Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. balandžio 28 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamoji byla, kurioje A. Z. kaltinamas tuo, kad jis 2016 metų gegužės mėn., Vilniuje, Kalvarijų g. 61, Kalvarijų turgaus alaus bare, įsigijo iš nepažįstamo asmens žinomai suklastotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Z. vardu, ir jį neteisėtai laikė bei gabeno. Šiais savo veiksmais A. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą.

BPK 423 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje reglamentuoja BPK 233 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla yra perduodama nagrinėti teisme, kai teisėjas susipažįsta su byla ir nustato, jog nėra kliūčių šią bylą nagrinėti teisme. Taigi tik nustačius, jog nėra jokių kliūčių bylą nagrinėti teisme, gali būti priimtas procesinis sprendimas bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo manymu, analogiška pareiga įvertinti, ar nėra kliūčių baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, neišnyksta ir tuo atveju, kai įstatyme numatytą procesinį sprendimą reikia priimti gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas ir kuriuo byla perduodama į teismą, yra prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 419 straipsnis numato reikalavimus prokuroro pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo turiniui. Jame, be kita ko, numatyta, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu (2 p.), nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką (3 p.). Akivaizdu, kad nusikalstamos veikos aprašyme turi būti aiškiai nurodomos kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, kuriomis remiantis yra sprendžiama apie nusikalstamos veikos padarymo faktą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant pagrindines faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos veikos ar veikų kvalifikavimui, taip pat turi būti nurodomas ar nurodomi straipsniai, kuriais remiantis aprašyta veika yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu.

Nagrinėjamu atveju, minėta, A. Z. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2016 metų gegužės mėn., Vilniuje, Kalvarijų g. 61, Kalvarijų turgaus alaus bare, įsigijo iš nepažįstamo asmens žinomai suklastotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą A. Z. vardu ir jį neteisėtai laikė bei gabeno. Tačiau prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma A. Z. pripažinti kaltu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, bei už abi šias veikas siūloma bausmė. Todėl darytina išvada, kad prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 419 straipsnyje numatytus reikalavimus, dėl ko nėra aišku, už kurias nusikalstamas veikas asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nustatyti trūkumai trukdo teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų, jie negali būti pašalinti nagrinėjimo teisme metu, nes A. Z. negali būti atiduotas teismui už dvi nusikalstamas veikas, kai, pagal prokuroro pareiškimo turinį, jis kaltinamas tik vienos nusikalstamos veikos padarymu.

Dėl išvardintų priežasčių, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 440 straipsniu, teismas,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. Z. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą trūkumams pašalinti, skaičiuojant terminą nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.