Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranėšėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. I. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. I. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, Valstybinė miškų tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. 21R1- 441 priimtą administracinėje byloje AG1-106/10-2022 (toliau – ir 2022 m. liepos 8 d. sprendimas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. (21.3)-AD5-4368 „Dėl iškirsto miško atkūrimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu buvo įpareigotas iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. tapo dviejų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininku. Nuosavybės teisę į nurodytų žemės sklypų dalis pareiškėjas įgijo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (žr. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašus). Pareiškėjas 2021 metų liepos mėnesį su kitais žemės bendrasavininkais nusprendė atsidalinti paveldėtą sklypą, tačiau išsiėmę NTR duomenis savininkai nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiradęs įrašas apie sklype esantį 0.7592 ha miško plotą, nors, jų žiniomis, sklype iki tol visada buvo tik 0.3390 ha miško plotas (t. y. tik siauru miško ruožu apaugusi ežero pakrantė). Likęs žemės sklypo plotas visada buvo žemės ūkio paskirties. Pagal šią paskirtį žemės sklypas ir buvo naudojamas (t. y. buvo dirbama žemė). Pareiškėjas pradėjo aiškintis aplinkybes ir sužinojo, kad analogiška situacija yra ir su kitu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui iki tol taip pat buvo žinoma, kad šiame sklype didžioji dalis žemės ploto buvo dirbama žemė, o mišką sudarė siauras ruožas prie ežero, sudarantis 0,3900 ha. Paaiškėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat yra priskirtas papildomas miško plotas, kuris dar net nėra įregistruotas NTR (įrašas apie tai NTR atsirado vėliau, tik 2022 m. kovo 14 d.). Aiškindamiesi situaciją, žemės sklypų savininkai sužinojo, kad papildomas miško plotas sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kurie pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis patenka į 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklypą) galėjo būti suinventorizuotas dar 2008 ar 2009 metais, tačiau dėl neaiškių priežasčių tokie duomenys NTR buvo perduoti praėjus daugiau nei 12 metų, t. y. 2021 ir 2022 metais.

3. Pareiškėjas, kartu su kitais žemės savininkais, 2022 m. sausio 20 d. pateikė prašymą Valstybinei miškų tarnybai dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo žemės ūkio paskirties sklypuose. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistas atliko patikrinimą vietoje ir nustatė, kad 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype 2015–2019 metais galimai savavališkai iškirstas miškas, kuris buvo inventorizuotas 2009 metais (10 Bt 22 m.). Patikrinimo metu surašytas 2022 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas Nr. A3-2202-23 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Pareiškėjas pažymėjo, kad Patikrinimo akto pagrindu Departamente buvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl galimai neteisėtai iškirsto miško. Tyrimo metu pareiškėjas kartu su kitais savininkais pateikė paaiškinimus, kuriais prašė administracinę teiseną nutraukti, motyvuodami tuo, kad miško 661 miško kvartalo 6 taksaciniame sklype niekada nebuvo, o buvo sužėlę krūmynai, kuriuos 2008 metų pavasarį buvę savininkai išvalė, nes buvo gavę įspėjimą dėl dirbamos žemės nepriežiūros. Departamentas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (21.3)-AD5-4368 nusprendė administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti suėjus senaties terminui, kadangi nustatė, jog pirmas miško kirtimas buvo atliktas 2008 m. pavasarį. Tačiau, įvertinęs tai, kad 6 taksaciniame sklype nėra išlikusio miško (8 metų baltalksnių jaunuolyno), Departamentas, remdamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 15 straipsnio 4 punktu, nurodė pareiškėjui iki 2023 m. sausio 5 d. mišką atkurti.

4. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, tačiau Komisija pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad susiklostė tokia situacija, kai Departamentas nurodo neturintis teisės vertinti miškų kadastro duomenų teisingumo ir sprendimą dėl pažeidimo priima vadovaudamasis galiojančiais / nenuginčytais miškų kadastro duomenimis, tuo tarpu Valstybinė miškų tarnyba nurodo negalinti tikslinti / ištaisyti miškų kadastro duomenų, kadangi Departamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl įpareigojimo atkurti mišką. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjui užkertamas kelias ginti pažeistą teisę, t. y. ginčyti neteisėtą miško inventorizavimą jam priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose. Turėdamas tikslą gauti dokumentus, kurių pagrindu pareiškėjo sklype 2009 / 2008 metais buvo suinventorizuotas miškas, pareiškėjas dar iki Departamento Sprendimo kreipėsi Valstybinę miškų tarnybą, prašydamas pateikti tokius dokumentus. Iš Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. birželio 23 d. pateiktų dokumentų matyti, kad miškas pareiškėjo sklype miškų kadastre buvo įregistruotas remiantis 1997 m. planšeto albumu, 2008 m. miškotvarkos žemėlapiu bei 2009 m. birželio 29 d. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu. Duomenys apie mišką pareiškėjo žemėje buvo įregistruoti ne kokių nors institucijų sprendimų ar aktų pagrindu, tačiau remiantis žemėlapiais ir institucijų tarpusavio procedūriniais dokumentais, kurie, pareiškėjo vertinimu, administracine tvarka negalėtų būti skundžiami. Tai reiškia, jog vienintelė galimybė pareiškėjui apginti pažeistą teisę yra kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu ištaisyti klaidas ir patikslinti duomenis miškų valstybės kadastre. Tačiau, kaip paaiškėjo po 2022 m. birželio 23 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimo, tokie duomenys negali būti tikslinami dėl Departamento jau priimto Sprendimo atkurti mišką.

6. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas negalėjo priimti sprendimo, kol Valstybinės miškų tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo. Departamentas negalėjo priimti Sprendimo neįsitikinęs Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų duomenų teisingumu, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą naikinti skundžiamą Sprendimą, atitinkamai naikinti ir Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo Departamento Sprendimas liko nepakeistas.

7. Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad Komisija Sprendime nustatė neteisingus faktus, klaidingai interpretuodama pareiškėjui priklausančių sklypų NTR duomenų bazės išrašus, neįsigilino į skunde iškeltos problemos esmę, neanalizavo aktualiu ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatų, ar įmanoma tokia situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė palikti Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą ir Sprendimą nepakeistus, o skundą atmesti.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuriuo jis įpareigotas iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką Sklype, kuris nekilnojamojo turto registre įregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš esmės ginčas yra kilęs dėl miško inventorizavimo, už kurį Departamentas nėra atsakingas. Visi su bylos nagrinėjimu susiję klausimai yra Valstybinės miškų tarnybos kompetencijoje, kadangi Departamentas nenagrinėja kadastro duomenų teisingumo. Miškų įstatymas nenumato Departamentui pareigos užtikrinti kadastro duomenų teisingumą, nes būtent Valstybinė miškų tarnyba yra kadastro tvarkytoja ir visi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl, jo manymu, miškų kadastre neteisingai įregistruotų duomenų, išskirtinai susiję su Valstybinės miškų tarnybos ir valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos kompetencija. Departamentas nurodė, kad palaiko skundžiamą Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinių miškų urėdija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad (duomenys neskelbtini) 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas, kuris patenka į pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), mišku buvo inventorizuotas 2008 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, vadovaujantis Miškotvarkos paslaugų atlikimo 2008 m. birželio 30 d. sutartimi Nr. SBMURP8-2-VP. Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija susideda iš paruošiamųjų, lauko ir kameralinių darbų. Bendras visų darbų ciklas – 2,5 metų. Paruošiamieji darbai, įskaitant aerofotografavimą, vykdomi pirmaisiais metais ir antrųjų metų pradžioje. Po paruošiamųjų darbų antraisiais metais vykdomi lauko darbai, kurie užbaigiami iki antrųjų metų pabaigos. Kameraliniai darbai vykdomi užbaigus lauko darbus, jie baigiami iki trečiųjų metų birželio 30 d. Pakartotinė sklypinė miškų inventorizacija atliekama po 10 metų. Esant reikalui, tarpinventorizacinis periodas gali būti sutrumpinamas arba pailginamas iki 5 metų. Sklypinės miškų inventorizacijos pagrindu parengiami valstybinių miškų miškotvarkos projektai. Inventorizacijos metu, remiantis miškų aerofotografavimo medžiaga, lauko ir kameralinių darbų duomenimis, miškas suskirstomas kvartalais, o kvartaluose – taksaciniais sklypais. Taksacinių sklypų formavimo pagrindas – vienodas žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas. Kiekviename taksaciniame sklype aprašomos kiekybinės ir kokybinės charakteristikos, įvertinama miško būklė, nustatoma miško augavietė (dirvožemis), suprojektuojamos miško ūkinės priemonės. Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (šiuo metu tai Valstybinė miškų tarnyba). Įsteigus kadastrą ir vadovaujantis kadastro nuostatais, Valstybinė miškų tarnyba kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, tarp jų ir 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Miškų įstatyme nėra nustatyta, kad Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus atitinkančius žemės plotus įtraukiant į valstybinę miškų apskaitą privaloma būtų derinti su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, tame tarpe ir su rajonų bendraisiais planais bei su žemės sklypų savininkais.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tiek Urėdija, atlikusi inventorizaciją, tiek Valstybinė miškų tarnyba, Miškų kadastre įregistruodama minėtame sklype užaugusį ir inventorizacijos metu Urėdijos inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Be to, neturi duomenų, kad inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Visi duomenys apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miškų plotus yra vieši, per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog neturi duomenų, kad 2008 m. valstybinė sklypinė miškų inventorizacija, kurią atliko Urėdija, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Pareiškėjas deklaratyviai užsimena, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. miškas / miško žemė inventorizuota, o vėliau Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruota tiek dėl inventorizaciją, tiek dėl registraciją atlikusių asmenų klaidų. Tačiau kaip matyti iš to, kas išdėstyta, inventorizacija buvo atlikta pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir laikantis juose įtvirtintų reikalavimų. Esant nenuginčytiems kadastro duomenims, trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimą, įvertinus tai, kad Komisija dėl ginčo tarp pareiškėjo ir Departamento detaliai išanalizavo visą pateiktą medžiagą, pasisakė dėl visų argumentų ir įrodymų bei konstatavo, kad miško savininkui pareiga atkurti mišką kyla iš įstatymo.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II.

15. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas Sklype atkurti mišką iki 2023 m. sausio 5 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, priėjo prie išvados, kad Departamentas, gavęs informaciją apie galimai neteisėtai iškirstą mišką pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, atlikęs patikrinimą ir atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytą faktą, kad 661 kvartalo 6 taksaciniame miško sklype 0,9274 ha plote ((duomenys neskelbtini) kadastro Nr. – 0,4202 ha ir (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. – 0,5072 ha), nėra išlikusio miško, priėmė skundžiamą Spendimą. Toks Sprendimas priimtas remiantis oficialiais kadastro ir NTR duomenimis, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti. Todėl, teismo vertinimu, vadovaudamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata, atsakovas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją atkurti mišką per 1 (vienus) metus nuo neteisėto kirtimo fakto nustatymo.

18. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam nebuvo žinomi duomenys apie buvusį mišką, tačiau iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Sklype miškas egzistavo ir buvo sunaikintas. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog miško plotas Sklype buvo įregistruotas po 12 metų nuo miško inventorizavimo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog įpareigojimas atkurti mišką yra neteisėtas. Be to, įgijęs Sklypą paveldėjimo teisės pagrindu, pareiškėjas prisiėmė visas iš to kylančias teises bei pareigas.

19. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Komisija neturėjo pareigos vertinti, ar įmanoma situacija, kai privačioje žemėje yra inventorizuojamas miškas be savininkų žinios, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Komisija išaiškino pareiškėjui į kurias institucijas jis turi teisę kreiptis dėl kadastro duomenų teisingumo bei nurodė, kad Departamentas neatlieka kadastro duomenų tikslinimo ar jų teisingumo vertinimo, jis priima Sprendimą vadovaudamasis oficialiais ir nenuginčytais duomenimis.

20. Pareiškėjas skunde ginčijo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir NTR duomenų teisingumą, tačiau teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisakė, nes tokių duomenų teisingumas šiuo metu nėra nuginčytas, o teismas šioje byloje nevertina NTR duomenų teisingumo ar pagrįstumo.

21. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 5.7. punkte nurodyta, jog miško žemės taksacinis sklypas yra miško žemės dalis, atskiriama nuo kitų pagal miško žemės naudmenas, miško grupę ir pogrupį, administracinį suskirstymą, miško augavietę, medyno taksacinius rodiklius. (Duomenys neskelbtini)girininkijos 661 miško kvartalo 6 taksacinis miško žemės sklypas apima pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nors 2022 m. sausio 6 d. apžiūros akte Nr. (21.3)-TVR-85 ir nepaminėtas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju visas 6 taksancinis sklypas, kuriame buvo atliktas tyrimas, apima abu minėtus pareiškėjo žemės sklypus (žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadinasi, kad nors specifinis kadastrinis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo tiesiogiai minimas 2022 m. sausio 6 d. apžiūros akte Nr. (21.3)-TVR-85, tačiau jis buvo įtrauktas į bendrąją 6 taksacinio sklypo apžiūrą, ir dėl to galutinis Sprendimas apima abu kadastrinius sklypus.

22. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Departamentas negalėjo priimti Sprendimo, kol Valstybinė miškų tarnyba neišsprendė 2022 m. sausio 20 d. pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo, t. y. Departamentas negalėjo priimti Sprendimo neįsitikinęs Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotų duomenų teisingumu. Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nepaneigtas faktas, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2009 m. buvo teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie įrašyti į NTR, patvirtina teismo padarytą išvadą, kad Departamentas skundžiamu Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, nurodė pareiškėjui atkurti mišką iki 2023 m. sausio 5 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad analogiškos pozicijos buvo laikytasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-248-556/2024, kurioje buvo spręstas klausimas dėl Departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimų Nr. (21.3) AD5-7383 Nr. (21.3)-AD5-4368, Nr. (21.3)-AD5-3739 „Dėl iškirsto miško atkūrimo“, priimtų vienos iš ginčo sklypų bendrasavininkės atžvilgiu, teisėtumo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-251-822/2024, kurioje buvo spręstas klausimas dėl Departamento 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (21.3)-AD5-7385 „Dėl iškirsto miško atkūrimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose nutartyse konstatavo, jog Departamento skundžiami sprendimai (kuriais pareiškėjai įpareigoti atkurti mišką) yra pagrįsti ir teisėti, kuriais pareiškėjai buvo įpareigoti iki 2023 m. sausio 5 d. atkurti mišką.

23. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas apie ginčijamą Sprendimą sužinojo laiku, jį apskundė nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, padarė išvadą, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Sprendimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo panaikinti ir Komisijos 2022 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas.

III.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas teigia, kad Departamento Sprendimu jis nepagrįstai įpareigotas atkurti mišką, kurio jo Sklype niekada nebuvo. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, kad miško jo Sklype niekada nebuvo ir kad miškas jo Sklype inventorizuotas dėl taksatorių klaidos, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nurodė, jog Departamento Sprendimas priimtas remiantis oficialiais viešo registro duomenimis, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendime minimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, ir juose Departamento veiksmuose, priimant analogiškus sprendimus, pažeidimai nenustatyti, visgi, pareiškėjo nuomone, atliekant administracines procedūras jo atžvilgiu nebuvo laikomasi gero administravimo principo, taip pat buvo pažeisti jo teisėti privatūs interesai. Institucijos šiuo atveju visiškai nepaisė dėl pareiškėjo argumentų dėl klaidingo miško ploto inventorizavimo pareiškėjo privačioje žemėje, nebandė aiškintis aplinkybių, susijusių galimomis miško inventorizavimo klaidomis ir inventorizacijos metu surinktų duomenų registravimo, o veikė priešingai – veikė taip, kad pareiškėjui taptų sudėtinga įrodyti savo tiesą ir apginti savo pažeistas teises. Pareiškėjo vertinimu, Departamento Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi priimtas nesurinkus jokių įrodymų ir objektyvių duomenų. Iš dokumentų matyti, kad apskritai joks tyrimas bei faktinių aplinkybių nustatymas dėl žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio / neišlikusio miško nebuvo atliekamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė formalų sprendimą, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes, neįvertino pareiškėjo argumentų, atitinkamai paliko galioti nepagrįstą ir neteisėtą viešojo administravimo subjekto sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Departamento Sprendimu pareiškėjas nepagrįstai įpareigotas atkurti mišką, kurio jo Sklype niekada nebuvo, o pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja 2022 m. sausio 6 d. apžiūros akto Nr. (21.3)-TVR-85 turiniui. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, detaliai išanalizavo ir įvertino visus įrodymus, aplinkybes bei šalių argumentus, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, todėl Departamentas visiškai sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, palaiko jį visa apimtimi, mano jog Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir argumentuotas, todėl jo naikinti nurodytais pareiškėjo argumentais nėra teisinio pagrindo.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nepaneigtas faktas, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2009 m. buvo teisėtai registruoti duomenys apie miško žemės plotą ginčo teritorijoje pagal 2008 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie įrašyti į NTR, patvirtina anksčiau teismo padarytą išvadą, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, nurodė pareiškėjui atkurti mišką iki 2023 m. sausio 5 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

31. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2026 m. sausio 23 d. gautas pareiškėjo atstovo patikslintas prašymas nutraukti bylą. Minėtame prašyme nurodyta, kad pareiškėjas atsisako skundo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi ir prašo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas pareiškia, jog jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės, nurodytos ABTĮ 104 straipsnio 3 dalyje.

32. ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį. Teismas nepriima pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), bylos nutraukimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 4 punktą pareiškėjo skundo atsisakymas yra pagrindas teismui nutraukti bylą. Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme. Tačiau, pagal ABTĮ 137 straipsnį, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1787-442/2024).

33. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo skundo teisinės pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nusprendžia atsisakymą nuo skundo priimti ir bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo E. I. atsisakymą nuo skundo priimti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.