- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-09
- Bylos Nr.
- e2YT-8764-971/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05527-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- J. C.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. C. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina A. S. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. S. mirties 2014-01-14, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad 2020-03-26 mirė jos motina A. S.. Palikėjos vardu nekilnojamojo turto registre buvo registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, kurio unikalus numeris -, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas A. S. ir K. S. būnant santuokoje. Po pareiškėjos tėvo K. S. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė ir terminas palikimui priimti buvo praleistas, todėl, pareiškėja kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinis faktas, jog po K. S., mirusio 2014-01-14, mirties faktiniu valdymu palikimą priėmė A. S.. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų priimti visą mirusios motinos palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos tėvas K. S. mirė 2014-01-14. Pareiškėjos motina A. S. mirė 2020-03-26. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas A. S. ir K. S. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po sutuoktinio K. S. mirties A. S. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad A. S. po sutuoktinio K. S. mirties toliau naudojosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (leido jai priklausančia buto dalimi naudotis dukrai – pareiškėjai J. C.), šį turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi. A. S. veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke po savo sutuoktinio mirties.
Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. priėmė po savo sutuoktinio K. S. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014-01-14, mirties jo sutuoktinė A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2020-03-26, atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.