- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 1N-154/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- L. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dalyje, kurioje L. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, A. B. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui, nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. B. kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad ji, veikdama kartu su sutuoktiniu A. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, siekdami bendro tikslo - įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasikėsino savo naudai įgyti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, o būtent, žinodama, kad yra nėščia ir jai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo galiojančią redakciją, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) pašalpos (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 64, kurioje melagingai nurodyta, kad L. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigose (2008-04-17 įsakymas dėl priėmimo į darbą Nr. P2-27) ir, apgaule atlikdama veiksmus, nukreiptus į teisę gauti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, nesant teisinio pagrindo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 straipsnio nuostatas, sutuoktiniui A. B. atlikus neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai išmokėtas ir gautas pinigų sumas, iš viso - 24729,80 Lt sumą, vėliau siekdami įteisinti neteisėtai išmokėtas ir gautas minėtas pinigines lėšas, suklastojo tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 55 (346,10Lt); 2008-06-26 Nr. 66 (2270,64 Lt); 2008-07-11 Nr. 75 (8001,14Lt); 2008-08-08 Nr. 90 (7015,64Lt); 2008-08-15 Nr. 97 (4460,64Lt); 2008-10-14 Nr. 101 (2635,64Lt), tokiu būdu nepagrįstai padidino savo draudžiamąsias pajamas.
Toliau, tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirba ir jokių darbų neatlieka, tyčia kreipėsi (2008-10-03 ir 2009-01-30 pateikė prašymus) į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių ir tokiu būdu suklaidino vyriausiąsias specialistes (pašalpoms), kurios, suklydimo įtakoje, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2008-10-15 priėmė sprendimą Nr. 6-24-29295, dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą, kuriuo nusprendė jai skirti 22300,66 Lt motinystės pašalpą (apskaičiuota už jos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03) ir 2009-02-11 priėmė sprendimą Nr. 6-24-3482, dėl L. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nusprendė jai skirti 122 494,18 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-20, t. y. tokiu būdu, veikdama kartu su sutuoktiniu A. B., pasikėsino savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą (144794,84 Lt - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus mokamas pinigines lėšas), tačiau įgyvendinusi tik dalį savo nusikalstamo sumanymo, veikos nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Taip pat L. B. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad ji, veikdama kartu su sutuoktiniu A. B., siekdami bendro tikslo – apgaule savo ir A. B. naudai įgyti svetimą turtą – UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas – ir žinodama, kad 2008-04-16 su ja tyčia fiktyviai sudaryta darbo sutartis Nr. 64, bei žinodama, kad realiai bendrovėje (duomenys neskelbtini) ji nedirba ir jokių darbų neatlieka, žinodama, jog nesant teisinio pagrindo, pažeidžiant CK 1.81 str. nuostatas, A. B. atliko neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai apgaule jai išmokėjo, o ji gavo pinigų sumas (UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas), viso – 24729,80 Lt sumą, vėliau, veikdami kartu su sutuoktiniu A. B., siekdami įteisinti neteisėtai išmokėtas ir gautas nurodytas pinigų sumas, suklastojo kasos išlaidų orderius, tokiu būdu, apgaule įgijo svetimą turtą – 24729,80 Lt - priklausantį UAB (duomenys neskelbtini).
Taip pat L. B. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad ji, veikdama kartu su sutuoktiniu A. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodama, kad 2008-04-16 su ja tyčia fiktyviai sudaryta darbo sutartis Nr. 64 ir žinodama, kad realiai bendrovėje (duomenys neskelbtini) ji nedirba ir jokių darbų neatlieka, o jai neteisėtai išmokėtos pinigų sumos (24729,80 Lt) ir nėra šių faktų patvirtinančių dokumentų, siekdami įteisinti neteisėtai išmokėtas ir gautas pinigines lėšas (24729,80 Lt), tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. jos sutuoktiniui A. B. neteisėtai pagaminus (atspausdinus) kasos išlaidų orderius ( 2008-05-21 Nr. 55; 2008-06-26 Nr. 66; 2008-07-11 Nr. 75; 2008-08-08 Nr. 90; 2008-08-15 Nr. 97; 2008-10-14 Nr. 101), kuriuose melagingai nurodyta, kad minėtos pinigų sumos jai buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis, bei sutuoktiniui A. B. pasirašius juose kaip bendrovės vadovui ir kasininkui, pasirašė minėtuose kasos išlaidų orderiuose, patvirtindama juridinę reikšmę turinčią informaciją, jog gavo nurodytas pinigų sumas, o minėti kasos išlaidų orderiai buvo patalpinti teisinėje apyvartoje kaip tikri.
A. B. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad jis, veikdamas kartu su sutuoktine L. B., siekdami bendro tikslo - sutuoktinės L. B. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasikėsino apgaule L. B. naudai įgyti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, o būtent, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad L. B. yra nėščia ir pastarajai pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo galiojančią redakciją, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos (nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu) bei motinystės (tėvystės) pašalpos (vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu) dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per devynis kalendorinius mėnesius, buvusius prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 64 su pastarąja, kurioje melagingai nurodė, kad L. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigose (2008-04-17 įsakymas dėl priėmimo į darbą Nr. P2-27) ir, apgaule atlikdamas veiksmus, nukreiptus į sutuoktinės teisę gauti nepagrįstai padidintas valstybinio socialinio draudimo išmokas, nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. spalio mėn. bendrovės (duomenys neskelbtini) mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (2008-04-30 žiniaraštis Nr. Z1-16, 2008-05-30 žiniaraštis Nr. Z1-17, 2008-06-30 žiniaraštis Nr. Z1-18, 2008-07-31 žiniaraštis Nr. Z1-19, 2008-08-31 žiniaraštis Nr. Z1-20, 2008-09-30 žiniaraštis Nr. Z1-21, 2008-10-31 žiniaraštis Nr. Z1-22) melagingai nurodė, kad L. B. darbo dienomis dirba po 8 val., nors žinojo, kad realiai L. B. bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirba ir jokių darbų neatlieka, toliau, nesant teisinio pagrindo, pažeisdamas CK 1.81 straipsnio nuostatas, atliko neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai pastarajai išmokėjo pinigų sumas, iš viso 24729,80 Lt sumą, vėliau suklastojo kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 55 (346,10Lt); 2008-06-26 Nr. 66 (2270,64 Lt); 2008-07-11 Nr. 75 (8001,14Lt); 2008-08-08 Nr. 90 (7015,64Lt); 2008-08-15 Nr. 97 (4460,64Lt); 2008-10-14 Nr. 101 (2635,64Lt) ), tokiu būdu nepagrįstai padidino sutuoktinės L. B. draudžiamąsias pajamas, to pasėkoje, L. B. tyčia kreipėsi (2008-10-03 prašymas; 2009-01-30 prašymas) į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių ir taip suklaidino vyriausiąsias specialistes (pašalpoms), kurios suklydimo įtakoje, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, 2008-10-15 priėmė sprendimą Nr. 6-24-29295, dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą, kuriuo nusprendė jai skirti 22300,66 Lt motinystės pašalpą (apskaičiuota už sutuoktinės nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03) ir 2009-02-11 priėmė sprendimą Nr. 6-24-3482, dėl L. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nusprendė skirti 122 494,18 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-20, t. y. tokiu būdu, veikdamas kartu su savo sutuoktine L. B., pasikėsino pastarosios naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą (iš viso 144794, 84 Lt - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus mokamas pinigines lėšas), tačiau sutuoktinei įgyvendinus tik dalį savo nusikalstamo sumanymo, veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.
Taip pat A. B. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad jis, veikdamas kartu su sutuoktine L. B., siekdami bendro tikslo - apgaule savo ir L. B. naudai įgyti svetimą turtą - UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas - ir žinodamas, kad 2008-04-16 su L. B. tyčia fiktyviai sudaryta darbo sutartis Nr. 64, bei žinodamas, kad realiai L. B. bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirba ir jokių darbų neatlieka, tyčia, nesant teisinio pagrindo, pažeisdamas CK 1.81 straipsniu nuostatas, atliko neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai apgaule pastarajai išmokėjo pinigų sumas (UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas), viso - 24729,80 Lt, vėliau, siekdamas įteisinti neteisėtai L. B. išmokėtas nurodytas pinigų sumas, suklastojo kasos išlaidų orderius, tokiu būdu, apgaule įgijo svetimą turtą - 24729,80 Lt - priklausantį UAB (duomenys neskelbtini).
