Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-04-29 · Civilinė byla Nr. e2-4296-880/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
e2-4296-880/2020
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00162-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
R. A.
Civilinė byla Nr. e2-4296-880/2020Proceso Nr. 2-44-3-00162-2020-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui R. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 148,80 eurų žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini) R. A. būdamas neblaivus užpuolė ir peiliu sužalojo N. V., padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-984/2019 R. A. buvo pripažintas kaltu dėl N. V. sužalojimo. Dėl 2019 m. gegužės 1 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų N. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 20019 m. gegužės 15 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-349620 N. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 148,80 Eur ligos išmoka. Kadangi N. V., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovo neteisėti veiksmai, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 148,80 Eur materialinę žalą turi atlyginti atsakovas R. A..

Atsakovui R. A. ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą.

Byloje nustatyta, kad R. A. 2019 m. gegužės 1 d., apie 13.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 3,16 prom. neblaivumas), rankoje laikydamas peilį, išbėgęs į (duomenys neskelbtini) pribėgo prie gatve su draugu einančios N. V. ir tyčia peiliu dūrė jai į krūtinę, taip padarydamas aklą priekinės krūtinės ląstos sienos žaizdą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1738-984/2019, R. A. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. sausio 7 d. Dėl 2019 m. gegužės 1 d. įvykusio įvykio metu patirtų sužalojimų N. V. buvo laikinai nedarbinga laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 20019 m. gegužės 15 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. (9.2)VPA_SP1-349620 N. V. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 148,80 Eur ligos išmoka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatomis asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.290 straipsnio 1 dalies nuostatomis socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. To paties straipsnio 3 dalies nuostatomis draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog N. V. sužalojimas, dėl kurio jai buvo išmokėta ligos išmoka, priežastimi tapo atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais Fondo biudžetui buvo padaryta 148,80 eurų žala, patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl žalos atsiradimo priežasčių bei jos dydžio neginčijo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui būtų pilnai atlyginęs žalą, byloje nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 148,80 eurų žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 15,00 eurų žyminis mokestis valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (į. k. 191683350) iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 148,80 eurų žalos atlyginimo regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,00 eurų žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius