UAB „Savas automobilis“ atsiliepimu prašė iš ieškovo priteisti 5 900 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovas UAB „EST Baltic“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nes ši bendrovė buvo tik minimo automobilio nuomininkė ir tvarkė klausimus, susijusius su civilinės atsakomybės ir „Casco“ draudimu. Atsakovas T. M. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, tvirtindamas, kad dėl šio autoįvykio yra kaltas pats ieškovas, o taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ taip pat prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei pasibaigusios ieškinio senaties pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, konstatavo, jog 2002-09-11, apie 11 val., Klaipėdoje, Tilžės g., ties namu Nr. 133 susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis „Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovo T. M. vairuojamu UAB „EST Baltic“ valdomu automobiliu „Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šio autoįvykio metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis, sunkiai sužalotas pats ieškovas. Dėl autoįvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2007-10-19 nutarimu suėjus patraukimo atsakomybėn senaties terminui. Nurodė, kad pats ieškovas pripažino, kad už šį autoįvykį yra nubaustas administracine tvarka.

Teismas konstatavo, jog ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimui iš draudimo teisinių santykių bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl laikė pagrįstais atsakovų prašymus taikyti ieškinio senatį, ir remdamasis CK 1.131 straipsnio pirmąja dalimi ieškinį atmetė. Kartu pažymėjo, jog atmesdamas ieškinį šiuo pagrindu, dėl ieškinio iš esmės nepasisako. Nurodė, jog ieškovo reikalaujama priteisti žala jam atsirado 2002 metais, ikiteisminio tyrimo procese jis naudojosi advokato pagalba, todėl turėjo žinoti CK 1.130 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, kad tik pareikštas civilinis ieškinys nutraukia šio termino skaičiavimą, tačiau į teismą su ieškiniu jis kreipėsi tik 2008-12-10 ir nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, suteikiančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

Remdamasis CPK 293 straipsnio 4 punktu teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovams UAB „Danske lizingas“ ir UAB „Savas automobilis“, bylą šioje dalyje nutraukė ir priteisė iš ieškovo šiems atsakovams po 1 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų likusioje dalyje bei išlaidų, susijusių su eksperto apklausa, paskirstymo klausimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo ieškinys, kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir todėl neteisėtą, priimti naują sprendimą ir patenkinti jo ieškinį. Pareiškė, kad byloje yra pakankamai įrodymų tam, kad bylą būtų galima išnagrinėti iš esmės negrąžinant jos pirmos instancijos teismui.

Apeliantas teigia, kad teismas, pažeisdamas civilinio proceso reikalavimus, sprendime visiškai nenurodė nustatytų bylos aplinkybių, nevertino įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nenurodė argumentų, dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai, nenurodė įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais teismas vadovavosi spręsdamas šį reikalavimą, tai yra neatsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to neteisingai išsprendė bylą (CPK 270 str. 4 d. 1-4 p., 329 str. 2 d. 4 p., 346 str. 2 d. 1 p.).

Nurodo, kad baudžiamojoje byloje dar 2004-04-07, t. y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pateikė prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei ieškinį, todėl laiko, kad tokiu būdu buvo nutrauktas teismo nurodytas ieškinio senaties terminas (CK 1.130 str. 1 d.). Kadangi baudžiamoji byla 2007-10-10 buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o civiline tvarka nagrinėjamas ieškinys teismui buvo pateiktas 2008-12-10, ieškinio senaties terminas, priešingai nei nustatė teismas, nėra praleistas. Be to, teismui buvo pateiktas prašymas šį terminą atnaujinti visų atsakovų atžvilgiu, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (sunki sveikatos būklė po autoįvykio, ilgalaikis gydymas, užsitęsęs ir vilkinamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuri, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui ir pasibaigus ieškinio senaties terminui, 2007-10-10 prokuroro nutarimu buvo nutraukta taip ir nenustačius kalto asmens). Tačiau teismas visiškai nesvarstė prašymo, neanalizavo nurodytų objektyvių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir dėl jų nepasisakė, nors atsižvelgiant į šio ginčo esmę, šios aplinkybės turėjo ir turi būti pripažintos svarbiomis ir praleistas ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas ( CK 1.131 str. 2 d.). Teismas, neatnaujinęs senaties termino, neįvykdė teisingumo ir nesprendė bylos iš esmės.

