Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-12-14 · Administracinė byla Nr. I-769-554/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
I-769-554/2009
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00205-2009-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijos, Kauno apskrities administracijai
Advokatai
Linas Meškys
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-769-554/2009.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00205-2009-2.Procesinio sprendimo kategorija: 16.4, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P RENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo E. S. įgaliotam atstovui – advokatui Linui Meškiui,

atsakovo - Kauno apskrities viršininko administracijos įgaliotai atstovei Jurgitai Stasienei,

nedalyvaujant pareiškėjui – E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Kauno apskrities administracijai dėl 2009-05-08 įsakymu Nr. P-211 paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininkės 2009 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. P-211, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už Pareigybės aprašymo 12 p., 20 p., Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. pažeidimus.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-9) nurodė, taip pat jo įgaliotas atstovas paaiškino teismo posėdžio metu kad pareiškėjas su pareikšta tarnybine nuobauda nesutinka. Nuo 2006-12-28 pareiškėjas pradėjo vykdyti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pareigas. Po reorganizacijos jis toliau vykdė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigas. Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas mano, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo ir 2002-06-25 LRV nutarimu Nr. 977 patvirtintų Taisyklių reikalavimus bei jau suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose. Atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei surašant 2009-05-06 komisijos išvadą, buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d. reikalavimai, nes nebuvo konstatuota pareiškėjo kaltės forma. Į šią aplinkybę taip pat visiškai nebuvo atsižvelgta ir skiriant tarnybinę nuobaudą 2009-05-08 ginčijamu įsakymu Nr. P-211. Komisijos išvadoje nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, faktines aplinkybes bei atsiradusius padarinius, taip pat nebuvo tiksliai apibrėžtos tarnybinio pažeidimo padarymo bei paaiškėjimo datos, bei nebuvo analizuojamos konkrečios faktinės aplinkybės, turėjusios tiesioginės įtakos galimų pažeidimų padarymui. Dėl šių priežasčių visumos paskirtoji tarnybinė nuobauda negali būti teisėta bei pagrįsta. Pareiškėjo nuomone tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neišsamus, pati Komisijos išvada nepilnai motyvuota, jo kaltė dėl išvadoje konstatuoto pareigybės aprašymo punktų pažeidimų neįrodyta. Pareiškėjas ir jo įgaliotas atstovas taip pat pabrėžė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą nepagrįstai rėmėsi 2009-04-02 įsakymu Nr. P-180, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Šį atsakovo įsakymą pareiškėjas buvo apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nebuvo atkreiptas dėmesys bei vertinta ta aplinkybė, jog V. Š. už nepilnai pareiškėjui sutektą informaciją jau buvo paskirta drausminė nuobauda.

Atsiliepimas

Atsakovas - Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą ir atsakovo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 38-46) nurodė, taip pat atsakovo įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno apskrities viršininkės 2009-05-08 įsakymas Nr. P-211 yra pagrįstas bei teisėtas. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta už tai, kad jis, būdamas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriumi, nepakankamai kontroliavo jam pavaldžių darbuotojų darbą bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 12 p., 20 p. reikalavimus ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėjas 2009-02-03 raštu Nr. 4-193 ir 2009-02-13 raštu Nr. 4-275 Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos skyriui pateikė neišsamią informaciją dėl dokumentų (žurnalo) nepateikimo ikiteisminio tyrimo institucijai priežasčių bei dingimo aplinkybių, o žinodamas, jog siunčiamų dokumentų žurnalas už 2006 metus yra dingęs, kuo skubiau neinformavo Kauno apskrities viršininkės apie žurnalo dingimą, neinicijavo tarnybinio patikrinimo atlikimo siekiant nustatyti dingimo aplinkybes bei kaltus asmenis, bet, faktiškai būdamas atsakingu už viso Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento veiklą, nesiėmė jokių veiksmų ir, tuo pačiu, nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų, atsakingų už dokumentų tvarkymą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog pareiškėjo pavaldinei V. Š. buvo paskirta drausminė nuobauda. Atsakovo įgaliota atstovė pripažįsta aplinkybę, kad Komisijos išvadoje nėra tiksliai įvardinta pareiškėjo kaltės forma, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu ginčijamam įsakymui panaikinti, nes pats kaltės buvimo faktas nurodytas. Neduoda pakankamo pagrindo ginčijam įsakymui panaikinti ir tai, kad, priimant 2009-05-08 įsakymą, buvo atsižvelgta ir į 2009-04-02 įsakymą, kurį pareiškėjas buvo apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui, taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, jog 2009-03-02 įsakymu pareiškėjui jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes, kad Kauno apskrities viršininko 2009-05-08 įsakymu Nr. P-211 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis, būdamas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriumi, nepakankamai kontroliavo jam pavaldžių darbuotojų darbą bei netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 12 p., 20 p. reikalavimus ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. nuostatas (b.l. 10).

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2009-02-03 raštu Nr. 4-193 ir 2009-02-13 raštu Nr. 4-275 (b.l. 49-51) Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos skyriui (toliau tekste – STT) pateikė neišsamią informaciją dėl dokumentų (žurnalo) nepateikimo STT priežasčių bei dingimo aplinkybių, o žinodamas, jog siunčiamų dokumentų žurnalas už 2006 metus yra dingęs (prarastas), jokia forma neinformavo Kauno apskrities viršininkės apie dokumentų (žurnalo) dingimą, neinicijavo tarnybinio patikrinimo atlikimo siekiant nustatyti dingimo aplinkybes bei kaltus asmenis, bet, faktiškai būdamas atsakingu už viso Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento veiklą, nesiėmė jokių veiksmų (b.l. 11-13).

Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, kad pareiškėjas nuo 2006-12-28 vykdė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo, vėliau (po reorganizacijos) - Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigas (b.l. 14-15). Bylos įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu pareiškėjas buvo karjeros valstybės tarnautojas – A lygio, 16 kategorijos (b.l. 30). 2009-03-20 raštu Nr. 4-07-379 STT kreipėsi į atsakovą su prašymu inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo vadovaujamame Departamente dėl netinkamo dokumentų saugojimo bei neišsamios informacijos pateikimo ikiteisminį tyrimą atliekančiai institucijai (b.l. 19-27). Kauno apskrities viršininkės 2009-03-24 įsakymu Nr. V-184 (b.l. 52) buvo sudaryta komisija STT rašte pateiktai informacijai ištirti. Komisija 2009-04-20 išvadoje Nr. 7-302 (b.l. 53-58) pasiūlė Kauno apskrities viršininkei pareiškėjo pavaldinei V.A. Š. (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiajai specialistei) skirti drausminę nuobaudą ir pareiškėjo atžvilgiu pasiūlė atlikti tarnybinį tyrimą. Kauno apskrities viršininkės rezoliucija patvirtina, kad pareiškėjas buvo įpareigotas vykdyti paminėtos Komisijos išvados rekomendacijas dėl dokumentų apskaitos tvarkymo bei sužinojo apie galimą tarnybinį tyrimą jo atžvilgiu (b.l. 53). 2009-04-27 įsakymu Nr. P-202 už netinkamą departamente gaunamų, siunčiamų bei perimamų dokumentų apskaitą V.A. Š. (pareiškėjui tarnybiškai pavaldžiam darbuotojui) buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (b.l. 85). Ant Komisijos 2009-04-20 išvados Nr. 7-302 (b.l. 53-58) Kauno apskrities viršininkė uždėjo rezoliuciją dėl tarnybinio tyrimo pradėjimo pareiškėjo atžvilgiu (b.l. 53). 2009-04-22 įsakymu Nr. V-262 (b.l. 59) buvo sudaryta komisija pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui tirti. 2009-04-27 pareiškėjas Komisijos pirmininkui pateikė raštišką paaiškinimą dėl tiriamų galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių (b.l. 14-15). Pareiškėjo paaiškinimo turinio duomenys patvirtina, kad jis buvo susipažinęs su 2009-04-20 Komisijos išvada Nr. 7-302 bei 2009-04-22 įsakymu Nr. V-262 dėl Komisijos sudarymo ir 2009-04-23 Pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 15P-10 (pats pareiškėjas ginčijamo įsakymo neskundžia tuo pagrindu, jog nebuvo supažindintas su minėtu dokumentu). Komisija 2009-05-06 išvadoje Nr. 7-334 (b.l. 11-13) pasiūlė Kauno apskrities viršininkei pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kauno apskrities viršininko 2009-05-08 įsakymu Nr. P-211 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b.l. 10). Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, kad 2007-12-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. V-581 patvirtinto Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau tekste – Pareigybės aprašymo, b.l. 30-31) 12 p. numato, kad pareiškėjas organizuoja Departamento darbą ir atsako už jo veiklą, sprendžia Departamentui priskirtus klausimus, siekiant užtikrinti Departamentui priskirtų uždavinių įgyvendinimą, o 20 p. reglamentuoja, jog Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, pagal kompetenciją sprendžia ginčus ir nagrinėja fizinių, juridinių asmenų prašymus, rengia atsakymus į pateiktus prašymus, skundus. Iš esmės analogiškai pareiškėjo funkcijos buvo apibrėžtos ir 2004-12-16 įsakymu Nr. V-493 patvirtinto Pareigybės aprašymo 6.1 p., 6.4 p. (b.l. 28-29). Pareiškėjas su minėtais pareigybės aprašymais buvo supažindintas pasirašytinai (b.l. 29, 31). 2007-01-10 – 2008-01-08 atsakovo (Kauno apskrities viršininko administracijos) struktūrinių padalinių vadovų pasitarimų, kuriuose pareiškėjas dalyvavo betarpiškai, protokolų, taip pat kompiuterinės dokumentų tvarkymo sistemos ,,Avilys“ duomenys (b.l. 142-157) patvirtina aplinkybes, kad minėtu laikotarpiu struktūrinių padalinių vadovų dėmesys ne vieną kartą buvo atkreipiamas į būtinumą kontroliuoti pavaldžius darbuotojus dėl dokumentų tvarkymo, asmeniškai daryti atžymas kompiuterinėje dokumentų tvarkymo sistemoje ,,Avilys“.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ). Kaip jau buvo paminėta, administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas – karjeros valstybės tarnautojas (VTĮ 2 str. 5 d., 6 str. 1 p.) ir todėl, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo vadovautis Pareigybės aprašymo nuostatomis, kitais įstatymais, bei vykdyti pareigas, nustatytas VTĮ 15 str. (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis). VTĮ 28 str. nustato darbdaviui (VTĮ 2 str. 14 d.) prievolę patraukti valstybės tarnautojus už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 str. 12 d. apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. VTĮ 29 str. pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti ir apibrėžia šiurkštų nusižengimą. VTĮ 30 str. nustatyti šių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota LR Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau - Taisyklės). Pagal VTĮ 30 str. ir Taisyklių nuostatas (teismas, priimdamas šioje byloje procesinį sprendimą, remiasi VTĮ ir Taisyklių normų redakcijomis, galiojusiomis tarnybinio tyrimo bei ginčijamo įsakymo priėmimo metu – ABTĮ 4 str. 4 d.) – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 5 p.), kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įgalioto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Taisyklių 4 p. numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šios informacijos gavimo įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos struktūrinio padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, vadovą pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nors VTĮ ir Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigą, tačiau šių teisės aktų normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (VTĮ 29 – 30 str., Taisyklių 3 p. - 10 p.). Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant VTĮ straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią tarnybinę nuobaudą. Tokie tyrimo išvados turinio reikalavimai suformuluoti Taisyklių 10 p. Pagal VTĮ 29 str. 2 d. nuostatą, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į tai, kad įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas teismui, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, privalo ištirti ir įvertinti ne tik valstybės tarnautojo, kuriam skirta ši nuobaudą, veiką, bet ir darbdavio bei jo įgaliotų tirti pažeidimą asmenų veiksmus dėl teisės normų, reglamentuojančių nuobaudos skyrimo procedūrą, tinkamo taikymo, darytina išvada, jog visi įstatymo nustatyti reikalavimai, į kuriuos darbdavys, skirdamas tarnybinę nuobaudą, privalo atsižvelgti, turi atsispindėti administraciniame akte dėl nuobaudos skyrimo (ginčijamame įsakyme). Taip pat tikslinga pažymėti, kad pagal ABTĮ 3 str. 2 d., teismas, nagrinėdamas bylą, nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Taisyklių normų analizė duoda pagrindą išvadai, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užbaigiama įstaigos vadovo vienu iš šių sprendimų: 1) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą ir įsakymu jam skiriama tarnybinė nuobauda; arba 2) pripažinimu, kad valstybės tarnautojas tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo paprastai turi būti ne tik fiksuojama aplinkybė apie konkrečios nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, bet ir nurodoma, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas – t.y. nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VTĮ VII skyriaus bei Taisyklių normos turi dvejopą reikšmę pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų Taisyklių normų pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirtini VTĮ 30 str. nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų Taisyklių normų pažeidimų įtaka paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas anksčiau konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). VTĮ 30 str. 1 d. numato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimo VI skyriaus 1.2.3.1 p. (Administracinių teismų praktika Nr. 9, 326 psl.) nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (ABTĮ 13 str., 20 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad 2009-05-06 Komisijos išvada Nr. 7-334 Kauno apskrities viršininkei buvo pateikta 2009-05-07 (b.l. 11). Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta 2009-05-08 įsakymu Nr. P-211 (b.l. 10). Šios aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad šiuo atveju VTĮ 30 str. 1 d. numatytas terminas nebuvo pažeistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009-04-20 Komisijos išvadoje Nr. 7-302 jau yra duomenų apie galimus pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymius (b.l. 53-58), tačiau ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui buvo priimtas vis tiek per trumpesnį negu 1 mėnesio terminą skaičiuojant jį nuo 2009-04-20 (ABTĮ 57 str.).

Kaip jau buvo paminėta, Taisyklių 10 p. yra detaliai nurodyta, kas turi būti išdėstoma motyvuotoje išvadoje apie tyrimo rezultatus. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ir paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007). Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje esanti 2009-05-06 Komisijos išvada Nr. 7-334, kurios pagrindu priimtas 2009-05-08 ginčijamas įsakymas Nr. P-211 nevisiškai tiksliai atitinka teisinį tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros reglamentavimą, nes ypač detaliai nesilaikyta reikalavimo kuo tiksliau kvalifikuoti valstybės tarnautojo veiką, aptarti jo kaltę bei kaltės formą. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad šis neesminis trūkumas negali būti pakankamu pagrindu ginčijamam įsakymui panaikinti. 2009-05-06 Komisijos išvada Nr. 7-334 surašyta iš esmės ištyrus visas svarbias aplinkybes, joje atsižvelgta į pareiškėjo pateiktą paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, aptartos pažeidimo padarymo priežastys ir aplinkybės, apibrėžti pažeidimo padarymo bei paaiškėjimo terminai, nurodytos teisės normos, kurias pažeidė pareiškėjas, taip pat juridiškai tiksliai kvalifikuoti jo priešingi teisei veiksmai (VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.). Be to, pareiškėjui paskirta beveik pati švelniausia tarnybinė nuobauda – papeikimas, kadangi 2009-03-02 įsakymu jam ką tik už panašius veiksmus buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri administraciniam teismui skundžiama nebuvo. Taip pat iš esmės už tokius pat veiksmus pareiškėjui pagrįstai tarnybinė nuobauda buvo paskirta ir 2007-07-16 įsakymu Nr. P-326 (LVAT administracinė byla Nr. A756-1761/2008). Iš to seka pagrįsta išvada, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta iš esmės nepažeidžiant Taisyklių bei VTĮ (29 str. 2 d.) reikalavimų. Pagal pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pasekmes jam paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati, todėl naikinti ginčijamą įsakymą pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, 2008-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1761/2008 ir t.t.).

Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nepagrįstai ginčijamame įsakyme rėmėsi 2009-04-02 įsakymu Nr. P-180 (šiuo įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba), kadangi šio įsakymo teisėtumą pareiškėjas tuo metu ginčijo teisme (b.l. 33-36, 66). Kaip jau buvo minėta, ir 2009-03-02 įsakymu Nr. P-144 (b.l. 65) pareiškėjui už 2008 metų pabaigoje padarytą panašų tarnybinį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri nebuvo ginčijama įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, teismo nuomone, skundžiamas 2009-05-08 įsakymas Nr. P-211 yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo ir dėl to skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius