Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-22 · Civilinė byla Nr. 2A-2479-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
2A-2479-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00607-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
V. F.
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2479-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00607-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.1; 75.7; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-6004-614/2013 pagal pareiškėjų V. F. ir V. F. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai V. F. ir V. F. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad santuoką jie sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. CMS, įrašo Nr.412. Turi vieną nepilnametį sūnų I., sūnus A. ir dukra O. jau pilnamečiai. Paaiškino, kad jau kurį laiką negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka iširo dėl to, kad abu skirtingo charakterio, nėra bendrų interesų. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė rezultatų, išsaugoti šeimą galimybių nemato. Nurodė, kad turi kreditorių UAB „General Finansing“, jam pranešė apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą teisme, prievolę vykdys solidariai. Kitų kreditorių neturi. Pareiškėjai yra sutarę išspręsti pavardžių klausimą – jie pasilieka esamas pavardes. Išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito neprašė, nurodė, kad abu yra darbingi. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – namą, žemės sklypo dalį dalina per pusę, pareiškėjas savo dalį skiria nepilnamečio sūnaus I. išlaikymui. Transporto priemonių neturi. Kompensacijų už dalinamą turtą vienas iš kito gauti nepageidauja (b. l. 1-2, 3-4).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-08 (sprendime padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida nurodant datą (vietoj 2013 m. vasario 8 d. nurodyta 2012 m. vasario 8 d.), kurią apeliacinės instancijos teismas ištaiso (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276, 302, 338 straipsniai)) priėmė sprendimą santuoką tarp V. F. ir V. F. nutraukti; po santuokos nutraukimo V. F. pavardę palikti “F.“, V. F. pavardę palikti „F.“; patvirtinti pareiškėjų pateiktą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nustatė, kad kreditorius informuotas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, teisme pareiškėjų sutarčiai ir jų susitarimui, kad prievolės likutį vykdys pareiškėjai solidariai, prieštaravimų nepareiškė, į bylą neįstojo (b. l. 29-30, 36). Pareiškėjų pateikta teismui Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b .l. 3-4) atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, nei nepilnamečio jų sūnaus teisių ir teisėtų interesų. Nustatyta, kad išlaikymas turtu atitinka nepilnamečio I. interesus, kadangi pareiškėja V. F. gauna nuolatines pajamas (b. l. 42-43).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) V. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pašymą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje ir pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau tai padarė iš baimės būti nužudytas, kadangi sutuoktinė dabar gyvena su asmeniu, teistu už žmogžudystę, t. y. E. L., kuris buvo atvykęs pas apeliantą į namus ir grasino, kad jeigu nepasirašys skyrybų dokumentų, tai jam bus blogai. Šį faktą girdėjo žmonos brolis V. R., kuris gyvena su apeliantu. Nurodo, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau jam užtektų nuovokos (jei ne grasinimai) neatiduoti viso turto žmonai, juo labiau, kad vaikui iki pilnametystės liko 2 metai (b. l. 63).

Atsiliepimas

Pareiškėja V. F. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas skyrybų dokumentus pasirašė pats savo noru, niekas jam negrasino. Prie atsiliepimo pareiškėja pridėjo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013-04-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes, be kita ko, pats V. F. paprašė nepradėti ikiteisminio tyrimo, kadangi jam realiai grasinta nebuvo (b. l. 97). Pareiškėja paaiškino, kad apeliantas nuolat vartojo alkoholį, grasino ir naudojo smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, policijos pareigūnai į namus per laikotarpį nuo 2009-12-24 iki 2013-03-25 buvo kviečiami 14 kartų (b. l. 94-95).

Pirmosios instancijos teisme 2013-04-05 gautas G. Š. prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir leisti prisidėti prie apeliacinio skundo. Nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių kreditoriumi nebuvo įtrauktas G. Š., kuriam pareiškėjai yra skolingi 255 774 Lt. Paaiškino, kad 2006-06-06 tarp G. Š. ir V. bei V. F. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią G. Š. įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) bei nugriauti minėtame žemės sklype esančius senus pastatus. G. Š. pagal statybos leidimą vykdė statybos darbus. Atliktus darbus patvirtina darbų priėmimo aktai. Minėtame name pareiškėjai negyvena, jis nebaigtas statyti, neįregistruotas. G. Š. sustabdė statybos darbus, kadangi pareiškėjai negavo banko paskolos tolimesniems darbams. 2007-08-28 V. F. G. Š. išrašė paprastąjį vekselį 255 774 Lt sumai (b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau– CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pasak apelianto, jis pareiškė prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu tik iš baimės būti nužudytas, kadangi jam buvo grasinama. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2013-02-08, apeliacinis skundas teismui išsiųstas 2013-03-08 (b. l. 64), o dėl 2013-03-22 grasinimų apeliantas kreipėsi į policiją tik 2013-03-25 (b. l. 97). Tokiu būdu apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų tą aplinkybę, kad 2013-01-08, kai teismui buvo paduotas bendras pareiškėjų prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu, ar 2013-02-08 teismo posėdyje, kai abu pareiškėjai pasirašė priesaikas sakyti byloje tiesą (b. l. 50, 51), pareiškėjas dėl grasinimų melavo ir nuo teismo nuslėpė tikrąją savo valią dėl santuokos nutraukimo ir iš to atsirandančių padarinių (CPK 178 straipsnis). Todėl minėti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą, tačiau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimo priėmimo, kuriuo santuoka buvo nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, siekia įstoti kaip pareiškėjų kreditorius G. Š., kadangi jo finansinis reikalavimas nebuvo aptartas pareiškėjų sudarytoje ir 2013-02-08 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be kitų aplinkybių, taip pat turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję, o jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Todėl minėtos prievolės sutuoktinių kreditoriams turi būti įtrauktos į sudaromą turto balansą dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju savo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti G. Š. be kitų dokumentų pateikė 2007-08-28 V. F. G. Š. išrašyto paprastojo vekselio 255 774 Lt sumai kopiją (b. l. 69). Santuokos metu pareiškėjos išduoto vekselio pagrindu susiformavęs G. Š. kreditorinis reikalavimas nebuvo aptartas pareiškėjų sudarytoje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 3-4, 53-54). Tokiu būdu yra pagrindas teigti, kad skundžiamu sprendimu liko neišspręstas prievolės, kuri turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, vykdymo klausimas, tačiau šis trūkumas paaiškėjo ne dėl to, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino materialines bei procesines teisės normas, o dėl to, kad pareiškėjai, pateikdami teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesąžiningai nuslėpė tą faktą, jog egzistuoja dar vienas kreditorius, kurio reikalavimas nebuvo aptartas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys sutarė, kad apeliantas išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. F. (duomenys neskelbtini) teikia turtu – natūra, t. y. apeliantas sūnui perleidžia apeliantui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausančią turto dalį (1/2 dalį žemės sklypo ir ant šio sklypo esančių pastatų), todėl į bylą įstojus naujam kreditoriui su 255 774 Lt finansiniu reikalavimu, iš naujo turėtų būti sprendžiamas ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui klausimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl materialinės ir procesinės teisės normų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalis, 3.126 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pažeidimo, sąlygoto pareiškėjų nesąžiningų veiksmų (neveikimo), nagrinėjama byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl pareiškėjų santuokoje įgyto turto padalijimo, sutuoktinių prievolių pirmosios instancijos teismui nurodytiems ir naujai paaiškėjusiems kreditoriams nustatymo ir vykdymo, o taip pat išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo naikintinas ir grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Klausimą dėl G. Š. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, turi išspręsti pirmosios instancijos teismas, kuriam civilinė byla dalyje yra gražinama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimo įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad sprendimo priėmimo laikas yra ne 2012 m. vasario 8 d., o 2013 m. vasario 8 d.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 sprendimą dalyje dėl pareiškėjų V. F. ir V. F. santuokoje įgyto turto padalijimo, sutuoktinių prievolių kreditoriams nustatymo bei vykdymo, o taip pat išlaikymo nepilnamečiam vaikui I. F. (duomenys neskelbtini) priteisimo iš V. F. ; civilinę bylą panaikintoje dalyje perduoti nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasAsta Radzevičienė