- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-975-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos, Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- Ž. B., J. B.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijos „Lelija“
- Trečiasis asmuo
- M. S., S. K., V. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Laura Timinskaitė, Dalis Boreikaiir, Remigijas Pilkiuiir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-133-131/2008 pagal ieškovų J. B. ir Ž. B. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Lelija“ ir tretiesiems asmenims S. K. , V. K. , M. S. , Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centras“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai J. B. ir Ž. B. pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti sodininkų bendrijos „Lelija“ pirmininkę T. B. pasirašyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0949 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, sodų bendrijoje „Lelija“, ribų ženklinimo – parodymo akte, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovai yra minėto žemės sklypo bendrasavininkai. Kartu su žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovams buvo perduotas ir perkamo žemės sklypo Nr. 26 dar 1998-02-20 Vilniaus m. Žemėtvarkos skyriaus patvirtintas planas, kuriame įrašyti preliminaraus matavimo duomenys žemės sklypo kraštinės, forma, plotas ir kiti duomenys. UAB „Geometra“, atlikdama kadastrinius matavimus, kadastravo ir vietoje nužymėjo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas, atsižvelgiant į 1992-04-23 žemės sklypo planą, kuris su visomis institucijomis suderintas ir įregistruotas viešame registre, todėl atitinka SB „Lelija“ bendrąjį planą, jo nekeičia ir jokių ribų nenustatinėja. Kadangi SB „Lelija“, kurią atstovauja bendrijos pirmininkė T. B. , yra šalia ieškovams priklausančio žemės sklypo esančių kelių savininkė, pagal 2002-12-30 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisykles, buvo reikalinga, kad sodininkų bendrijos pirmininkė dalyvautų paženklinant ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas ir pasirašytų žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo akte. Dalyvauti paženklinant ribas T. B. buvo kviečiama 2007-03-20 išsiustu registruotu laišku, kuriame buvo nurodyta sklypo ribų ženklinimo vieta ir laikas. 2007-04-02 bendrijos pirmininkė atvyko, tačiau žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo akte nepasirašė, taip pat nenurodė atsisakymo pasirašyti priežasčių, nors teisės aktai įpareigojo tai atlikti. Bendrijos pirmininkė, nenurodydama priežasčių, kategoriškai atsisakė pasirašyti minėtame akte. Tokiu būdu ieškovų interesai yra pažeidžiami, užkertamas kelias toliau, laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, atlikti tiksliuosius žemės sklypo kadastrinius matavimus (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 p., 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 25 p., 29.7 p., 29.8.5. p., 29.9 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas SB „Lelija“ atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai, pirkdami sodo sklypą, buvo supažindinti su 1992-04-29 sodo sklypo Nr. 26 schema, kurioje nepateikiamos sodo sklypo koordinatės, tačiau schemoje nurodyti sklypo kraštinių ilgiai. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007-10-03 rašte Nr. S-18-1201 nurodė, kad ieškovų žemės sklypo konfigūracija atitinka SB „Lelija“ generaliniame plane ir žemės sklypo Nr. 26 privatizavimo schemoje nustatytą konfigūraciją, tačiau žemės sklypo Nr. 26 ribos po kadastrinių matavimų neatitinka generaliniame plane nustatytų ribų, t.y. generaliniame plane sklypas Nr. 26 pietinėje ir pietrytinėje dalyse ribojasi su SB „Lelija“ bendro naudojimo žeme, t.y. keliu, tuo tarpu pagal 2007-03-09 UAB „Geometra“ parengto žemės sklypo plane nustatytas ribas ieškovų žemės sklypas Nr. 26 užima kelią ir kerta geodeziniu būdu matuoto žemės sklypo Nr. 32, kuris pagal generalinį planą yra kitoje kelio pusėje, ribas. Toks žemės sklypo Nr. 26 natūroje naudojamų ribų ir žemės sklypo neatitikimas lyginant su SB „Lelija“ generaliniame plane bei privatizavimo schemoje nurodytomis žemės sklypo ribomis ir plotu galėjo įvykti dėl to, kad pagal sodininkų bendrijos narių sodų sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus žemės sklypai buvo privatizuojami pagal privatizavimo schemas, atlikti kadastrinius sodo sklypo matavimus nebuvo reikalaujama, todėl privatizavimo schemose bei generaliniuose planuose galėjo būti nurodyti netikslūs žemės sklypų kraštinių ilgiai ir plotai. 2007-03-09 UAB „Geometra“ geodezininko K. Ž. parengto žemės sklypo planas neatitiko LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 65.3 p., todėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje negali būti derinamas. 1992-04-29 sodo sklypo Nr. 26 schema nebuvo dokumentas, tiksliai nustatantis sklypo ribas ir plotą. Pagal ieškovų pateiktą parodomąjį planą, nustačius sodo sklypo Nr. 26 ribas, kelio vedančio į sodininkų bendrijos vandenvietę ir tarnaujančio kaip privažiavimas prie sodo sklypų Nr. 33, 34, 35, 36, 58, 57, 56, 55, 54, vieta pasikeistų, jis eitų per sodo sklypą Nr. 32. Taip pat keistųsi ir sodo sklypo Nr. 32 vieta – jis užtvertų sodininkų bendrijos vietinį kelią, kuriuo patenkama į sodo sklypus Nr. 38, 39, 40, 47. Tai reiškia, jog toks UAB „Geometra“ planas iš esmės keičia SB „Lelija“ bendrąjį planą, sodo sklypų bei sodininkų bendrijos kelių išdėstymą. Ieškovų siūlomas ribų nustatymas pažeidžia sodo sklypo Nr. 32 savininko nuosavybės teises. Ieškovų pateiktas sodo sklypo Nr. 26 planas prieštarauja ne tik SB „Lelija“ bendrajam planui, bet ir LR Žemės reformos įstatymui, todėl negali būti tvirtinamas. Atsakovo pritarimas ieškovų pateiktam sodo sklypo Nr. 26 planui pažeistų daugelio sodininkų bendrijos narių teisėtus interesus. Ieškovai, pateikdami tokį planą, siekė kompensuoti paaiškėjusį jiems priklausančio sodo sklypo ploto trūkumą. Ieškovai, 2004-12-01 įsigydami ginčo sklypą, buvo susipažinę su sodo sklypo ir pastato nuosavybės dokumentais bei žemės sklypo planu, ir pirkimo – pardavimo sutarties VII d. 3 d. Ieškovai savo valia atsisakė nuo pretenzijų pardavėjams dėl sodo sklypo neatitikimo, t.y. kad atlikus kadastrinius (geodezinius) matavimus gali pasikeisti sklypo plotas (Sodininkų bendrijos įstatymo 3 str. 1 d., 7 str. 1 d., 20 str. 2 d., 22 str., Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 p.).
Tretysis asmuo M. S. atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal ieškovų pateikiamą sodo planą, sodo sklypo Nr. 26 planas persidengia su trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo Nr. 32 teritorija, o dalis sodo sklypo Nr. 32 žemės paskirta sodo sklypui Nr. 26. Ieškovai, pateikdami tvirtinimui tokį planą, pažeidė M. S. nuosavybės teises bei teisėtus interesus, nes dalį jai priklausančio sklypo pasiskyrė sau. Ieškovų faktiškai valdomo sklypo ribas žymi tvora, kuri buvo įrengta iki ieškovams įsigyjant sklypą, bei gyvatvorė, kuri užauginta iki ieškovams įsigyjant sklypą, todėl pagal CK ginčytino sklypo ribos turėtų būti nustatytos, atsižvelgiant į šias faktiškai valdomo sklypo ribas. Pagal ieškovų pateiktą planą, sodo sklypo Nr. 32 savininkė M. S. tapo ieškovų kaimyne, todėl ji kaip suinteresuotas asmuo taip pat turėjo dalyvauti, žymint sodo sklypo Nr. 26 ribas bei pasirašyti ant ribų ženklinimo akto. Šiuo atveju pagal ieškovo pateiktą aktą kaip gretimo sklypo savininkai nurodomi tik S. K. ir V. K. , kuriems priklauso sodo sklypas Nr. 27. Ginčo sodo sklypo planas negali būti patvirtintas ne tik dėl to, kad nebuvo suderintas su atsakovu ir trečiuoju asmeniu, bet ir dėl to, kad plane nurodyto sklypo Nr. 32 (taškuose 15, 16, 17, 11) neatitinka faktinių ribų (taškai 15, 9, 10, 11). Be to, tiek sklypas Nr. 26, tiek sklypas Nr. 32 uždengtų kelius (kelias prie sklypo Nr. 26 kraštinės 5-1, bei kelias prie sklypo Nr. 32 kraštinės 15-9). Tokiu būdu būtų pažeisti ne tik M. S. , bet ir sodo sklypų Nr. 33, 34, 35, 36, 58, 57, 56, 55, 54 savininkų teisės, kurie negalėtų privažiuoti prie savo sklypų, bei būtų užkirstas įvažiavimas į vandenvietės zoną. Be to, pagal planą naujos sklypo Nr. 32 ribos ne tik uždengtų kelią prie kraštinės 15-9, bet ir uždengtų dalį sklypų Nr. 37, 38. Ieškovai jau antrąkart kreipiasi į teismą su tokio paties turinio ieškiniu, piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis (CK 4.45 str. 1 d.).
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčas yra dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų, todėl kilus nesutarimams dėl žemės sklypo ribų tarp suinteresuotų asmenų – gretimų sklypų savininkų ir naudotojų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas teismo tvarka. CK nustatyta, jog, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai naudojamo sklypo ribas bei kitus įrodymus (CK 4.45 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-05-07 sprendimu ieškinį atmetė ir nusprendė išieškoti iš ieškovų Ž. B. ir J. B. solidariai 4703,45 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo sodininkų bendrijos „Lelija“ naudai ir 2553,55 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens M. S. naudai. Teismas konstatavo, jog ieškinys nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais bei teisės normų nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo ribos vietovėje turi būti pažymimos dalyvaujant žemės sklypo savininkui ir suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams, kurie kviečiami dalyvauti, įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku pagal 2002-12-30 LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisykles. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui M. S. , kurios nuosavybėje esantis sodo sklypas Nr. 32 po atlikto ieškovų sklypo matavimo ir sklypo Nr. 26 ribų nustatymo neteko vienoje vietoje dalies žemių ir kitoje vietoje uždengia dalį kelio, būtų pranešta apie ieškovų vykdomą jų sklypo ribų paženklinimą vietoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovai pateikdami teismui pirminį ieškinį net nenurodė M. S. suinteresuotu asmeniu. Teismas nutartimi atkreipė ieškovų dėmesį į ieškinio trūkumus, kuriame aiškiai nurodė, kad ieškinio pareiškime suinteresuotais asmenimis būtina nurodyti ir su ieškovo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų savininku, nes pareikštas reikalavimas paliečia paminėtų asmenų teises ir pareigas, tačiau net ir pašalinant trūkumus ieškovai nurodė suinteresuotais asmenimis ne visus besiribojančius žemės sklypų savininkus. T.y. paminėtas byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo – sklypo Nr. 32 savininkė M. S. nebuvo nurodyta suinteresuotu asmeniu. Teismas konstatavo, jog byloje nebuvo pateiktas joks įrodymas apie M. S. dalyvavimą matavimuose, nurodant ginčo sklypo Nr. 26 ribas vietovėje, nebuvo pateiktas ir įrodymas apie jos informavimą dėl tokių matavimų atlikimą vietoje. Teismas padarė išvadą, kad, atliekant ginčo žemės sklypo Nr. 26 tiksliuosius matavimus bei žemės sklypo ribų vietoje pažymėjimą, buvo pažeistos minėtų Taisyklių nuostatos.
