Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems A. G., E. A.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2021 m. rugpjūčio 26 d., apie 01.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus žodiniam konfliktui, užėjo į miegamąjį kambarį ir savo dešinės rankos delnu, vieną kartą, sudavė motinai E. A. per jos dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, būnant bute, koridoriuje, jis savo dešinės rankos delnu, vieną kartą, sudavė motinai E. A. į krūtinės sritį, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. L. 2021 m. rugpjūčio 26 d., apie 01.30 val., bute, virtuvėje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykus policijos pareigūnams, jiems jį bandant sulaikyti, pasipriešino pareigūnams, t. y. jį sulaikant policijos pareigūnui A. G., sulaikymo metu, paėmė nuo virtuvėje esančios kriauklės peilį ir su peiliu rankoje užsimojo priešais stovintį policijos pareigūną A. G., tokiu būdu siekė panaudoti fizinį smurtą pareigūno atžvilgiu, tačiau policijos pareigūnui A. G. panaudojus kovinius savigynos veiksmus peilis buvo išmuštas iš dešinės rankos ir jis buvo sulaikytas.

Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

2021 m. rugpjūčio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. A. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d., apie 00.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), sūnus grįžo po pasivaikščiojimo lauke neblaivus. Atėjęs pas ją į miegamąjį kambarį pradėjo be jokios priežasties konfliktuoti. Kažkuriuo momentu (negali nurodyti, ar tuo metu sėdėjo ant lovos, ar stovėjo šalia) sūnus dešine ranka trenkė jai į dešinę ranką. Ji, pasiėmusi telefoną, ėjo į tualetą, kad pasislėpti nuo konfliktuojančio sūnaus, o jis, galbūt, nurimtų. Jai užeinant į tualetą, tarpduryje sūnus dešine ranka (delno apatine dalimi) stipriai trenkė jai į krūtinę, dėl ko ji išlaikė lygsvarą tik sugriebusi rankomis už vonios krašto. Savo veiksmais jai sūnus sukėlė fizinį skausmą. Tada ji užsidariusi tualete paskambino pagalbos telefonu (b. t. 1, b. l. 5-8).

2021 m. rugpjūčio 31 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK PR 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Dirba pagal iš anksto nustatytą grafiką nuo 18 val. iki 06 val. kartu su vyriausiu patruliu A. G.. 2021 m. rugpjūčio 26 d., apie 01.10 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus konfliktuoja, stumdosi. Atvykę nurodytu adresu pabendravo su pranešėja E. A., buvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas, t. y. neblaivus sūnus, (duomenys neskelbtini) pilietis, R. L. savo dešine ranka (delno apatine dalimi) sudavė E. A. vieną smūgį į dešinę ranką ir vieną smūgį į krūtinę, tuo sukeldamas E. A. fizinį skausmą. Nustačius smurto aplinkoje faktą, buvo priimtas sprendimas R. L. sulaikyti, nuvesti į tarnybinį automobilį. Sulaikytasis R. L. elgėsi ramiai, agresijos nerodė, todėl antrankiai iškart nebuvo dedami. Prieš išeinant iš buto, tuo metu, kai kolega bendravo su pranešėja, jis stovėjo šalia R. L.. Jam pasakė (duomenys neskelbtini) „Apsirenk, važiuosim“. Jis jam atsakė (duomenys neskelbtini) „Vandens“, tada nieko daugiau nepasakęs praėjo pro jo kolegą į virtuvės pusę, kas jam buvo leista. R. L. įėjo į virtuvę, tuo metu jo kolega A. G. ėjo paskui. Išgirdęs grumtynių garsus ir pamatęs atvaizdą lange, matė, jog kolega naudoja kovinių imtynių veiksmus, priėjęs arti, pamatė peilį dešinėje rankoje. Kadangi pamatė peilį, nieko nelaukęs, nedelsė, komandų jokių neišreiškė, kurios būtų aiškiai girdimos – jų nesakė, nes bet koks delsimas būtų neigiama įtaka sulaikymui. Supratęs, kad kolegai A. G. kilo reali grėsmė ir realus pavojus gyvybei ir sveikatai nieko nelaukęs jis paėmė R. L. už dešinės rankos, ten kur buvo peilis. Suspaudus stipriau už riešo ir pačios rankos, peilis iškrito, kai asmenį nuginklavo, jis, laikydamas kontrolėje jo dešinę ranką, prilaikydamas kairią, apsuko jį. Tuo metu, kolega R. L. už nugaros uždėjo antrankius, t. y. panaudojo spec. priemones – antrankius. Asmuo sulaikytas buvo vedamas iki automobilio. Prie automobilio jis pasakė, kad nesuprato, kodėl jis yra sulaikytas. Jis jam pasakė, kad jis yra sulaikytas, nes smurtavo prieš mamą ir tai, kad pasipriešino jiems ir prieš juos panaudojo peilį (b. t. 1, b. l. 54-56).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus aptartus baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis R. L., apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino. Nukentėjusioji E. A. skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdama pagalbą nurodė, kad jos sūnus triukšmauja, stumdosi, konfliktuoja, ji sėdi užsirakinusi vonioje, bijo išeiti (b. t. 1, b. l. 11 – 13). Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. t. 1, b. l. 5 – 9), policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašų matyti, kad į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams E. A. nurodė, kad kilus žodiniam konfliktui, R. L. ranka trenkė jai į dešinę ranką, o vėliau dešine ranka stipriai trenkė į krūtinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. A. taip pat nurodė, kad sūnus R. L. dešine ranka trenkė jai į dešinę ranką, tuomet, kai ji paėmusi telefoną ėjo į tualetą pasislėpti nuo konfliktuojančio sūnaus, tarpduryje sūnus dešine ranka (delno apatine dalimi) stipriai trenkė jai į krūtinę, dėl ko ji išlaikė pusiausvyrą tik sugriebusi rankomis už vonios krašto. E. A. pažymėjo, kad tokiais veiksmais R. L. jai sukėlė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad ji neatsimena, ar dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, tačiau taip pat nurodė, kad iš karto po įvykio situaciją atsiminė geriau ir patvirtino iš karto po įvykio duotų parodymų teisingumą. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad teisme ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog R. L. 2021 m. rugpjūčio 26 d., apie 01.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus žodiniam konfliktui, užėjo į miegamąjį kambarį ir savo dešinės rankos delnu, vieną kartą, sudavė motinai E. A. per jos dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, būnant bute, koridoriuje, jis savo dešinės rankos delnu, vieną kartą, sudavė motinai E. A. į krūtinės sritį, taip mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą, todėl pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes R. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-195-693/2017).

Pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatyto BK 286 straipsnyje, objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas pavartojant smurtą arba 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas smurtu reiškia, kad kaltininkas panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių atsiradimo, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijai atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda vartoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2005; 2007 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2007). Už pasipriešinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio mėn. 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2012).

