- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- T-321-333/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nuteistasis
- A. G.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
nuteistasis A. G., gim. (duomenys neskelbtini),, nuteistas 2010 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 181 str. 1 d. (3 epizodai), 22 str. 1 d. 181 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d. ir 4 d., - galutinė bausmė 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015 m. liepos 24 d. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d. ir 2 d., 5 d. 1 p., BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. - galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2015-03-05, bausmės pabaiga - 2017-08-10. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2015-03-24.
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2016-07-13 priėmė nutarimą lygtinai paleisti nuteistąjį A. G. iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 27 dienų laisvės atėmimo bausmės, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu numatytą bausmės dalį. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įvertintos ir kitos aplinkybės.
Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvavo elgesio korekcijos programoje "Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas". Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo, ankstesnio svarstymo metu rizika buvo vertinama 51 balu, šio svarstymo metu rizika vertinama 43 balais. Nuteistasis pateikė pažymą, jog, jeigu bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bus įdarbintas. Turėtus ieškinius atlyginęs.
Komisija sprendė, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir lygtinai paleisti, tačiau išliekant pakartotinio nusikalstamumo rizikos veiksniams, būtina skirti baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones.
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 4 d. nustatyta tvarka pateiktas teismui patvirtinti.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Reda Berčiūnienė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriame siūlo nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netvirtinti. Nurodo, kad nors nuteistojo A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau išlieka vidutinė (43 balai), tačiau tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant, ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, būtina atsižvelgti į visumą aplinkybių, patvirtinančių, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Tuo tarpu Komisijos nutarime nurodyta išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam, padaryta nevertinant visų reikšmingų aplinkybių.
Nuteistojo A. G. amžius pirmojo teistumo metu - 18 metų. Jis anksčiau teistas 2 kartus, už vagystę ir plėšimą. Šiuo metu bausmę atlieka už turto prievartavimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaip matyti iš teistumų sąrašo, nuteistojo teistumų sąraše dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad paskirtos kriminalinės bausmės neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis, nors drausmine tvarka ir nebaustas, tačiau per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką du kartus už drausmės pažeidimus nuobaudos neskirtos. Pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nuteistasis linkęs pateisinti savo poelgius, jo elgesyje kartodavosi agresijos ir savitvardos praradimo protrūkiai, problemas linkęs minimalizuoti. Šios išvardintos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. G. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas. Nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą paskatintas tris kartus. Nuo ankstesnio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas keitėsi, ankstesnio vertinimo metu rizikos vertinimas buvo 51 balas pagal OASys, o šiuo metu 43 balai, taigi išlieka vidutinis. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis psichiką veikiančioms medžiagoms priklausomybių neturi. Dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose. Šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra svarbios, tačiau nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nebaustas drausmine tvarką, tačiau du kartus padarė drausmės pažeidimus už kuriuos apsiribojant pokalbiu jam nuobaudos nebuvo skirtos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis linkęs pateisinti, apginti save, minimalizuoti neigiamas elgesio pasekmes. Praeityje kartodavosi agresijos ir savitvardos praradimo protrūkiai, nusikalto smurtaudamas prieš kitą asmenį, neįvertindavo ilgalaikių pasekmių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai teigiamai pasikeitę. Nuteistojo ankstesni smurtiniai nusikaltimai, mąstymas ir elgesys ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais. Be to nuteistajam buvo taikytas jo padėtį lengvinantis įstatymas ,,Dėl amnestijos akto“, tačiau jis to neįvertino ir toliau darė nusikaltimus. Pateikta pažyma apie galimybę įsidarbinti nieko neįpareigojanti ir tai nerodo, kad nuteistasis tikrai dirbs ir pragyvenimui užsidirbs sąžiningu darbu.
Likusi dar labai didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – daugiau kaip 1 metai. Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą, jų kiekį, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui taip pat gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Be to, tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padarytų nusikaltimų, kadangi jis buvo pernelyg švelniai nubaustas.
Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.
Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 13 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Tenkinti prokurorės R. Berčiūnienės skundą dėl nutarimo taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą.
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 357-292 taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.