- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-563-365/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17114-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- V. Š.
- Civilinis ieškovas
- M. S., A. R., V. S., AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Janas Kučynskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, nuteistojo V. Š. (V. Š.) gynėjui advokatui Janui Kučynski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. gynėjo advokato Jano Kučynski apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019-04-25 17.00 val. iki 2019-04-26 14.26 val. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. civilinis ieškinys atmestas.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. Š. civilinės ieškovės A. R. naudai 468,33 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni Eur 33 ct) Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš V. Š. civilinio ieškovo V. S. naudai 2 415 (du tūkstančiai keturi šimtai penkiolika) Eur turtinės, 1 000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą atlyginti 2 415 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą, viso 3 415 Eur, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista iš V. Š. civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 15 476 (penkiolika tūkstančių keturi šimtai septyniasdešimt šeši) Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. Š. nuteistas už tai, kad 2019-04-24 apie 18.00 val. pievoje, esančioje 39 m atstumu nuo V. S. negyvenamojo namo ir ūkinio pastato adresu (duomenys neskelbtini), jis sunaikino ir sugadino svetimą turtą dėl neatsargumo padarydamas didelės turtinės žalos nukentėjusiems asmenims, o būtent: pažeisdamas Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 18 punkto nuostatas, padegė šiaudus ir smilkstančią ugniavietę tinkamai neužgesino, dėl ko 2019-04-25 apie 12.04 val. kilo gaisras, kuris išplito (duomenys neskelbtini). Tokiais savo neatsargiais veiksmais V. Š. sunaikino V. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sudegė 73,70 m² šio pastato, stogas, išdegė pirmo aukšto vidus, sudegė pastate buvę apyvokos daiktai ir žemės sklype esantys ūkiniai pastatai su juose buvusiu turtu, dėl ko V. S. buvo padaryta 2 415 Eur turtinė žala, be to užsidegė šalia esantys A. R. ir A. R. priklausantys trys ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sudegė pastatuose buvę apyvokos daiktai, dėl ko padaryta 468,33 Eur turtinė žala, be to užsidegė šalia esantis M. S. naudojamas gyvenamasis namas (sudegė 62,08 m² pastato, jo stogas, išdegė pirmo aukšto vidus), trys ūkiniai pastatai ir kluonas, esantys (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 5 777,92 Eur, o taip pat garažas, traktorius, automobilis ir statiniuose buvę namų apyvokos daiktai: baldai, indai, įrankiai, buitinė technika, drabužiai, kiti kasdieninio vartojimo daiktai, be to užsidegė šalia esantis J. K. priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), sudegė 64,70 m² pastato, stogas, išdegė pirmo aukšto vidus, sudegė pastate buvę apyvokos daiktai ir žemės sklype esantys du ūkiniai pastatai su juose buvusiais apyvokos daiktais, dėl ko J. K. padaryta 15 476 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nukentėjusiesiems didelės turtinės žalos.
Šiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 188 straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą įrodymų visumą ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog gaisro (duomenys neskelbtini) kilimą 2019-04-25 apie 12.00 val. nulėmė būtent neatsargi kaltinamojo veika (neveikimas), kuri pasireiškė tuo, kad kaltinamasis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių tam, jog jo kūrenama laužavietė būtų tinkamai užgesinta ir nekeltų pavojaus aplinkiniams, ir dėl šios pareigos neįvykdymo nuo laužavietės išplitusi ugnis (duomenys neskelbtini) sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė nukentėjusiesiems priklausantys statiniai ir juose buvęs turtas.
2.1. Pirmosios instancijos teismui, pakeitus kaltinime nurodytas aplinkybės dėl piniginės turto vertės, nekilo abejonių dėl to, kad gaisro metu nukentėjusiesiems padaryta bendra turtinė žala yra didelė, motyvuojant tuo, kad kilęs gaisras apėmė pakankamai nemažą plotą (apie 5 000 m²), gaisro metu nukentėjo keturios (duomenys neskelbtini) sodybos, byloje nukentėjusiaisiais pripažinti šeši asmenys, dėl padarytos turtinės žalos pareikšti keturi civiliniai ieškiniai, gaisro metu sudegė devyniolika statinių ir juose buvęs kilnojamas turtas, kuris nukentėjusiesiems buvo reikšmingas.
2.2. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į suformuluotą kaltinimą, pagal kurį V. Š. veika buvo kvalifikuota pagal BK 188 straipsnio 2 dalį, ir nustatęs, kad V. Š. nevykdė kokios nors specialios veiklos rūšies, reikalaujančios aukštesnių ir specialių tai veiklai keliamų saugumo reikalavimų laikymosi, o degino šiaudus savo ūkio poreikiams ir pažeidė ne specialiųjų, o bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys, sprendė, jog jis negali būti BK 188 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Nustatęs, jog šiuo atveju nustatytas neatsargaus elgesio su ugnimi faktas patenka į nusikaltimo, numatyto BK 188 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, pirmosios instancijos teismas V. Š. veiką iš BK 188 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 188 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. Š. gynėjas advokatas Janas Kučynski (toliau – ir nuteistojo gynėjas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-08-05 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti V. Š. pagal BK 188 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
3.1. Nuteistojo gynėjas, cituodamas pirmosios instancijos teismo argumentus bei išvadas dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo, nurodo, kad apygardos teismui pateiktas 2021-08-18 medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog nuteistasis V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. Š. savo kaltės neprisipažino, gavęs teismo 2021-08-05 nuosprendį pastarasis pranešė, kad nesutinka su nuosprendžiu ir išreiškė norą pateikti apeliacinį skundą.
3.2. Nuteistojo gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kas ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir nepagrįstą mirusiojo V. Š. nuteisimą. Teismas pagrindė jo kaltę neobjektyviais duomenimis, o prieštaringa specialisto išvada, kuri buvo atlikta gaisro įvykio vietos apžiūroje metu. Teismo aptarti įrodymai neleidžia padaryti pagrįstos išvados, kad būtent nuo laužavietės prasidėjo gaisras. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus, sureikšmindamas atskirus įrodymų šaltinius bei pateikdamas neįtikinamus argumentus, kurie iš esmės pagrįsti prielaidomis.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Specialistų išvada, kiti duomenis ir aplinkybės išvardinti nuosprendyje, siekiant įrodyti V. Š. kaltę, yra neįtikėtini ir net nelogiški. Specialisto išvada neparemta moksliniais duomenimis. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.4. Nuteistojo gynėjas mano, kad byloje nėra objektyvių duomenų paneigiančių ginamojo duotus parodymus, kad jis betarpiškai po sudegintų šiaudų ir šieno, užgesino laužavietę. Pats V. Š., liudytojas M. S. parodė, kad po to kai sudegė šiaudai, laužavietė buvo užpilta vandeniu, kurį nešiojo iš šalia esančio šulinio ir dar padėdavo atnešti vandens V. Š. sūnus T. Š.. Įsitikinus, kad užgesino laužą, apie 20.20 val. nuėjo namo ir pažiūrėdavo į laužavietę, bet jokios ugnies nei dūmo nematė.
3.5. Niekas iš liudytojų nematė iki gaisro pradžios, kad laužavietėje buvo ugnis, dūmai, kad šalia jos dega žolė ir pan., akcentuojant, kad nuo laužavietės degimo iki gaisro kilimo praėjo nemažiau kaip 17 valandų. Kitą dieną jau 2019-04-25 iki gaisro kilimo nei V. Š. nei liudytojai J. Z. nematė, kad laužavietės pelenai degtų, rusentų ar sklido dūmai. Nėra byloje duomenų, kad ginamasis pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymo Nr. 64,18 punktą, kadangi šiaudus iš šieną degino toliau negu 30 m nuo pastatų (remiantis gaisro vietos apžiūros protokolais) bei nepaliko jos be priežiūros ir smilkstančią ugniavietę tinkamai užgesino.
3.6. Analizuojant byloje esančią 2010-09-11 pažymą apie hidrometeorologines oro sąlygos, akcentuojama, kad 2019-04-24 vėjo greitis buvo nuo 18.00 val. iki 21.00 val. 8,0-7,2 m/s, tačiau laužavietėje nedegė/neruseno pelenai, ar augalų likučiai. Gynybos vertinimu, tai patvirtina, kad laužavietė buvo tinkamai užgesinta. Pastebima, kad oro sąlygos gautos iš (duomenys neskelbtini) automatinės agrometeorologijos stoties, o atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudaro apie 33 km. Vėjo greitis matuojamas 3 m aukštyje. Nebuvo nustatyta, kokį plotį laužavietėje sudaro augaliniai likučiai (pelenai), jų storis, koks atstumas nuo jų iki laužavietės krašto, likučiai nebuvo paimti reikiamam tyrimui atlikti (kokia augalinė medžiaga buvo deginama, jos kiekis, sudėtis, rūšys, degimo temperatūra, kada pradingo žarija atsižvelgiant į degimo laiką ir kt.).
3.7. Nuteistojo gynėjas nesutinka su atliktu liudytojo – specialisto Z. K. parodymų vertinimu. Tvirtina, kad iš šio liudytojų parodymų galima buvo teigti, kad laužavietė buvo deginta prieš gaisrą, gaisro kilimo dieną, liudytojas nurodė, kad temperatūra buvo matuojama buitiniais termometrais, laužavietėje ir apie 2 m nuo laužavietės, gruntas parodė, kad aukščiausia temperatūra centre, apžiūros metu žarijų nebuvo. Gynybai vertinant šio liudytojo parodymus kyla klausimas kaip galėjo prasidėti nuo laužavietės gaisras, kai jame nebuvo žarijos, didžiausia temperatūra buvo 32°C. Nuo degintos laužavietės iki gaisro kilimo praėjo apie 17 valandų. Jeigu po laužavietės užgesinimo liko žarijos, tai kyla klausimas kada jos išnyko. Pažymi, jog liudytojas Z. K. teismo posėdžio metu parodė, jog pelenuose medienos atliekų nebuvo, negali atsakyti kiek laužavietė maksimaliai gali išlaikyti užsidegimo pavojų, būtent nagrinėjamos kilmės. Negalėjo atsakyti koks yra šiaudų, šieno degimo laikas. Teigė, kad iš karto versijų nuo ko kilo gaisras buvo daug. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad pastatuose, sodyboje, kuri pirma degė, niekas negyveno, elektra atjungta, priežasties degti nebuvo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad būtų tiriamos kitos gaisro kilimo priežastys. Iš karto apžiūros protokoluose buvo nurodyta į laužavietę nuo kurios kilo gaisras. Taip pat nesuprantama, kaip vyr. specialistas Z. K. vienu metu galėjo dalyvauti dvejose apžiūriose.
3.8. Analizuodamas 2019-04-25 įvykio vietos apžiūros protokole (apžiūrą atliko specialistas V. S., laikas 18.00-20.00 val., t. 1, b.l. 12) užfiksuotas aplinkybes, gynėjas pastebi, kad šio procesinio veiksmo metu temperatūra nebuvo matuojama, nenurodyta kokiais prietaisais buvo atlikti matavimai, o jokios pateiktos išvados protokole nėra.
3.9. Cituodamas 2019-04-25 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos apžiūros protokole (apžiūrą atliko vyr. specialistas Z. K., laikas 19.15-20.55 val., T. 1, b.l.33-35) užfiksuotas aplinkybes ir padarytas išvadas, gynėjas mano, kad išvada nėra pagrįsta ir patikima. Nurodo, jog apžiūros metu oro ir grunto temperatūra buvo matuota buitiniais termometrais, kuomet specialistai privalėjo naudotis atitinkamomis, meteorologinėmis temperatūros matavimo priemonėmis, matuoti oro temperatūrą ir specialiomis grunto temperatūros matavimo priemonėmis. Pasak gynėjo, grunto termometras turi turėti atitinkamo ilgio zondą ir matuoti nė tik grunto temperatūrą bei grunto drėgmę. Prietaisai turėjo būti patikrinti metrologijos centre ir turėti atitinkamus sertifikatus. Be to, gynybai neaišku, kokiame gylyje buvo matuojama grunto temperatūra, nenurodytas matavimo laikas. Nebuvo vertinama, kad laužavietės pelenai galėjo savaime įkaisti nuo saulės spindulių, aplink nėra pastatų, medžių ir pan. nes jų spalva yra tamsi nei paprastas gruntas padengtas žolė, o šalia praeina lauko keliukas, apie kurį niekur nėra paminėta. Kyla klausimas ar galėjo per lauko keliuką išplisti ugnis. Neatmetama galimybė, kad ugnis galėjo priartėti prie laužavietės ir nuo šalia degusių pastatų, netgi sprogstant šiferiui. Be to, akcentuojama, jog skirtingose vietose skiriasi ir grunto drėgmė, o tai turi įtaką grunto temperatūrai. Apžiūros metu taip pat nebuvo nustatyta, kad laužavietėje yra žarija. Išvadoje nenurodyta, kelintą valandą prasidėjo gaisras. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kad gaisras 2019-04-25 apie 12.00 val. prasidėjo nuo laužavietės, niekas nematė plintančios ugnies nuo jos. Esant sausam orui, sausai žolei aplink pastatus gaisras galėjo kilti ir nuo išmestos nuorūkos, neužgesinto degtuko, tyčinio (neatsargaus) žolės padegimo betarpiškai prieš gaisrą ir pan., nes šalia esančiu lauko keliuku judėjo žmonės, transportas.
3.10. Apibendrindamas skundo argumentus nuteistojo gynėjas tvirtina, kad V. Š. veika buvo nepagrįstai kvalifikuojama pagal BK 188 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (pažeidimą), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį, tačiau teismo nuosprendyje apie tai nepaminėta. Mano, kad V. Š. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas J. Kučynski prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas. Byla nutrauktina.
6. Po V. Š. atžvilgiu 2021-08-05 priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nuteistojo gynėjas J. Kučynski kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis ((duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją), patvirtinančius, kad V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Mirusio nuteistojo gynėjas advokatas J. Kučynski kartu su apeliaciniu skundu pateikė šeimos narių sutikimą teikti apeliacinį skundą, tiek apeliaciniame skunde, tiek apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad jo ginamojo vardu pateiktas apeliacinis skundas turėtų būti patenkintas ir V. Š. atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, akcentuodamas, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jo ginamasis savo kaltės neprisipažino, o gavęs teismo 2021-08-05 nuosprendį, pastarasis pranešė, kad nesutinka su nuosprendžiu ir išreiškė norą pateikti apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimą V. Š. išteisinti. Mano, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, netinkamai vertino įrodymus, sureikšmindamas atskirus įrodymų šaltinius bei pateikdamas neįtikinamus argumentus, kurie iš esmės pagrįsti prielaidomis. Teismas grindė V. Š. kaltę neobjektyviais duomenimis, prieštaringa specialisto išvada, vertindamas, jog teismo aptarti įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad būtent nuo laužavietės prasidėjo gaisras.
8. Išklausęs posėdyje dalyvaujančių asmenų, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pilnai ištyrė bylos medžiagą, teisingai įvertino nustatytas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
9. Įvykio vietą apžiūrėjęs priešgaisrinės apsaugos departamento specialistas užfiksavo degimo pėdsakus, aprašęs degimo vietą ir nufotografavęs šias vietas. Nuotraukose užfiksuota 9 m. skersmens vieta – laužavietė, kurioje yra pilkos spalvos augalinių atliekų pelenų krūva. Pagal terminio poveikio pėdsakus ( nuo židinio vietos išdegęs žolės plotas) buvo padaryta išvada, kad iš šios vietos gaisras plito pavėjui, t./y., iš pietryčių į šiaurės vakarus. Nustatyto gaisro židinio vietoje buvo išmatuotos grunto paviršiaus temperatūros ir nustatyta, kad šioje vietoje grunto temperatūra buvo žymiai aukštesnė nei grunto temperatūra vakarų kryptimi. Šie duomenys specialistui leido daryti išvadą, kad toje vietoje, kurioje V. Š. degino pernykščią žolę, laužas buvo kūrentas gaisro kilimo dieną. (t.1,b.l. 33-35).
10. Specialisto darytose nuotraukose (t.1, b.l.36-41) užfiksuoti degimo pedsakai (išdegusios žemės plotai). Kurie liudija, kad gaisras plito būtent nuo laužavietės šiaurės ir vakarų kryptimis.
11. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad V. Š. ar kiti asmenys galėjo gesinti laužavietę, tačiau degimo pėdsakai nedviprasmiškai patvirtina, kad ugnis plėtėsi nuo laužavietės, t.y. laužavietėje ugnis nebuvo pilnai užgesinta ir, veikiant oro sąlygoms – vėjui, įsidegė ir plito.
12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad nėra pagrindo abejoti matavimo prietaisų parodymams, kurie derinyje su V. Š. ir kitų asmenų parodymais patvirtino, jog būtent nurodytoje laužavietėje (vietoje, nuo kurios plito degimo pėdsakai) buvo deginama žolė.
13. Pirmos instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos duomenis, padarė teisingą išvadą dėl laužavietės ir gaisro priežastinio ryšio, todėl skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkinamas.
14. Kaip jau buvo minėta, V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), t.y. nuosprendžiui dar neįsiteisėjus (t.4, b.l.75). Todėl, atmetus apeliacinį skundą, byla nutrauktina Lietuvos Respublikos badžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
15. BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010, 2K-P-259/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. Š. (V. Š.) gynėjo advokato Jan Kučynski apeliacinį skundą atmesti.
Baudžiamąją bylą nutraukti dėl V. Š. (V. Š.) mirties.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria:
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. Š. civilinės ieškovės A. R. naudai priteista 468,33 (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni Eur 33 ct) Eur turtinės žalos atlyginimo;
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. Š. civilinio ieškovo V. S. naudai 2 415 (du tūkstančiai keturi šimtai penkiolika) Eur turtinės, 1 000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanas už priteistą atlyginti 2 415 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą, viso 3 415 Eur, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo;
civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. Š. civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 15 476 (penkiolika tūkstančių keturi šimtai septyniasdešimt šeši) Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.
V. Š. (V. Š.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.