Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, senatvės pensininkas, neteistas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 18 d. nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija, esant pareikštam įtarimui dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2022 m. balandžio 8 d. apie 20.20 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,45 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine L. J. metu, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą: tyčia rankomis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus nugara į radiatorių, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir padarė I-o juosmeninio slankstelio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiąja įvyko konfliktas, ji jam sudavė per galvą, dėl ko jis ją pastūmė ir nukentėjusioji krisdama atsitrenkė į radiatorių. Nukentėjusiajai lūžo slankstelis. Po minėto įvykio susitaikė, jau keturis mėnesius jų santykiai yra geri, jis jai duoda pinigų. Labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam gėda dėl tokio elgesio.

Kaltinamajam E. J. visiškai pripažinus savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

2022 m. balandžio 8 d.-2022 m. balandžio 9 d. ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji L. J. parodė, kad Kaune, (duomenys neskelbtini), 42 metus gyvena su buvusiu sutuoktiniu E. J.. Skyrybos formalios - dėl turtinių priežasčių. 2022 m. balandžio 8 d. apie 18.00 val., būdama namuose, ji ėjo pasiimti iš sekcijos indų. Tuo metu E. J. sėdėjo kambaryje, fotelyje, žiūrėjo televizorių. Jai einant pro jį, ji prarado pusiausvyrą ir užkrito ant jo. Reaguodamas į tai, jis ją abejomis rankomis stūmė nuo savęs, o ji krisdama ant žemės, nugara atsitrenkė į radiatorių. Atsitrenkus į radiatorių, jai labai pradėjo skaudėti nugarą, ji negalėjo atsikelti nuo grindų, todėl nušliaužė iš kambario, kuriame nukrito, į kitą kambarį, jame pajėgė truputį pasikelti ir atsigulti ant kambaryje buvusios lovos. Gulint jai labai skaudėjo nugarą, ji negalėjo pajudėti, todėl paskambino į BPC numeriu 112 ir išsikvietė medikus. Kartu su medikais atvyko policijos pareigūnai. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, suleido vaistus nuo skausmo ir išvežė į gydymo įstaigą. Šio įvykio metu E. J. buvo neblaivus. Paskutiniu metu E. J. dažnai būna nepatenkintas, ją įžeidinėja. Maždaug prieš metus E. J. buvo ją sumušęs, dėl ko ji kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau nutrauktas jiems susitaikius (b. l. 29–32).

2022 m. birželio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai kaip liudytoja apklausta nukentėjusioji L. J. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus ir nori patikslinti, kad apie 15 metų ji serga trombocitoze. Ši liga pasireiškia tuo, kad susidaręs trombas užkemša kraujagysles ir ji trumpam praranda atmintį arba net sąmonę, apsvaigsta galva. 2022 m. balandžio 8 d. vakarą ji svetainėje dėl ligos praradusi sąmonę ir pusiausvyrą, užkrito ant fotelyje sėdinčio E. J.. Jis ją grubiai pastūmė, ji griuvo, nugara atsitrenkdama į radiatorių. Ją žeidžia tai, kad E. J. žinodamas apie jos ligą, t. y. apie tai, kad jai būna tokie priepuoliai, kad ne kartą yra ją matęs nukritusią, įvykio vakarą taip grubiai ir smarkiai ją pastūmė. Atsitrenkusi į radiatorių, ji pajuto labai stiprų skausmą nugaros srityje. Iš skausmo ji balsu rėkė, o E. J. nereagavo, žiūrėjo televizorių, jai nepadėjo pasikelti, nesuteikė pagalbos. Ji iš svetainės per koridorių nušliaužė į kitą kambarį, jame atsigulė ant lovos. Gulėdama išsikvietė greitosios pagalbos medikus, su kuriais kartu atvažiavo ir policijos pareigūnai. Ji su E. J. tą dieną prieš jos nugriuvimą nesipyko, konflikto tarp jų nebuvo. Jų santykiai su E. paskutiniu laiku blogi: jis dažnai vartoja alkoholį, neblaivus pradeda kabinėtis, jie susipyksta. Konfliktams įtakos turi ir tai, kad neseniai jų gyvenime atsirado buvusi E. J. žmona, kuri šiuo metu neturi kur gyventi, nori atsikraustyti į Kauną. Jie su E. J. labai dėl to pykstasi, jis ją įžeidinėja. Ji nemano, kad pastumdamas ją, E. J. tyčia norėjo ją sužaloti, bet jai labai skaudu, kad ją sužalojęs, jai nepadėjo, nors ji šaukė iš skausmo. Prašo E. J. nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 37–40)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo K. J. 2022 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodyta, kad 2022 m. balandžio 8 d., Kauno apskrities VPK KP NVRS gautas Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulio D. M. tarnybinis pranešimas, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji L. J., gim. (duomenys neskelbtini) d., paaiškino, jog 2022 m. balandžio 8 d. apie 20.20 val. adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, jos sutuoktinis E. J., gim. (duomenys neskelbtini) d., su kuriuo ji gyvena 42 metus, pastūmė ją, dėl ko L. J. nukrito bei krisdama atsitrenkė į radiatorių ir susižalojo nugaros apatinę dalį bei pajautė fizinį skausmą. L. J. nurodė, kad ji grįžo į namus, o jos sutuoktinis E. J. ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais bei jai einant pro sėdintį E. J., šis ją pastūmė, dėl ko ji ir nukrito. E. J. paaiškino, kad sutuoktinė L. J. pradėjo visą kilusį konfliktą ir vieną kartą sudavė jam į galvą (pakaušį), dėl ko E. J. sutuoktinę pastūmė, kuri nukrito ant žemės ir krisdama atsitrenkė į radiatorių. E. J. paaiškino, kad jis tikrai nenorėjo sužeisti savo sutuoktinės ir tai įvyko netyčia. L. J. buvo blaivi, E. J. nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. Patruliai ant minėtų asmenų matomų sužalojimų nepastebėjo. Dėl šio įvykio GMP brigada 1521, apžiūrėjo L. J. bei jai nustatė nugaros apatinės dalies traumą, dėl to ją pristatė į LSMUL KKL detalesnei apžiūrai. Patruliai E. J. sulaikė 21.15 val. Atlikta įvykio vietos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), apžiūra, E. J. įteiktas šaukimas bei jis pristatytas pas sūnų G. J., adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius faktines nusikalstamos veikos aplinkybes (b. l. 6)

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio D. M. 2022 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs ir smurtą patyręs asmuo – nukentėjusioji L. J., gim. (duomenys neskelbtini) d. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – E. J., gim. (duomenys neskelbtini) d. Smurtu įtariamo asmens būklė: ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (nustatytas 0,45 promilių neblaivumas). Gauti paaiškinimai: nukentėjusioji L. J. atvykus policijos pareigūnams paaiškino, kad 2022 m. balandžio 8 d. apie 20.20 val., namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jos buvęs sutuoktinis E. J., su kuriuo gyvena 42 metus, ją pastūmė, dėl ko L. J. nukrito, o krisdama atsitrenkė į radiatorių ir susižalojo nugaros apatinę dalį, pajautė fizinį skausmą. L. J. nurodė, kad jai grįžus į namus, neblaivus E. J. ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, o jai einant pro sėdintį E. J., ją pastūmė. Dėl ko ši nukrito. E. J. paaiškino, kad būtent L. J. pradėjo konfliktą ir vieną kartą ranka jam sudavė į galvą (pakaušį). Reaguodamas į tokius L. J. veiksmus, E. J. ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų, krisdama atsitrenkė į radiatorių. E. J. tvirtino, kad jis L. J. sužeisti nenorėjo, tai įvyko netyčia. Tikrinant įvykio dalyvių blaivumą, L. J. girtumas nenustatytas (blaiva), o E. J. nustatytas 0,45 promilių neblaivumas (b. l. 19–22).

Iš 2022 m. balandžio 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. J. pateikė medicinos dokumentų išrašą-siuntimą (b. l. 33–36).

Iš medicinos dokumentų išrašo-siuntimo (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 8 d. L. J. pateikto savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, matyti, kad 2022 m. balandžio 8 d. 21.58 val. L. J. atliktos juosmeninės ir kryžmeninės stuburo dalies rentgenografijos metu nustatytas L2 ir L3 slankstelių kūnų apatiniuose priekiniuose kraštuose nutrūkstantis kortikalinis sluoksnis - galima įtarti lūžius; L slankstelio minimalus kompresinis lūžis (tikėtina ūmus) (b. l. 36).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (kvietimo ID) matyti, jog 2022 m. balandžio 8 d. 20.42 val. atvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), rasta sužalota L. J., kuri paaiškino, jog ,,...susipyko su sutuoktiniu, jis ją pastūmė, ji nukrito iš savo ūgio aukščio ir juosmeniu atsitrenkė į radiatorių. Galūnes valdo, skausmas stiprėja judant“. (b. l. 77–78).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 675/2022 (02) (tyrimas pradėtas 2022 m. balandžio 15 d., tyrimas baigtas 2022 m. birželio 3 d.) matyti, kad L. J. nustatytas I-o juosmeninio slankstelio lūžis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo pobūdis lokalizacija, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (b. l. 64–66).

2022 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2022 m. balandžio 8 d. 20.32 val. užfiksuoto pranešimo, esančio Policijos registruojamų įvykių registre (ROIK 01220002043798), garso įrašo BPCID91040810359, apžiūra. Garso įraše girdimas L. J. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja. Pokalbio metu L. J. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė, kad ,,sužalojo vyras, kuris parėjo girtas, stūmė labai smarkiai, ji aukštielninka griuvo,<....>, atšliaužė iš vieno kambario į kitą“. Sudaryta garso įrašo stenograma (b. l. 67–69).

Iš 2022 m. liepos 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūno ,,Body“ kamera Nr. B0F1EC5FF71C užfiksuoti vaizdo įrašai nuo 2022 m. balandžio 8 d. 20.45.00 val. iki 2022 m. balandžio 8 d. 21.25.00 val. Vaizdo įrašuose girdima ir matoma, kaip nukentėjusioji L. J. pareigūnams sako, jog ją stūmė, ji griuvo ,,aukštielninka“, į radiatorių atsitrenkė. E. J. policijos pareigūnams nurodo, kad L. J. jam trenkė per galvą, todėl jis ją pastūmė, o ji atsitrenkė į radiatorių (b. l. 71–73).

Dėl kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7–7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Iš BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės matyti, kad objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti sužalojimu ar susargdinimu. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis, todėl kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti nustatyti jame nurodyti padariniai – nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ir bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, o taip pat priežastinis ryšys tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo E. J. prisipažinimu, kurio teisingumas buvo patvirtintas kitais teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios L. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, 2022 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais BPC pokalbio garso įrašo apžiūros duomenimis, Iš 2022 m. liepos 22 d. apžiūros protokole pareigūnų ,,Body“ kamera užfiksuotų vaizdo įrašų apžiūros duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 675/2022 (02) duomenimis, nustatytas kaltinamojo E. J. atlikto smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu faktas bei pobūdis. Specialisto išvada Nr. G 675/2022 (02), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamojo E. J. nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. pastumdamas nukentėjusiąją, jis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis E. J. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu, todėl jie laikytini šeimos nariais (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Byloje nenustatyta, jog teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą pripažinti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. J. 2022 m. balandžio 8 d. apie 20.20 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,45 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su buvusia sutuoktine L. J. metu, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą: tyčia rankomis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko nukentėjusiajai nugriuvus ir atsitrenkus nugara į radiatorių, sukėlė nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą ir padarė I-o juosmeninio slankstelio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. J. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji šeimos nario tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog E. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstam veika baigt. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. J. praeityje neteistas, tačiau 2020 m. birželio 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 124–130), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka nebaustas (b. l. 131–133). Kaltinamasis E. J. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 137), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas (b. l. 140). Sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis E. J. yra pensinio amžiaus. E. J. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad su nukentėjusiąja L. J. susitaikė, o po nusikalstamos veikos, dėl kurios yra teisiamas, padarymo, tarp jo ir nukentėjusiosios konfliktai nekyla.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus kaltinamojo E. J. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti E. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Įvertinus kaltinamojo E. J. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, yra kritiškas savo elgesiui, į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis susitaikė su nukentėjusiąją ir šiuo metu gyvena kartu, teismas tiki, jog galima užtikrinti kaltinamojo E. J. elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte, t. y. įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas ir didžiąją laiko dalį praleidžia būdamas namuose. Nustatytinas vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

Pažymėtina, kad prokurorė savo baigiamojoje kalboje taip pat siūlė kaltinamojo E. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam atidėti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamajam E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110–113) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas (b. l. 60) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam E. J. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam E. J. išaiškinti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus ­– byloje esantį kompaktinį diską (b. l. 60) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.