- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- PK-762-899/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2013-09-30 apie 21 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), lauko keliuke kilus konfliktui, T. J. bandant užfiksuoti vaizdo kamera jo atžvilgiu atliekamus veiksmus, R. S. tyčia ranka sudavė T. J. į veidą, sukeldamas skausmą, ko pasekoje T. J. padaryta kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, R. S. 2013-09-30 apie 21 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), lauko keliuke kilus konfliktui, T. J. bandant užfiksuoti vaizdo kamera jo atžvilgiu atliekamus veiksmus, R. S. tyčia ranka sudavė T. J. į veidą, suduotas smūgis kliuvo ir per jo laikytą vaizdo kamerą SONY DCR-SR75E, kuri dėl suduoto smūgio iškrito ant žemės ir buvo sugadinta, tokiais tyčiniais veiksmais R. S. sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam T. J. 755 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad para prieš įvykį perspėjo kolegą medžiotoją T. J., kad į jų bokštelį T. J. neitų. Kitą dieną buvo netoliese, sulaukė K. K. skambučio, kad jo teritorijoje, apie jo langus šaudo. Pats pasakė, kad atvažiuos. Po to atvyko iki K. K. ir laukė automobilio. Kuomet atėjo T. J. buvo trise. Savo automobilį pasistatė už T. J.. T. J. tuo metu negalėjo išvažiuoti. T. J. automobilis stovėjo prie provėžų, nes toliau negalėjo pravažiuoti. Policiją kvietė K. K.. T. J. pasakė „ką išsidirbinėji“. T. J. pasakė „dabar tau bus viskas“, ką tai reiškė, nežino. Sulaukė prie automobilio ateinančio T. J.. T. J. buvo pasimetęs. Jo paprašė, kad pasidėtų ginklus. T. J. išsitraukė kamerą ir pradėjo provokuoti konfliktą ir filmuoti, kišo kamerą į veidą ir pasakė, ką yra pridaręs. Filmuojant ištiesta jo ranka buvo todėl, kad filmavimo kamera buvo kišama jam į veidą. Nežino ką ir kas padarė, bet T. J. sakė „ką tu man padarysi, aš sudaužiau tau bokštelį, sudaužiau valtį, tau kaulų prikroviau“. Jis provokavo konfliktą. Pats bijojo, kad su kamera nesužalotų paties, nes ją kišo agresyviai. Kamera buvo kišama 10 cm atstumu ir kokius tris kartus. Po to jis apvirto, kamera iškrito, susirinko žmonės, sakė „kvieskime policiją“ ir viskas pasibaigė. Kamera buvo iškritusi, nes buvo nelygus reljefas. Kamera iškrito po trečio – ketvirto atsitraukimo, po provokacijos, T. J. suklupus nelygioje reljefo vietoje. Iškrito kameros baterija, ją rado J. ir padėjo ant jo (R. S.) automobilio. Atvykus pareigūnams, girdėjo, kad K. K. parašys pareiškimą, pats bus kaip liudytojas, ir iškels baudžiamąją bylą. J. P. atėjęs sakė, kad ne tą pusę palaikė. Pats fizinio kontakto su asmeniu neturėjo, į veidą jam nesudavė. Kol buvo su T. J., sužalojimo nebuvo, jis nesiskundė. Paskui atsirado sužalojimas, ryte pasipylė grasinimai. T. J. gal ir buvo nuvirtęs. Jis buvo nuvirtęs vieną ar du kartus. Mano, gal draugai padėjo jam įsigyti mėlynę. Kameros neužkabino, o pats tik gynėsi, jokio fizinio kontakto nebuvo. T. J. priėjo prie jo, kai sėdėjo automobilyje, po to stovėjo atsirėmęs į automobilio kapotą, tuo metu T. J. ir kišo kamerą į veidą. Po įvykio T. J. skambino, kalbėjo ne į temą, sakė „pasitark su šeima“. Su pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka. Pagrindinis T. J. motyvas, kad jis (R. S.) paviešino šį įvykį ir T. J. neteko teisės medžioti metus laiko ir patyrė nuostolį. Šiuo atveju atliko pilietinę pareigą. T. J. būrelyje buvo svarstomas tris ar keturis kartus dėl neteisėtos medžioklės. Teisės medžioti neteko kuomet grįžo būrelio pirmininkas spalio mėnesį. Policijos automobilis buvo sustojęs 30 m atstumu nuo įvykio vietos. Du pareigūnai viską pasakė. Pareigūnas iš nuovados skambino, kuomet pats buvo R. aerouoste, sakė „trumpai klausk“, „jokio konflikto nebuvo“ ir nesigilino ką jis užrašė. Kiti du liudytojai - nukentėjusiojo giminės - turi palaikyti T. J., jie yra šališki. Jis ir pats taip pat palaikytų gimines. Taikinamojo posėdžio metu, manė, kad viskas ilgai užtruks ir vadovavosi lietuvių tautos išmintimi „jei įsikabino į švarko skverną, tai jį nukirpk, ir eik toliau“, tačiau kuomet išgirdo, kad nori nuvilkti visą, tai viso švarko atiduoti nenori, todėl norėjo atlyginti, kad viskas greičiau pasibaigtų. 1 000 Lt nedidelė suma, bet jei žmogus tokiais metodais nori užsidirbti ar kompensuoti savo nuostolius, tai nežino ir ką pasakyti. Ankščiau su T. J. konfliktų neturėjo. Su M. K. prieš 5 metus kažkas buvo, kuomet jis važiavo paskui, bet atvažiavo ir išvažiavo, su P. santykiai neutralūs.
Nukentėjusysis T. J. teisme parodė, kad R. S. yra pažįstamas, jų klubo medžiotojas. Iki įvykio su juo nekonfliktavo, bet artimi bičiuliai nebuvo. K. K. ir J. J. daug metų pažįstami. Medžiojo savo būrelio plotuose. Atvykęs apie 19.00 val. paliko ant keliuko K. K. priklausančioje žemėje automobilį ir nuėjo medžioti. Sumedžiojo dvi antis, žąsį ir grįžęs prie automobilio pamatė kažką prie automobilio jo laukiant. Pagalvojo gal gamtos apsauga, priėjo arčiau ir pamatė R. S., K. K., J. J.. Dėjosi ginklą į automobilį. R. S. užsipuolė, kad baido šernus. Susidėjo ginklą ir pasakė, kad nenori bendrauti. Įsėdus į automobilį ir įsijungus šviesas, pamatė, kad prieš automobilį stovi K. K.. Jis stovėjo arti automobilio, kad nebuvo galima pajudėti, kalbėjo telefonu. R. S. pasakė „niekur neišvažiuosi, peršausiu padangas“. Tada pasiėmė filmavimo kamerą ir pradėjus filmuoti, R. S. užsimojo ranka ir bandė trenkti bei išmušti kamerą. Vaizdo kamerą laikė nuo R. S. veido apie 30 cm, bandė sufokusuoti, apsaugas buvo atitraukęs. Kamerą vežasi visą laiką, kad galėtų nufilmuoti gražų vaizdą ar trofėjų. Ji visą laiką buvo automobilio dėtuvėje. Vaizdo kamera buvo veikianti. Atsidaręs kameros dangtelį, pamatė, kad K. K. skambina policijai ir sako „su ginklu švaistosi“. Filmuojant pradėjo sakyti „meluojat, ponas“. Priėjęs prie R. S., kuris stovėjo prie automobilio ir rūkė, paklausė „kaip vertinat situaciją“. Tuomet R. S. trenkė į kamerą ir į veidą. Kamera iškrito. Tada sugriebė kamerą ir ieškojo baterijos, nes ji iškrito. Ištraukė kamerą ir neatidarė dangtelio. R. S. tuo metu bandė išmušti kamerą, vieną kartą gal kliudė, bet ji neiškrito. Manė, kad matosi, po to matosi, kad atsirėmęs. Pats priėjo ir norėjo jo paklausti, tada jis smūgiavo į kamerą ir ji iškrito. Jis bandė išmušti kamerą, fizinis smūgis buvo po vaizdo įrašo, prieš tai tik bandymai ją išmušti. Pats pasiėmė kamerą, o R. S. paėmė bateriją. Jam tada pasakė „dabar bus blogai“. Paskambino J., kad kilo konfliktas ir jis ateitų. Po to R. S. suprato, kad pasielgė blogai ir pasakė, kad grąžins bateriją bei atlygins nuostolius. Kol atvyko policija, jie susitaikė. Atvykus policijai, pasakė, kad susitaikė. R. S. atidavė kameros bateriją, ji buvo perskilusi. Kitą dieną patikrinus bateriją kamera neveikė, buvo aišku, kad reikia nešti į taisyklą. Ryte patino veidas, matėsi kraujosruvos, pasidarė ekspertizę. Kamerą nunešė remontuoti, kur pasakė neaišku, ar ją apsimoka remontuoti. R. S. paskambino ir pasakė, kad 200 Lt už patirtus nuostolius neužteks, tuomet jis pasakė „tu kariauti nori, aš sutrypsiu tave su žemėmis“. Sakė „tu grasini man“, jam pasakė, kad „negrasinu“, sakė pasitarti su šeima. Po to dar bendravo kaip medžiotojai. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad susitaikė ir pretenzijų niekas neturi. Pareigūnų pavardžių nežino. Viskas vyko T. kaime. Konfliktą matė J. J. ir K. K.. J. J. smūgį tikrai turėjo matyti, kadangi jis stovėjo priekyje automobilio. R. S. sudavė kumščiu į akį. Kraujosruva buvo viršutiniame akies voke. Į kitus įvykius tuo laiku patekęs nebuvo. Smūgio metu juto karštį. Smūgis buvo vienas. Kiti asmenys nesikišo. Policiją iškvietė K. K.. Tą vakarą R. S. sakė, kad už bateriją atlygins nuostolius. R. S. bateriją grąžino, bet kamera su ja neveikė. Buvo sutarę, kad užmokės 200 Lt, nes tiek kainavo baterija. Kuomet sužinojo, kad kameros remontas kainuoja brangiau, paskambino R. S., ir jis pasakė „jei nori kariauti, kariausim“. J. J. buvo šalia 2 m atstumu, o K. K. buvo priekyje. Su kitais buvusiais asmenimis kontaktų nebuvo. Būrelyje kyla konfliktai dėl medžioklės vietų. Pats priklauso tai grupei, kurių medžiojimo plote yra tvenkiniai. Yra nerašyta taisyklė dėl teritorijų. Būrelyje buvo susirinkimas dėl šio įvykio po savaitės ir pačiam uždraudė medžioti metus laiko. Pareigūnai atvyko prieš 22.00 val. Po smūgio paraudimas buvo, jis turėjo matytis. Buvo tamsu. Pareigūnams apie sužalojimą nesakė, nes buvo susitaikę. Pareigūnams taip pat nesakė ir dėl kameros sugadinimo. Kad kamera nebeveikia, sužinojo tik kitą dieną. Po įvykio namo grįžo savo automobiliu su P., M. K. išvažiavo su savo automobiliu. R. S. smūgis buvo tyčinis. Mano, kad R. S. tikėjosi, kad jam trenks ir jis. Galbūt tokiu būdu jį (T. J.) provokavo. Medžiodamas niekur neatsitrenkė. Su medžiokle kraujosruva nesusijusi. Mano, kad smūgis buvo nukreiptas į jį. Žiūrėjo į kamerą ir nepastebėjo, smūgis buvo staigus, netikėtas. Jis trenkė į veidą, smūgio metu kliudė kamerą, kuri nulėkė į šoną. Smūgis buvo skirtas jam į veidą. Medžiojo savo medžioklės plotuose. Pats pareigūnų nekvietė, juos kvietė K. K.. Kad R. S. meluoja, matosi filmuotoje medžiagoje. Įvertino, kad metus laiko negali medžioti, prarado laisvalaikį. Po savaitės buvo susirinkimas dėl konflikto. Buvo pasakyta, kad jis (T. J.) pažeidė medžioklės taisykles ir metus uždraudė medžioti. Nebuvo nustatyta, kad pažeidė medžioklės taisykles. Visuotinis susirinkimas atleido, tačiau po savaitės buvo sušauktas neeilinis susirinkimas ir pasakė, kad negali medžioti. Sprendimo neginčijo, nes metus išlauks. Buvo parašytas skundas į aplinkosaugos tarnybą. Taip pat dėl sužeistos akies patyrė žalą. Turtinė žala 755 Lt ir 2 000 Lt už advokato paslaugas. Dėl vaizdo kameros taisymo kreipėsi į „K.“, po kurio laiko nunešė sutaisyti. Galvojo, kad kamera reikalinga kaip daiktinis įrodymas. Ją pirko už 2 500 Lt. Kamera yra sutaisyta, bet dar jos neatsiėmė nes buvo išvykęs. 30 Lt mokėjo už apžiūrą dėl remonto. 755 Lt sumokėjo už kameros sutaisymą ir paliko ją sutaisyti, nes taisykloje pareikalavo, kad iš karto sumokėtų. Remontui buvo reikalingos detalės. Iki įvykio kamera veikė, nukritimų ankščiau nebuvo. Gedimai atsirado kuomet kamera buvo nutrenkta į žemę. Dėl įvykio patyrė daug nepatogumų. Dėl sužalojimo turėjo aiškintis draugams, kas ir kaip, mėlynė buvo savaitę laiko. Tą vakarą juto fizinį skausmą, likusio rando nėra. Atlikti ekspertizę nuėjo ryte, pamatęs kraujosruvas. Šiuo metu vykdo individualią veiklą.
Liudytojas K. K. teisme parodė, kad su R. S. yra pažįstami, T. J. matytas tik įvykio metu, po įvykio su juo nebendravo. Su R. S. yra ūkininkai. Pats ūkininkauja V., o R. S. – P., susitinka per vasarą kartą per mėnesį. Rugsėjo 30 d. 20.00 val. išėjo į lauką ir išgirdo daugiau nei keturis šūvius prie prūdo. Paskambino R. S. ir paklausė kas darosi, tuomet R. S. sako „vienas nieko nepadarysi“. Palaukė prie stovinčio automobilio, kur atvažiavo R. S. ir J. J.. Apie 20.30 val. atbėgo medžiotojas nušovęs antis, žąsį ir ant nugaros nešinas šautuvu. Jo paklausė „kodėl medžioji“, jis sako „neuždrausta ir medžioju, sako „mūsų būrelio plotai“. T. J. pasiėmė šautuvą, sudėjo jį į bagažinę. Jo paprašė, kad parodytų medžioklės lapą. Sako „neprivalau parodyti“. Jis nerodė, todėl jam pasakė, kad skambina į policiją. Išgirdęs, kad kviečia policiją, T. J. pradėjo šaukti, iššoko iš automobilio, pasiėmė vaizdo kamerą. Pradėjo jį ir R. S. filmuoti. Filmuodamas jis nuvirto ant žemės provėžoje. Pradėjo šaukti, kad nukrito baterija ir jis nebegali filmuoti. Už 10-15 minučių paskambino policija, kad atvažiuoja. Paaiškino kur atvykti. Prisistatė, pasakė J. J. pažeidžia medžioklės plotą, nes medžioja prie jo tvenkinio. Prieš atvykstant policijai atvyko T. J. draugai ir prašė jo (K. K.), kad neįformintų pareiškimo. Kaltas, kad neparašė pareiškimo. T. J. reiškėsi, o jie stovėjo ramiai. Muštynių nebuvo. T. J. krito ir pametė bateriją. Toje vietoje daug traktorių provėžų. Jis lakstė nuo jo prie R. S., kamerą turėjo prie veido, jis su kamera ir susitrenkė, nes krito į priekį. Įvykio metu pats buvo blaivus, o kiti - nežino. T. J. labai šaukė, buvo neadekvatus. J. J. užstatė jo automobilį, kad T. J. neišvažiuotų. Kuomet T. J. griuvo, jie stovėjo prie automobilių. Pats būreliui parašė pareiškimą, kad ištirtų šį įvykį. Jokių muštynių nebuvo. Kuomet išgirdo, kad J. J. pašalins iš būrelio, todėl ir „šokinėja“. Praeis metai, T. J. susirinkime svarstys, ar gali vėl medžioti. Buvo pažeista medžioklės etika. Įvykio metu buvo 2-3 m atstumu, R. S. buvo 7-8 m už jo paties. Vieta apšviesta buvo automobilių žibintais. Kuomet susitiko, iš krūmų atėjo kiti medžiotojai. T. J. buvo susinervinęs, kad iškvietė policiją dėl medžioklės. T. J. matė 3 m atstumu, ar jam ant veido kas buvo, pasakyti negali. Jis per proveržą kniupščias nugriuvo ant kameros. T. J. stovėjo tarp provėžų, t. y. išvažinėtas buvo 5 m kelio plotas. J. J. ir R. S. stovėjo prie savo automobilių. Nuo tos vietos, kur nugriuvo T. J., iki R. S. atstumas buvo per automobilio ilgį. T. J., nugriuvo ant kameros, buvo neadekvatus, jam ėmė pyktis, kad jis (K. K.) nekalba. T. J. ieškojo baterijos, verkė, kad negali filmuoti. Ar baterija atsirado, nežino.
Liudytojas J. J. teisme parodė, kad R. S. ir T. J. matyti, kartu medžioja, priešiškumų nėra. Iškviestas buvo dėl brakonieriavimo. Jis ir R. S. atvyko ir rado stovintį baltą automobilį, prie kurio atėjo T. J. su paukščiais. T. J. sakė, kad prūduose medžioti galima, tačiau ten privati žemė. K. K. paskambino policijai, o jis su R. S. T. J. neleido išvykti. Atvažiavo pareigūnai patikrino dokumentus, konfliktas buvo žodinis. Niekas nebuvo sužalotas, šito nematė. Įvykio metu buvo blaivus. T. J. vaikščiojo su kamera, puldinėjo, buvo nuvirtęs. Kuomet T. J. buvo pavirtęs, nuo jo buvo 10-15 m atstumu. Jis kažką pametė. R. S. buvo toliau. J. J. ieškojo baterijos prie automobilio. Buvo tamsu. Jokių smūgių nematė. Ar T. J. rado bateriją, nežino, kalbos apie žalą negirdėjo. Policija atvyko ir patikrino T. J. dokumentus. Nežino, ar buvo nustatytas pažeidimas. Po to atėjo P., atvažiavo K.. Ką jie kalbėjo, negirdėjo, prašė, kad nekeltų pretenzijų. Apšvietimo ten nėra, purvynai. Apie 20.30 val. jau buvo tamsu. Matė, kad T. J. buvo suklupęs. Pats nežiūrėjo kokie buvo jo rūbai, prie jo priėjęs nebuvo. Prie automobilių šlapia nebuvo.
Liudytojas M. K. teisme parodė, kad T. J. yra pusbrolis, o su R. S. medžioja kartu tame pačiame būrelyje, santykiai neutralūs. Konfliktas įvyko ne P. kaime, o T. ar V., sunku pasakyti. Tą vakarą pusbrolis T. J. išvyko medžioti su J. P., kvietė ir jį, bet pats nevažiavo. Būnant namie, T. J. paskambino ar parašė, kad medžioklė sėkminga ir jis jau eina link automobilio. Po kiek laiko paskambino sujaudintu tonu, kad prie automobilio jo laukė asmenys: R. S., J. J. ir iš matymo pažįstamas ūkininkas K. K., kurie buvo konfliktiškai nusiteikę ir pradėjo koliotis, stumdytis. T. J. sakė „atvažiuok, bus blogai, mane kaltina kažkuo“, jie neleido jam išvažiuoti. Žinodamas, kad R. S. yra konfliktiškas asmuo, sėdęs į automobilį išvažiavo. Atvykęs prie automobilio rado stovinčius R. S., K. K. ir J. J.. J. J. stovėjo atokiau už kelių metrų. T. J. stovėjo su J. P., kiti stovėjo kitoje pusėje. Paklausus kas nutiko, pasakė, kad įvyko susistumdymas, konfliktas, kad R. S. smūgiavo į veidą, sudaužė kamerą. Paklausė kur buvo smūgiuota, pasakė, kad į veidą. Pažiūrėjus ir pašvietus žibintuvėliu į veidą, nes buvo tamsu, pamatė, kad antakis buvo nubrozdintas, mėlynė ir patinę. Bandė žiūrėti kas kamerai, nes ji buvo sudaužyta, iškritęs akumuliatorius. T. J. žodžiais ir iš įrašo suprato, kad T. J. filmuojant R. S. ėjo artyn, mojuodamasis rankomis, stengdamasis išmušti kamerą ar suduoti, T. J. išsisukinėjo, po to vaizdas dingo. Suprato ir T. J. žodžiais, kamera iškrito ir vaizdas dingo. R. S. smūgiuodamas išmušė kamerą, kuri iškrito T. J. iš rankų, po to vaizdas dingo ir įrašas pasibaigė. Pats įvykio nematė, tik buvo iškviestas. T. J. buvo vienas, o prieš jį nusistatę trys. Tą vakarą buvo namie, atstumas iki vietos apie 20 km. Atvykęs į vietą bandė kalbėtis. Paklausė ar reikėjo tokių dalykų. R. S. nešnekėjo, rūkė. Tuomet kreipėsi į K. K., paklausė „ar reikėjo tokių dalykų, ir dabar R. S. turės problemų“. Jie nieko nesakė, tik sakė „atvyks policija ir išsiaiškinsime“. Pirma atvyko į įvykio vietą jie. Pats buvo tvirtai įsitikinęs, kad T. J. sužalojo. R. S. buvo labai susinervinęs, rūkė, nešnekėjo. Tuomet pats pradėjo sakyti „pagalvok, žinai kas gresia“, nes yra pats nukentėjęs nuo kitų asmenų, kurie neteko teisės medžioti. Prie raginimų prisidėjo ir J. P., kuris sakė, kad reikia išspręsti konfliktą, tartis taikiai ir išspręsti dėl kameros kompensavimo. Tuomet R. S. sako „gerai, susitarkime“. Tai vyko iki policijos atvykimo. Siūlė nedidelius pinigus, po to sakė, kad nuveš pats pas meistrą ir kamerą sutaisys. Atvykus policijai, pasakė, kad viskas gerai, viskas išspręsta. Pareigūnai pasikvietė pakalbėti K. K., po to išvyko. Iš pradžių sakė, kad kamera nepataisoma, po to taisė, dabartinės situacijos, ar ji sutaisyta, nežino. Iki policijos atvykimo susitarimo nebuvo, tik buvo rastas kompromisas. T. J., būdamas nekonfliktiška asmenybė, sutiko, kad taip išsispręstų. Po to T. J. R. S. pasakė, kad kamera netaisoma, reikės naujos, tuomet R. S. ėmėsi grasinimų. Nukentėjusysis nelinkęs fantazuoti, jis yra realistas.
Liudytojas J. P. teisme posėdyje parodė, kad R. S. yra pažįstamas, jis to paties būrelio narys kaip ir pats, priešiškumų nėra. Nukentėjusysis matytas, taip pat yra klubo narys, su juo santykiai geri. Atvyko į medžioklę su T. J., jis nuvežė patį į vieną vietą ir išvyko kitur. Už valandos sulaukė skambučio „atvyk, įvyko konfliktas“. Rado keletą automobilių ir 4-5 žmones. Atėjus konfliktas jau buvo išsisėmęs. Skambutis buvo trumpas „atvyk į įvykio vietą, įvyko smurtinis konfliktas“. Žodis į žodį nepamena, sakė „užpuolė, sudaužė kamerą“. Visi sėdėjo ar stovėjo prie savo automobilių. T. J. parodė, kad kamera sulaužyta. Matėsi, kad T. J. buvo kaip prakirsta, kaip kraujosruva. Policija atvyko vėliau. T. J. paaiškino, kad paliko automobilį prie tvenkinio, nuėjo medžioti, grįžęs rado ūkininką, R. S., kurie užstojo kelią. Ūkininkas supyko, kad kelias ne automobiliams važinėti, tai jo privati nuosavybė. Užtvėrė kelią, tuomet T. J. paėmęs kamerą pradėjo filmuoti ir R. S. kelis kartus bandė trenkti. Nurodė, kad jis kelis kartus bandė išmušti kamerą ir trenkė. Kiti asmenys buvo pažįstami, K. K. tik iš matymo, žinojo, kad jis žemių savininkas. J. J. sakė, kad jis atvyko po įvykio. Pats su R. S. kalbėjo. R. S. tik paklausė kam reikėjo konflikto, smulkmenų su juo nesiaiškino. Norėjo viską išspręsti savo rate, kad konfliktas nedidėtų. Sakė, kad reikėtų kompensuoti kameros sulaužymą. Apie kameros kompensaciją konkretaus susitarimo nebuvo. Manė, kad kitą dieną tie klausimai bus derinami. Policijai išvykus, buvo sutarta konflikto neplėsti, apie žalos atlyginimą R. S. ir T. J. kalbėjosi tarpusavyje. Automobilis stovėjo ant keliuko išvažinėtose vėžėse. Buvo pieva, kurioje išvažinėta žolė. Gilių provėžų nebuvo.
Liudytojas A. R. teisme posėdyje parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis matyti, priešiškumų nėra. Kiek pamena, konfliktas kilo dėl medžioklės, buvo sugadinta vaizdo kamera. Nukentėjusysis nieko nenorėjo, kitą dieną parašė pareiškimą. Pareiškimą priėmė ne jis, o kiti pareigūnai. Straipsnis buvo pritaikytas toks, nes miškas, visi asmenys pažįstami ir tai nėra vieša vieta. Bendravo telefonu, daugiau nieko pasakyti negali. Tiesiogiai įvykio nematė. Iškilo kažkas dėl medžioklės plotų, konfliktas būrelyje, tiksliai nepamena. Tarnybinį pranešimą surašė iš asmenų paaiškinimų. Nukentėjusysis pradėjo filmuoti, buvo susistumdymas ir kamera iškrito, kuomet ją užkliudė. Nukentėjusysis tas, kuris rašė pareiškimą. Kiek pamena, bendravo su visais. Apie kameros sudaužymą R. S. minėjo, kad kameros specialiai daužyti nenorėjo. Kiek pamena, bendravo su R. S..
Liudytojas D. B. teisme posėdyje parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis galbūt ir matyti. Juos – pareigūnus iškvietė dėl konflikto, kilusio dėl medžioklės tvarkos. Gauto pranešimo turinio nepamena, jis buvo gautas iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kurio nurodymu ir vyko. Atvykus priėjo žmogus, paprašė, kad medžiotojai parodytų leidimus, pažymėjimus, kad gali legaliai medžioti. Patikrino bagažinę, ginklus, leidimus, daugiau nusiskundimų nebuvo gauta, tarnybinio pranešimo nerašė. Konfliktas kilo dėl triukšmo, kad netoliese šaudo. Buvo gal trys automobiliai ir 4-5 asmenys, tiksliai nepamena. Asmuo ėjo kartu ir įsitikino, kad medžiotojas turi leidimus ginklams ir kitokių pretenzijų nereiškė. Kitų nusiskundimų nepamena. Apie fizinį smurtą nieko nežino, jei būtų buvęs, asmenį būtų sulaikę. Sužalotų asmenų nebuvo, akivaizdžiai nematė. Jei būtų buvę sužalotų žmonių, būtų kvietę greitąją medicinos pagalbą. Dėl sugadinto turto nusiskundimų nebuvo. Kokie automobiliai buvo įvykio vietoje, nepamena, jau buvo sutemę. Pareigūnus kvietė pagyvenęs vyras, jo veido nepamena. Kalbos apie sugadintą daiktą nebuvo. Filmavimo kameros nematė, nepamena. Iš pažiūros asmenys atrodė blaivūs. Tikrinti jų blaivumo nereikėjo. Kitų pretenzijų niekas nereiškė. Kvietęs asmuo pareiškimo nerašė.
Liudytojas M. K. teisme parodė, kad nukentėjusysis - medžiotojas, kaltinamasis – buvo pranešėjas, priešiškumų jiems nėra. Gauto pranešimo turinio tiksliai nepamena. Atvykus į įvykio vietą buvo trys medžiotojų automobiliai. Vienas buvo senolis, kuris sakė, kad medžiotojai šaudo, yra mažamečių vaikų ir kelia triukšmą jo teritorijoje. Patikrino leidimus ginklams, viskas buvo tvarkinga. Išsiaiškino, kad pretenzijų neturi ir nori, kad išvažiuotų iš jo teritorijos bei nešaudytų paukščių. Asmuo skundėsi triukšmu. Smurto nebuvo, nusiskundimų nebuvo. Sužalojimų nebuvo, nes su visais bendravo. Dėl turto sugadinimo pretenzijų nebuvo. Tik sakė, kad žolės išvažinėtos. Raštiškų pretenzijų nebuvo. Filmavimo kameros nematė. Iš budėtojo pranešimo apie smurtą nebuvo. Jei būtų nusiskundimų, tai būtų siūlę operatyvinę grupę. Įvykio vietoje buvo du visureigiai ir vienas lengvasis automobilis. Važiuojant prieš P. kaimą į kairę, į apačią yra namelis, krūmai, žolynas, toliau tvenkinys. Dešinėje gyvena žmogus, kuris iškvietė pareigūnus. Pravažiavimas yra, o paskui žolynas. Gilių provėžų nebuvo, tik pravažiuota žolė. Senolis buvo pranešėjas, medžiotojai apie 40 metų. Buvo ir vyresnių medžiotojų, bet jie nesikišo. Dėl asmenų blaivumo abejonių nekilo. Medžioklės taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta.
Specialistas Jurgis Sakalas teisme parodė, kad asmenų nepamena. 2013-09-30 apie 20.40 val. P. kaime, pažįstamas vyras sumušė, suduodamas ranka vieną kartą į veidą. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė į gydymo įstaigą nesikreipė. Išvada: T. J. kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke padaryta buku kietu daiktu paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Papildomų duomenų ekspertizei nebuvo pateikta. Nustatyti daikto galimybės nėra, galėjo būti ranka, kumštis. Iš aplinkybių nėra žinoma ant ko asmuo galėjo nugriūti ar nugriuvo, bet iš praktikos žinoma, kad esant griuviminei traumai pirmiau sužalojamos atsikišusios kūno vietos: nosis, smakras. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Sužalojimai galėjo būti padaryti paros bėgyje, nes buvo rastas patinimas, kuris išsilaiko paros bėgyje. Konkrečių tiriamojo parodymų nepamena, yra žinomos aplinkybės, kad P. kaime pažįstamas vyras sumušė, suduodamas ranka vieną kartą į veidą. Tai yra gretimos anatominės sritys, kaip viena kraujosruva į akies viršutinį voką galėjo nutekėti dalis kraujo, tai yra išplitimas. Smūgis buvo suduotas į kaktos apatinę dešinę dalį ties antakiu ir išplito. Konkreti kaktos vieta, kur rasta kraujosruva, nėra atsikišusi kūno dalis. Iš turimų duomenų nėra galimybės identifikuoti konkretų įrankį, ar tai kamera, iš nurodytų aplinkybių nepanašu, kad taip būtų atsitikę. Žmogus griūdamas pirmiausiai stengiasi rankomis atsiremti į žemę. Tokiu atveju, jei jis rankoje turėjo kamerą, griūdamas turėjo ją patraukti. Nėra duomenų, kad asmuo buvo girtas ir galėjo nugriūti kaip stulpas, nesisaugodamas. Apie provėžą, mano, kad yra menamas klausimas ir į jį nesugebės atsakyti. Ar įvykio vietoje užfiksuotas nelygumas, nėra aišku.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. S. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo T. J., liudytojų M. K., J. P., A. R. teisme duoti parodymai, specialisto J. Sakalo teisme duoti paaiškinimai ir kiti teisme ištirti įrodymai:
- 2013-10-02 T. J. protokolas - pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2013-09-30 apie 20.10 val. būnant medžioklėje Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) priėjus prie R. S. arčiau, R. S. ranka trenkė jam per veidą, dėl ko laikyta kamera iškrito iš rankų, kamera nukrito ant žemės;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-10-01 specialisto išvada Nr. G 1425/13(04), kurioje nurodyta, kad T. J. kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke padaryta buku kietu daiktu paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (7-8 b. l.);
- foto/video technikos įrengimų gedimų nustatymo aktas, kuriame pažymėta, kad patikrinus vaizdo filmavimo kamerą Sony DCR-SR75A, s/n: 201426 nustatyta, kad pažeistas skystųjų kristalų ekrano korpusas – reikalingas korpuso keitimas; pažeistas skystųjų kristalų ekrano korpuso vyris – reikalingas keitimas; sulaužytas baterijos korpusas – reikalinga nauja baterija; kamera įrašinėja tik juodą foną, objektyvas nerodo vaizdo – atplyšęs objektyvo valdymo jungties lizdas nuo pagrindinės plokštės – reikalinga restauracija. Taisymo kaina 755 Lt su PMV (5 b. l.).
Nors kaltinamasis R. S. neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau, teismo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. R. S. teisme teigė, kad pats fizinio kontakto su asmeniu neturėjo, į veidą jam nesudavė, tačiau teismas laiko, kad tai jo iškelta versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastebėtina, kad taikinamajame posėdyje R. S. nors ir savo kaltės nepripažino, tačiau sutiko atlyginti materialinę žalą ir advokato išlaidas, tokiu būdu kaip ir pripažino, kad savo veiksmais padarė T. J. materialinę žalą. Kad iš ties R. S. kontaktas su nukentėjusiuoju buvo, patvirtina pats nukentėjusysis, kurio nurodytos aplinkybės yra nuoseklios tiek pateiktame skunde, tiek duodant parodymus teisme. Teisme T. J. parodė, kad priėjęs prie R. S., kuris stovėjo prie automobilio rūkė, paklausė „kaip vertinat situaciją“, tuomet R. S. trenkė į kamerą ir į veidą, kamera iškrito. Kad R. S. naudojo fizinį smurtą T. J. atžvilgiu, parodė ir paskui į įvykio vietą atvykę M. K. ir J. P.. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad paklausus kas nutiko, pasakė, kad įvyko susistumdymas, konfliktas, kad R. S. smūgiavo į veidą, sudaužė kamerą; pažiūrėjus ir pašvietus žibintuvėliu į veidą, nes buvo tamsu, pamatė, kad antakis buvo nubrozdintas, mėlynė ir patinę; T. J. žodžiais ir iš įrašo suprato, kad T. J. filmuojant R. S. ėjo artyn, mojuodamasis rankomis, stengdamasis išmušti kamerą ar suduoti. Kitas liudytojas J. P. teisme parodė, kad būnant medžioklėje sulaukė skambučio, kuris buvo trumpas „atvyk į įvykio vietą, įvyko smurtinis konfliktas“; žodis į žodį nepamena, sakė „užpuolė, sudaužė kamerą“; atvykus T. J. parodė, kad kamera sulaužyta; matėsi, kad T. J. buvo kaip prakirsta, kaip kraujosruva. Teismas nenustatė, kad liudytojai M. K. ir J. P. būtų bloguose santykiuose su kaltinamuoju R. S., ir tokiu būdu siektų apkalbėti kaltinamąjį. Be to, J. P. ir t. J. yra draugai, o M. K. ir T. J. yra pusbroliai bei šie liudytojai paties įvykio tiesiogiai nematė, tik kiek atvykę į įvykio vietą matė konflikto pasekmes ir girdėjo pasakojimus, todėl minėtų liudytojų parodymais teismas remiasi ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Nukentėjusysis T. J. teisme parodė, kad pareigūnai atvyko prieš 22.00 val., buvo tamsu; po smūgio paraudimas buvo, jis turėjo matytis; pareigūnams apie sužalojimą nesakė, nes buvo susitaikę; pareigūnams taip pat nesakė ir dėl kameros sugadinimo. Esant tokioms aplinkybėms, natūralu, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, jiems nebuvo išsakytos atitinkamos pretenzijos dėl sužalojimo ir turto sugadinimo. Liudytojas D. B. teisme parodė, kad apie fizinį smurtą nieko nežino, jei būtų buvęs, asmenį būtų sulaikę; sužalotų asmenų nebuvo, akivaizdžiai nematė. Liudytojas M. K. parodė, kad smurto nebuvo, nusiskundimų nebuvo; sužalojimų nebuvo, nes su visais bendravo; dėl turto sugadinimo pretenzijų nebuvo. Tuo tarpu kiti liudytojai, t. y. K. K., J. J. į įvykio vietą atvyko kartu su kaltinamuoju R. S., tarpusavyje juos sieja draugystės ryšys, todėl jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, liudytojo K. K. parodymai yra prieštaringi, todėl jų teisme duotais parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Pats kaltinamasis R. S. teisme teigė, kad mano, gal draugai T. J. padėjo įsigyti mėlynę. Liudytojas K. K. teisme parodė, kad T. J. lakstė nuo jo prie R. S., kamerą turėjo prie veido, jis su kamera ir susitrenkė, nes krito į priekį; T. J. per provėržą kniupščias nugriuvo ant kameros. Šiuo atveju pats kaltinamasis ir jo draugas K. K. skirtingai parodė T. J. sužalojimo aplinkybes ir jos prieštarauja kitiems surinktiems įrodymams. Kad T. J. sužalojimas buvo ne griuvimo metu, kaip nurodė liudytojas K. K., patvirtina specialisto išvada ir specialisto Jurgio Sakalo paaiškinimai, duoti teisme. Specialistas J. Sakalas teisme paaiškino, kad rasti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; sužalojimai galėjo būti padaryti paros bėgyje, nes buvo rastas patinimas, kuris išsilaiko paros bėgyje; žmogus griūdamas pirmiausiai stengiasi rankomis atsiremti į žemę; tokiu atveju, jei jis rankoje turėjo kamerą, griūdamas turėjo ją patraukti. Aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, kad R. S. nukentėjusįjį sužalojo tyčia suduodant vieną smūgį. Be to, tai, kad T. J. padarytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1425/13(04), kurioje nurodyta, kad T. J. kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke padaryta buku kietu daiktu paros bėgyje iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (7-8 b. l.). Aptarti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad R. S. 2013-09-30 apie 21 val. Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, lauko keliuke kilus konfliktui, T. J. bandant užfiksuoti vaizdo kamera jo atžvilgiu atliekamus veiksmus, R. S. tyčia ranka sudavė T. J. į veidą, sukeldamas skausmą, ko pasekoje T. J. padaryta kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dešinės akies viršutiniame voke, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad tas sužalojimas iš tikrųjų nukentėjusiajam buvo padarytas. Kaltinamasis R. S., atlikdamas smurtinius veiksmus T. J. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį ir numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius, kas rodo, kad jis veikė tyčia. Kaltinamojo smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaip buvo nustatyta, kaltinamasis R. S. šiuo atveju veikė aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė smūgio sudavimu nukentėjusiajam į veido sritį, taip pat tuo pačiu smūgiu pataikė ir į nukentėjusiojo T. J. turėtą vaizdo kamerą, kuri po smūgio nukrito ant žemės ir tokiu būdu buvo sugadinta. Kad kamera buvo nukritusi ant žemės, patvirtino, tiek pats kaltinamasis R. S., tiek nukentėjusysis T. J., tiek liudytojai K. K., J. J., tačiau kameros nukritimo aplinkybes minėti asmenys nurodo skirtingai. Kaltinamasis R. S. teisme parodė, kad kamera iškrito po trečio – ketvirto atsitraukimo, po provokacijos, T. J. suklupus nelygioje reljefo vietoje; iškrito kameros baterija, ją rado J. J. ir padėjo ant R. S. automobilio. Liudytojas K. K. teisme parodė, kad filmuodamas T. J. nuvirto ant žemės provežoje; pradėjo šaukti, kad nukrito baterija ir jis nebegali filmuoti. Liudytojas J. J. teisme parodė, kad T. J. vaikščiojo su kamera, puldinėjo, buvo nuvirtęs; T. J. kažką pametė, tuo tarpu R. S. buvo toliau; J. J. ieškojo baterijos prie automobilio. Šios kaltinamojo ir liudytojų K. K. bei J. J. parodytos aplinkybės, t. y. kad dėl kameros sugadinimo R. S. nekaltas, prieštarauja nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymams. Nukentėjusysis T. J. teisme parodė, kad pats priėjo ir norėjo jo paklausti, tada R. S. smūgiavo į kamerą ir ji iškrito; pats pasiėmė kamerą, o R. S. paėmė bateriją; po to R. S. atidavė kameros bateriją, ji buvo perskilusi; po to R. S. suprato, kad pasielgė blogai ir pasakė, kad grąžins bateriją ir atlygins nuostolius. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad jam T. J. pasakė, kad R. S. smūgiuodamas išmušė kamerą, kuri iškrito T. J. iš rankų; prie raginimų prisidėjo ir J. P., kuris sakė, kad reikia išspręsti konfliktą, tartis taikiai ir išspręsti dėl kameros kompensavimo; tuomet R. S. sako „gerai, susitarkime“; tai vyko iki policijos atvykimo; siūlė nedidelius pinigus, po to sakė, kad nuveš pats pas meistrą ir kamerą sutaisys; atvykus policijai, pasakė, kad viskas gerai, viskas išspręsta. J. P. teisme parodė, kad T. J., paėmęs kamerą, pradėjo filmuoti ir R. S. kelis kartus bandė trenkti, be to, R. S. kelis kartus bandė išmušti kamerą ir trenkė. Kad R. S. pripažino savo kaltę, t. y. kad dėl jo veiksmų buvo sugadinta vaizdo kamera, patvirtino ir policijos pareigūnas, teisme apklaustas liudytojas A. R., kuris parodė, kad, kiek pamena, bendravo su R. S.; apie kameros sudaužymą R. S. minėjo, kad kameros specialiai daužyti nenorėjo. Pasireiškus neteisėtiems R. S. veiksmams, t. y. sudavus smūgį nukentėjusiajam ir tokiu būdu pataikius į vaizdo kamerą, turėtą rankose, kuri nukrito ant žemės, buvo sugadintas svetimas turtas – vaizdo kamera, todėl R. S. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, bet neviršija 250 MGL, pripažįsta, jog R. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto sugadinimas.
Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia tais pačiais vienarūšiais veiksmais tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam R. S. bausmes, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis R. S., veikdamas tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas neteistu (37 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad prasidėjus tarpusavio konfliktui, nukentėjusysis nebandė konfliktą tuoj pat nuraminti, jo išvengti, priešingai išsitraukė filmavimo kamerą ir pradėjęs filmuoti bei replikuodamas „a girdi, asile“, „pyderase“, „viskas nufilmuota“, „dabar už kameros sulaužymą irgi sumokėsi“, „o tu, R., turėsi bėdų“ provokavo dar didesnę tarpusavio nukentėjusiojo ir kaltinamojo trintį, ko pasekoje kilo neteisėti kaltinamojo veiksmai, todėl R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. R. S. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (42-43 b. l.), pasak paties R. S., šiuo metu ūkininkauja. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. S. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. paskiriant laisvės apribojimo bausmes su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių dydžiai nustatytini kaip mažesni nei sankcijos numatytas vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos už atskirus nusikaltimus subendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis T. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 829 Lt turtinės žalos ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, bei prašė priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Nukentėjusysis T. J. patirtos turtinės žalos dydį grindžia tuo, kad įvykio metu buvo sugadinta vaizdo kamera, kurios remontas kainavo 755 Lt, gedimų nustatytas – 30 Lt, už valstybinę teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą sumokėjo 44 Lt, viso žala 829 Lt. Patirta žala yra pagrįsta tai įrodančiais kvitais, žala atsirado dėl kaltų kaltinamojo R. S. neteisėtų veiksmų, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).
Nukentėjusysis T. J. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo R. S. veiksmų. Pasak nukentėjusiojo T. J., dėl sužalojimo jis patyrė daug nepatogumų, turėjo aiškintis draugams, tą vakarą juto fizinį skausmą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis papildomai nurodė, kad dėl sutrikdytos sveikatos patyrė ir patiria psichinius išgyvenimus, jaučia nepatogumus, labai išgyvena ir kt.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio neadekvataus kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas, kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį buvo vienkartinio pobūdžio, momentiškas; kad realių ir akivaizdžių sužalojimų, kurie būtų sukėlė sunkesnes pasekmes T. J., nebuvo padaryta; kaltinamojo R. S. neteisėtiems veiksmams turėjo įtakos ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys; taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų IV ketvirtyje, sprendžia, kad pareikštas T. J. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo R. S. T. J. naudai priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nors nukentėjusysis T. J. civiliniame ieškinyje parašė priteisti 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, tačiau toks jo prašymas nėra pagrįstas, kadangi baudžiamajame procese kaltininkas atsako tik už nusikalstamais veiksmais padarytą tiesioginę turtinę žalą.
Nukentėjusiojo T. J. išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atstovas advokatas H. Oseckis teikė teisines paslaugas nukentėjusiajam T. J. tiek rengiant skundą, tiek jį atstovavo teismo posėdžio metu, tai patvirtina advokato orderis Nr. 230177 (20 b. l.). Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad T. J. patyrė išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti (už dokumentų surašymą, atstovavimą taikinamajame ir teisiamajame posėdžiuose), todėl 2 000 litų suma, kaip iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų, priteistina iš kaltinamojo R. S. T. J. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. S. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. T. J. atlyginti 829 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus).
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. S. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. T. J. atlyginti 829 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. S. galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. S. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. T. J. atlyginti 829 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus).
Nukentėjusiojo T. J. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 829 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti T. J. iš R. S. 829 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt devynis litus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo T. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) sumai ir priteisti T. J. iš R. S. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Pripažinti T. J. patirtas 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš R. S. T. J. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.