Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ji, 2014-09-18, apie 11 val., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams t.y. daugiabučio namo adresu Salininkų g. 133, Vilniuje, laiptinėje, su savimi turėta lazda ne mažiau 5 kartų sudavė nukentėjusiajai A. V. į petį, rankas ir galvą, taip padarydama A. V. poodines kraujosruvas viršugalvio srityje, kairio peties, kairės alkūnės ir kairio riešo srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 str.1d.

Kaltinamoji M. B. kaltės dėl kai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad ji atvažiavo pas seserį L. Ž., atvežė valgyti ir vaistų, jos pasėdėjo, pakalbėjo, išgėrė arbatos ir ji susiruošė į autobusą. Išėjusi laiptinėje susitiko A. ir pastarosios paklausė, kodėl lenda prie jos sesers. A. atsakė, kad nesikabinėja. Ėmė rodyti mėlynes ant rankos, tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai pamiršo pasakyti. Jos pakalbėjo. Apsisukusi norėjo eiti, o A. pagrasino, kad suduos stiklainiu ir paleido stiklainį į ją. Tas stiklainis nukrito ir sudužo. Pasakius, kad jai reikia į autobusą, A. dar pagrasino, kad kitą kartą ją apipils rūgštimi.

Dar nurodė, jog visas tas pokalbis vyko laiptinėje, pirmame aukšte. Įvykio niekas nematė. Tą dieną ji lazdos neturėjo. Ji vaikšto be lazdos ir jos nesinešioja. Kai A. metė į ją stiklainį, ji ranka atmušė ir stiklainis nukrito bei sudužo. Po to nubėgo į autobusą, o A. pagrasino apipilti rūgštimi. Ji jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Nematė jokių liudytojų, o berniukas gal ką supainiojo. Nežino, kodėl A. jai rodė mėlynes, ką sakė rodydama mėlynes, nepamena. Anksčiau su A. V. nebendravo. Jos susitiko laiptinėje. Ji prie A. priėjo, paklausė, ko ši pristojo prie jos sesers. Ji pirma pradėjo pokalbį su A.. O A. pasakė, kad nesikabinėja. Su Ligonių kasos ir A. V. civiliniais ieškiniais, esančiais byloje, ji nesutinka. Jos pensija 219 eurų. Iš kur ji tokius pinigus paims. Nežino, kas sutvarkė sudužusį stiklainį, ji išvažiavo namo. Pati nepasiliko, nes 42 autobusas važiavo. Neklausė A., kodėl ši taip elgėsi – metė stiklainį. A. V. buvo ne daugiau kaip už trijų žingsnių nuo jos pokalbio metu. Nežino, ar pokalbio metu atstumai kito.

Ji neskambino, nesiūlė nukentėjusiajai 200 eurų, tai pati nukentėjusioji jai paskambino.

Jos viena kitą apvadino visokiais žodžiais. Ji stovėjo ne daugiau kaip 3 metrai nuo įėjimo į laiptinę durų, kurios buvo atidarytos. A. jai rodė mėlynes ant rankos, o ant peties, veido nematė mėlynių. Po šio konflikto sužinojo, kad A. sakė vienai moteriai, kad įkrito į duobę, susimušė. Tai jai pasakojo viena moteris, kurios pavardės nenori sakyti. Ta moteris sakė, kad A. nukrito į duobę ir susižalojo.

