Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-185/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
1S-143-185/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-185/2010

Procesinio dokumento kategorija 2.1.16.1.2. 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.1.3.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. vasario 5 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasiulaičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. P., (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Norvegijoje, teisto 2005-01-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dviems metams šešiems mėnesiams, įtariamo padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., 146 str. 2 d., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 16 d. nutarties, kuria J. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. P. įtariamas tuo, kad 2010 m. sausio 13 d., apie 22.00 val. Panevėžio mieste, A. Ž. priklausančiame name, esančiame Vyturio g. 47. bendrininkų grupėje kartu su M. M. ir ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, iš savanaudiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam V. Š. mediniu pagaliu vieną kartą per nugarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus nukentėjusiajam A. Ž. kastuvo kotu vieną kartą per nugarą, privertė juos įlipti į ikiteisminiu tyrimu nenustatytą automobilį, ir tokiu būdu neteisėtai, atimdami laisvę nukentėjusiesiems V. Š. ir A. Ž., prieš jų valią vežė juos Aguonų gatve, Panevėžio mieste, ten išsitraukė ikiteisminiu tyrimu nenustatą pistoletą ir iššovė vieną kartą V. Š. į pakaušį ir vieną kartą A. Ž. į kairę koją, nuvežė nukentėjusiuosius į Panevėžio r., Panevėžio sen., Petrauskynės kaime esantį mišką, tęsdami savo nusikalstamą veiką bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiems V. Š. ir A. Ž. daugybinius smūgius rankomis bei pagaliais į įvairias kūno vietas, spardė juos kojomis, taip nesunkai sutrikdė nukentėjusiųjų V. Š. ir A. Ž. sveikatą.

J. P. sulaikytas 2010 m. sausio 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 16 d nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, motyvuojant, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui, bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-16 nutartis nemotyvuota pagrįstais ir logiškais motyvais, ji pažeidžia vieną iš pagrindinių jo teisių į laisvę, todėl prašo nutartį panaikinti.

Nusikaltimas, kurio padarymu yra įtariamas, padarytas 2010-01-13, apie 22.00 val., Panevėžio r. Panevėžio sen. Petrauskynės k. Tačiau, įtariamasis nurodo, kad tuo laiku jis buvo savo gyvenamojoje vietoje Panevėžyje.

Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" nurodyta, kad teismai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Teismai taip pat privalo atsižvelgti ir į BPK 122 str. 7d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, turi būti nurodomi motyvai, suėmimo skyrimo sąlygos ir suėmimo skyrimo pagrindai bei motyvai dėl kiekvieno pagrindo, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Taikant kardomąją priemonę - suėmimą tuo pagrindu, kad gali bėgti, slapstytis nuo ikiteisminio persekiojimo, įstatymas reikalauja atsižvelgti į tai ar įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, kitas aplinkybes (BPK 122 str. 2,3 d.). Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su žmona, pajamų pragyvenimui užsidirba Norvegijoje. Išlaiko du mokyklinio amžiaus vaikus. Nors anksčiau yra teistas, bet niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, niekada netrukdė tyrimui, kitų šioje byloje įtariamų asmenų nepažįsta, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaip nors trukdys nustatyti byloje tiesą. Teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, lėšų pragyvenimui turi, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad darysi naujus nusikaltimus. Žada netrukdyti ikiteisminio tyrimo eigai, vykdyti visus tyrėjo, prokuroro, teismo nurodymus ir nedaryti jokių naujų nusikaltimų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

J. P. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., 146 str. 2 d., už kurias nustatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Viena veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), viena - nesunkių. J. P. skunde nurodo, kad nusikaltimų, kurių padarymu jis įtariamas, metu buvo namuose, t.y. nusikaltimų nepadarė. Tačiau, reikia pažymėti, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar įtariamas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę suėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. P. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus - tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo V. Š., liudytojų P. K., A. Ž., G. G., J. G. apklausos protokoluose, V. Š. ir J. P. akistatos protokole, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje.

Įtariamojo žmona šiuo metų gyvena ir dirba Norvegijoje, šioje šalyje jis taip pat turi darbą, t.y. turi ryšių užsienyje. Yra teistas už smurtinį nusikaltimą nuosavybei, teistumas neišnykęs. Su šios nusikalstamos veikos padarymu gali būti susiję daugiau asmenų, kurios paveikti gali įtariamasis. Paminėtos aplinkybės bei griežta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas, kurių padarymu J. P. įtariamas, pirmos instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 d.) bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 3 d.).

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas pagrindas - teismo pagrįstas manymas, kad įtariamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Nusikaltimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., 146 str. 2 d., kurių padarymu įtariamas J. P., neįeina į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, todėl šiuo pagrindu pirmos instancijos teismas negalėjo grįsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo.

Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas suėmimo pagrindas nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti trys suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienai šiame įstatyme nurodytai aplinkybei.

Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, skirdamas įtariamajam J. P. kardomąją priemonę - suėmimą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Kaip ir nurodoma skunde, taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad be analizuojamos teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog įtariamojo J. P. teisės suvaržytos griežtai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Priimdamas sprendimą skirti kardomąją priemonę – suėmimą, pirmos instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., 6 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundžiama nutartis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 16 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARĖ:

Įtariamojo J. P. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus