- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-07
- Bylos Nr.
- 2A-506-267/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Liudvika Tupienė, Danutė Burbulienė (pran.)
- Ieškovas
- A. J., D. J.
- Atsakovas
- VšĮ Radviliškio rajono, Viešajai įstaigai Radviliškio rajono Pirminės sveikatos priežiūros centrui
- Trečiasis asmuo
- M. Š., E. J.
- Advokatai
- Gvidas Armana, Silva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Burbulienės,
dalyvaujant ieškovui A. J. įstatyminiam atstovui D. J., ieškovo atstovui advokatui Gvidui Armanavičiui,
atsakovo VšĮ Radviliškio rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Radviliškio rajono Pirminės sveikatos priežiūros centrui, tretiesiems asmenims M. Š., E. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas nepilnametės A. J. įstatyminiam atstovui D. J. priteisti iš atsakovo VšĮ Radviliškio rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau tekste VšĮ Radviliškio r. PSPC) A. J. sveikatai padarytos 2730,20 Lt turtinės ir 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį padidino iki 80000 Lt. Ieškovas nurodė, kad jo duktė A. J. 2006-09-13 – 2006-09-18 gulėjo Radviliškio ligoninės vaikų skyriuje (diagnozė – ūmus bronchitas, gydanti gydytoja buvo M. Š.). Begulint skyriuje, vaikui buvo pastebėti traukuliai. Ieškovo teigimu, M. Š., nepasikonsultavusi su neurologais, paskyrė vaikui fenobarbitalį ir 2006-09-19 išrašė siuntimą pas neurologę gydytoją S., kuri išrašė siuntimą į Kauno klinikas. Kauno klinikose vaikui buvo nustatyta generalizuota epilepsija, dėl epilepsijos atsilieka raida. Ieškovas nurodė, kad vaikas gimė sveikas, o maždaug prieš mėnesį iki paguldant į ligoninę, buvo prasidėję traukuliai. Ieškovas dėl dukters neįgalumo 2006 m. gruodžio mėn. kreipėsi pas šeimos gydytoją M. Š., kuri siuntimą išrašė tik 2007-03-24. Tuomet ieškovas nedelsiant kreipėsi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovo teigimu, turtinę žalą sudaro vaiko negautos išmokos, nes 2006 m. gruodį, kai ieškovas atidavė dukters epikrizę gydytojai M. Š., ji iš karto nesiuntė neįgalumo nustatymui, nors gydytoja, tik gavusi dokumentus, turėjo jį informuoti dėl kreipimosi neįgalumui nustatyti. 2730,20 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą prašė priteisti nuo tos dienos, kai gydytojai padavė epikrizę, t.y. už laikotarpį nuo 2006-12-08 iki 2007-03-25. Be to, ieškovas teisminio nagrinėjimo metu padidino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kadangi turėjo važinėti į Kauno klinikas, rūpintis vaiku, pergyventi dėl jo sveikatos, o jo duktė patyrė fizinį skausmą, dvasinę traumą, dėl laiku nenustatytos epilepsijos sutriko vaiko raidos vystymasis – vėliau pradėjo vaikščioti, kalbėti, pati valgyti.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovo D. J. 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovo VšĮ Radviliškio r. PSPC naudai ir 39,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas 2008-09-16 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl trečiojo asmens gydytojos M. Š. netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų jo dukrai VšĮ Radviliškio r. PSPC. Nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2008-10-09 netenkino šio D. J. prašymo, konstatavusi, jog nėra priežastinio ryšio tarp VšĮ Radviliškio r. PSPC gydytojos M. Š. taikyto gydymo ir A. J. nustatyto sunkaus neįgalumo lygio. Be to, teismas atkreipė dėmesį į komisijos padarytą išvadą, kad sveikatos priežiūros paslaugos A. J. buvo teiktos tinkamai, sveikatai žala nepadaryta. Konstatavo, kad ieškovas neįrodė tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti pažeidimai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su A. J. liga. Pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad dėl gydytojos M. Š. aplaidumo jo duktė A. J. patyrė fizinį skausmą, negalėjo normaliai vystytis, šliaužioti, vaikščioti, nes vaiko raidos vėlavimas A. J. yra diagnozuotos, o ne atsiradęs dėl Radviliškio Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų pareigų netinkamo atlikimo. Teismas nenustatė diagnostikos ir gydymo metodikos pažeidimų, kurie būtų sukėlę A. J. sveikatos pablogėjimą. Be to, teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl laiku nenustatytos epilepsijos ligos diagnozės sutriko vaiko raidos vystymasis tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgęs į byloje esančius medicininius dokumentus, teismas pažymėjo, kad abu vaiko tėvai turi negalią, apie vaiko priežiūrą žino miglotai, todėl mergaitės priežiūra nepakankama, tėvai ne visada užtikrina reguliarų vaistų vartojimą, dėl ko vaikui pasikartoja epilepsijos priepuoliai. Konstatavo, jog įrodymų, kada tiksliai ieškovas kreipėsi pas gydytoją su visais reikiamais dokumentais neįgalumo nustatymui, byloje nėra. Be to, nėra įrodymų, kad gydytoja M. Š. būtų pažeidusi instrukcijas išrašant siuntimą neįgalumui nustatyti, būtų pradelsusi teisės akto nustatytą terminą šiam veiksmui atlikti. Įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad nei VšĮ Radviliškio r. PSPC, nei gydytoja M. Š., teikdama pacientei A. J. sveikatos priežiūros paslaugas, nepažeidė Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo reikalavimų, sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovui bei valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų visiškai patenkintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad M. Š. veiksmuose kaltės nenustatyta. Apelianto manymu, M. Š. kaltė byloje yra įrodyta šiais įrodymais: ji, nepasikonsultavusi su specialistais, paskyrė vaikui netinkamus vaistus - fenobarbitalį, kuris nesumažino epilepsijos traukulių. Kad šis vaistas buvo netinkamas, patvirtino Kauno medicinos universiteto klinikos neurologijos klinikos vaikų neurologijos skyrus, kuris šių vaistų A. J. gydyti neskyrė. Be to, kaip apeliantui telefonu 2009-06-08 paaiškino Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja (tel. (duomenys neskelbtini)), vaiko gydytoja negali taikyti kitos srities specialisto skiriamų vaistų, nepasitarusi su juo. 2008-10-14 A. J. buvo apie 15 priepuolių. Apeliantas kreipėsi į Radviliškio rajono mero pavaduotoją, kuris paskambino M. Š. ir ji atsakė, kad nėra pagrindo vežti vaiko į Kauno klinikas, o pakanka jį paguldyti į Radviliškio ar Šiaulių ligoninę. Tačiau pagal Kauno klinikų rekomendacijas, jeigu epilepsijos priepuoliai padažnėja, vaiką būtina vežti į Kauno klinikas, kuriose yra reikalinga aparatūra. Dėl tokio gydytojos M. Š. aplaidumo apeliantas turėjo vaiką vežti į Kauną autobusu, kuriame vėl užėjo epilepsijos priepuolis, ir tik dėka Kauno greitosios medicinos pagalbos darbuotojų vaikas buvo laiku pristatytas į Kauno klinikas. M. Š. aplaidumą patvirtina ir tas faktas, kad pagal Kauno klinikų rekomendacijas, išdėstytas 2006-11-29 epikrizėje, A. J. tyrimus reikėjo atlikti po 2 mėnesių, tačiau apeliantas siuntimą į Kauno klinikas gavo tik po 5 mėnesių. Toje pačioje epikrizėje yra nurodyta, kad kas 4 savaitės vaikui turėjo būti taikomi vaistai metilprednizalonas ir jis stebimas 3 paras. Tačiau nuo 2006-12-29 iki 2007-02-21 šie vaistai leidžiami nebuvo. 2007-02-26 - 2007-03-26 M. Š. ruošė dokumentus A. J. neįgalumui nustatyti. Nustatant neįgalumą, pagal Kauno klinikų rekomendacijas turėjo būti atsižvelgta į psichologinės - pedagoginės tarnybos išvadas. Tačiau M. Š. siuntimą į šią tarnybą išrašė tiktai po to, kai buvo atiduoti dokumentai į komisiją.Pirmosios instancijos teismas parengiamajame posėdyje buvo nusprendęs iškviesti ir apklausti liudytojas M. E. ir D. R. S.. Tačiau joms neatvykus į teismo posėdį, teismas nesiėmė jokių priemonių, kad šios liudytojos dalyvautų teismo posėdyje ir duotų jame parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo D. J. apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Radviliškio r. PSPC prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą. Tuo pačiu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas nurodo, jog gydytojos pediatrės M. Š., dirbančios VšĮ Radviliškio r. PSPC, kaltė pasireiškė tuo, kad ji, nepasikonsultavusi su specialistais, paskyrė jo mažametei dukrai A. J. netinkamus vaistus - fenobarbitalį, kuris, anot apelianto nesumažino traukulių. Šis apelianto argumentas yra niekuo nepagrįstas. Iš byloje surinktų bei teismo aptartų įrodymų matyti, kad A. J. nuo 2006-09-13 iki 2006-09-18 gydėsi VšĮ Radviliškio ligoninės Vaikų skyriuje, t.y. stacionare. Būtent šiuo laikotarpiu, gydytoja pediatrė M. Š., kuri be to dirba ir VšĮ Radviliškio ligoninės vaikų skyriuje gydytoja pediatre, pastebėjusi traukulius, pagrįstai paskyrė vaistą - fenobarbitalį 0,01 mg. po du kartus per parą. Šis vaistas paprastai yra skiriamas atsiradus neaiškios kilmės traukuliams, kol bus nustatyta diagnozė. Gydytoja M. Š., kaip Radviliškio r. PSPC gydytoja pediatrė, visiškai neskyrė pacientei A. J. fenobarbitalio, šis vaistas pacientei buvo paskirtas gydant ją stacionare, VšĮ Radviliškio ligoninės Vaikų skyriuje. Kita vertus, šio vaisto skyrimas pacientei žalos nepadarė. Pacientė jau sirgo epilepsija, o ne susirgo po to, kai jai buvo taikytas netinkamas gydymas. Tai akivaizdu iš ligos anamnezės. Esant šiems civilinėje byloje surinktiems, teismo ištirtiems ir objektyviai įvertintiems įrodymams, teisėta ir pagrįsta teismo išvada, jog nėra įrodyti ir nenustatyti kalti VšĮ Radviliškio r. PSPC gydytojos pediatrės M. Š. veiksmai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Apeliantas 2008-09-16 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriame taip pat kaip ir ieškinyje nurodė VšĮ Radviliškio r. PSPC gydytojos pediatrės M. Š. jo dukrai A. J. netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovo manymu, galinčias būti priežastiniame ryšyje su neva tai jai padaryta žala. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija netenkino šio prašymo, konstatavusi, jog nėra priežastinio ryšio tarp VšĮ Radviliškio r. PSPC gydytojos M. Š. taikyto gydymo ir A. J. nustatyto sunkaus neįgalumo lygio.Apeliantas nepagrįstai teigia, jog gydytojos pediatrės M. Š. aplaidus elgesys pasireiškė dar ir tuo, kad A. J. teko vežti į KMU klinikas autobusu, dėl to patyrė nepatogumus. Tačiau pacientų pervežimu įstaiga rūpintis neprivalo. VšĮ Radviliškio r. PSPC greitosios medicinos pagalbos automobilius iš VšĮ „Ambulansas“ nuomoja tik tais atvejais, kai pacientams būtina skubi medicinos pagalba. Šiuo atveju pacientė A. J. į KMU klinikas buvo vežama diagnozės nustatymo tikslu.Apelianto nurodytos teisme neapklaustos liudytojos M. E. ir D. R. yra gydytojos. Jų padaryti įrašai apie suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra medicininiuose dokumentuose, kurie teismo aptarti ir įvertinti. Todėl, atsakovo manymu, jų parodymai negali turėti įtakos, sprendžiant pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo D. J. apeliacinį skundą tretysis asmuo M. Š. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas savo ieškinio neįrodė, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įvertino byloje visus surinktus įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovė prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Tarp šalių kilo ginčas dėl pacientės A. J., atstovaujamos įstatyminio atstovo D. J., teisės į žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato 1996-10-03 Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo III skyrius, Civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas, kiti teisės aktai.
Ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo VšĮ Radviliškio r. PSPC A. J. sveikatai padarytos 2730,20 Lt turtinės žalos ir 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno ieškinyje pareikšto reikalavimo:
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimui yra taikomos bendrosios žalos atlyginimo normos (LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 – 17 str., CK 6.245 str., 6.263 str., CK 6.264 str.). Todėl ir sąlygos, kurioms esant atsiranda pažeidėjo pareiga atlyginti žalą, padarytą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, yra tokios pačios kaip ir esant žalos atlyginimo pareigai, pažeidus kiekvieną kitą teisę, t.y. reikia visų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltės (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovo VšĮ Radviliškio r. PSPC darbuotojos, gydytojos M. Š., veiksmų neteisėtumas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientei A. J., pasireiškė neteisėtu neveikimu, nes gydytoja pediatrė savalaikiai neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, t.y. neparuošė dokumentų dėl A. J. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl gydytojos neteisėto neveikimo specialus nuolatinės priežiūros poreikis pacientei buvo nustatytas tik 2007-03-26, nors duomenys apie vaiko neįgalumą gydytojai buvo žinomi nuo 2006 m. rugpjūčio 23 d. Tai patvirtina vaiko sveikatos raidos istorijoje esantys gydytojos neurologės ir pediatrės įrašai dėl stebimų vaiko motorinių funkcijų raidos sutrikimo (vaiko sveikatos raidos istorijos 23, 24, 27 psl.). Kauno medicinos universiteto klinikų neurologijos klinikoje 2006-11-29 A. diagnozuota generalizuota epilepsija, neurologo ir psichologo konstatuotas vidutinis raidos sutrikimas, rekomenduota spręsti dėl negalios pašalpos skyrimo, nurodyta, kad vaikui reikalinga intensyvesnė socialinio darbuotojo ir pediatro priežiūra (b. l. 15 t. 1, vaiko sveikatos raidos istorijos 23, 24, 27 psl.). Todėl kolegija konstatuoja, kad gydytoja M. Š. neleistinai vilkino A. J. nukreipimą neįgalumo nustatymui. Ji nebuvo pakankamai rūpestinga pacientės atžvilgiu (CK 6.248 str.). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatyti atsakovo darbuotojos gydytojos M. Š. neteisėti veiksmai, o tuo pačiu ir kaltė, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimai, kad iki 2007-02-24 buvo ruošiami dokumentai pacientės neįgalumui nustatyti atmestini, nes vaiko sveikatos raidos istorijoje nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo renkami papildomi dokumentai. 2007-02-26 siuntime į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą daryti įrašai pagrįsti tik jau minėtos Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos klinikos Vaikų neurologijos klinikos išrašu iš A. J. ligos istorijos. Kolegijos vertinimu, trečiojo asmens gydytojos M. Š. teiginiai, kad D. J. savalaikiai nepadavė išrašo iš Kauno medicinos universiteto klinikų, neatitinka byloje esančių įrodymų. D. J. nuosekliai aiškina, kad šį dokumentą gydytojai atidavė 2006 m. gruodžio 7 ar 8 dieną. Byloje esančioje A. J. sveikatos raidos istorijoje šis išrašas įsiūtas prieš įrašą apie A. J. apsilankymą pas gydytoją M. Š. 2006-12-22. Pakartotinai iki 2007-02-26, kai buvo išrašytas siuntimas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, vaikas pas gydytoją lankėsi mažiausiai penkis kartus, tačiau nebuvo nukreiptas neįgalumo nustatymui (vaiko sveikatos raidos istorijos 34, 35, 43 psl.).
Teikiant ginčo sveikatos priežiūros paslaugas galiojo 2006-03-28 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-88 patvirtintos Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų taisyklės. Šio teisės akto IV dalies 7.4 punkte nustatyta, jog specialius poreikius asmeniui nustatantis subjektas yra sveikatos priežiūros įstaiga, nagrinėjamu atveju tai – atsakovas VšĮ Radviliškio r. PSPC, kuri privalo atlyginti pacientei A. J. turtinę žalą, padarytą dėl šios įstaigos darbuotojos, pažeidusios minėtame įsakyme įtvirtintus pacientų lygių teisių, lygių galimybių, socialinės atskirties mažinimo, atsakomybės ir atskaitomybės principus, ir neleistinai uždelsusios nukreipti A. J. neįgalumo nustatymui kaltės.
Ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo 2730,20 Lt kaip prarastą priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją ir šalpos pensiją neįgaliam vaikui už laikotarpį nuo 2006-12-08 iki 2007-03-25, t. y. už tris mėnesius. Turtinės žalos samprata apima ne tik turto, kurį nukentėjusysis turėjo padarant žalą, pažeidimą, bet ir turto, kurį nukentėjusysis galėjo gauti, jeigu nebūtų pažeidimo, t. y negautos nukentėjusiojo pajamos (CK 6.249 str.). Įvertinus teismui pateiktų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2008-11-14 pažymų duomenis dėl paskirtų kompensacijų ir pašalpų dydžio, ir delsimo nustatyti specialius poreikius neįgaliam vaikui trukmę, prašomas priteisti turtinės žalos atlyginimas, kolegijos vertinamas kaip pagrįstas (b. l. 45 – 46, t. 1). Tokiu būdu nagrinėjamu atveju yra nustatyta žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovo darbuotojos neteisėtų veiksmų ir jų pasekmėje atsiradusios žalos, taip pat būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (CK 6.247 str., 6.249 str.).
Todėl šioje reikalavimo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo reikalavimas dėl 2730,20 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes padaryta žala, kolegijos vertinimu, yra trečiojo asmens, gydytojos M. Š., dirbančios VšĮ Radviliškio r. PSPC, neteisėto neveikimo – nepagrįsto delsimo nustatyti specialiuosius poreikius vidutinį raidos sutrikimą turinčiai gydymo įstaigos pacientei – A. J., rezultatas (CK 6.247 str., 6.264 str., 6.281 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos ir, atmesdamas ieškinį šioje reikalavimo dalyje, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas teisių gynimo būdas, kuris egzistuoja, nepriklausomai nuo to ar neteisėtų veiksmų pasekmėje atsirado turtinė žala. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, gero vardo praradimas ir panašiai, teismo įvertinti pinigais.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str. 2 d. numatyti atvejai kai be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala: Jei pažeidžiami sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai, asmens sveikatos informacijos konfidencialumas (asmens medicininė paslaptis).
Nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstytos faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad A. J. padarytą neturtinę žalą ją atstovaujantis įstatyminis atstovas D. J. sieja su tuo, kad 2006 m. rugsėjo mėn., gydant mergaitę VšĮ Radviliškio ligoninės vaikų pediatrijos skyriuje, pastebėjus traukulių priepuolius, gydytoja M. Š., paskyrė jai raminančius vaistus – fenobarbitalį, netaikė gydymo nuo diagnozuotos mažakraujystės, laiku nenustatė specialių poreikių neįgaliam vaikui. Dėl gydytojos Š. aplaidumo A. J., ją atstovaujančio tėvo manymu, patyrė fizinį skausmą, negalėjo normaliai vystytis, šliaužioti, vaikščioti. Dėl laiku nenustatytos epilepsijos diagnozės A. J. sutriko raidos vystymasis. Ieškiniu buvo prašoma priteisti 40000 Lt neturtinę žalą, vėliau ieškinio reikalavimas patikslintas, prašant priteisti 80000 Lt žalą.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo neturtinės žalos atlyginimo dalyje, nes nenustatė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2008-10-09 Sprendimu Nr. 56-50 (b. l. 26, t. 1). Šiame sprendime konstatuota, kad nėra priežastinio ryšio tarp VšĮ Radviliškio r. PSPC gydytojos M. Š. taikyto gydymo ir A. J. nustatyto sunkaus neįgalumo lygio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pats apeliantas aiškino, kad šiuo metu vaiko sveikata pagerėjo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal bylos duomenis ir nustatytas aplinkybes apie A. J. gydymą ir diagnozuotą epilepsiją bei raidos atsilikimą, kai nenustatyta ryšio tarp netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir nustatyto neįgalumo lygio, nėra teisinio pagrindo konstatuoti pacientės išimtinio pobūdžio išgyvenimų kaip pagrindo nustatyti priteistiną pinigais neturtinę žalą. Jeigu žalos fakto nenustatoma, tai civilinė atsakomybė netaikoma (CK 6.245, 6.250 straipsniai).
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti 40000 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė A. J., gydoma 2006 m. rugsėjo mėn. VšĮ Radviliškio ligoninėje, o 2009-05-25 teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde D. J., viršydamas pareikšto ieškinio ribas, prašė priteisti 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, susijusį 2008 – 2009 metais A. J. patirtais epilepsijos priepuoliais ir jos pervežimu į gydymo įstaigas Kauno mieste. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p. nuostatas ieškinyje turi būti nurodomas ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui. Teismas bylą nagrinėja ieškinyje nustatytų reikalavimų ribose, nes CPK 265 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, draudžianti sprendime peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su A. J. teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis 2008-2009 metais, nenagrinėtini, kaip peržengiantys pareikšto ieškinio ribas.
Be to, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais, kad A. J. nuo 2006-09-13 iki 2006-09-18, kai jai, apelianto teigimu, buvo paskirtas netinkamas medikamentas - fenobarbitalis, sveikatos priežiūros paslaugas teikė ne atsakovas – Viešoji įstaiga Radviliškio r. PSPC, o kita gydymo įstaiga – Viešoji įstaiga Radviliškio ligoninė. Todėl byloje atsakovu patrauktas VšĮ Radviliškio r. PSPC negali būti atsakingas už žalą, padarytą pacientui dėl kitos gydymo įstaigos darbuotojų kaltės, net ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, CK 6.264 str.).
Šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pasisakė dėl pacientei A. J. gydymo įstaigoje netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų – nesavalaikio siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. Nors šioje reikalavimo dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas, pagrindų priteisti ieškovui neturtinę žalą teisėjų kolegija nenustatė. Spręsdamas dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo neturtinės žalos atlyginimo šioje reikalavimo dalyje, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad „rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007). Nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti tinkami įrodymai, kad A. J. buvo padaryta tokio pobūdžio neturtinė žala. Todėl teisėjų kolegija ieškinį reikalavimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertina kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
Pripažinus, jog A. J. ginčo laikotarpiu suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo padaryta neturtinė žala, atmestini, kaip nedarantys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų M. E. ir D. R. S., apklausos. (CPK 328 str.).
Ieškovas D. J. prašė priteisti iš atsakovo 1569,54 Lt papildomų išlaidų, kurias sudaro išlaidos mobiliojo telefono sąskaitų išklotinėms, telefono skambučių, kelionių, pašto bei kopijavimo išlaidos (b. l. 41 – 44, 132 – 186, t. 1). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog šios išlaidos yra neatsiejamai susijusios su byloje pareikštu ieškinio reikalavimu bei kilusios dėl netinkamų atsakovo darbuotojų veiksmų (CPK 178 str.) Dėl išdėstyto šis ieškovo reikalavimas atmestinas.
Remdamasi išdėstytais argumentais ir išvadomis teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškovo reikalavimas tenkinamas visiškai. Šia nutartimi tenkinant dalį ieškinio reikalavimų, visas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės pakeičiamas, nes lieka galioti ta jo dalis, kuria buvo atmesti kitas ieškinio reikalavimas.
Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama apeliacinį skundą, pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio nuostatas, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (nustatant, kad patenkintas vienas iš dviejų ieškovo reikalavimų) perskirsto iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nutaria:
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą.
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje reikalavimo dalyje patenkinti. Priteisti iš atsakovo VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (įmonės kodas 171448918, buveinė Gedimino g. 9, Radviliškis) ieškovui A. J. įstatyminiam atstovui D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2730,20 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt Lt 20 ct.).
Kitą skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. J. įstatyminio atstovo D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų atsakovui VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui (įmonės kodas 171448918, buveinė Gedimino g. 9, Radviliškis).
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (įmonės kodas 171448918, buveinė Gedimino g. 9, Radviliškis) 81,91 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 91 ct.) žyminio mokesčio, 23,60 Lt (dvidešimt tris litus 60 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų bei 197,40 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt septynis litus 40 ct.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.