Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus atstovams Jurgitai Germanavičiūtei Vasiljevienei ir Sigitui Kubiliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. R. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus vedėjo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4/2009 D. R. paskirta administracinė nuobauda – 2750 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189² str. 1 d., padarymą (b. l. 35).

D. R. administracinė nuobauda paskirta už tai, jog 2009-10-30 10 val. paaiškėjus, kad jis, būdamas atsakingas už pastatus (1A1m, 2I1p, 3I1p, 4G2p) priklausančių nuosavybės teise po ½ esančių (Duomenys neskelbtini), Kaune, nesilaiko LR Statybos įsatymo 40 str. reikalavimų, pagal kurį privalo, naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Įmonių valdymo ir statinių naudojimo priežiūros poskyrio, ūkinio pastato (Duomenys neskelbtini), Apžiūrėjimo akto 2009-07-02, išvadoje konstatuota 4 p. Ūkiniuose pastatuose (Duomenys neskelbtini), (3I1p ir 4I1p) yra gyvenamojo būsto požymių. D. R. pažeidė LR Statybos įsatymo 40 str. 1 p. reikalavimus. Padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189² str. 1 d (b. l. 41).

Pareiškėjas D. R. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2009-11-27 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4/2009 ( b.l. 3-7).

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą, laiką pranešta nustatyta tvarka (ABTĮ 123 str. 1d., b.l. 80). Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Jis paaiškino, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų tai, jog pareiškėjas pagalbinio ūkio paskirties pastatus, adresu (Duomenys neskelbtini), (3I2p ir 4G2p), naudoja gyvenamajai paskirčiai. Tik remiantis įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais galima konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Tiek protokolas, tiek nutarimas buvo surašyti vien tik tuo pagrindu, jog 2009-07-02 surašytame „Ūkinio pastato (Duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo akte“, šio akto išvadose nurodoma, kad ūkio paskirties pastatuose adresu (Duomenys neskelbtini) (3I2p ir 4G2p) yra gyvenamojo būsto požymių. Šiame akte nėra nurodytas nei vienas konkretus gyvenamojo būsto požymis. Todėl tokia abstrakti formuluotė („gyvenamojo būsto požymiai“) nesuteikia jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ūkiniai pastatai (3I2p ir 4G2p) yra naudojami gyvenamajai paskirčiai. Taip pat nei protokole, nei nutarime nėra nurodomi jokie konkretūs gyvenamojo būsto požymiai, dėl kurių pareiškėjas galėtų pasisakyti ir juos paneigti. Todėl yra ribojama pareiškėjo konstitucinė teisė į gynybą ir jis negali tinkamai apginti savo teisių ir teisėtų interesų. Antstolio M. P. , 2009-12-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-09-116, užfiksuota, jog pastate (1A1m) yra visi gyvenamajam būstui būdingi požymiai, o pastatuose (3I2p ir 4G2p) tokių požymių nėra. Pastatų (3I2p ir 4G2p) paskirtis yra pagalbinio ūkio - jie naudojami ūkio reikmėms, ten sandėliuojami kai kurie baldai, ūkiui reikalingos maisto prekės, yra įrengtas ir dušas, pastatas šildomas. 2009-05-09 išduotas statybos leidimas suteikiantis teisę žemės sklype, adresu (Duomenys neskelbtini), vykdyti naujo dvibučio gyvenamojo namo statybos darbus. Šio namo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog statybos darbų vykdymo metu darbininkų buitinės patalpos bus įrengtos esamuose ūkiniuose pastatuose. Tam sutikimą davė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimų ir infrastruktūros skyrius. Tai patvirtina, jog pastatai (3I2p ir 4G2p) bus naudojami kaip darbininkų buitinės patalpos ir jie nėra naudojami šeimos gyvenamosioms reikmėms.

Institucija atsiliepime į skundą bei institucijos įgalioti atstovai teismo posėdžio metu prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad 2009-07-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Įmonių valdymo ir statinių priežiūros poskyrio specialistai patikrino, kaip statinio naudotojai naudoja statinius: 1A1m, 2I1p, 3I2p, 4G2p, esančius (Duomenys neskelbtini), ir surašė ūkinių pastatų (Duomenys neskelbtini), apžiūrėjimo aktą. Akte nustatyta, kad ūkiniuose pastatuose (3I2p ir 4G2p) yra gyvenamojo būsto požymių, nors nekilnojamojo turto registre jie registruoti kaip ūkiniai pastatai, turintys pagalbinio ūkio paskirtį. Pareiškėjas buvo įspėtas, kad privalo naudoti statinį pagal paskirtį ir įpareigojo pareiškėją ūkinių pastatų 3I2p ir 4G2p dalį, kurioje pareiškėjas gyvena, iki 2009-10-01 įforminti kaip gyvenamąjį būstą arba pasirinkti kitą gyvenamąją vietą. Pareiškėjas to nepadarė, todėl 2009-10-30 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nusprendė, kad D. R. pažeidė Statybos įstatymo 40 str. 1 p. reikalavimus ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 189² str. 1 d. 2009-11-27 nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas, būdamas ūkinių pastatų 3I2p ir 4G2p bendrasavininkis, naudojo minėtus statinius ne pagal paskirtį. 2009-10-30 pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo laikinai gyventi ūkiniame pastate 4G2p, prašyme nurodė, kad kol vyksta gyvenamojo namo statyba, o senas gyvenamsis namas numatytas griauti, jis neturi kur gyventi ir tai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas, nuturėdamas kur gyventi, ūkinį pastatą 4G2p naudojo ne pagal paskirtį, t.y. naudojo kaip gyvenamąjį būstą. 1995-08-17 išduotame statybos leidime nurodyta, kad tai pagalbinis – ūkinės paskirties pastatas – garažas. Statybos techninio reglamento STR 8.17.2. punktas aiškiai reglamentuoja garažo sąvoką. Šioje normoje apie jokias kitas buitines reikmes nepasisakyta. Kad pareiškėjas tinkamas subjektas patvirtina 2009-04-29 nekilnojamojo turto registro išrašas.

