- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-01
- Bylos Nr.
- 1A-197-64-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. Z., Ž. L., R. P.
- Advokatai
- Darius Pocius
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-64/2008 m.
Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.1.
2008 m. liepos 1 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Z. ir Ž. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. Z. pripažintas kaltu pagal LR BK 260 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-12-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 m. 3 mėn. ir 40 MGL (penkių tūkstančių litų) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 str., 65 str. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006-03-17 iki 2006-05-19.
Ž. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 m., bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 str., 65 str. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006-03-18 iki 2006-06-20.
Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei pasikėsino siųsti psichotropines medžiagas, t.y. jis 2006 metų kovo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytą dieną, laikotarpyje tarp 21 val. ir 22 val., prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, Šiauliuose, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai už 2500 litų įgijo 997 (devynis šimtus devyniasdešimt septynias) violetinės spalvos tabletes su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 22,370 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir didelis kiekis – 30,526 g psichotropinės medžiagos MDMA, 45 (keturiasdešimt penkias) mėlynos spalvos tabletes su įspaustu „cK" (Calvin Klein) logotipu, kurių sudėtyje yra 2,600 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 11 (vienuolika) rusvos spalvos tablečių su įspaustu „Dolerio" logotipu, kurių sudėtyje yra 0,156 g psichotropinės medžiagos amfetamino, iš karto po to šias psichotropines medžiagas neteisėtai gabeno iki savo namų, (duomenys neskelbtini), kur jas, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė buto kambaryje iki 2006 m. kovo 17 dienos. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą platinti, 2006 m. kovo 17 dieną R. P. per AB „Hansabankas“ Klaipėdos centrinį skyrių pervedus į T. Z. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) litų, už šią sumą neteisėtai pardavė Ž. L. 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) vienetų violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 4,040 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 5,513 g psichotropinės medžiagos MDMA ir šią parduotą narkotinę medžiagą bei 17 (septyniolika) violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 0,370 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 0,505 g psichotropinės medžiagos MDMA, 2006 m. kovo 17 dieną laikotarpyje tarp 13.05 val. ir 13.25 val. neteisėtai gabeno iš savo namų, (duomenys neskelbtini), į Šiaulių autobusų stotį, kur 2006 m. kovo 17 d. apie 13.25 val. pasikėsino neteisėtai siųsti autobusu “Zarasai-Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda” Ž. L. parduotas psichotropines medžiagas, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas VSAT pareigūnų ir jo gabentos psichotropinės medžiagos buvo išimtos pareigūnų jo asmens kratos metu, o likusios buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje neteistai laikytos tikslu platinti 800 (aštuoni šimtai) violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 17,960 g psichotropinės medžiagos tenamfetamino (MDA) ir 24,508 g psichotropinės medžiagos MDMA, 45 (keturiasdešimt penkios) mėlynos spalvos tabletės su įspaustu „cK" (Calvin Klein) logotipu, kurių sudėtyje yra 2,600 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 11 (vienuolika) rusvos spalvos tablečių su įspaustu „Dolerio" logotipu, kurių sudėtyje yra 0,156 g psichotropinės medžiagos amfetamino, buvo išimtos pareigūnų 2006 m. kovo 17 dieną apie 14.30 val. kratos metu.
Ž. L. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasikėsino neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, t.y. jis laikotarpyje nuo 2006 m. kovo 3 d. iki 2006 m. kovo 16 d., turėdamas tikslą įgyti psichotropines medžiagas platinimui, ne mažiau kaip aštuoniolika kartų bendraudamas telefonu su D. Z. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, derindamas su D. Z. psichotropinių medžiagų kiekį, kainą, jų perdavimo būdą bei atsiskaitymą už jas, 2006 m. kovo 16 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), R. P. nurodydamas sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), perduodamas jam 500 Lt grynais pinigais kartu su mobilaus ryšio telefonu „Nokia 6230i“ ir prašydamas šį mobilaus ryšio telefoną įkeisti lombarde bei gautus pinigus - 500 Lt - ir jau duotus 500 Lt, viso 1000 Lt, pervesti į nurodytą sąskaitą AB „Hansabanke“ už psichotropinių medžiagų gavimą iš Šiaulių, po ko 2006 m. kovo 17 d. 10.32 val. telefoninio pokalbio metu pranešdamas D. Z. apie padarytą piniginį pavedimą į jo nurodytą sąskaitą už psichotropinių medžiagų pirkimą, 2006 m. kovo 17 d. 11.09 val. telefoninio pokalbio metu klausdamas apie psichotropinių medžiagų išsiuntimo iš Šiaulių laiką, pasikėsino įgyti ne mažiau kaip 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) vienetų violetinės spalvos tablečių su įspaustu „Skorpiono" logotipu, kurių sudėtyje yra 4,040 g psichotropinės medžiagos tenamfetaminas (MDA) ir 5,513 g psichotropinės medžiagos MDMA, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. Z. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų Šiaulių miesto autobusų stotyje, kai minėtas Ž. L. parduotas psichotropines medžiagas pasikėsino siųsti autobusu „Zarasai-Panevėžys-Šiauliai-Klaipėda”.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Z. prašo panaikinti teismo sprendimą ir jo veikas kvalifikuoti pagal BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. Nurodo, kad teismo teiginys, jog jis nevienodai aiškino aplinkybes, yra nepagrįstas, nes jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme nurodė, kad narkotines medžiagas – tabletes „Ekstazi“ įsigijo atsitiktinai, pasiūlius iš matymo pažįstamam asmeniui, nes pastarajam reikėjo pinigų išvykimui į užsienį. Narkotinių medžiagų – tablečių „Ekstazi“ neskaičiavęs, o jų kiekį jam nurodęs pats pardavėjas. Teigia, kad iš jo pokalbių su Ž. L. turi matytis, kad Ž. L. yra prašomas surasti narkotinių medžiagų – „Ekstazi“, ir atsakęs, kad paieškos, nors jau turėjo įsigijęs narkotinių medžiagų ir mano, kad ši aplinkybė yra įrodymas, jog įsigydamas narkotines medžiagas, neturėjo tikslo jų platinti, o tik šeimoje susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, jis nusprendė parduoti 180 vienetų „Ekstazi“ tablečių už 1000 Lt. Mano, kad rastų narkotinių medžiagų kiekis, negali būti grindžiamas vieno asmens vartojimo poreikiu, nes nebuvo nustatyta, kiek jis asmeniškai gali suvartoti „Ekstazi“ tablečių savo asmeniniams poreikiams, todėl teismo teiginys, kad toks narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas neasmeninam naudojimui ir įgytas tikslu jas platinti yra nepagrįsti. Prokuroro pakeistas kaltinimas yra neteisingas ir naikintinas, nes byloje nėra įrodymų apie jo tikslus platinti narkotines medžiagas, jų įsigijimo momentu. Taip pat nurodo, kad lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti vertinama tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nuo pat tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, pats pareigūnams perdavė likusias pas jį namuose narkotines medžiagas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. L. prašo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė neteisingas išvadas dėl jo veikos kvalifikacijos. Teismas jo kaltę dėl tikslo įsigyjant psichotropines tabletes jas platinti rėmėsi kaltinamojo R. P. ir liudytojo T. A. parodymais apie tai, kad praeityje siūlė turėtas tabletes šiems asmenims už tabletę imdamas 10 litų atlygį, jo paties pripažinimu, kad tabletes iš D. Z. pirko ne pirmą kartą, tabletes siekė įsigyti vos keletui dienų įkeisdamas mobilaus ryšio telefoną taip pat telefoninių pokalbių su D. Z. turinys teismą įtikino, kad gautas tabletes siūlydavo ir pardavinėdavo kitiems asmenims, tačiau mano, kad nėra pagrįstų įrodymų, jog jis įvykdė veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., nes jo nuoširdaus prisipažinimo įsigijus psichotropines medžiagas savo reikmėms, nepaneigė kaltinamieji D. Z. ir R. P., nei liudytojas T. A., nuosprendyje nurodytą teiginį, jog jis praeityje siūlęs turėtas tabletes, už tabletę imdamas 10 Lt, kaltinamasis R. P. teisme negalėjo patvirtinti, o liudytojas T. A. teisme absoliučiai nieko neprisiminė, visiškai nenurodė apie galimus jo ketinimus ar tikslus, susijusius su psichotropinėmis medžiagomis ir niekaip neįrodo tikslo buvimo, tik teismui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, T. A. patvirtino, kad tai yra jo parodymai, paaiškino, kad tabletės, kurias, neva, gavęs, logotipo ženklo nebuvo, todėl neaišku, ką T. A. iš jo gavo. Teismo posėdžio metu nebuvo išsiaiškinta, kokiais T. A. parodymais galima remtis, nes ikiteisminio tyrimo metu, Mažeikių apylinkės teismo teisėjui, davė skirtingus parodymus, todėl mano, kad liudytojas T. A. turėtų būti papildomai apklaustas ir jo parodymų prieštaravimai pašalintini, išsiaiškinant, ar skirtingų parodymų davimas buvo ne pareigūnų smurtavimo paseka. Ikiteisminio tyrimo metu prašė atlikti proceso veiksmus, susijusius su, neva, buvusia psichotropinių medžiagų realizacija, tačiau tiek prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtais procesiniais dokumentais šie jo prašymai buvo atmesti, dėl ko jis daro išvadą, kad nuosprendyje ne tik nėra teismo teiginį dėl įsigytų tablečių tolesnio platinimo pagrindžiančių įrodymų analizės, bet net nenurodyta, kokių įrodymų pagrindu teismas vadovaudamasis padarė tokias išvadas, teigia, kad teismo išvados nuosprendyje nėra argumentuotos bylos medžiaga, ir tai daro nuosprendį nepagrįstu ir nesuprantamu, nes BPK 305 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.1. p. reikalauja, jog teismas nuosprendyje aptartų visus nusikalstamos veikos sudėties požymius, tik esant visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams teismas gali konstatuoti jos buvimą, o BPK 305 str. 1 d. 2 p. imperatyviai nurodyta, jog nuosprendyje teismas privalo nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, motyvuotai pasisakytų, kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nuosprendyje nurodyta, kad „R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką įrodė duodamas parodymus tyrimo metu ir teisme bei pažadu nebenusikalsti". Iš šio teiginio visiškai negalima spręsti, kodėl teismas bylos nagrinėjimo metu R. P. parodymus pripažino įrodymu, kai tuo tarpu jis negalėjo pakartoti tų parodymų, kokius davė ikiteisminio tyrimo metu, t. y. jis iš esmės negalėjo parodyti, jog jam neva siūlė pirkti psichotropines medžiagas ar tiesiogiai, ar telefonu. Liudytojo T. A. duoti parodymai esmingai prieštarauja kaltinamojo R. P. parodymams, t. y. T. A. teigia, kad matė, kaip R. P. įsigijo tabletę, nors pats R. P. paaiškino, kad „nieko negavo", todėl visiškai nėra aišku, kuriuos T. A. ir R. P. parodymus teismas laikė patikimais ir įrodymu, o kuriuos atmetė. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio turinys apsiriboja vien tik objektyvių veikos požymių aprašymu, nes iš teismo nuosprendžio turinio nėra aiškus nusikalstamos veikos turinys, tikslas, apimtis. Nustatant nusikalstamos veikos turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė, kokioje apimtyje ir dėl ko buvo susitarę bendrininkai, susitarimo turinys bei apimtis ir kokius padarinius numatė, suprato bei siekė kaltininkas. Būtent šių elementų nuosprendyje nėra, o tai daro nuosprendį nesuprantamu, nepagrįstu ir neteisėtu. Nuosprendyje nėra nustatyta akivaizdi ir neginčijama subjektyvinė pusė, t.y. tikslo buvimą ateityje platinti psichotropines medžiagas. Negalima vadovautis teismo padaryta išvada, jog jo tikslas platinti tabletes buvo susijęs su „[...] vos keletui dienų įkeisdamas mobilaus ryšio telefoną, kas neva leidžia įrodyti, kad ir šį kartą įsigytas tabletes būtų platinęs". Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad tuo metu buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, jas vartojo, tai patvirtino ir T. A. su R. P., be to, dirbo, mokėsi, gaudavo pastovų atlyginimą, kas leido susigrąžinti telefoną. BPK 44 str. 6 d. užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 str. 3 d. numato, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tai reiškia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Daro išvadą, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta duomenų, pagrindžiančių jo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., kas teismui leistų padaryti neginčijamas išvadas, pripažįstant surinktus duomenis įrodymais, todėl mano, kad veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d., už ką turėjo būti ir nuteistas.
Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi vykusiais telefoniniais pokalbiais, pripažino baudžiamajame procese juos įrodymu, tačiau jis mano, kad šis įrodymas yra gautas pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. 4 d. 2 p. (pareigūnas teisėjui pateikia motyvuotą teikimą, kuriame nurodo duomenis apie asmenį (vardas ir pavardė, asmens kodas), kuriam bus taikomi operatyviniai veiksmai arba apibūdina objektą) nuostatas, t.y. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės I.Ivanovienės 2006-02-21 nutartimi Nr. 080RN buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams klausyti telefoninių pokalbių, nenurodant jokių duomenų apie slapta klausomą asmenį, o tai reiškią, kad yra BPK 20 str. 1 d. pažeidimas, nes įrodymai baudžiamajame procese yra tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, ką LR Konstitucinis teismas savo nutartyje yra pabrėžęs, jog „teisė negali atsirasti neteisės pagrindu". Be to, prokuroras nepateikė teismui visų telefoninių pokalbių išklotinių per visą pasiklausimo laikotarpį ir nepateikė būtent tų, iš kurių būtų aiškiai suprantama, kad tabletes norėjo įsigyti savo reikmėms. Tą padaryti prašė ikiteisminio tyrimo metu, bet jo prašymas buvo atmestas. Teismo posėdžio metu, nagrinėjant pateiktų telefoninių pokalbių išklotines, iš jų turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo tariamasi dėl narkotikų platinimo. Be to, nebuvo atlikta fonoskopinė balso ekspertizė, prokuroras nenustatė visų pokalbiuose įrašytų asmenų tapatybių. Ekspertas tyręs pokalbių įrašų kokybę, pilnai negarantavo, kad pokalbių įrašai nėra sumontuoti. Todėl teismas negalėjo pripažinti telefoninius pokalbius kaip įrodymą dėl narkotikų platinimo.
Skundu nuteistasis Ž. L. nurodo, kad teismas pažeidė LR BK 66 str., BPK 141 str. 1 d. nuostatas, nes vadovaudamasis LR BK 64 ir 65 str., į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką, tačiau neįskaitė laiko praleisto stacionarinėje ekspertizės įstaigoje. Kardomajam kaltinimui (suėmimui) turi būti prilygintas ir į paskirtą bausmę įskaitomas dėl padarytos nusikalstamos veikos ne tik paskirto laikinojo sulaikymo laikas (LR BPK 140 straipsnis), bet ir laikas, praleistas stacionarioje ekspertizės įstaigoje, jei tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą reikia įtariamajam daryti medicininę ar teismo psichiatrijos ekspertizę (LR BPK 141 straipsnis). Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007-05-02 nutartimi buvo paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė ir jam buvo apribota laisvė. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prokurorui jis nurodė faktines aplinkybes dėl smurto naudojimo, jo teisių ir laisvių pažeidimo, dėl nesudarytų sąlygų būti lygiateisiu proceso dalyviu, ko pasekoje susirgo psichine liga, tačiau prokuroras nepatikrino nurodytų faktinių aplinkybių, ir tuo, anot apelianto, prokuroras nevykdė pareigos atskleisti nusikalstamą veiką, kaip tai reglamentuoja LR BPK 2 str., o pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai pripažino duomenis įrodymu, kurie buvo išgauti smurtu, nes pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės aktus, bet kokie parodymai, gauti panaudojant smurtą, grasinimus, negali būti pripažįstami leistinais įrodymais.
Taip pat mano, kad LR BPK 44 str. 6 d., Konstitucijos 31 str. 2 d., EŽTK 6 str. 2 d. reglamentuotas nekaltumo prezumpcijos principas buvo iš esmės pažeistas, nes tiek ikiteisminį tyrimą atlikusi įstaiga, tiek pirmos instancijos teismas buvo šališki, nes Mažeikių rajono apylinkės teisme, skiriant jam kardomąją priemonę - suėmimą (ne darbo dieną, sekmadienį) dalyvavo trijų Lietuvos televizijų atstovai, įvairių laikraščių žurnalistai, tokia pat viešų ryšių akcija buvo organizuota ir skelbiant nuosprendį Šiaulių miesto apylinkės teisme. Mano, kad pakenkti buvo stengiamasi jo tėvui, ėjusiam atsakingas pareigas valstybės tarnyboje ir broliui Romanui, ankščiau dirbusiam Mažeikių policijos vienu iš vadovų. Po tokios triukšmingos pirminės viešų ryšių akcijos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai dėjo daug pastangų, kad teisėtais ir neteisėtais veiksmais surinktų įrodymus apie jo pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką, patyrė pareigūnų šališkumą: ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo, nekaltumo principai, nes spaudai, televizijai, kitoms masinės informacijos priemonėms buvo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys, suformavę išankstinę nuomonę apie jo kaltę, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, įvairiose masinės informacijos priemonėse ne vieną kartą viešai pasisakyta apie padarytą nusikaltimą. Pažymi, kad skelbiami straipsniai buvo siejami su jo artimais giminaičiais, kurie absoliučiai su tuo nėra susiję, todėl tai vertina kaip jo teisių pažeidimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas.
Apeliantas nurodo, kad kritiškai vertinti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atlikusio ir kaltinamąjį aktą surašiusio Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R.Dobrovolskio, kuris vėliau, kaip neatitinkantis LR Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo 25 str. 1 d., neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, buvo atleistas iš prokuroro pareigų, nes jis neturėjo teisės atlikti ikiteisminio tyrimo, veiksmai, procesinius veiksmus, surinktus duomenis, kuriuos teismas nuosprendyje vertino kaip duomenis, turinčius įrodomąją galią.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, padarė esminius LR BPK normų pažeidimus, kas rodo, jog byla išnagrinėta šališkai ir dėl to skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui (LR BPK 326 str. 1 d. 4 p.).
LR BPK 255 str. nustato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Įstatyme nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus ir pagal dalyką, kurį sudaro faktinis ir teisinis nagrinėjamos bylos turinys. Nagrinėjimo teisme ribos yra teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą ir byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylą ir asmenis pripažinti kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui.
Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2007-09-13 kaltinamajame akte nurodyta, kad D. Z. kaltinamas neteisėtai disponavęs psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei neteisėtai disponavęs psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 259 str. 1 d., ir 260 str. 1 d. (b.l. 140-152, t. 7). Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007-10-08 nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodė, kad D. Z. kaltinamas pagal LR BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., tačiau šios nutarties rezoliucinėje dalyje konstatavo, kad perduotina nagrinėti teisiamajame posėdyje byla, kurioje D. Z. kaltinamas tik pagal LR BK 259 str. 1 d. (b.l. 162-164, t. 7). Iš teisiamųjų posėdžio protokolų ir teismo nutarčių matyti, kad nagrinėjimo dalyku buvo kaltinamajam D. Z. pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikaltimų, numatytų LR BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., R. P. - LR BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 259 str. 1 d., Ž. L. - LR BK 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. (b.l. 180-181, 182, 185, 205-206, t. 7, b.l. 8-17, t. 8), nors kaltinamasis D. Z. buvo perduotas teismui tik pagal vieną iš jam pareikštų kaltinimų.
2008-02-27 vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinimą palaikęs prokuroras teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinimą D. Z., nurodęs, kad „atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme įrodymų tyrimo metu iš ištirtų įrodymų, gauta duomenų, kad D. Z. psichotropines medžiagas pardavė keletą kartų, jo neteisėtai įgytas bei laikytas psichotropinių medžiagų kiekis yra didelis ir darytina išvada, kad jos buvo įgytos platinimo tikslu, dėl ko ikiteisminio tyrimo metu pateikta kaltinamojo D. Z. veikos kvalifikacija, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 259 str. 1 d. bei LR BK 260 str. 1 d., yra aiškiai neteisinga. Ji turėtų būti kvalifikuotina pagal LR BK 260 str. 2 d.“, t.y. prokuroras prašė pakeisti kaltinamojo D. Z. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką (b.l. 27-29, t. 8). Vykusio teisiamojo posėdžio metu, buvo pagarsintas prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą D. Z., teisiamojo posėdžio pirmininkas pranešė kaltinamajam D. Z. ir jo gynėjai apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo (b.l. 30, t. 8), tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo neaišku, ar buvo išpildyti LR BPK 256 str. reikalavimai: ar šio prašymo nuorašai buvo įteikti kaltinamajam D. Z. ir jo gynėjui bei kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (LR BPK 256 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio protokole nėra duomenų apie tai, ar teismas nutarė prijungti prie bylos prokuroro pateiktą prašymą pakeisti kaltinamajam D. Z. kaltinimą (b.l. 30, t. 8). Iš 2008-03-12 vykusio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamasis posėdis buvo tęsiamas po pertraukos, teisiamojo posėdžio pirmininkas išaiškino kaltinamajam D. Z. pasikeitusio kaltinimo esmę, klausė, ar jis suprato, kuo yra kaltinamas, ir ar prisipažįsta kaltu, tačiau iš protokolo neaišku, ar teismas priėmė nagrinėti pakeistą kaltinimą, išaiškino teisę, žinoti, kuo yra kaltinamas. Kadangi iš teisiamojo posėdžio 2008-02-27 ir 2008-03-12 protokolų nematyti, kokį sprendimą priėmė teismas dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinamajam D. Z. kaltinimą sunkesniu, ar prašymo pakeisti kaltinimą D. Z. nuorašai buvo įteikti ne tik kaltinamajam, jo gynėjai, bet ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams, ar buvo priimtas sprendimas baudžiamąją bylą D. Z. atžvilgiu nagrinėti pagal pakeistą kaltinimą, todėl kolegijos nuomone, tai yra esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai, kuriais pažeistos nuteistojo D. Z. teisė žinoti kuo yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.), ir šie nustatyti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai leidžia manyti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir toks teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas. Kadangi D. Z. veika yra susijusi su Ž. L. ir R. P. nusikalstamais veiksmais, visų nuteistųjų parodymus vertinant visumoje, atsiskleidžia nusikalstamos veikos mechanizmas dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir tikslo platinti, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir kitų nuteistųjų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje neanalizuoja apeliacinių skundų argumentų, nedaro jokių išvadų dėl apeliacinių skundų, nes vien dėl nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nuosprendis yra neteisėtas ir negali būti ištaisytas apeliacine tvarka.
Nuo 2007-09-01 įsigaliojus LR BPK 329 str. 4 p. pakeitimui, kuriame nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas padarė LR BPK 369 str. 3 d. numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus šio Kodekso 326 str. 1 d. 4 ir 5 punktuose. Kadangi nustatyti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai buvo padaryti pirmosios instancijos teismo bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, kai priimta nutartis dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje neskundžiama, o apeliacinės instancijos teismas negali šio nustatyto esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo pašalinti, todėl byla turi būti nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme nuo baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijos.
Ryšium su tuo, kad nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teisme, spręstinas kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių klausimas. Nors ir esant nustatytiems procesiniams pažeidimams, visgi, byloje yra duomenų apie D. Z., Ž. L. ir R. P. nusikalstamą veikimą, todėl D. Z., Ž. L. ir R. P. paliekamos tos pačios kardomosios priemonės: D. Z. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir užstatą, R. P. – rašytinį pasižadėjimą, Ž. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo teismui nagrinėti nuo jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijos.
D. Z. palikti kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir užstatą.
R. P. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Ž. L. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir užstatą.