Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 1) Vilniaus apygardos teismo 2002 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2003 m. birželio 9 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., 140 str. 1 d., paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, 2) Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., paskirta 2 MGL (76 Eur) dydžio bauda, bausmė atlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2017 m. kovo 12 d. apie 15 val. bute (duomenys neskelbtini), M. G. namuose, kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė abiejų rankų kumščiais ir pažastiniu ramentu ne mažiau kaip devynis kartus į įvairias kūno vietas ant lovos sėdinčiai bejėgiškos būklės M. G., kuriai nustatytas didelių specialių poreikių lygis ir reikalinga nuolatinė pagalba, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas veide, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, taip dešinio alkūnkaulio distalinės dalies lūžimą, taip nukentėjusiajai M. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M. teismo posėdyje nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, pilnai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad 2017 m. kovo mėn., tikslios datos neatsimena, atėjo į (duomenys neskelbtini), atsinešė alkoholio, gėrė daug, toliau nieko neatsimena. Gal kas išprovokavo, nežino, todėl ir primušė M. G., neprisimena, kaip sudavė smūgius, bet tikriausiai sudavė, nes buvo pas ją, be to, ir smūgiai nuo ramento. Liko nakvoti, ryte ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio, tada ėjo namo. Ryte nematė, kad M. G. sumušta, ji buvo apsivilkusi chalatą, kraujosruvos atsiranda vėliau. Santykiai su M. G. draugiški, ateidavo pas ją ir anksčiau, išgerdavo, nakvodavo, bet niekada nemušdavo. Žinojo, kad M. G. turi negalią. Iki įtarimų pareiškimo M. G. dukra yra jam skambinusi, sakiusi, kad vežė mamą į ligoninę. Greičiausiai jo veiksmams turėjo įtakos alkoholio vartojimas, kurio vartoja daug po to, kai neteko kojos. Nurodė, kad gailisi, atsiprašė M. G..

Nukentėjusioji M. G. teismo posėdyje palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad V. M. ją mušė ramentu, kokį yra atsinešęs į posėdį. Kaltinamajam atleido, tačiau nenori jo matyti, nenori, kad jis lankytųsi pas ją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam, kitiems proceso dalyviams neprieštaraujant, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Visagino PK vyriausiosios tyrėjos N. F. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, tikslinant 2017 m. kovo 15 d. I. L. nurodytas aplinkybes atlikta M. G. apžiūra, ant jos kūno matėsi daugybiniai kūno sumušimai. Nugabenus M. G. į VšĮ Visagino ligoninę, jai diagnozuoti daugybiniai kūno sumušimai ir dešinio alkūnkaulio lūžimas (b. l. 11 – 12).

2017 m. kovo 15 d., 2017 m. balandžio 3 d. lydytojos I. L. apklausos protokoluose užfiksuotais duomenimis, jos motina M. G. gyvena (duomenys neskelbtini), yra neįgali, negali vaikščioti, jai nustatytas didelių specialių poreikių lygis. 2017 m. kovo 13 d. vakare paskambino kaimynė J. P. ir pasakė, kad jos mama sumušta. Pas mamą nuvyko 2017 m. kovo 14 d. apie 17.30 val., ant mamos kūno ir veido pamatė daug mėlynių. Iš pradžių mama sakė, kad nugriuvo, vėliau prisipažino, kad ją sumušė V. M., kodėl buvo sumušta, neapaiškino. Mama su V. M. bendravo daugiau nei metus, V. M. pas mamą nereguliariai gyveno, tačiau bendro ūkio nevedė, kartu vartodavo alkoholį. Fizinio smurto požymių pas mamą yra mačiusi ir anksčiau. Po to, kai 2017 m. kovo 14 d. rado mamą sumuštą, padarė tris fotonuotraukas, kuriose matosi sumušimai (b. l. 16 – 18, 19 – 22).

2017 m. balandžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis, I. L. savanoriškai pateikė tris nuotraukas, kuriose užfiksuoti M. G. padaryti sužalojimai, įgaliojimų bei neįgaliojo pažymėjimo kopijas (b. l. 23 – 34).

2017 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjo M. G. medicininius dokumentus ir fotonuotraukas ir pateikė išvadą, kad M. G. po 2017 m. kovo 12 d. įvykio nustatytos poodinės kraujosruvos veide, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje, dešinio alkūnkaulio distalinės dalies lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimas visumoje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl dešinio alkūnkaulio lūžimo, atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 99 – 102).

2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 26 d. nukentėjusiosios M. G. apklausos protokoluose užfiksuotais duomenimis, ji yra neįgali, negali vaikščioti. V. M. pažįsta apie metus laiko, prieš tai jis gyveno tame pačiame name (duomenys neskelbtini). Jie palaikė draugiškus santykius, tačiau kaip pora nebendravo. Kai V. M. pas ją ateidavo neblaivus, pradėdavo ją mušti be priežasties. 2017 m. kovo 12 d. jos durys buvo atrakintos ir praviros, apie 15 val. pas ją užėjo neblaivus V. M.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes V. M. norėjo gyventi pas ją, turėti lytinių santykių. Jai atsisakius, V. M. supyko ir ėmė ją mušti. Iš pradžių abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus sudavė per galvą, vėliau dešine ranka paėmė ramentą ir juo sudavė tris kartus į dešinės rankos dilbį, vieną kartą į kairės kojos priekinė blauzdos pusę. Kai mušė, jai skaudėjo. Kaimynas A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) kambaryje, girdėjo triukšmą ir ėjo pas ją į kambarį, tačiau V. M. duris buvo užrakinęs. (b. l. 39 – 41, 42 – 46, 47 – 49, 50 – 53).

2017 m. balandžio 3 d. liudytojo A. T. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas M. G. 2014 m. vasarą pradėjo lankytis V. M.. Yra matęs ant M. G. kūno kraujosruvas. 2017 m. kovo mėn., tikslios datos neprisimena, V. M. nakvojo pas M. G., jie barėsi, jis ėjo pas juos, tačiau V. M. neatidarė durų (b. l. 62 – 65).

2017 m. balandžio 3 d. liudytojo A. J. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš du metus pas M. G. pradėjo lankytis V. M., abu kartu vartodavo alkoholį, po to M. G. dažnai būdavo su mėlynėmis, nežino kodėl, M. G. jam niekada nesiskundė, kad V. M. ją muša. 2017 m. kovo mėn. M. G. su V. M. gėrė jos kambaryje, kitą dieną M. G. paakiai ir dešinė ranka buvo pamėlynavę (b. l. 69 – 72).

2017 m. balandžio 4 d. liudytojos R. S. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, ji gyvena (duomenys neskelbtini). M. G. gyvena kaimynystėje, pas ją ateina V. M., jie kartu geria, gerdami barasi, būna nuolatinis triukšmas. Kelis kartus po V. M. išėjimo matė M. G. sumuštą veidą, rankas. Nematė, kad V. M. M. G. muštų, M. G. taip pat jam dėl to nesiskundė. 2017 m. kovo mėn. įvykio, dėl kurio buvo iškviesta policija, nematė, tada buvo girtaujama kaip visada (b. l. 76 – 79).

2017 m. balandžio 26 d. liudytojos Visagino PK vyr. tyrėjos N. F. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, iškvietimo metu ji apžiūrėjo M. G., ant kurios kūno matėsi daugybiniai sumušimai. M. G. pasakė, kad ją sumušė V. M. (b. l. 83 – 86).

VšĮ Visagino ligoninės 2017 m. kovo 28 d. rašte užfiksuotais duomenimis, 2017 m. kovo 16 d. 19.48 val. į Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi M. G., kuriai diagnozuotas dešinio alkūnkaulio lūžimas, daugybiniai kūno sužalojimai (b. l. 95).

2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. gegužės 17 d. įtariamojo V. M. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis, V. M. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2017 m. kovo mėn., po pensijos gavimo, tikslios datos neatsimena, įsigijęs alkoholio nuėjo pas M. G., kartu gėrė alkoholį, nakvojo jos kambaryje. Kitą rytą M. atsikėlė, apkabino jį ir pasakė, kad jos nemušė, kodėl taip pasakė, nežino, mėlynių ant M. kūno nesimatė. Nuo tada pas M. nebuvo. 2017 m. kovo mėn. paskambino M. dukra ir pasakė, kad rašys pareiškimą policijai dėl to, kad jis sumušė M.. M. yra neįgali, negali vaikščioti, dažnai krenta ir užsigauna. Neprisimena, kad kada nors būtų mušęs M. G.. Dažnai gerdavo iki sąmonės netekimo, tačiau yra įsitikinęs, kad niekada jos nemušė (b. l. 132 – 135, 138 - 140).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. ir įrodymų vertinimo

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. M. nesunkiai sutrikdė bejėgiškoje būklėje esančios M. G. sveikatą, t. y. kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė abiejų rankų kumščiais ir pažastiniu ramentu ne mažiau kaip devynis kartus į įvairias kūno vietas neįgaliai M. G., kuriai nustatytas didelių specialių poreikių lygis ir reikalinga nuolatinė pagalba, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas veide, dešinio peties srityje, nugaros dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, dešinio alkūnkaulio distalinės dalies lūžimą, taip sukėlė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas M. G. atžvilgiu, patvirtino ir liudytojai I. L. ir A. J., matę sumušimus ant M. G. veido ir rankos, liudytojas A. T., patvirtinęs, kad kaltinime nurodytu metu kaltinamasis V. M. ir M. G. kartu buvo M. G. kambaryje, girdėjosi triukšmas, barniai, liudytoja R. S. taip pat patvirtino, kad 2017 m. kovo mėn. M. G. ir kaltinamasis girtavo per naktį, girdėjosi triukšmas. Įvykio nurodytomis aplinkybėmis M. G. padarytus sužalojimus patvirtina ir VšĮ Visagino ligoninės pateikti duomenys, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos eksperto pateikti duomenys, kad M. G. padaryti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, kas paneigia kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusioji galėjo pati kristi ir susižeisti, bei visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis iki veikos padarymo M. G. pažinojo apie metus laiko, bendraudavo su ja, žinojo, kad ji yra neįgali, nevaikšto, todėl jam buvo žinoma, kad nusikalstamą veiką daro prieš bejėgiškos būklės žmogų.

Pirmiau išdėstytų bei teismo įvertintų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. M. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Vadovaujantis BK 19 straipsnio 1 dalimi, aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir, jo paaiškinimais, dėl to 2017 m. kovo 12 d. įvykio aplinkybių nepamena, kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės nepašalina.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kaltinamojo veiką kvalifikuojant pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą kaip padarytą prieš bejėgiškos būklės žmogų, kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama tai, kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės buvo bejėgiškos būklės.

Pats kaltinamasis pripažino, tai patvirtino ir nukentėjusioji, kad darydamas kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką buvo neblaivus, kaltinamasis aiškino, kad būdamas blaivus nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Liudytojas A. J., R. S. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji vartojo alkoholį, po to M. G. buvo rasta sumušta. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nors iš karto po įvykio ir nebuvo tikrintas kaltinamojo neblaivumas.

Kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 17 d. kaltinamasis iš esmės davė analogiškus parodymus duotiems teisiamojo posėdžio metu, tik teigė esąs įsitikinęs, kad nemušė nukentėjusiosios. 2017 m. gegužės 17 d. kaltinamojo apklausos metu jau buvo surinkti visi įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas, iki teisiamojo posėdžio papildomų įrodymų, kurie galėtų įtakoti kaltinamojo parodymus teisiamojo posėdžio, surinkta nebuvo. Todėl teismas kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamos veikos pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

V. M. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, dėl nusikalstamos veikos nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis teisiamas trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą - būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.). Proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Nukentėjusioji nurodė atleidžianti kaltinamajam, tiesiog norinti, kad jis daugiau prie jos nesiartintų.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusioji kaltinamajam atleido. Paskutinį kartą teistas Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. 2 MGL dydžio bauda, bausmė atlikta. Byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Kaltinamasis yra neįgalus (b. l. 144), jo paaiškinimu, gyvena su tėvu, vienas slaugo neįgalų tėvą.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir trejų metų laikotarpiui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti, neturėti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su M. G. ir nesilankyti pas ją. Skirti trumpesnį bausmės vykdymo atidėjimo terminą nėra pagrindo, nes kaltinamasis praeityje jau du kartus buvo teistas, taip pat ir už nusikalstamą veiką gyvybei.

V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 145 – 147, 148 - 150), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pagal BPK 51 str. 3 p. buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, nes kaltinamasis yra rusakalbis, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 -307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti, neturėti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su M. G. ir nesilankyti pas ją.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.