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 189² str. 1 d. numatyta, jog savavališkas statinių naudojimas, kol nustatyta tvarka statinys nepripažintas tinkamu naudoti, arba statinio naudojimas ne pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų. Tai blanketinė norma, nukreipianti į Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimus. LR Statybos įstatymo 40 str. nurodytos statinių naudotojų pareigos prižiūrint statinį. Statybos įstatymo 40 str. 1 punkte, kurį kaip nurodyta skundžiamame nutarime pažeidė D. R. , įtvirtinta statinių naudotojo pareiga naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį.

ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimą padaręs asmuo; galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.) (Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 328-329). Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo esmė, ir tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008 ir Nr. N444-340/2008). Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir skundžiamame nutarime išvardintos tik statinių naudotojo pareigos, t.y. naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, nenaudoti statinio, kol jis nebaigtas statyti ir (ar) nustatyta tvarka nepripažintas tinkamu naudoti, kurių nesilaikė patrauktas administracinėn atsakomybėn D. R. . Taip pat pareiškėjui kaltinimas formuluojamas remiantis, Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus Įmonių valdymo ir statinių naudojimo priežiūros poskyrio, ūkinio pastato (Duomenys neskelbtini), 2009-07-02 Apžiūrėjimo akto išvadomis. Išvadų 4 p. konstatuota, kad ūkiniuose pastatuose (Duomenys neskelbtini), (3I1p ir 4I1p) yra gyvenamojo būsto požymių (b.l. 48). Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime skirti administracinę nuobaudą, nei pačiame akte nėra nurodytas nei vienas konkretus gyvenamojo būsto požymis. 2009-07-02 apžiūrėjimo akte nėra nurodyta, kokiais konkrečiais gyvenamojo būsto požymiais remiantis buvo nustatyta, jog ūkiniai pastatai turi gyvenamojo būsto požymių ir naudojami gyvenamajai paskirčiai.

Taigi, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta pati pažeidimo esmė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė neteisėta veika, bei kokiais įrodymais remiantis buvo nustatyta, jog ūkiniuose pastatuose (Duomenys neskelbtini), (3I1p ir 4I1p) yra gyvenamojo būsto požymių, o D. R. tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Akivaizdu, kad administracinis kaltinimas D. R. suformuluotas pažeidžiant ATPK 260 str. reikalavimus. ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti ne vien atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą ir aprašyti pažeistus akto reikalavimus, bet ir nurodyti pažeidimo padarymo vietą, laiką, atskleisti pažeidimo esmę. Šiuo konkrečiu atveju, tokiu duomenų administracinio pažeidimo protokole nenustatyta.

Be to, ginčo nutarime D. R. kaltinamas tuo, kad jis nevykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Z. A. 2009 m. liepos 24 d. rašte Nr. R-15-349-(E745/3) išdėstytų reikalavimų naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, iki 2009 m. spalio 1 d. ūkinių pastatų dalį, kuriose tuo metu gyveno, įforminti kaip gyvenamąjį būstą arba pasirinkti kitą gyvenamąją vietą ir ši veika galėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 189² str. 2 d., tačiau toks pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą yra pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16 -1673/2007).

Šiuo atveju, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus pareigūnas nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, nes netinkamai, neaiškiai suformulavo administracinį kaltinimą, nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Toks sprendimas žeidžia asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teises, o būtent teisę į gynybą. Kiekvienas asmuo traukiamas atsakomybėn turi žinoti kuo yra kaltinimas ir turėti galimybę apsiginti, suprasti inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, o teismas vertina, kad padaryti pažeidimai yra esminiai ir teismas jų negali pašalinti.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde bei institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad rašymo apsirikimo pasekoje, nutarime klaidingai nurodyta jo priėmimo data (2009-11-17, o turėtų būti 2009-11-27), tačiau teismas tai nelaiko esminiu pažeidimu, duodančiu pakankamą pagrindą skundžiamam nutarimui panaikinti.

Kaltinimo abstraktumas esminis procesinės teisės pažeidimas, suponuojantis institucijos nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tačiau praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos ATPK 35 str. 1d. ir šio termino nepratęsus ATPK 35 str. 3d., nutarimas pagal ATPK 172 str. 1d. panaikintinas ir byla nutrauktina ATPK 250 str. 1d. 1p.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyriaus vedėjo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimą Nr. 4/2009, kuriuo D. R. paskirta administracinė nuobauda – 2750 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189² str. 1 d., padarymą ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.