Kaltinamasis R. L. savo kaltės padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką nepripažino, nurodė, kad, kai atvykę policijos pareigūnai, aiškinęsi situaciją svetainėje pasakė jam, kad kaltinamasis turės vykti su jais kartu, kaltinamasis, paklausęs pareigūnų, ar jis gali atsigerti vandens, nuėjo į virtuvę atsigerti ir, užsinorėjęs atsipjauti dešros, paėmė iš džiovyklos peilį. Kaltinamojo nuomone, pareigūnai, galimai, pagalvojo, kad jis nori panaudoti peilį prieš juos, nors jis išties norėjo tik atsipjauti kažko užkąsti. Teismo vertinimu, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nuoseklūs policijos pareigūnų A. G. ir M. S. parodymai (b. t. 1, b. l. 49-52, 54-56). Nukentėjusysis A. G. teisme nurodė, kad kaltinamasis nuėjęs į virtuvę, staiga paėmė peilį, atsisuko į nukentėjusįjį, ranką su į nukentėjusįjį nukreiptu peiliu kėlė į viršų, su atmetimo judesiu, pasiruošusiu smogti, tuomet nukentėjusysis A. G., įvertinęs aplinkybes, prispaudė kaltinamąjį ties kaklu, taip pat prispaudė kaltinamojo ranką prie spintelės kampo gerokai virš galvos, kaltinamasis buvo įsitempęs, nepaleido peilio ir tik po to, kai nukentėjusysis kelis kartus stuktelėjo kaltinamojo ranką į spintelę, šis paleido rankoje laikytą peilį. Liudytojas policijos pareigūnas M. S. taip pat parodė, kad R. L. įėjus į virtuvę, o A. G. nuėjus paskui jį, liudytojas išgirdęs grumtynių garsus, pamatęs atvaizdą lange, matė, jog A. G. naudojo kovinių imtynių veiksmus, o R. L. dešinėje rankoje turėjo peilį, todėl, supratęs, kad A. G. kilo reali grėsmė ir realus pavojus gyvybei ir sveikatai, nieko nelaukęs paėmė R. L. už dešinės rankos, ten kur buvo peilis, suspaudus stipriau R. L. riešą ir ranką, peilis iškrito. Nukentėjusysis A. G., liudytojas M. S. kaltinamojo nepažinojo, jokių duomenų, kad jie turėtų motyvą nepagrįstai apkalbėti R. L. byloje nėra, todėl teismas netikėti šių į kitą įvykį iškviestų policijos pareigūnų parodymais neturi jokio pagrindo. Be to, jų parodymus iš dalies patvirtinta ir byloje esantys policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai. Policijos pareigūnai A. G., M. S. buvo su tarnybinėmis uniformomis, kaltinamasis žinojo, kokiu tikslu jie yra atvykę, taip pat žinojo, kad jie ketino jį išsivesti iš įvykio vietos. Nepaisydamas to, kaltinamasis staiga paėmęs sužaloti kitą žmogų galintį daiktą – peilį, užsimojo juo prieš policijos pareigūną A. G.. Be to viskas vyko pakankamai mažoje uždaroje erdvėje – nedidelėje virtuvėje. Policijos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo ketinimai panaudoti peilį (fizinį smurtą) tuojau pat gali būti įvykdyti. Teismas, įvertinęs R. L. veiksmų pobūdį, intensyvumą, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad R. L. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą yra visiškai įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad R. L. nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas R. L. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į R. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą – tiesiogine tyčia padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, iš kurių viena veika priskiriama nusikaltimams, susijusiems su žmogaus sveikata, ši veika padaryta prieš šeimos narį – mamą, šis nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, ir kita – nusikaltimams, susijusiems su valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla. Šios veikos baigtos, žala nepadaryta. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis turi sunkumų kontroliuoti savo emocijas ir pyktį konflikto metu gali būti linkęs išreikšti fiziniu smurtu. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis šias nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – gana jauno ir darbingo amžiaus, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (b. t. 1, b. l. 83), baustas administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 76-80), neteistas (b. t. 1, b. l. 75), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie R. L. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus šių straipsnių sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomas bausmių rūšis – viešuosius darbus, jų dydžius nustatant artimus šios rūšies bausmių vidurkiams (BK 46 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis su viešųjų darbų bausme sutiko. Teismo vertinimu, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir 7 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį R. L. ir jo padarytas nusikalstamas veikas, viešųjų darbų bausmės ir tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, skirtina subendrinta 10 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Įvertinus tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, teismas sutinka su prokuroro nuomone, jog šiuo atveju tikslinga skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šioje programoje dalyvauti ir ją pabaigti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. 01.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. 16.17 val. (b. t. 1, b. l. 92-93, 131), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo R. L. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 518,65 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nemoka lietuvių (proceso) kalbos, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu pripažino, kad R. L. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Atsižvelgdamas į tai, taip pat įvertindamas aplinkybę, kad kaltinamasis niekur nedirba, teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos;

- vokas, kuriame yra buitinis peilis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą (kvitas B 2021-08-31, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. t. 1, b. l. 61, 62).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – naikintinos (b. t. 1, b. l. 133-134, 136-137).

Paimtas dokumentas – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina jo savininkui R. L..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 7 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir R. L. skirti subendrintą 10 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. 01.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. 16.17 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį šioje programoje dalyvauti ir ją pabaigti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

Paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui R. L..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

- voką, kuriame yra buitinis peilis, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK saugyklą (kvitas B 2021-08-31, serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. L. netenkinti.

1) Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2) Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.

3) Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

4) Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

5) Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.