Nukentėjusioji A. V. teisme parodė, kad kaltinamąją M. B. ji pažįsta kaip kaimynės seserį. Pamena, kad tą dieną su kaimyne M. R. sėdėjo lauke ant suoliuko namo gale ir bendravo. Matė bėgančią M. B. su lazda po pažastimi, bet nekreipė dėmesio. Po 10 - 20 minučių ėjo link namų. Prie namo laiptinės yra suoliukas ir M. R. sėdėjo ant to suoliuko, o ji nuėjo prie kaimynės A., kuri turėjo maišą skudurų. Ji padėjo kaimynei A. dalinti maiše buvusius rūbus. Viena kaimynė jai davė stiklinį indą rūgštynių. Po kiek laiko su tokia I. ėjo namo, I. priekyje, o ji iš paskos. Pamatė einančią iš viršaus į apačią laiptais kaimynės seserį, kurią visi vadina M.. Pastaroji turėjo medinę lazdą. Su ja pasisveikino, pasakė: “labas M.“. Į ką pastaroji atsakė necenzūriniais žodžiais, užsipuolė, neva ji skriaudžia jos seserį L.. Ji atsakė, kad neskriaudžia, kad gali viską paaiškinti, nes iš tikrųjų prieš kelias dienas buvo atsitikęs konfliktas su L. dėl sliekų ir dilgėlių. Tačiau M. jai sudavė turėta lazda ne mažiau penkių kartų. Pataikė į įvairias kūno vietas- į dešinę ranką, kairę ranką, galvą, pečius. Galvoje buvo guzas, dešinės rankos nykščio po sužalojimo nebegali sulenkti. Ranka buvo pajuodus. Kai M. ją mušė, ji šaukė, kaimynai buvo atidarę duris iš 13 buto. Sudavusi smūgius M. B. nubėgo. Viskas vyko laiptinėje pirmame aukšte, ant laiptų.

Laiptinėje buvo kaimynų berniukas, kuris viską matė. Dar įvykį matė M. R., kuri tuo metu sėdėjo ant suoliuko lauke. M. sudavusi jai smūgius iš karto nubėgo į autobusą. Ji po įvykio neiškvietė policijos, buvo pasimetusi, be to, nebuvo namuose sūnaus, ji buvo viena. Ant rankų buvo paraudonavę nuo suduotų smūgių, tačiau kitą dieną buvo sutinę, mėlynės ir ji kreipėsi į medikus. Žino, kad kaltinamoji teigia, jog ji įkrito į duobę, tačiau to nebuvo, prie namų jokių duobių nėra. Dėl šio įvykio ji patyrė skausmą, buvo gydoma. Jai padaryta neturtinė žala. Pareikštą civilinį ieškinį dėl 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo palaiko ir prašo priteisti. Dar nurodė, kad po įvykio M. jai siūlė 200 eurų, tačiau ji nepaėmė.

Kai mušė, kaltinamoji jai nieko nesakė. Lazda buvo didelė, vyriška, ji skirta vaikščioti pasiramstant. Kaltinamoji ją įžeidinėjo vartodama necenzūrinius žodžius. Įvykio metu ji rankose turėjo stiklainiuką su rūgštynėmis 0,7 l. ir striukytę. Kai davė per ranką kaltinamoji, tai tas stiklainiukas iškrito ir sudužo. Tas konfliktas buvo seniai prieš 1,5 metų. Tik įėjus į laiptinę. Jos toje vietoje buvo dviese, kaimynė, kuri ėjo priešais ją, jau buvo nuėjusi. Kaltinamoji sakė: „kam tu mano seserį lietei“. Po to kaltinamoji su ta lazda nubėgo į autobusą. Ji nebuvo įkritusi į jokią duobę prieš įvykį. Tačiau po to įvykio ji per savaitę buvo nukritusi tris kartus.

Liudytojas J. R. teisme parodė, kad nukentėjusioji A. V. yra jo kaimynė, o kaltinamąją M. B. pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad datos nepamena buvo atėjusi nukentėjusioji ir rodė mėlynes. A. V. atėjusi aiškino, kad ją sumušė M. su lazda. Rodė mėlynes ant peties. Jis matė mėlynes. Veide nebuvo mėlynių, tačiau ant rankos ir peties matė. Ji buvo atėjusi įvykio dienos vakarą, sakė, kad ją tą dieną sumušė. M. R. yra žmonos mama, gyvena ne kartu su juo ir žmona. A. V. atėjo pas juos kaip pas kaimynus, pasiguosti. Ji atėjo verkdama. Kiek pamena, A. V. buvo atėjusi vakare. Kad rodė mėlynes – tą tikrai pamena. Dėl ko ją mušė nepasakojo. Sakė, kad sumušė su lazda. Pats jis įvykio nematė. Jis M. B. su lazda vaikščiojančios nėra matęs. M. B. sesuo anksčiau vaikščiojo su lazda, o dabar jau nebe. Pati M. B. jį buvo įskundusi policijai po savo sesers skambučio. Ant galvos sužalojimų nematė, A. V. jam rodė ranką ir krūtinę.

Ikiteisminio tyrimo metu J. R., kurio parodymai paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad A. V. pažįsta – ji jo kaimynė. 2014 metais, tiksliau neatsimena, buvo atėjusi A. ir rodė ant savo kūno mėlynes. Mėlynės buvo krūtinės srityje, atrodė baisiai. Pati A. pasakojo, kad ją sumušė pagaliu kitos kaimynės, Ž., sesuo. Sakė, kad sumušė dėl kažkokių gėlių ar darželio, to pasakyti negali. A. sumušė jų laiptinėje ir iš karto po įvykio ši atėjo pas juos ir rodė mėlynes. Kaip kas vyko, nežino, paties įvykio nematė. Daugiau dėl įvykio nieko pasakyti neturi. Žino, kad anksčiau A. su Ž. buvo draugės, o kas ten tarp jų įvyko, nežino. (b.l. 51)

Liudytoja D. R. teisme parodė, kad nukentėjusioji A. V. yra jos kaimynė, o kaltinamoji vaikšto pas savo sesę, kuri gyvena jų name. Pati gyvena 2 aukšte. Ji matė kaip ėjo su lazda M. B. į viršų pas sesę, o po kiek laiko girdėjo A. V. balsą, pastaroji rėkė. Kai išėjo į laiptinę, matė sudužusį stiklainį burokėlių. O M. B. nubėgo su ta lazda. Ji pačio konflikto nematė. Matė tik iš nugaros M. B. kai pastaroji nubėgo. Ir dar girdėjo kaip A. V. rėkė „už ką“. A. V. po įvykio buvo pas juos atėjusi. Matė, kad jos petys, ranka buvo sužaloti. Po įvykio ji matė, kad M. B. sesuo vaikščiojo su lazda. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. Įvykis buvo pirmame aukšte.

Iš pradžių ji būdama antrame aukšte per langą matė kaip M. įėjo su lazda, po to išgirdo laiptinėje garsą ir išėjusi matė, kaip M. B. nubėgo su lazda. Keiksmažodžių negirdėjo, tik girdėjo kaip A. V. klausė „ už ką tu mane muši“. Tuo metu buvo viena namuose, vyro nebuvo. A. V. buvo atėjusi iš karto, o po to buvo atėjusi kai buvo vyras namuose. Ji vaikščiojo ir vaikščiojo, nepamena tiksliai kada buvo atėjusi tą pačią dieną ar kitą.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R., kurios parodymai paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad 2014-09-18 apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, būdama namuose, Salininkų g. 133-13, Vilniuje, išgirdo triukšmą laiptinėje. Ji tada išėjo į laiptinę, paskui ją išėjo ir vyras, J. R.. Išėję į laiptinę, pamatė, kad stovi verkianti kaimynė A. V., šalia jos buvo ant žemės (laiptinės laiptų) sudaužytas stiklainis. Ji matė iš nugaros nubėgančią moterį. Žino, kad tai buvo L. Ž. sesuo, nes matė pro buto langą, kad ši įėjo į laiptinę ir po kelių sekundžių ji užgirdo triukšmą. Kaip vyko muštynės, nematė. L. Ž. sesers vardo, pavardės, nežino, bet ši dažnai lankosi pas seserį, todėl jie ją ir žino. Po įvykio ji matė mėlyną A. petį. (b.l. 47). Po parodymų garsinimo nurodė, kad matė guzą nukentėjusiajai ant galvos.

Liudytoja M. R. teisme parodė, kad nukentėjusioji A. V. yra jos kaimynė, o M. B. anksčiau gyveno jų mane, o dabar gyvena M. B. sesuo. Ji sėdėjo lauke ant suoliuko ir priėjo A. V., jos kalbėjosi. Matė einančią M., kuri turėjo po pažastimi lazdą su užlenktu galu. Matė, kad M. nuėjo į viršų. Jos su A. V. išsiskyrė. Gal po valandos ar dviejų valandų išgirdo triukšmą pirmame aukšte ir šauksmus “už ką“. Šaukė A. V. ir pradėjo kviesti sūnų vardu. Ji tada po truputėlį nusileido į apačią, o M. jau nubėgo. Kai išgirdo triukšmą ji buvo savo virtuvėje, antrame aukšte, atidarė duris ir girdėjo triukšmą. Kai nusileido, matė, kad M. nuėjo su lazda. Matė ją įeinančią su lazda ir išeinančią su lazda. Ji pažino M. B. pagal išvaizdą, šukuoseną, ir turėjo lazdą. Dar matė laiptinėje sudaužytą stiklainį su burokais. Po to atėjo pas ją A. rodė savo raudoną ranką, sakė, kad saugojo krūtinę, kur yra stimuliatorius.

Kai leidosi į apačią ji nieko nematė, tik po to išėjo kaimynė S. K.,klausė kas per triukšmas, o ji atsakė, kad susimušė. D. R. ji nematė. Pačių muštynių nematė. Matė M. B. išeinančią, o A. V. ranką prispaudusi bėgo į kambarį.

M. B. ji atpažino pagal išvaizdą. Matė ją nueinančią iš nugaros. Triukšmą ji girdėjo gal 5 minutes, gal trumpiau, necenzūrinių žodžių negirdėjo. Matė sužalojimus krūtinėje, rankoje pas A. V..

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad kaltinamoji M. B. yra jos buvusi kaimynė, o A. V. yra jos kaimynė. Paaiškino, kad ji išgirdo koridoriuje triukšmą. Pati gyvena trečiame aukšte. Atidarė duris pažiūrėti, kad vyksta ir pamatė, kad L. Ž. žiūri žemyn. Su pastarąja nesikalba, todėl uždarė duris ir nuėjo į savo virtuvę. Pažiūrėjusi pro langą matė, kad M. B. išėjo, lazdą į ranką ir keliuku nubėgo į autobusą. Tada nusileido pas M. R. paklausti, kas per triukšmas ir atėjo A. V., verkianti, laikėsi už rankos ir parodė petį, sakė mušė lazda. Matė raudoną dėmę ant rankos, peties. Ar dar kas matė šį įvykį nežino. A. sakė, kad jai lazda sudavė M..

Liudytoja L. Ž., kaltinamosios M. B. sesuo, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad ji gyvena aukštai, o įvykis buvo pirmame aukšte. Moteris iš 15 buto I. P. jai pasakojo, kad A. metė stiklainį į jos seserį ir jos išsiskyrė. Tai buvo po poros mėnesių. Ir M. jai apie įvykį pasakojo. Po to A. pakvietė savo marčią ir beldė į jos duris, dar buvo kažkoks vyras, tačiau durų ji neatidarė. Žino, kas beldė, nes matė.

Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž., kurios parodymai paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, parodė, kad ji neatsimena, kada įvyko įvykis su kaimyne A. V. ir jos seserimi M. B.. Kiek žino, M. B. jai yra tikra sesuo. Kur ši tiksliai gyvena ji nežino, nes niekada pas ją nevažiuoja. Žino, kad gyvena Šeškinėje, jos telefono numerio taip pat nežino, nes šiai neskambina. sesuo pas ją ateina kas 2-3 dienas, atneša jai valgyti. Kiek jai pasakojo M. apie įvykį, tai A., susitikusi M., pati metė stiklainį į M.. Tada M., gindamasi nuo A., šiai ir trenkė. Ji pati šio įvykio nematė, nieko negali daugiau pasakyti. Su A. dažnai būna konfliktai, pastaroji ne kartą yra ją užpuolusi, išvadinusi visokiais necenzūriniais žodžiais. (b.l. 45) Po pagarsinimo parodymus patvirtino. Nurodė, jog apie stiklainį jai pasakojo sesuo M.. Jai nesakė M., kad gindamasi sudavė smūgius nukentėjusiajai. Po ligoninės ir dėl vaistų poveikio jai blogai su atmintimi. Patvirtino, kad ant apklausos protokolo( b.l. 45) yra jos parašas. Tačiau jai niekas apklausos protokolo neperskaitė, o gal ji ir pamiršo, nes daug vaistų vartoja.

Nepilnametis liudytojas E. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisme parodė, kad pažįsta A. V., o kaltinamosios nepažįsta. Pamena, kad A. mušė teta su pagaliu. Stiklainis su kopūstais nukrito. Pats tuomet buvo prie laiptinės, įėjimo į namą. Nepamena, kas ką sakė. Ta moteris su lazda buvo sena. Gal ji ir anksčiau ateidavo į tą namą, nežino. Matė, kaip sudavė A., bet nelabai gali prisiminti. Nepamena, kur pataikė, kai sudavė. Nepamena kaip atrodė ta moteris, kuri buvo su lazda. Pokalbio tarp moterų nepamena. A. pasakė:”ko žiūri, bėk iš čia” Ir jis nubėgo. Stiklainį turėjo močiutė su lazda Tas įvykis jį išgąsdino. Nematė, kad A. iki įvykio būtų buvusi susižalojusi.

Apklaustas liudytoju J. Š., VšĮ Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojas, teisme parodė, kad M. B. yra jo pacientė, gydosi nuo 2012 m. Lankosi ne dažnai – vieną kartą per tris mėnesius, dažniausiai dėl paūmėjusių kelio skausmų. Jai nustatyta artrozė. Jai taikomas simptominis gydymas, prižiūri reabilitologas. Papildomų priemonių judėjimui nereikia. M. B. pas jį ateidavo be lazdelės.

Ekspertas V. K. teisme paaiškino, kad kaltinamoji ar nukentėjusioji jam nėra pažįstamos. Jis teikė dvi išvadas dėl A. V. Nr. G286/15(01) ir G1415/15(01). Išvadas tvirtina. Buvo teiktos dvi išvados, nes tiek užduočių buvo paskirta. Buvo pirminis tyrimas pagal pirmą užduotį ir antrasis papildomas tyrimas pagal antrą užduotį, nes buvo pateikta papildomų duomenų. Jis tyrė medicininius dokumentus abiejų tyrimų metu. Jis darė išvadą, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiai poveikiais. Jis neatmetė galimybės, kad kraujosruva kairės alkūnės ir kairio peties srityje galėjo atsirasti griuvimo metu. Tačiau kraujosruva viršugalvio srityje būdinga smūgio sudavimui, o kairio riešo srityje trauma nelabai būdinga griuvimui. Tiksliai negali nurodyti, nes nenurodyta spalva ir lokalizacija kraujosruvų. Tačiau riešo sritis nebūdinga griuvimui. Daikto, kuriuo galėjo būti suduota įvardinti negali. Alkūnės ir kairio peties sužalojimai galėjo atsirasti ir suduodant smūgį.

2015-05-05 specialisto išvada Nr. G1451/15(01) patvirtina, kad A. V. padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvio srityje, kairio peties, kairės alkūnės, kairio riešo srityje, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek užduotyje nurodytu laiku (2014-09-18), tiek medicininiuose dokumentuose pažymėtą dieną (2014-09-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad kraujosruvos kairės alkūnės ir kairio peties srityse galėjo atsirasti griuvimo metu. (b.l.39).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje vertinama, kad visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas turtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamosios M. B. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Apkaltinamąjį nuosprendį M. B. atžvilgiu teismas grindžia nukentėjusiosios A. V., liudytojų J. R., D. R., M. R., S. K., E. B. parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusios A. V. parodymai dėl jai padarytų sužalojimų proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Nukentėjusioji A. V. nuosekliai ir kategoriškai parodė, kad būtent M. B. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, ją mušė, sudavė lazda, jos veiksmų pasekoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

A. V. parodymai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie A. V. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad A. V. padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvio srityje, kairio peties, kairės alkūnės, kairio riešo srityje, paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2014-09-18). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, jie padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad kraujosruvos kairės alkūnės ir kairio peties srityse galėjo atsirasti griuvimo metu(b.l.39). Tokios specialisto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina A. V. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką. Specialisto išvadą teikęs ekspertas teisme patvirtino nukentėjusiosios patirtus sužalojimus kairės pusės peties, alkūnės, riešo ir kraujosruvas viršugalvyje. Paaiškino, kad sužalojimai padaryti mažiausiais 4 trauminiais poveikiais. Kraujosruva viršugalvio srityje būdinga smūgio sudavimui, trauma kairio riešo srityje nebūdinga griuvimui, o sužalojimai alkūnės ir kairio peties srityje galėjo atsirasti ir suduodant smūgį ir griuvimo metu. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad kaltinamoji M. B. jai pataikė į įvairias kūno vietas – dešinę ir kairę rankas, galvą, pečius. Nors ekspertas nekonstatavo sužalojimų dešinėje rankoje, tačiau teismas vertina, kad tokia eksperto išvada neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms jos sužalojimo aplinkybėms, nes pastaroji nuosekliai nurodė, kad jai smūgiai buvo suduodami į įvairias kūno vietas, o įvykio pasekmes ekspertas būtent ir konstatavo.

Savo sumušimo faktą A. V. patvirtino ir kreipdamasi su pareiškimais į policiją –2014-11-12(b.l.6), 2014-10-28 (b.l.17), kur nurodė buvusi sumušta kaimynės L. Ž. sesers M. B..

Teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad ją kaltinamoji mušė suduodama smūgius lazda, sudavė apie 5 smūgius į galvą, rankas, pečius, o minėtos aplinkybės patvirtintos aukščiau nurodytais įrodymais. Be to, savo parodymus nukentėjusioji patvirtino akistatos su M. B. metu(b.l.74), kas patvirtina jos parodymų nuoseklumą.

Nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės dėl jos sumušimo atitiko nepilnamečio liudytojo, E. B., mačiusio įvykį parodymus. Nepilnametis liudytojas patvirtino, kad pamena įvykį, kai A. mušė teta su pagaliu, nukrito bei sudužo stiklainiukas. Ir nors vaikas neatsiminė datos įvykio, tačiau jo nurodytos įvykio detalės atitinka nagrinėjamo įvykio detales(sudužo stiklainiukas, teta su pagaliu), todėl teismas šiais parodymais vadovaujasi ir laiko juos teisingais. Taigi šis liudytojas patvirtino nukentėjusiosios mušimo faktą. Nors E. B. nurodė, kad stiklainį turėjo močiutė su lazda, tačiau spręstina, kad šis neatitikimas galimas dėl vaiko išgąsčio ir praėjusio ilgo laiko tarpo nuo įvykio.

Teisme apklausti liudytojai J. R., D. R., M. R., S. K. pačio įvykio tiesiogiai nematė, tačiau liudytojos D. R., M. R., S. K. patvirtino girdėjusios namo pirmame aukšte triukšmą, mačiusios po įvykio A. V., kuri skundėsi, kad ją sumušė, matė, kad buvo sumušta A. V. ranka ir petys. Nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtino ir liudytojas J. R.. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje, atitinka nukentėjusiosios parodymus, todėl teismas jais tiki.

Liudytojų parodymuose esantys neatitikimai, o būtent – kokį stiklainį turėjo A. V. įvykio metu- kaip pati nurodė rūgštynių, ar burokų ( liudytojos M. R. ir D. R.), kopūstų (liudytojas E. B.), laikytini neesminiais, nekeičiančias nustatytų aplinkybių dėl pačio A. V. sužalojimo fakto. Tokie neatitikimai galimi ir dėl praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio.

Liudytoja L. Ž., kaltinamosios M. B. sesuo, įvykio nematė. Teisme papasakojo tai, ką girdėjo iš sesers. Pažymėtina, kad šios liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skyrėsi. Ikiteisminio tyrimo metu L. Ž. aiškino apie įvykį girdėjusi tik iš sesers, kuri jai pasakojusi, kad A. metė į ją stiklainį, sesuo gindamasi nuo A. šiai trenkė. Tokie liudytojos parodymai dalyje, o būtent kad M. B. įvykio metu sudavė nukentėjusiajai A. V., atitinka ir pačios nukentėjusiosios parodymus, todėl teismas šioje dalyje jais vadovaujasi. Teisme L. Ž. parodymus pakeitė, aiškino, kad apie įvykį jai pasakojo ir sesuo ir kaimynė I. po dviejų mėnesių, o apie tai, kad sesuo sudavė A. V. nieko nenurodė. Pagarinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.45), aiškino, jog jai nesakė M. B., jog gindamasi sudavė smūgius A., dar atsakinėdama į klausimus teigė, jog vartoja daug vaistų ir galimai pamiršo. Patvirtino, kad apklausos protokole (b.l.45) yra jos parašas. Teisme duotus L. Ž. parodymus, kad sesuo nesudavė nukentėjusiajai, teismas vertina kaip siekį padėti išvengti atsakomybės seseriai M. B. ir jais nesivadovauja.

Kaltinamoji M. B. teisme pripažino vykusio žodinio konflikto tarp jos ir nukentėjusiosios faktą, pripažino pirma užkalbinusi nukentėjusiąją, tačiau neigė jos atžvilgiu vartojusi smurtą, teigė lazdos neturėjusi. Pačios M. B. parodymus apie tai, kad ji įvykusio konflikto metu nesudavė smūgių lazda A. V., teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus. Teismas atmeta M. B. paaiškinimus, kad A. V. susižalojo pati dar iki jų konflikto įkrisdama į duobę, nes tokie jos parodymai nėra patvirtinami jokia bylos medžiaga. Tokios aplinkybės nenurodė ir pati nukentėjusioji A. V.. Priešingai, nukentėjusioji paaiškino, kad į jokią duobę ji nebuvo įkritusi, ją sužalojo būtent M. B. ir tik po padarytų M. B. sužalojimų ji buvo nukritusi, nes svaigo galva. Todėl teismas kaltinamosios parodymus, kad nukentėjusioji susižalojo pati vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja.

Kaip neteisingus teismas vertina ir kaltinamosios tik teisme duotus parodymus, kad pokalbio metu nukentėjusioji jai jau rodė sužalojimus, t.y. mėlynes ant rankos. Pati nukentėjusioji tokių aplinkybių nenurodė nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. O ir kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu apie tai nepasakojo. Teisme teigė pamiršusi pasakyti, tačiau tokia versija vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės, priderinant savo parodymus prie byloje jau esančių įrodymų. Be to, kaltinamoji teigė, kad tai buvę tik mėlynės ant rankos, o kaip žinia ekspertas teikęs išvadą nurodė, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus ne tik rankoje, bet ir viršugalvyje, petyje. Pažymėtina, kad sužalojimas viršugalio srityje eksperto paaiškinimu būdingas būtent smūgio sudavimui, o ne griuvimui, trauma kairio riešo srityje nelabai būdinga griuvimui.

Liudytoju apklaustas gydytojas J. Š. nurodė, kad M. B. judėjimui lazdelės nereikia, tačiau tai nepaneigia teismo šiuo atveju nustatytų aplinkybių, kad M. B. sumušė A. V. lazda.

Taigi, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji M. B. sudavė smūgius lazda nukentėjusiajai A. V.. Kad įvykis buvo būtent 2014-09-18 nurodė ne tik nukentėjusioji(b.l.5,6,17), bet ir ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus liudytoja D. R. (b.,l.47) bei liudytoja S. K..

Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje - daugiabučio namo adresu Salininkų g. 133, Vilnius, laiptinėje, kur įvykio metu buvo žmonės. Kaltinamosios veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. V. sveikata, ką patvirtina 2015-05-05 specialisto išvada Nr. G1451/15(01) (b.l.39), sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, teikęs specialisto išvadą ekspertas V. K. nurodė, kad sužalojimai A. V. galėjo būti padaryti jos minėtomis aplinkybėmis.

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, kurie papildo vienas kitą, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji M. B. įvykdė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jos kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji M. B. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, panaudodama fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų. Spręstina, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką įvykdė viešoje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje, kur turi teisę lankytis kiti asmenys bet kuriuo paros metu.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Lengvinančių ir sunkinančių kaltinamosios atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į M. B. asmenybę. M. B. tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, pensininkė. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios amžių. Esant tokioms aplinkybėms M. B. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusioji A. V. pareiškė byloje 200 eurų civilinį ieškinį dėl jai padarytos žalos (b.l.42). Teisme nurodė, kad tai neturtinės žalos ieškinys, kurį palaiko. Ji patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus.

A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, vertinant pasekmes atsiradusias dėl nusikalstamos veikos bei nukentėjusiosios patirtus fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamosios tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl įvykio metu patirtos traumos ji kreipėsi į medikus, buvo gydoma, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, kaltinamosios amžių, socialinę padėtį, ir teismų praktiką civilinės ieškovės naudai priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios.

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 175,61 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 61 eurocento) dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiosios A. V. gydymą, prašė nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l. 77-80.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiajai A. V. po sužalojimo suteiktų gydymo paslaugų kaina, tenkintinas visiškai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiosios A. V. nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių.

LR BK 48 str. 5 d. pagrindu uždrausti M. B. bendrauti su nukentėjusiąja A. V..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės M. B. neskirti.

Priteisti iš M. B. nukentėjusiosios A. V. naudai 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamosios M. B. 175,61 Eur (vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų 61 eurocento) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.