Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-236-101/2013 pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovei S. Z. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-04-06 išvadoje nurodė, kad ginčo šalių sūnus R. Z. mokosi L.Karsavino vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, mokosi gerai. Specialių poreikių neturi, yra sveikas, sportuoja po pamokų, tris kartus per savaitę lankosi treniruoklių salėje (40 Lt/mėn. moka motina). Pokalbio su inspektore metu sūnus sakė, kad juo rūpinasi motina, gyventi nori kartu su motina, tėvas dažniausiai skambina telefonu, domisi kaip jam sekasi, mokymusi, pažįsta jo draugus, taip pat teigė, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, bet kai negeria yra geras tėvas. Ginčo šalių sūnui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos mokymuisi ir poilsiui. Vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, kad ginčo šalių sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, taip pat kad sūnui iš tėvo būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (t. I, b.l. 37-40).

Kreditorius UAB „Gelvora“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Santuoką, įregistruotą 1996-09-21 Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 290, tarp ieškovo M. Z. ir atsakovės S. Z. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paliko atsakovei santuokos metu įgytą pavardę – „Z.“, ieškovo pavardės nekeitė. Nustatė ginčo šalių nepilnamečio sūnaus R. Z. gyvenamąją vietą kartu su atsakove. Priteisė iš ieškovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-19 iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise atsakovei. Padalino bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą: ieškovui ir atsakovei priteisė lygiomis dalimis 413/3300 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2212/17700 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ieškovui priteisė automobilį Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1.000 Lt vertės), motociklą Honda NSR 125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2.700 Lt vertės), automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3.000 Lt vertės). Priteisė iš ieškovo atsakovei 3.350 Lt kompensaciją už didesnę jam tenkančio turto dalį. Nustatė, kad ieškovui po santuokos nutraukimo tenka asmeninė prievolė įvykdyti visus įsipareigojimus, kylančius iš 2010-02-08 su UAB „General financing“ sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 37505191703, ir „Swedbank“, AB įsipareigojimus, kurie 2012-12-06 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 12-20-79 perleisti UAB „Gelvora“. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesutiko taikytis su atsakove, sutuoktiniai jau ilgą laiką gyvena atskirai, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nebuvo vienas kitam lojalūs, vienas kito nerėmė moraliai, sprendė, kad abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.28 str., 3.53 str. 1, 2 d., 3.61 str.). Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina po santuokos įgyta pavardė – „Z.“, ieškovui pavardė nekeistina (CK 3.69 str.). Ieškovas ir atsakovė išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja (CPK 385 str. 1 d.). Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio sūnaus R. Z. gyvenamosios vietos nėra, sūnus pageidavo gyventi su motina, tam pritarta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, todėl sūnaus gyvenamąją vietą teismas nustatė su atsakove (CK 3.169 str.). Spręsdamas dėl ginčo šalių sūnui priteistino išlaikymo dydžio ir formos, nustatė, kad ieškovo darbo užmokestis už 2013 m. balandžio mėnesį sudarė 468,60 Lt, tačiau patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jo darbo užmokestis sudaro apie 1.000 Lt į mėnesį. Atsakovės darbo užmokestis yra minimalus. Ieškovo paveldėta 1/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra areštuota, analogiškai šalims priklausantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) taip pat yra areštuoti, todėl šis turtas negalės būti panaudotas ginčo šalių sūnaus išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turi darbo pajamų, yra pajėgus teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis, teismas sprendė iš ieškovo priteisti išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-03-19), įskaitant S. P. pervestą 600 Lt sumą ginčo šalių sūnaus išlaikymui. Pažymėjo, kad išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis labiau atitinka vaiko interesus, nei išlaikymas turtu. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2011-10-07 iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 2.400 Lt (6 mėn. x 400 Lt). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė naudojosi ieškovo banko kortele ir nuimdavo iš jos pinigus, iki 2012-03-16 viso nuimta 2.910 Lt, 1.050 Lt ieškovas perdavė sūnui grynais pinigais, taip pat ieškovo sugyventinė yra pervedusi 600 Lt 2013 metais į sūnaus sąskaitą, teismas darė išvadą, kad ieškovas nenusišalino nuo sūnaus išlaikymo, viso sumokėdamas 4.560 Lt išlaikymui, kas viršija prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį. Teismas, spręsdamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo klausimą, nenustatė CK 3.123 str. nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir atsakovei priteisti didesnę ginčo turto dalį. Todėl ieškovui ir atsakovei priteisė lygiomis dalimis 413/3300 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2212/17700 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Opel Tigra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1.000 Lt) yra sunaikintas, bet neišregistruotas, o motociklas Honda NSR 125, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2.700 Lt), automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3.000 Lt) registruoti ieškovo vardu ir pagal turto arešto aktą yra areštuoti, visos minėtos transporto priemonės priteistinos ieškovui, bendra jų vertė 6.700 Lt, o atsakovei priteistina 3.350 Lt kompensacija už didesnę ieškovui tenkančią turto dalį (CK 3.117 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad 2010-02-08 tarp UAB „General financing“ ir ieškovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 37505191703, kuria ieškovui buvo suteikta 2.759,65 Lt vartojimo kredito suma. Be to, santuokos metu ieškovas paėmė vartojimo paskolą iš „Swedbank“, AB, kurią panaudojo automobilio pirkimui. Šią skolą pagal skolos perleidimo sutartį kreditorius perleido UAB „Gelvora“. Skolos likutis 2013-03-13 sudaro 10.618,34 Lt. Teismas kreditorinius įsipareigojimus nurodytiems kreditoriams pripažino asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 1996-09-21 buvo sudaryta ieškovo M. Z. ir atsakovės S. Z. (iki santuokos L.) santuoka, kuri įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 290) (t. I, b.l. 15, 58). Santuokos metu ginčo šalys susilaukė sūnaus R. Z., gimusio 1996-10-21 (t. I, b.l. 16). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo (t. I, b.l. 195-198). Atsakovė su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko, remdamasi tuo, kad santuoką dar galima išsaugoti, be to, ieškovo siūloma išlaikymo sūnui forma neatitinka vaiko interesų (t. I, b.l. 210-213).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abi šalys pažeidė sutuoktinių pareigas, o šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, baigėsi. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Byloje nėra jokių atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų. Negana to, atsakovė teigė, kad dar yra galimybių santuoką išsaugoti, kad nori toliau gyventi su ieškovu, tačiau būtent ieškovas nesant jokios pateisinamos priežasties paliko šeimą ir nuolat gyvena su kita moterimi. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes CK 3.60 str. 3 d. sakoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Dėl ginčo šalių sūnui priteistino išlaikymo

Atsakovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš ieškovo ginčo šalių sūnui 17.000 Lt išlaikymą turtu, įskaitant ir išlaikymo įsiskolinimą, nuo 2011-10-07 (kuomet ginčo šalys nustojo gyventi kartu) iki 2014-10-21 (ginčo šalių sūnaus pilnametystės).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė išlaikymo įsiskolinimo ginčo šalių sūnui galėtų reikalauti tik už laikotarpį nuo 2011-10-07 iki 2012-03-19 (kreipimosi į teismą dienos), t. y. 2.400 Lt (6 mėn. x 400 Lt). Už tolesnį laikotarpį, nuo 2012-03-19 teismas, priešingai nei klaidingai neigia atsakovė, priteisė po 500 litų išlaikymo per mėnesį. Tai atitinka CK 6.200 straipsnio nuostatą, kad išlaikymo įsiskolinimas išieškomas iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl apskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo suma yra teisinga. Be to, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai leidžia pripažinti, jog nurodytu ginčo laikotarpiu ieškovas teikė išlaikymą sūnui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu naudojosi ieškovo banko kortele, iš kurios išrašo (t. I, b.l. 168-171) matyti, jog iš ieškovo sąskaitos buvo išgryninami pinigai, kurie buvo panaudoti šeimos poreikiams, tame tarpe ir ginčo šalių sūnaus išlaikymui. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas ir pats tiesiogiai duodavo pinigų sūnui. Tai taip pat patvirtina byloje esantys įrodymai (t. I, b.l. 176). Ieškovo sūnui 600 litų davė ir jo sugyventinė. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu šių įrodymų ir faktinių aplinkybių nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės teiginiu, kad ginčo šalių sūnui išlaikymas iš ieškovo turėjo būti priteistas turtu, o ne periodinėmis piniginėmis išmokomis, kadangi realios galimybės mokėti išlaikymą pinigais ieškovas neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad visas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriuo atsakovė prašė priteisti išlaikymą sūnui, – žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 183-188, 214-224), – yra areštuoti, siekiant užtikrinti ieškovo kreditorių reikalavimų patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ginčo šalių sūnui išlaikymą šiuo turtu, iš esmės perkeltų jam dalį atsakomybės, kylančios iš ieškovo kreditinių santykių. Tokiu būdu būtų nepagrįstai pabloginama nepilnamečio vaiko padėtis ir sukuriama papildoma rizika. Be to, tai pažeistų ir ieškovo kreditorių interesus, nes CK 3.189 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas draudimas išieškoti iš nepilnamečio vaiko turto pagal vaiko tėvų kreditorių reikalavimus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nurodyti žemės sklypai nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, todėl tokio turto realizavimas, net ir panaikinus jo atžvilgiu taikytą areštą, būtų sudėtingas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė ginčo šalių sūnui išlaikymą ne nurodytu turtu, o periodinėmis išmokomis, kadangi tokia išlaikymo forma labiausiai atitinka vaiko interesus ir užtikrina realų išlaikymą. Tuo tarpu duomenų, kad ieškovas negalėtų ar vengtų tokia forma teikti išlaikymą sūnui, byloje nėra.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismo sprendimu priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas ar jo forma, esant suinteresuoto asmens prašymui šiuo klausimu, gali būti pakeistas, priimant naują sprendimą.

Apibendrinus visą tai, kas aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialines bei procesines teisės normas tik sutuoktinių kaltės nustatymo dalyje, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, likusioje dalyje teismo sprendimas yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimą pakeisti sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo dalyje, nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovo M. Z. kaltės.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.