Teismas konstatavo, jog ieškinys atmestinas ir kaip pareikštas netinkamam atsakovui SB „Lelija“ ir kaip nepagrįstas, nes minėtų taisyklių 29.9 p. nurodyta, jog kilus nesutarimams dėl žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo, t.y. šiuo atveju nurodyti atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte turėjo ne sodo bendrijos pirmininkė, bet darbus (paženklinimo darbus) atliekantis asmuo. Teismas pažymėjo, kad sodo bendrijos pirmininko atsisakymo pasirašyti motyvai buvo pagrįsti ir aiškiai išdėstyti teismui pateiktame atsiliepime į galutinį ieškovės ieškinio pareiškimą, pažymint kad, ieškovės sklypas, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, pretenduoja užimti dalį kelio, kuris yra visų sodo bendrijos narių nuosavybė, taip pat pakinta gretimų sodo sklypų išsidėstymas bendrajame plane bei sodo kelio dalys yra užimamos kelių sodininkų sklypų dalimis (ieškovo bei trečiojo asmens).
Teismas padarė išvadą, jog atsakovo ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į ieškovo pateiktus kelis ieškinio pareiškimus, yra pagrįstos ir tenkinamos visa apimtimi. Teismas atsakovui atlygino jo turėtas 3700 Lt atstovavimo išlaidas, 1000 Lt išlaidų, turėtų pagal 2008-03-12 sutartį dėl SB „Lelija“ sklypų Nr. 26, 32, 38 topografinio plano sudarymo, ir 3,49 Lt atsiliepimo siuntimo išlaidų, viso 4703,45 Lt, o trečiajam asmeniui M. S. atlygino jos turėtas 2550 Lt atstovavimo išlaidos ir 3,55 Lt atsiliepimo siuntimo išlaidų, viso 2553,55 Lt ( CPK 47 str. 2 d., 88 str., 98 str., 93 str.).
Ieškovai Ž. B. ir J. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų (nuotraukų, paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų), padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, priėmė sprendimą, nepagrįstą įrodymais, be motyvų ir tuo pažeidė procesinės teisės normas (CPK 178 str., 183 str., 185 str., 270 str.). Tai sudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į žemės sklypų tikrąją vietą generaliniame plane, sklypų konfigūracijas, protingumo sąžiningumo principus, nemotyvavo ir nepaneigė kitais įrodymais ieškovų nurodytų aplinkybių. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas sprendime netiksliai nurodė, kad tretieji asmenys M. S. , S. K. ir V. K. ir jų atstovas prašė ieškinio pareiškimą kaip nepagrįstą atmesti. Iš tikrųjų tretieji asmenys S. K. ir V. K. neprašė ieškinio atmesti, neginčijo jo, o tik nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra. Pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2008-05-08 14 val. Minėtą dieną teismo sprendimas buvo paskelbtas, tačiau proceso dalyviams sprendimo tekstas su pilnais motyvais tą dieną nebuvo įteiktas. Ieškovai tinkamai surašytą teismo sprendimą gavo tik 2008-05-20, t.y. praėjus daugiau kaip 12 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
Šalies argumentai
2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad suinteresuotu asmeniu buvo būtina nurodyti M. S. , kaip su ieškovų žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkę. Ieškovai neginčijo M. S. nuosavybės teisės, nei jos įgyto žemės sklypo, nei jo ribų, nei atliktų kadastrinių matavimų, o tik gynė savo nuosavybės teises, teisėtus interesus, teises tinkamai naudotis ieškovų įsigytu žemės sklypu, kurio ribos nustatytos, vadovaujantis SB „Lelija“ žemės sklypų schema ir jos pagrindu atliktais preliminariais matavimais. Ieškovai savo reikalavimo teisę įrodinėjo 2007-03-13 antstolio V. Milevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo buvo konstatuota, kad UAB „Geometra“ atliko žemės sklypo matavimus, paženklino ieškovams priklausančio žemės sklypo ribas vietoje, vadovaujantis 1992-04-23 žemės sklypo planu, kuris suderintas su Vilniaus m. žemėtvarkos skyriumi 1998-02-20, ir kad faktiškai SB „Lelija“ kelias eina per ieškovams priklausantį žemės sklypą. UAB „Geometra“ parengtame plane, kuris teismui buvo pateiktas tik kaip priedas prie minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nurodytos tikrosios ieškovams priklausančio sklypo ribos, pažymėtos taškais nuo Nr. 1 iki Nr. 5 imtinai. Šie dokumentai įrodo, kad bendrojo SB „Lelija“ plano tarp ieškovams ir M. S. priklausančių žemės sklypų nenumatytas ir faktiškai turi būti sklypus skiriantis kelias, priklausantis atsakovui. Rengiant ieškovams priklausančio sklypo kadastrinių matavimų bylą trečiojo asmens M. S. suderinimo nereikėjo, kadangi pagal SB „Lelija“ sklypų planą minėti sklypai nėra gretimi ar besiribojantys, nes tarp jų numatytas kelias. Ieškovai, gindami savo interesus ir nuosavybės teisę, vadovavosi teismui pateiktu 1992-04-23 žemės sklypo planu, suderintu su visomis institucijomis, atitinkančiu SB „Lelija“ generalinį planą ir registruotu VĮ Registrų centras. M. S. pateikti tikslieji geodeziniai matavimai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, todėl jais vadovautis negalima. M. S. pateiktame VĮ Registrų centro pažymėjime nurodyta, kad jai priklausantis žemės sklypas suformuotas, atliekant preliminarius matavimus.
3) Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes kilus nesutarimams tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. SB „Lelija“ atstovaujanti bendrijos pirmininkė T. B. , dalyvavusi paženklinant ieškovams priklausančio sklypo ribas, kaip šalia esančių kelių savininkė, minėtame akte nepasirašė ir nenurodė jokių nesutikimo pasirašyti motyvų, o tokius motyvus ir argumentus nurodė tik atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu. Kadangi T. B. atsisakė pasirašyti ir nenurodė savo atsisakymo pasirašyti priežasčių, vykdytojas, t.y. UAB „Geometra“, apie T. B. atsisakymą pasirašyti įrašė žemės sklypų ribų ženklinimo – parodymo akte, bei kadastrinių matavimų bylos aiškinamajame rašte, ir pažymėjo, kad nenurodyti jokie atsisakymo motyvai, kaip to reikalauja įstatymas. Tai reiškia, jog ieškinys buvo pateiktas tinkamam atsakovui, siekiant išsiaiškinti ir sužinoti nesutikimo motyvus. Be to, vertinti atliktų kadastrinių matavimų dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams yra apskrities viršininko kompetencija, o nesant apskrities viršininko administracijos išvadų, teismas negalėjo teigti, jog kadastriniai matavimai yra neteisingi.
4) Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas M. S. , kadangi į bylą ji buvo įtraukta teismo iniciatyva, nors anksčiau jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ji neturėjo. Be to, priteistos bylinėjimo išlaidos yra per didelės, neatitinka LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl tokio dydžio negalėjo būti priteistos iš ieškovų. Bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt už topografinio plano sudarymą taip pat neturėjo būti priteistos iš ieškovų, kadangi atsakovo pateiktas planas naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ieškovų ir nebuvo patvirtintos kitais pateiktais dokumentais, planais, nenurodė, o tik patvirtino ieškovų pateiktus planus ir nurodytas aplinkybes, todėl nebuvo būtinas ir reikalingas bei reikšmingas, nagrinėjant civilinę bylą.
Atsakovas SB „Lelija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo M. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-05-07 sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tretieji asmenys S. K. , V. K. , Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Registrų centras atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir procesinių pažeidimų, sudarančių pagrindą pakeisti ar panaikinti apeliantų skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos išaiškintos ir pritaikytos iš esmės tinkamai.
Nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, kuris, nesutikdamas su žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktu, neturi pareigos pasirašyti ribų ženklinimo – parodymo akte dėl atsisakymo motyvų. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nurodyti atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte turėjo ne sodo bendrijos pirmininkė, bet darbus (paženklinimo darbus) atliekantis asmuo. Ieškovai bylą vedė, naudodamiesi advokato teisinėmis paslaugomis, todėl turėjo procesinę galimybę motyvuotai prašyti pakeisti atsakovą į tinkamą atsakovą CPK 45 str. tvarka. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė pareigos teismui siūlyti pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą, todėl patys ieškovai, turėdami advokato kvalifikuotą teisinę pagalbą, turėjo pareigą tinkamai ir laiku realizuoti savo procesines teises.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįsta tinkamu ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Tai, kad apeliantams nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad sprendimas yra be motyvų. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimas iš esmės atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus pagal LR CPK 270 str. ir yra pakankami motyvuotas. Teisėjų kolegija nenustatė absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 178 str., 183 str., 185 str., 270 str.
Teisėjų kolegija pripažįsta rašymo apsirikimu teismo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodymą, kad tretysis asmuo S. K. prašė ieškinio pareiškimą kaip nepagrįstą atmesti, nes šis tretysis asmuo nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavo, nagrinėjant bylą iš esmės. Nurodytą rašymo apsirikimą teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomosios dalies, konstatuodama, kad jis neturėjo esminės reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tretieji asmenys M. S. , V. K. ir jų atstovas prašė ieškinį atmesti, atitinka pirmosios instancijos teisme šių asmenų pateiktą nuomonę. Tretysis asmuo M. S. atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 221-225) prašė jį atmesti. Tretysis asmuo V. K. , trečiojo asmens M. S. atstovas nagrinėjant bylą iš esmės, baigiamose kalbose prašė ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolu, nes dėl jo nebuvo teikiamos pastabos CPK nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2008-05-08 14 val. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai kreipėsi raštu pateikti sprendimo nuorašą. Tai, kad ieškovai atsiėmė teismo sprendimą 2008-05-20, neužkirto jiems kelio pasinaudoti apeliacijos teise ir patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Tretysis asmuo M. S. pagrįstai buvo įvardinta suinteresuotu asmeniu, kaip žemės sklypo savininkė, nes ieškovų žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas yra susijęs su M. S. , kaip savininkės, teisėmis ir pareigomis. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas M. S. , kadangi į bylą ji buvo įtraukta pagrįstai ir teisėtai, nes teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. Tai, kad ieškinys buvo atmestas, sudarė teisinį pagrindą priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui. Tokiu būdu tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad iš ieškovų išieškoma lygiomis dalimis 4703,45 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai ir 2553,55 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens M. S. naudai, bet iš esmės nekeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla iš esmės išnagrinėta teisingai. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį. Bylinėjimosi išlaidos 1000 Lt už topografinio plano sudarymo pagrįstai priteistos iš ieškovų, nes tai su bylos vedimu susijusios išlaidos, kurios atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija netaiko LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Teisėjų kolegija pažymi, kad patys ieškovai kritiškai nevertina savo elgesio: ieškovai savo valia atsisakė nuo pretenzijų pardavėjams dėl jų žemės sklypo neatitikimo, t.y. kad atlikus kadastrinius (geodezinius) matavimus gali pasikeisti sklypo plotas, bet siekia savo teises realizuoti teisminiu keliu, nepaisydami interesų derinimo principo.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, nes ieškinys atmestas pagrįstai, kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, kadangi ieškiniu buvo prašoma įpareigoti sodininkų bendrijos „Lelija“ pirmininkę T. B. pasirašyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0949 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, sodų bendrijoje „Lelija“, ribų ženklinimo – parodymo akte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., LR CPK 5 str., 7 str., 79 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 276 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovams nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai turi atlyginti lygiomis dalimis 2250 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo sodininkų bendrijos „Lelija“ naudai ir 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens M. S. naudai. Teisėjų kolegija nemažina šių išlaidų dydžio, nes jos atitinka bylos sudėtingumą ir apimtį (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant, kad iš ieškovų J. B. ir Ž. B. išieškoma lygiomis dalimis 4703,45 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo sodininkų bendrijos „Lelija“ naudai ir 2553,55 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens M. S. naudai.
Išieškoti iš ieškovų J. B. ir Ž. B. lygiomis dalimis 2250 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo sodininkų bendrijos „Lelija“ naudai ir 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens M. S. naudai.