Apeliantas taip pat teigia, jog esant pagrindams, dėl kurių ikiteisminis tyrimas ar jo pabaigimas negalimi ir dėl to nenustatomas ar neįvardijamas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nereiškia, kad jiems esant žalą patyręs asmuo negali apginti savo teisių civilinio proceso tvarka ir išsireikalauti nuostolių atlyginimo, nes kalto dėl žalos atsiradimo asmens konstatavimas galimas taip pat civilinio proceso tvarka nagrinėjant bylą, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Tuo tarpu teismas visiškai nesprendė klausimo dėl asmens kalto dėl žalos atsiradimo. Nurodo, kad savo pažeistų teisių ir atsakovo T. M. kaltais veiksmais jam padarytos žalos (nuostolių) anksčiau negalėjo ginti ir prieš draudimo bendrovę, į kurią kreipėsi po autoįvykio nepraėjus vieneriems metams, nes baudžiamojoje byloje nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Laiko, kad teisė į draudimo išmoką gali atsirasti tik išsprendus šį ginčą dėl žalos atlyginimo ir nustačius kaltą asmenį, todėl ir ieškinio senaties terminas dėl draudimo teisinių santykių nėra praleistas.

Remdamasis baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, kuri, apelianto teigimu, duoda pagrindą išvadai, jog atsakovas jog T. M. lenkė ne jo vairuojamą automobilį „Mazda 626“, o K. B. vairuojamą automobilį „Nissan Terano" bei jam iš paskos važiavusį automobilį ,,VW-Jetta“, teigia, kad tarp atsakovo T. M. kaltų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl šis atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą (KET 14.2, 2.4., 14.1., 15.1.2. p., CK 6.270 str. 1 d.). Dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo sužalotas ieškovo turtas, turėta papildomų išlaidų, taip pat nebuvo gautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Tvirtina, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog jis buvo nubaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą neturi prejudicinės galios sprendžiant klausimą, dėl kieno kaltės atsirado prašoma priteisti žala, kurio teismas nesprendė.

Argumentuodamas reikalavimą, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs šį teismo sprendimą, išspręstų bylą iš esmės, apeliantas nurodo, jog dėl proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo būtina užtikrinti, kad byla nuosekliai judėtų iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebūtų nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas, kuris konstatuotinas šioje byloje, gali būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas T. M. prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad neteisingi apelianto argumentai dėl absoliučių priimto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 270 str. 4 d. l-4 p.), nes teismas sprendimą grindė ieškininės senaties termino praleidimu ir tuo, kad kaltės klausimas išspręstas administracine tvarka.

Atsakovas T. M. teigia, kad bylos medžiaga rodo, jog apie praleistą ieškininės senaties terminą ieškovas sužinojo ne teismui paskelbus sprendimą, o susipažinęs su atsakovų atsiliepimais į ieškinį, kuriuose buvo prašoma taikyti pareikštam ieškiniui senatį ir todėl jis prašė atnaujinti šį terminą pažeistai teisei ginti. Be to ieškovas pats patvirtino, kad baudžiamojoje byloje nebuvo pateikęs prašymo pripažinti jį civiliniu ieškovu, nes laukė, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, todėl kelia abejones jo prašomas prijungti naujas įrodymas, tuo labiau, kad pareiškimų registravimo žurnalo kopijoje, grafoje „Atžymos apie įvykdymą" yra įrašas -„nepatenkinta". Nurodo, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką ieškininės senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek į ieškininės senaties instituto normų tikslus. Praleisto ieškininės senaties termino atstatymo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus.

Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas visiškai nesprendė asmens, kalto dėl žalos atsiradimo, klausimo, nes sprendime nurodyta aplinkybė apie ieškovo nubaudimą administracine tvarka už KET pažeidimą, rodo, kad teismas pareiškė savo nuomonę dėl kaltės. Apeliantas neteisus reikalaudamas, kad šis teismas išspręstų baudžiamosios atsakomybės klausimą. Teigia, jog ieškovas be pagrindo tvirtina, jog žala dėl 2002-09-11 autoįvykio atsirado dėl jo kaltės, nes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos medžiaga nepatvirtina šių teiginių.

Tvirtina, jog apelianto prašymas, kad būtų priimtas naujas sprendimas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, prieštarauja apeliacinio skundo argumentams, jog teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kuris yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas t. y. sprendime nebuvo nurodyti jokie motyvai (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Tačiau byla visais atvejais perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo tuo atveju, kai teismo sprendimas panaikinamas nustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus (CPK 327 str. l d. l p.). Teismo sprendimas yra pakankamai argumentuotas, pakankamai ištirtos bylos aplinkybės ir nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą ar perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Be to, apeliantas skunde kelia naujus reikalavimus: ieškiniu jis prašė solidariai priteisti iš atsakovų T. M., UADB „Ergo Lietuva" ir UAB „East Baltic" 625 550 Lt turtinės ir neturtinės žalos, tuo tarpu apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš UADB „Ergo Lietuva" - 30 000 Lt neturtinės žalos, o likusią turtinę ir neturtinę 595 550 Lt dydžio žalą - iš atsakovų T. M. ir UAB „East Baltic" (CPK 312 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UADB „ERGO LIETUVA" pareiškė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį šioje civilinėje byloje, nes pagal 2001-09-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintų taisyklių 4.4. p. reikalavimas atlyginti žalą apdraustajam pareikštas per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą. Ieškovas į atsakovą kreipėsi 2005-06-20, tai yra praleidęs minėtą terminą ir atsakovas 2005-07-25 išsiuntė ieškovui pranešimą apie tai, kad atsisako išmokėti jam draudimo išmoką, tuo tarpu ieškovas nepareiškė draudimo bendrovei jokių naujų reikalavimų, neteikė papildomų dokumentų, todėl bendrovės prievolė yra pasibaigusi. Ieškovo reikalavimams yra taikytinas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), kurį jis praleido, o atsakovas reikalauja, kad ieškovo reikalavimams, pareikštiems bendrovės atžvilgiu, būtų taikoma ieškinio senatis. Be to, teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo metu naudojosi advokato pagalba (b. b. 1 t., b. l. 198), išmanė prokurorų ir teismų nutarimų apskundimo tvarką. Todėl negalima laikyti, kad ieškovo galimybės laiku paduoti ieškinį buvo suvaržytos.

Atsakovas UADB „ERGO LIETUVA" taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl civilinės atsakomybės, nes įvykio metu galiojusi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija numatė, kad privalomojo draudimo suma yra 30 000 litų asmeniui ir 30 000 litų turtui (Įstatymo 13 str.), o sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos priteisimo, būtina nustatyti visas deliktinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas: draudėjo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 str.). Tuo tarpu atsakovas T. M. dėl šio eismo įvykio nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn, šio asmens civilinė atsakomybė dėl ieškovo sužalojimo ir jo turto sunaikinimo nėra patvirtinta jokiu prejudicinę ar bent jau įrodomąją galią turinčiu teisėsaugos institucijos sprendimu, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, ieškovas nevertina savo paties veiksmų pobūdžio ir jų įtakos pasekmių kilimui. Taip pat įrodymais nepagrįstas ieškovo reikalavimas atlyginti jo nurodomo dydžio turtinę bei neturtinę žalą. Be to, nustatant išmokėtinos draudimo išmokos dydį, bendrovė privalėtų atlyginti tik draudėjo atsakovo T. M. prievolių dalį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl senaties, tai yra CK 1.131 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, neteisingai išaiškino bei pritaikė Civilinio Kodekso Pirmosios knygos ketvirtosios dalies septinto skyriaus normas ir dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose tiek apeliantas ieškovas V. U., tiek atsakovai D. M. bei UADB ,,ERGO LIETUVA“ aiškindami materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos dar 2000 m. rugsėjo 20 d priimtoje nutartyje (civilinė byla Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000), suformuluotomis nuostatomis, kurios iš tiesų atitinka taip pat ir galiojančiame 2000 m. CK įtvirtinto ieškinio senaties instituto esmę, atskleistą ne vienoje šio teismo nutartyje nagrinėjamu klausimu. Minimoje nutartyje kasacinis teismas yra nurodęs, jog šis materialiosios teisės institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, skatindamas nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos.

Teisėjų kolegija laiko, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teismo išvadą, kad ieškovas yra praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytą sutrumpintą vienerių metų reikalavimams iš draudimo teisinių santykių bei 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams atlyginti žalą. Beje, ieškovas savo apeliaciniame skunde iš esmės taip pat neginčija šios aplinkybės, nors ir teigia, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas tada, kai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai jis pateikė 2004-04-07 pareiškimus, prašydamas pripažinti jį baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu, o 2007-10-10 nutraukus baudžiamąją bylą į teismą su ieškiniu kreipėsi 2008-12-10, tai yra nepraleidęs minimo termino (CK 1.130 str. 1 d.) (t. 3, b. l. 9-11).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apelianto papildomai pateikti rašytiniai įrodymai yra svarbūs svarstant klausimą dėl senaties termino atnaujinimo (CPK 314 str.), tačiau laiko, jog ta aplinkybė, kad šie ieškovo prašymai buvo gauti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje (tai liudija ant dokumentų esantys antspaudai) neduoda pagrindo spręsti apie senaties termino nutraukimą, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šiuo klausimu būtų priimtas ikiteisminį tyrimą vykdžiusių pareigūnų procesinis sprendimas, kaip nurodo savo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas T. M. (CPK 185 str., BPK 110 str.) (t. 3, 9-10). Tačiau apeliantas teisus teigdamas, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, vadovaudamasis CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo išnagrinėti klausimą, ar nėra pagrindo atnaujinti šį terminą, tai yra nustatyti ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įvertinti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Apeliantas nurodo, kad kreipdamasis į teismą laikė, jog ieškinio senaties termino jis nėra praleidęs, tačiau atsakovams pareiškus prašymus taikyti šį terminą, nesutikdamas su tuo, kartu prašė terminą atnaujinti, konstatavus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, o nutraukus bylą dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn termino, liko neišspręstas kaltės klausimas. Kadangi minėtame autoįvykyje, dėl kurio, jo nuomone, yra kaltas atsakovas T. M., buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis, o jis pats patyrė sunkius sužalojimus: buvo atliktos šešios chirurginės operacijos, pašalintas inkstas, ilgą laiką jis buvo ligoninės reanimacijoje ir nedarbingas, todėl siekdamas apginti savo pažeistą teisę jis kreipėsi į teismą ieškininės teisenos tvarka (t. 2, b. l. 149). Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas apsiribojo nurodydamas, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti, o be to, vykstant ikiteisminiam tyrimui jis naudojosi advokato pagalba, todėl turėjo žinoti, kad tik pareikštas civilinis ieškinys nutraukia senaties termino skaičiavimą (CK 1.130 str.).

Apeliaciniame skunde teisingai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 15 d. nutarties (civilinė byla R. K. L. vs. V. G. ir V. S., bylos Nr. 3K-3-265/2009 (S), procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 24.1 ir kt.) nuostatomis, kad šie įstatymo reikalavimai yra reikšmingi dar ir todėl, kad tiek ieškinio senaties termino taikymas, tiek praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra tiesiogiai siejamas su teisingumo principu ir mechaniškas šių materialiosios teisės normų taikymas būtų nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Taigi konkrečioje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio kasacinės instancijos teismo sprendimo ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis (CPK 4 str.), tačiau kolegijos nuomone, paminėtos nuostatos yra svarbios siekiant apibrėžti šios bylos aplinkybių vertinimo kriterijus.

Taigi analizuojant nagrinėjamos bylos medžiagą, kurią sudaro taip pat ir Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr.30-1-1983-03 medžiaga, matyti, kad eismo įvykis, su kuriuo ieškovas sieja prašomos priteisti žalos atsiradimą, įvyko 2002-09-11, apie 11 val., Klaipėdos m., Tilžės g., ties įvažiavimu į namo Nr.133 kiemą. Pagal atsakovo T. M. paaiškinimus, jis, vairuodamas atsakovo Lietuvos ir Vokietijos UAB „EST Baltic“ valdomą automobilį „Opel Astra“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Tilžės g. nuo Jakų žiedo link Šilutės pl., lenkdamas priekyje jo važiavusį K. B. vairuojamą automobilį ,,Nissan Terrano“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tačiau priekyje automobilio ,,Nissan Terrano“ važiavęs ieškovo V. U. vairuojamas automobilis ,,Mazda 626“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) staiga pradėjo sukti į kairę, todėl jis ėmė stabdyti savo automobilį, o nepavykus išvengti susidūrimo, savo automobilio priekiu atsitrenkė į ieškovo automobilio kairiąją pusę. Tuo tarpu ieškovas V. U. teigė, kad ties įvažiavimu į minimo Tilžės g. namo teritoriją jis apsisuko, sustojo dešiniajame kelkraštyje, tačiau išlipti nespėjo, nes į kelkraštyje stovintį jo automobilį atsitrenkė atsakovo T. M. vairuojamas automobilis ir dėl to buvo nepataisomai sugadintas jo automobilis, o pats patyrė sunkius sužalojimus.

Iš prijungtos anksčiau paminėtos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos m. VPK Kelių policijos inspektorė 2002-09-20 nutarimu buvo atsisakiusi iškelti baudžiamąją bylą T. M. atžvilgiu dėl šio autoįvykio, jo veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties, tačiau Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros skyriaus vyr. prokurorės 2003-06-06 nutarimu šis nutarimas buvo panaikintas, konstatavus, kad jis priimtas skubotai, neišsamiai ištyrus aplinkybes (baudž. bylos t. 1, b. l. 36, 40).

Tuo pagrindu dėl autoįvykio Klaipėdos m. VPK Kelių policijoje 2003-06-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris truko daugiau nei 4 metus ir per tą laikotarpį daug kartų buvo nutraukiamas ir atnaujinamas.

Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2003-10-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalies požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nurodoma, kad V. U. nesutinka su autoįvykio vietos planu, sudarytu 2002-09-11, nes jame neteisingai užfiksuota jo automobilio padėtis, kuri yra techniškai neįmanoma. Nutarime konstatuota, jog autoavarija įvyko dėl paties V. U. kaltės (baudž. bylos t. 1, b. l. 87, 77).

Klaipėdos m. apylinkės teismas 2004-01-28 nutartimi patenkino V. U. skundą ir konstatavęs, jog šis tyrimas atliktas nepilnai ir nevisapusiškai, panaikino anksčiau paminėtą prokurorės 2003-10-01 nutarimą bei Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo 2003-12-24 nutarimą, kuriuo buvo atmestas V. U. skundas, ir perdavė bylą šiai prokuratūrai organizuoti ikiteisminį tyrimą (baudž. bylos t. 1, b. l. 95).

Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorės 2005-01-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio vėl buvo nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2005-02-28 nutartimi buvo atmetusi V. U. skundą dėl jo panaikinimo, o šio teismo pirmininkė 2005-03-14 nutartimi buvo atmetusi V. U. skundą dėl šio teismo nutarimo panaikinimo (baudž. bylos t. 1, b. l. 164, 170, 121).

Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas 2005-06-30 nutarimu patenkinęs V. U. skundą šį ikiteisminį tyrimą atnaujino, 2006-01-20 nutarimu tyrimas vėl nutrauktas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2006-02-24 nutarimu atmestas V. U. skundas, kuriuo siekta vėl atnaujinti ikiteisminį tyrimą (baudž. bylos t. 2, b. l. 1, 89, 97).

Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2006-03-30 nutartimi patenkino V. U. skundą, panaikino ankstesnius prokurorų nutarimus nustatęs, kad tyrimas atliktas nepilnai ir nevisapusiškai, kad byloje yra trys autotechninių ekspertizių aktai, kuriuose padarytos skirtingos išvados ir dėl to negalima spręsti, kokia buvo techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga tiriamam eismo įvykiui kilti (baudž. bylos t. 2, b. l. 101).

Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas 2007-02-14 nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl šio eismo įvykio vėl nutraukė (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras 2007-03-08 nutarimu bei Klaipėdos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2007-08-20 nutartimi atsisakė tenkinti V. U. skundus, o Klaipėdos m. apylinkės teismas 2007-09-10 nutartimi atsisakė priimti V. U. skundą, tuo pagrindu, kad teismo 2007-08-20 nutartis yra galutinė ir neskundžiama (baudž. bylos t. 2, b. l. 179, 188, 195).

Klaipėdos apygardos teismas 2007-09-28 nutartimi anksčiau paminėtus prokurorų nutarimus bei teismo 2007-08-20 nutartį panaikino, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, o bylą grąžino Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrai papildomam tyrimui organizuoti. Teismas nurodė, jog byloje surinktiems duomenims prieštarauja išvada, jog V. U. ir T. M. automobiliai susidūrė Tilžės gatvės asfaltuotoje dalyje, kai V. U. darė apsisukimą ir nepraleido jo automobilį lenkiančio T. M. automobilio, taip pat išvada, jog visos TEC ekspertizių išvados yra vienodos, neprieštarauja viena kitai, yra išsamios, patikimos ir nekelia abejonių. Nustatė, jog naikinamuose procesiniuose sprendimuose nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios teiginius, kad ekspertės-specialistės profesorės O. Lukoševičienės 2006-12-04 ekspertizės akte padarytos išvados yra nenuoseklios, paremtos prielaidomis ir prieštaringos. Konstatavo, jog neatkreipta dėmesio į tai, kad pagal bylos medžiagą, T. M. lenkė ne V. U. vairuojamą ,,Mazda 626“, o K. B. vairuojamą automobilį „Nissan Terrano“ ir iš jo paskos važiavusį automobilį „Volkswagen Jetta“. Laikė, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo tinkamai įvertinti T. M. padaryti KET pažeidimai, nenustatyta pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti (baudž. bylos t. 3, b. l. 1).

Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojo 2007-10-19 nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (BPK 95 str. 1 d. ,,b“ p., 3 str. 1 d. 2 p. ).

Kaip žinoma, CK normose nėra įtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo, taip pat nėra įvardyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl teismas spręsdamas ar ieškovo nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis, kiekvienu atveju turi siekti anksčiau šioje nutartyje paminėtų teisinių vertybių pusiausvyros. Atsakovai T. M. ir UADB „ERGO LIETUVA" atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog tuo atveju, kai asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kuris rodo, jog šis tyrimas užsitęsė ne dėl jo kaltės, o taip pat tai, kad jis BPK nustatyta tvarka buvo kreipęsis į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją, prašydamas pripažinti jį baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu, kad dar 2004-09-07 bei 2005-06-20 kreipėsi į atsakovą UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 66, 127), kad nagrinėjamą ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo padavė neuždelsdamas po baudžiamosios bylos nutraukimo, sprendžia, jog negalima sutikti su atsakovų teiginiais, kad ieškovo veiksmai jiems davė pagrindą tikėtis, kad jis apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Pažymėtina taip pat tai, kad esant tokiai situacijai, kai ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui ir, kaip matyti iš paminėtos galiojančios Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-28 nutarties, nebuvo nustatytas ne tik asmuo, kuris yra kaltas dėl šio skaudžias pasekmes sukėlusio eismo įvykio, bet taip pat liko nenustatyta ir pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti, - atsisakymas atnaujinti ieškinio senaties terminą ir ieškinio atmetimas vien šiuo pagrindu neatitinka anksčiau šioje nutartyje nurodytos teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, jog mechaniškas šių materialiosios teisės normų taikymas nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą ir prieštarauja teisingumo principui. Dėl to, atmetami atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateikti teiginiai, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimas nagrinėjamoje byloje traktuotinas kaip išimtinai vien tik ieškovo subjektinės teisės gynimas. Teismo sprendime bei atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovas naudojosi advokato pagalba, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, neduoda pagrindo priešingai išvadai (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, iš esmės nesvarstydamas jo atnaujinimo klausimo, jo neatnaujindamas netinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios teisės normas ir aptariamą klausimą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikinama ir iš esmės ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi pripažįstama, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinamas, o byla dalyje dėl žalos atlyginimo perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš esmės (CPK 327 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija nepatenkina apelianto prašymo, kad šios instancijos teismas priimtų sprendimą iš esmės ir patenkintų ieškinį, nes iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškinio reikalavimai nebuvo nagrinėjami, tai patvirtina sprendimo motyvai, jog teismas, atmesdamas ieškinį CK 1.131 straipsnio pirmosios dalies pagrindu dėl ieškinio iš esmės nepasisako. Taip pat atmetami atsakovo T. M. atsiliepimo į skundą motyvai, kad sprendime nurodyta aplinkybė apie ieškovo nubaudimą administracine tvarka už KET pažeidimą, rodo, kad teismas pareiškė savo nuomonę dėl kaltės.

Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė teismas, nes šiame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo. Priešingu atveju, išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet neišnagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas, kurio turinį sudaro pareikšto reikalavimo teisinis ir faktinis pagrindai, atsakovo atsikirtimai. Tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančios apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias, ir taip būtų pažeistas šalių rungimosi principas. Tuo remdamasi teisėjų kolegija šioje nutartyje nenagrinėja ieškovo apeliaciniame skunde bei atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su šioje byloje keliamais civilinės atsakomybės klausimais (CPK 302, 365 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme šalys patyrė bylinėjimosi išlaidų, yra išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 98 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Tačiau bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pareiga paskirstyti šias išlaidas, tenka šiam teismui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. U. ieškinys atsakovams T. M., uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“, Lietuvos ir Vokietijos uždarajai akcinei bendrovei „EST Baltic“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat sprendimo dalį, kuria iš ieškovo V. U. atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ priteista 1 190,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš teismo depozititų sąskaitos atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ grąžinta 109,08 Lt ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAlė BukavinienėDonatas Šernas