Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis invalidumą, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2015-07-10, apie 00.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu, griebdamas sugyventinei D. Č. už kaklo ir parversdamas ją ant žemės, sukėlė jai, savo šeimos narei, fizinį skausmą.

Be to, jis 2016-08-09, 7.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, suduodamas savo sugyventinės D. Č. mažamečiui sūnui K. Č. ne mažiau 20 smūgių elektros laidu į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam pažeidimą dešinės akies apatinio voko vidinėje dalyje, kraujosruvą dešinio dilbio vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvą nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, pereinančią į pažasties sritį, penkias kraujosruvas nugaros kairėje bei viduryje, dešimt kraujosruvų nugaros viduryje bei dešinėje apatinėje dalyje, pereinančias į dešinio sėdmes sritį, kraujosruvą kairio sėdmes srityje, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą kairio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą kairės šlaunies priekiniame bei vidiniame paviršiuose viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame – išoriniame paviršiuje, tris kraujosruvas dešinio sėdmes srityje bei dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimą kairio kelio srityje, nubrozdinimą kairės šlaunies priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimus dešinio kelio srityje, kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė, kad dėl pirmos veikos (dėl D. Č., 2015-07-10), kiek jis pamena, kilo konfliktas, nes kai jis miegojo, D. Č. jį pažadino, pastaroji buvo išgėrusi. Tiesiog „nervas paėmė“, kad negalėjo miegoti, todėl D. Č. griebė už kaklo ir numetė ją nuo kėdės. Ji griuvo. Jis supranta, kad galėjo sukelti fizinį skausmą. Atsiprašė D. Č..

Dėl mažamečio K. Č. sužalojimo, tai toks atvejis. Jis D. Č. nuvežė į darbą, grįžo namo, o K. Č., pasiėmęs metalines kopetėles, užlipo ant „antresolių“ pasiimti žaislus. Jam „paėmė nervas“, nes jeigu K. Č. būtų kas atsitikę, liktų jis dėl to kaltas. Prie lovos buvo kabelis, nes prieš dieną jis tvarkė televizorių. Jis paėmė kabelį ir sudavė K. Č., bet į veido sritį nesudavė, ten buvo katės įdrėskimas. Jis vaikui sudavė gal 5 kartus. Kabelis buvo per pusę perlenktas, todėl galėjo būti atotranka: suduodant vieną smūgį, gavosi keli. Gyvena jis su D, D nuvežą į darbą, paima vaikus iš darželio. Savo vaikų jis neturi. Su K bendrauja normaliai, K jo klauso. K labai aktyvus, judrus, viską ima, „eina sienom“. Supranta, kad fizinės bausmės nėra gerai, kadangi pats žino, ką tai reiškia. Jis tėvų neturėjo, jį užaugino seneliai. D. K. supranta jo žodžius, viskas gerai, jie yra susidraugavę, kiek tai įmanoma. Savo veiksmus jis vertina blgai, širdyje negeras jausmas buvo. Galėjo kažkaip kitaip pasielgti,o ne suduoti. Pasižada ateityje to daugiau nedaryti.

E. M. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai D. Č. (BK 140 str. 2 d.)

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad D. Č. pranešė, kad 2015-07-10 apie 00.30 val., būnant namuose, konflikto metu jos sugyventis E. M. griebė ją už kaklo, trenkė į žemę ir taip sukėlė fizinį skausmą. Apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 7-8).

Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad bute adresu(duomenys neskelbtini) , E. M. sukonfliktavo su sugyventine D. Č., ko pasekoje jis ją nustumė ant žemės ir grasino susidoroti (b. l. 10).

Nukentėjusiosios D. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nustatyta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ji gyvena kartu su savo sugyventiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais iš ankstesnės santuokos. Taip pat kartu gyvena jos mama R. M. ir jos sugyventinis. Su E gyvena maždaug 2 metus. 2015-07-10 naktį, apie 00.30 val., namuose buvo ji, E, jos mama ir jos vaikai, kurie jau miegojo kitame kambaryje. Ji buvo išgėrusi alaus, bet nedaug. E jau ruošėsi eiti miegoti. Ji atsisėdo prie kompiuterio, klausėsi muzikos per ausines, nes nenorėjo jo pažadinti. Galbūt E jai kažką ir sakė, tačiau ji negirdėjo. Staiga pajautė, kad jis ją rankomis suėmė už kaklo ir taip numetė nuo kėdės, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo smūgio jai skaudėjo nugarą, šonus, kaklą, žandikaulį. Ji verkė iš išgąsčio ir skausmo, pradėjo rėkti, kad jis ją muša. Tuomet, išgirdusi triukšmą, į kambarį atbėgo jos mama. Nežino, dėl ko E taip pasielgė. Prieš šį smurtą vakare jie tarpusavyje susižodžiavo, tarpusavyje konfliktavo, nes jis nesusiranda darbo. Mama, atėjusi į kambarį, matė, kad nukentėjusioji guli ant žemės, buvo nuversta kėdė. Nukentėjusioji sakė mamai, kad jai skauda nugarą, žandikaulį. E apsiramino, nuėjo į virtuvę parūkyti. Tuomet į butą kažkas paskambino. Nukentėjusioji atidarė duris ir pamatė policijos pareigūnus, kurie klausė, kodėl bute buvo triukšmas. Pareigūnams nukentėjusioji pasakė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis. Kaip ji suprato, policiją iškvietė kaimynai. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė E ir jį išsivežė. Medikų pagalbos nukentėjusioji atsisakė. Jai skaudėjo, bet manė, kad praeis. Į teismo medikus nesikreipė. Ne pirmą kartą E prieš ją smurtauja, bet ji jam atleido, galvojo, daugiau nepasikartos (b. l. 15).

Liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nustatyta, kad jos dukra D. Č. su sugyventiniu E. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune apie 3 metus, veda bendrą ūkį. Iš pirmos santuokos dukra turi du mažamečius vaikus. Ji gyvena su jais kartu. 2015-07-10, apie 23.30 val., ji buvo namuose, jau gulėjo lovoje, žiūrėjo televizorių. Kitame kambaryje išgirdo trenksmą, nubėgo į dukters su sugyventiniu kambarį. Atidariusi duris, pamatė, kad dukra guli ant grindų prie kompiuterio, bando atsikelti, tuo metu E eina nuo D. Jis pasiėmė cigaretę ir ėjo iš kambario parūkyti. E pasakė, kad D nukrito ant žemės. D surėkė, kad jis ją numetė nuo kėdės. E išėjo, buvo susierzinęs, piktas. Dukra verkė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė E. D sakė, kad jai skauda šonus, veidą. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, ji nežino. Vaikai įvykio metu buvo kitame kambaryje, jie miegojo ir nieko negirdėjo (b. l. 18).

Dėl mažamečio K. Č. nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 str. 3 d.)

2016-08-12 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2016-08-12, nuo 02.27 val. iki 02.44 val., buvo apžiūrėta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūros metu paimtas daiktas, turintis reikšmės nusikaltimui tirti – elektros laidas (b. l. 38-41).

2016-09-07 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad elektros laidas, paimtas 2016-08-12 apžiūrint įvykio vietą, apžiūrėtas. Tai TV kabelis, rusvos spalvos, 240 cm ilgio, 5 mm skersmens, iš nupjautų kabelio galų matyti išlindusi bronzos spalvos vielytė (b. l. 42-43).

2016-09-14 daiktinių įrodymų perdavimo-priėmimo aktu, kuriuo kabelis perduotas saugoti Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Valdymo organizavimo skyriaus veiklos organizavimo poskyriui (b. l. 44-45).

Liudytojos R. M. ikiteisiminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nustayta, kad ji ir jos sugyventinis S. M. gyvena kartu su savo dukra D. Č., jos sugyventiniu E. M. bei jos nepilnamečiais vaikais K. Č. ir S. Č.. 2016-08-12, apie 21 val., ji kartu su D sėdėjo virtuvėje, kalbėjosi. D užsiminė, kad jos sugyventinis E. M. laidiniu kabeliu sudavė K smūgius į nugarą. Tada ji nuėjo pas K ir paprašė parodyti, kur jam E sudavė laidu. K pakėlė baltinukus, ir ji pamatė ant jo nugaros ir užpakaliuko didelius dryžius, raudonas žaizdas, randus. Vaikas jai pasakė, kad jį sumušė E dėl to, kad jis buvo negeras, neklausė. Ji apie tai pranešė policijai. K sakė, kad viskas vyko 2016-08-10, tikslaus laiko jis nežinojo. Buvo suduota daugiau nei trys smūgiai. Vėliau ji patikslino, kad vaikas buvo sumuštas 2016-08-09 rytą. Pati įvykio, kai buvo sumuštas vaikas, ji nematė (b. l. 47-48, 49).

Liudytojos D. Č. ikteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais nustayta, kad maždaug 3-4 metus ji gyvena kartu su E. M.. Jiedu gyvena kartu su jos motina R. M. ir šios sugyventiniu S. M.. Butas priklauso jos motinos sugyventiniui. Jos sugyventinis E yra tvarkingas žmogus, dirba, išlaiko tiek ją, tiek jos abu vaikus iš pirmos santuokos. Iš pirmos santuokos ji turi du mažamečius vaikus: dukrą S ir sūnų K. Č.. Jie taip pat gyvena kartu su ja. Jos sugyventinis niekada neskriaudė vaikų, jais rūpinosi, išlaikė finansiškai. Vaikų tėvas gyvena atskirai, turi kitą šeimą, vaikais nesirūpina, nesidomi, tik per antstolį iš jo darbovietės yra atskaitomi alimentai vaikų išlaikymui. Pats papildomai jokios paramos neteikia, su vaikais nebendrauja. Sugyventinis E. M. jais rūpinasi pilnai, jei reikia, ir sudrausmina, tačiau jų atžvilgiu smurto nenaudojo. 2016-08-09 rytą, apie 8 val., E ją nuvežė į darbą, o kai ji grįžo vakare iš darbo, jis jai papasakojo, kad rytą, apie 8.20 val., kai grįžo į namus ją nuvežęs į darbą, rado K kambaryje, užlipusį ant metalinių kopėtėlių prie spintos antresolių, bandantį ten kažką pasiimti. Sūnus yra hiperaktyvus, pastoviai neklauso, išveda iš kantrybės, ji pati jį taip pat visaip drausmina, todėl E sakė, kad pasiėmė gulėjusį elektros kabelį ir juo keturis kartus sudavė K per užpakalį, gal ir užtaikė per nugarą. Tą patį jai sakė ir K, kad jį mušė E. Jiedu su E dėl to susipyko, bet ji niekur nesikreipė, niekam nepranešė. Pati matė ant sūnaus nugaros mušimo žymes. Jokių kitų sužalojimų K padaryta nebuvo. 2016-08-12 policijos išduotu siuntimu ji su sūnumi buvo nuvažiavusi pas teismo med. ekspertą. Ten vaiką apžiūrėjo, pas jį matėsi sužalojimai, kuriuos 2016-08-09 suduodamas elektros laidu padarė jos sugyventinis, tačiau kiti ant vaiko buvę sužalojimai, kuriuos visus fiksavo ekspertas, tikrai buvo nesmurtiniai. Ten buvo namuose jų laikomos katės įdrėskimai, kadangi vaikas ją pastoviai tampo, o ji apsigindama jam ne kartą yra įdrėskusi. Ji tai sakė ekspertui, kad tai yra įdrėskimai, o jis tai fiksavo kaip nubrozdinimus. Taip pat vaiko abu keliai numušti, kuriuos jis nusibrozdino pats krisdamas. Nors ekspertui ji sakė, kad tai yra ne tokie sužalojimai, kaip jis rašė, bet jis tai ir paliko savo surašytoje išvadoje. E. K. sudavė pirmą kartą, bet tai paprasčiausiai pasikarščiavo dėl jo pastovaus tokio elgesio, neklausymo. Ji E dėl to neteisina, supyko dėl to, kad jis taip vaiką paauklėjo, tačiau jam pretenzijų neturi (b. l. 70). Teismo posėdžio metu ji papildomai nurodė, kad planuoja vaiką nuvesti pas psichologą, kad su juo pabendrautų, pakalbėtų. Jeigu nepadės, tada ves pas psichiatrą. Iki tol su vaiku niekur nebuvo, tik darželyje kalbėjo su psichologu. Ji pati mato, kad vaikui kažkas yra, nes jam reikia visur būti, visur lįsti, viską laužyti. Supranta, kad fizinės bausmės yra ne išeitis, tai yra psichologinė trauma. Ji su vaiku bando griežčiau pakalbėti, bet ne visada jis supranta (b. l. 141).

Mažamečio nukentėjusiojo K. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriais nustayta, kad jam 6 metai. Jis eina į darželį „(duomenys neskelbtini)“. Gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jam darželyje gerai sekasi. Mama - D, dėdė - E. Namuose gyvena mama, dėdė, močiutė, V diedukas, S - jo sesuo, V - tiesiog V. Su dėde gerai sutaria. Dėdė buvo jį išvedęs į lauką, jie suposi ant supynių. Paskui ėjo į savo namų sodą. Žiemą šventė Kalėdas. Neprisimena, kaip sutaria su mama. Į teismą jį ir mamą atvežė policija. Policija yra buvusi jų namuose, nes dėdė E mušasi su kabeliu. Kabelis - laidas. E laikė kabelį ir mušė per nugarą. Mušė tik per nugarą. Kiek kartų mušė, nežino. Nežino, kokia tai buvo diena. Kabelis buvo ne baltos spalvos. Tai buvo televizoriaus kabelis. Jis dėdei nieko nesakė, kai jį mušė. Nežino, kodėl jis taip darė. Neatsimena, ką dėdė sakė. Jis apie tai pasipasakojo mamai ir močiutei. Neprisimena, kokius žodžius sakė. Įvykis buvo namuose. Jam skaudėjo, kai mušė laidu. Jis verkė. Buvo žaizda. Močiutė matė žaizdą, sakė, kad iškvies vaikų teises. Jam buvo nufotografuota nugara, šikna ir kojos. Buvo baisios žaizdos ant kojyčių, jos atsirado nuo kabelio. Tas vietas su žaizdomis fotografavo daktarai. Jie nieko nesakė, patepė kažkuo ir žaizdos užgijo. Nežino, kodėl dėdė jam sužeidė nugarytę. Namuose niekas pasakų neskaito, tik darželyje. Kur dar buvo sužeidimų, neatsimena. Katė apdraskė jam prie akyčių. Katytės vardas Pūkė. Katytė prie akyčių jam įdrėskė kitą dieną, vieną dieną prieš įvykį. Kraujas nebėgo. Tai buvo namuose. Kas dar buvo namuose, kai buvo tas įvykis su laidu, nežino. Su dėde šiandien (apklausos dieną) ėjo prie sūpynių. Tai pirmas kartą, anksčiau nėjo. Jis yra nugriuvęs, kai bėgo, yra kojytes užsigavęs. Nežino, kada tai buvo. Kabeliu jam buvo suduota vieną kartą. Per kojytes, užpakalį vieną kartą. Jam buvo suduota per nugarą, kojas ir užpakalį (b. l. 82-83).

Valstybinės teismo medicnos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2112/2016(02), kurioje nurodyta, kad 2016-08-12 K. Č. nustatytas pažeidimas dešinės akies apatinio voko vidinėje dalyje, kraujosruva dešinio dilbio vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva nugaros dešinėje viršutinėje dalyje, pereinanti į pažasties sritį, penkios kraujosruvos nugaros kairėje bei viduryje, dešimt kraujosruvų nugaros viduryje bei dešinėje apatinėje dalyje, pereinančios į dešinio sėdmes sritį, kraujosruva kairio sėdmes srityje, kraujosruva dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruva kairio peties priekinėje dalyje, kraujosruva kairės šlaunies priekiniame bei vidiniame paviršiuose viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame-išoriniame paviršiuje, trys kraujosruvas dešinio sėdmes srityje bei dešinės šlaunies užpakaliniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, nubrozdinimas kairio kelio srityje, nubrozdinimas kairės šlaunies priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, nubrozdinimas dešinio kelio srityje, kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu (-ais), dvidešimt vienu (ar daugiau) trauminių poveikių: vienas į dešinės akies sritį, padarant pažeidimą apatinio voko vidiniame kampe; vienas - į dešinio dilbio vidinį paviršių, padarant kraujosruvą; du - į pečių priekinę dalį, padarant po vieną kraujosruvą; vienas - į dešinio klubo sritį, padarant kraujosruvą; vienuolika - į kūno užkalinę dalį, padarant kraujosruvas nugaroje, sėdmenų srityje, dešinėje šlaunyje; vienas - į kairės šlaunies priekinį bei vidinius paviršius, padarant kraujosruvą; vienas - į dešinės šlaunies priekinį bei išorinį paviršius, padarant kraujosruvą; vienas - į kairės blauzdos priekinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant kraujosruvą; trys - į kojų priekinį paviršių, padarant nubrozdinimus kairėje šlaunyje, kelių srityje. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti 2016-08-10. Dešinės akies apatinio voko pažeidimas, kojų nubrozdinimai galėjo būti padaryti, daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir /arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Kraujosruvų vaizdas rodo, kad jos padarytos daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu, nebūdingi kritimui ant daikto (-ų). Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53-54).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-07-10 apie 00.30 val. bute įsiplieskė konfliktas. Triukšmą girdėjo ir liudytoja R. M.. Kaltinamasis E. M. teisme nurodė, kad kilo konfliktas todėl, kad pažadintas išgėrusios D. Č., susinervino, griebė ją už kaklo, numetė nuo kėdės. Supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu, susipažinęs su įtarimu ir jame išdėstytomis įvykio aplinkybėmis, savo kaltę pripažino pilnai (b. l. 29). Taip pat E. M. prispažino, kad 2016-08-09, 7.40 val. nežymiai sutrikdė sveikatą sugyventinės D. Č. mažamečiui sūnui K. Č.. Kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, grįžęs namo ir pamatęs, kad K. Č., pasiėmęs metalines kopetėles, užlipo į spintos viršų pasiimti žaislų, susinervino, todėl paėmė kabelį ir sudavė vaikui. Kad smūgiai buvo suduoti, patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 53-54). Vertinant nuketėjusiųjų, liudytojos ir kaltinamojo parodymus, matyti, jog jokių esminių prieštaravimų tarp jų parodymų nėra, pats kaltinamasis pripažįsta smurtavęs prieš nukentėjusiuosius, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos, kaip tyčiniai baigti nusikaltimai, numatyti BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d.

Dėl bausmės

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 str. 2 d. 5 p.) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

E. M. neteistas (b. l. 106), padarė du nesunkius nusikaltimus, smurtą naudojo prieš savo sugyventinę, mažamečiui nežymiai sutrikdė sveikatą, baustas administracine tvarka (b. l. 107-108), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 112), specialisto išvadoje nurodyta, kad nuo 2006-12-20 iki 2010-05-11 lankėsi VšĮ Kauno centro poliklinikoje, diagnozė: mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos, 2010-02-25 atliktas psichologinis tyrimas IQ-77, nustatyta, kad jo susirgimai nesiekia lengvo protinio atsilikimo kriterijų, todėl jis gali suvokti savo veiksmų esmę, juos valdyti, teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (b.l. 115). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės iš esmės neginčijo, nuoširdžiai gailėjosi, todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus padarytų veikų kiekį, jų pavojingumą, kaltininko asmenybę, kaltinamajam už nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmes bendrinant iš dalies sudedant.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamasis neteistas, padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kuria jis rūpinasi, dirba. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus E. M. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams, todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtinos pareigos – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl daiktinių

Kabelis, supakuotas į voką, saugomas Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Valdymo organizavimo skyriaus veiklos organizavimo poskyryje (b. l. 44-45), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir paskirti pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 str., atliekant bausmę, į bausmės laiką įskaityti, laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-10 1 val. iki 2015-07-10 19 val. (vieną parą), nuo 2016-08-12 1.45 val. iki 2016-08-12 13.55 val. (vieną parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Kabelį, supakuotą į voką, saugomą Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Valdymo organizavimo skyriaus veiklos organizavimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.