Taip pat A. B. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas kartu su sutuoktine L. B., žinodamas, kad 2008-04-16 su pastarąja tyčia fiktyviai sudaryta darbo sutartis Nr. 64 ir žinodamas, kad realiai L. B. bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirba ir jokių darbų neatlieka, o pastarajai neteisėtai išmokėtos pinigų sumos (24729,80 Lt) ir nesant šių faktų patvirtinančių dokumentų, siekdami įteisinti neteisėtai išmokėtas ir neteisėtai sutuoktinės L. B. gautas pinigines lėšas (24729,80Lt), tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus, t. y. neteisėtai pagamino (atspausdino) kasos išlaidų orderius (2008-05-21 Nr. 55; 2008-06-26 Nr. 66; 2008-07-11 Nr. 75; 2008-08-08 Nr. 90; 2008-08-15 Nr. 97; 2008-10-14 Nr. 101), kuriuose melagingai nurodė, kad minėtos pinigų sumos L. B. buvo išmokėtos kaip darbo užmokestis, vėliau juose pasirašė kaip bendrovės vadovas ir kaip kasininkas, bei sutuoktinei L. B. pasirašius, jog pinigus gavo, tokiu būdu patvirtinus juridinę reikšmę turinčią informaciją, patalpino teisinėje apyvartoje kaip tikrus.
Toliau tęsdamas šią nusikalstamą veiką, žinodamas, jog su L. B. 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudaryta darbo sutartis Nr. 64 ir pastaroji realiai bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirba ir jokių darbų neatlieka, tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus- UAB (duomenys neskelbtini) mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius: 2008-04-30 žiniaraštį Nr. Z1-16, 2008-05-30 žiniaraštį Nr. Z1-17, 2008-06-30 žiniaraštį Nr. Z1-18, 2008-07-31 žiniaraštį Nr. Z1-19, 2008-08-31 žiniaraštį Nr. Z1-20, 2008-09-30 žiniaraštį Nr. Z1-21, 2008-10-31 žiniaraštį Nr. Z1-22, kuriuose melagingai nurodė, kad L. B. darbo dienomis dirba po 8 val., ir juos atspausdinęs, patvirtino savo parašu bei patalpino teisinėje apyvartoje kaip tikrus.
Toliau tęsdamas šią nusikalstamą veiką, žinodamas, jog su L. B. 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudaryta darbo sutartis Nr. 64 ir pastaroji realiai bendrovėje (duomenys neskelbtini) nedirba ir jokių darbų neatlieka bei siekdamas įteisinti L. B. neteisėtai išmokėtas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas 24729,80 Lt, tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus: įsakymus (2008-06-02 įsakymas Nr. AP-1; 2008-07-01 įsakymas Nr. AP-2; 2008-08-01 įsakymas Nr. AP-3; 2008-09-30 įsakymas Nr. AP-5), ir 2009-03-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą- 2008-09-01 įsakymą Nr. AP- 4, dėl priedų prie L. B. darbo užmokesčio išmokėjimo, kuriuose melagingai nurodė, kad L. B. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir atliko nurodytus darbus bei pagrįstai gavo bendrovei priklausančias pinigines lėšas, vėliau juos atspausdino bei patvirtino savo parašu ir patalpino teisinėje apyvartoje kaip tikrus,.
Taip pat A. B. kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi (valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo baudžiamąja prasme), kuris veikdamas pagal kompetenciją šios bendrovės vardu ir turėdamas atitinkamus administracinius įgaliojimus, o būtent, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, žinodamas, kad 2008-04-16 su L. B. tyčia fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 64, kurioje melagingai nurodė, kad L. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigose, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir žinodamas, kad sutuoktinė L. B. UAB (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, o tik siekia gauti padidintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus mokamas išmokas, atliko neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai išmokėjo pastarajai UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas (24729,80 Lt), vėliau siekdamas įteisinti neteisėtai išmokėtas ir neteisėtai sutuoktinės L. B. gautas minėtas pinigines lėšas, suklastojo tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 55 (346,10Lt); 2008-06-26 Nr. 66 (2270,64 Lt); 2008-07-11 Nr. 75 (8001,14Lt); 2008-08-08 Nr. 90 (7015,64Lt); 2008-08-15 Nr. 97 (4460,64Lt); 2008-10-14 Nr. 101 (2635,64Lt).
Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas įteisinti neteisėtai išmokėtas ir neteisėtai sutuoktinės L. B. gautas pinigines lėšas (24729,80 Lt), tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, 2008 m. balandžio mėn. - spalio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (2008-04-30 žiniaraštis Nr. Z1-16, 2008-05-30 žiniaraštis Nr. Z1-17, 2008-06-30 žiniaraštis Nr. Z1-18, 2008-07-31 žiniaraštis Nr. Z1-19, 2008-08-31 žiniaraštis Nr. Z1-20, 2008-09-30 žiniaraštis Nr. Z1-21, 2008-10-31 žiniaraštis Nr. Z1-22), melagingai nurodė, kad L. B. darbo dienomis dirba po 8 val., ir juos atspausdinęs, patvirtino savo parašu ir patalpino juos teisinėje apyvartoje kaip tikrus.
Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas įteisinti neteisėtai išmokėtas ir neteisėtai sutuoktinės L. B. gautas pinigines lėšas (24729,80 Lt), tyčia ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus - įsakymus (2008-06-02 įsakymas Nr. AP-1; 2008-07-01 įsakymas Nr. AP-2; 2008-08-01 įsakymas Nr. AP-3; 2008-09-30 įsakymas Nr. AP-5), o 2009-03-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrą dokumentą- 2008-09-01 įsakymą Nr. AP- 4; dėl priedų prie L. B. darbo užmokesčio išmokėjimo, kuriuose melagingai nurodė, jog L. B. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir atliko nurodytus darbus bei pagrįstai gavo bendrovei priklausančias pinigines lėšas, vėliau šiuos įsakymus atspausdino, patvirtino savo parašu ir patalpino teisinėje apyvartoje kaip tikrus, tokiu būdu, pažeidžiant deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, nepagrįstai padidino savo sutuoktinės L. B. draudžiamąsias pajamas, kurias moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą, nes pagal Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymą Nacionalinio biudžeto asignavimai perskirstomi per Valstybinį socialinį draudimo fondą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi baudžiamoji byla dalyje, kurioje L. B. kaltinama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, A. B. kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, perduota prokurorui, nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimui.
Teismo nuomone, surašant kaltinamąjį aktą šioje byloje pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatos, t. y. netinkamai aprašyta nusikalstama veika ir netinkamai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Iš kaltinamojo akto turinio neaišku, kokiu būdu padarytas pasikėsinimas apgaule pasisavinti svetimą turtą. Nusikaltimo padarymo aplinkybės nedetalizuotos, nenurodytas nei laikas, nei vieta, nei būdas, nesuprantama ką reiškia „neteisėtai išmokėtas ir gautas pinigų sumas“: kas, kada, kam, kokiu būdu, kokias sumas išmokėjo ir kas, kada, kur jas gavo. Teismas padarė išvadą, kad esant tokiems kaltinamojo akto trūkumams teismas negali iš esmės išnagrinėti bylos ir priimti teisėto bei pagrįsto nuosprendžio. Teismas šioje bylos tyrimo stadijoje neturi galimybės teisingai išspręsti klausimo dėl L. B. ir A. B. kaltės, jų atsakomybės apimties. Konstatavo, kad byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, esant tokioms aplinkybėms byla šioje dalyje perduotina prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti ir papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.
Šalies argumentai
Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės tam pačiam teismui.
Prokuroras pažymi, kad kaltinime nuosekliai aprašytas apgaulės būdas bei galimai padarytos nusikalstamos veikos mechanizmas, o būtent: „L. B. žinodama, kad yra nėščia, 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 64, kurioje melagingai nurodyta, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja (2008-04-17 įsakymas dėl priėmimo į darbą Nr. P2-27) ir apgaule, nesant teisinio pagrindo, pažeidžiant CK 1.81 straipsnio nuostatas, sutuoktiniui A. B. atlikus neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai išmokėtas ir gautas pinigų sumas, iš viso - 24729,80 Lt sumą, vėliau siekdami įteisinti neteisėtai išmokėtas ir gautas minėtas pinigines lėšas, suklastojo tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius: 2008-05-21 Nr. 55 (346,10Lt); 2008-06-26 Nr. 66 (2270,64 Lt); 2008-07-11 Nr. 75 (8001,14Lt); 2008-08-08 Nr. 90 (7015,64Lt); 2008-08-15 Nr. 97 (4460,64Lt); 2008-10-14 Nr. 101 (2635,64Lt), tokiu būdu nepagristai padidino savo draudžiamąsias pajamas, toliau, tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirba ir jokių darbų neatlieka, tyčia kreipėsi (2008-10-03 ir 2009-01-30 pateikė prašymus) į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių ir tokiu būdu suklaidino vyriausiąsias specialistes (pašalpoms), kurios, suklydimo įtakoje, 2008-10-15 priėmė sprendimą Nr. 6-24-29295, tačiau įgyvendinusi tik dalį savo nusikalstamo sumanymo, veikos nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas“.
Skunde prokuroras nurodo, kad teismo nutartyje minimas reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas neužkirto kelio teismui perduoti šią bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį.
Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte nurodoma, jog buvo suklastoti kasos išlaidų orderiai: 2008-05-21 Nr. 55 (346,10Lt); 2008-06-26 Nr. 66 (2270,64 Lt); 2008-07-11 Nr. 75 (8001,14Lt); 2008-08-08 Nr. 90 (7015,64Lt); 2008-08-15 Nr. 97 (4460,64Lt); 2008-10-14 Nr. 101 (2635,64Lt), tokiu būdu bandant pagrįsti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus priimtus įsakymus (2008-06- 02 įsakymas Nr. AP-1; 2008-07-01 įsakymas Nr. AP-2; 2008-08-01 įsakymas Nr. AP-3; 2008-09-30 įsakymas Nr. AP-5), 2008-09-01 įsakymą Nr. AP- 4; dėl priedų prie L. B. darbo užmokesčio išmokėjimo.
Skunde nurodoma, kad iš kaltinamojo akto konstrukcijos ir inkriminuojamų epizodų visumos galima aiškiai matyti kas, kada, kam, kokiu būdu, kokias sumas išmokėjo ir kaip jos buvo gautos, o būtent: A. B. priėmęs įsakymus, išmokėjo L. B. pinigines lėšas pagal kasos išlaidų orderius. Nors kaltinamajame akte prie kiekvienos konkrečios inkriminuojamos nusikalstamos veikos nenurodomas konkretus jos padarymo laikas, tačiau išnaudojus visas ikiteisminio tyrimo galimybes, konkretaus laiko nustatyti nepavyko. Prokuroro nuomone, ši aplinkybė negali sutrukdyti iš esmės nagrinėti baudžiamąją bylą, nes galimai nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis yra pakankamai aiškus, t. y. nuo 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudarytos darbo sutarties Nr. 64, kurioje melagingai nurodyta, jog L. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja (2008-04-17 įsakymas dėl priėmimo į darbą Nr. P2-27) iki 2008-10-15 kai buvo priimtas sprendimas Nr. 6-24-29295, dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą, kuriuo nuspręsta jai skirti 22300,66 Lt motinystės pašalpą (apskaičiuota už jos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2009-02-03) ir 2009-02-11 priimto sprendimo Nr. 6-24-3482 dėl L. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nuspręsta jai skirti 122 494,18 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-20. Nusikalstamų veikų padarymo laiko aplinkybę galima patikslinti iš esmės nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negražinant jos prokurorui trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.
BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Remiantis teismų praktika, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Taip pat kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.
Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-139/2006).
Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte netinkamai aprašyta nusikalstama veika ir netinkamai nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą (t. 6, b. l. 145-179), konstatuoja, jog jis atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, yra surašytas išsamiai, jame nurodytos baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės ir jas pagrindžiantys duomenys.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamąjį aktą su visa bylos medžiaga prokuroras perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui (BPK 220 straipsnio 1 dalis). Vilniaus rajono apylinkės teismas, nenustatęs kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 6, b. l. 186-190), tačiau nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog byla neteisminga apylinkės teismui. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje konstatavo, kad byloje nenustatytos kliūtys, dėl kurių nebūtų galima nagrinėti bylos teisme. Kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnyje keliamiems reikalavimams nebuvo nustatyta, nes perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje pats teismas pripažino, kad kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje nėra (t. 7, b. l. 152-154). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ši byla buvo nagrinėjama teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 174-177, 204-205).
Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad iš kaltinamojo akto turinio neaišku, kokiu būdu padarytas pasikėsinimas apgaule pasisavinti svetimą turtą, netiksliai ir ne visa apimtimi aprašyta nusikalstama veika, neatskleista kaip ji buvo padaryta.
Prokuroras skunde teisingai nurodo, jog kaltinamajame akte nuosekliai aprašoma galimai padaryta nusikalstama veika – pasikėsinimas apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. tai, kad L. B., žinodama, jog yra nėščia, tyčia fiktyviai sudarė darbo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojos pareigose ir apgaule, nesant teisinio pagrindo, sutuoktiniui A. B. atlikus neteisėtus sandorius, t. y. neteisėtai išmokėtas ir gautas pinigų sumas, iš viso - 24729,80 Lt sumą, vėliau siekdami įteisinti neteisėtai išmokėtas ir gautas minėtas pinigines lėšas, suklastojo tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius, tokiu būdu nepagristai padidino savo draudžiamąsias pajamas, toliau, tęsdama savo nusikalstamą veiką, žinodama, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) ji nedirba, tyčia kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių ir tokiu būdu suklaidino vyriausiąsias specialistes, kurios, suklydimo įtakoje, priėmė sprendimą dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą, tačiau įgyvendinusi tik dalį savo nusikalstamo sumanymo, veikos nebaigė, dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamajame akte taip pat yra nurodyta, jog buvo suklastoti kasos išlaidų orderiai (nurodytos kasos išlaidų orderių datos, numeriai, pinigų sumos), tokiu būdu bandant pagrįsti įmonės direktoriaus įsakymus (nurodytos įsakymų datos bei numeriai). Įmonės direktorius, priėmęs kaltinamajame akte nurodytus įsakymus, išmokėjo L. B. pinigines lėšas pagal kasos išlaidų orderius. Kaltinamajame akte prie kiekvienos konkrečios inkriminuojamos nusikalstamos veikos nenurodomas konkretus jos padarymo laikas, tačiau kaip skunde pažymi prokuroras, išnaudojus visas ikiteisminio tyrimo galimybes konkretaus laiko nustatyti nepavyko. Taip pat prokuroras pagrįstai nurodo, kad galimai nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis yra aiškus ir jis yra nurodytas kaltinamajame akte, t. y. nuo 2008-04-16 tyčia fiktyviai sudarytos darbo sutarties Nr. 64 iki 2008-10-15, kai buvo priimtas sprendimas Nr. 6-24-29295 dėl L. B. teisės į motinystės pašalpą ir 2009-02-11 priimto sprendimo Nr. 6-24-3482 dėl L. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriuo nuspręsta jai skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-02-04 iki 2010-10-20.
Pažymėtina, kad pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, ne bet koks ikiteisminio tyrimo neišsamumas ar kitokie bylos trūkumai gali būti laikomi kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme. Nagrinėdamas bylą, pirmos instancijos teismas turi procesines galimybes pašalinti tuos bylos trūkumus, kurie nesudaro teisinio pagrindo spręsti apie įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymą.
Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad žemesniojo teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo jam išnagrinėti bylą iš esmės ir, kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje jau esančiu kaltinamuoju aktu. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad priešingai, nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, kaltinamajame akte yra visi BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini ir įstatyme nurodyti duomenys.
Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pripažino, kad kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų ir bylą perdavė prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.