Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-27-908/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
1S-27-908/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
D. Š.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-27-908/2023
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. Š. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 58-308 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Š.“ (toliau ir – Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. Š. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. Š. skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 18 d. Du trečdalius paskirtos bausmės atlikęs 2020 m. gruodžio 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. lapkričio 25 d. – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai 25 (dvidešimt penkios) dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. gruodžio 2 d. Nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes, Komisijos vertinimu, nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

4. Nuteistojo D. Š. skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 2 d. Nutarimo atmestas Vilniaus miesto aplinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi.

II. Skundo prašymai ir argumentai

5. Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis D. Š. prašo tenkinti jo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. Š. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis atmesti nuteistojo skundą ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

8. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis savo skunde aukštesniajam teismui ne tik nėra suformulavęs aiškaus prašymo, tačiau ir nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima vertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą ir kuriais, nuteistojo vertinimu, apylinkės teismo nutartis turėtų būti pakeista ar panaikinta. Iš nuteistojo skundo galima daryti prielaidą, kad jis prašo tenkinti jo skundą dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 28 d. Nutarimo, tačiau pabrėžtina, kad šis skundas buvo išnagrinėtas žemesniojo teismo, o skunde aukštesniajam teismui nuteistasis turėjo pateikti argumentus, dėl kurių nesutinka būtent su skundžiama nutartimi, t. y. dėl kurių, nuteistojo vertinimu, žemesniojo teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir (ar) neteisėta.

9. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iki nuteistojo skundo nagrinėjimo aukštesniajame teisme įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcija. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (2022 m. birželio 28 d. Nr. XIV-1196) 1 straipsnyje buvo išdėstyta nauja BVK redakcija, o 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad naujos redakcijos BVK 82 straipsnyje numatyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindai, kurie iš esmės (su tam tikrais, šiai bylai neaktualiais pakeitimais) atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Kadangi naujos redakcijos BVK nuostatos nuteistojo D. Š. teisinės padėties nešvelnina, o aukštesnysis teismas turi pareigą patikrinti apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad tiek Komisijos nutarimas, tiek ir skundžiama nutartis buvo priimti galiojant senajai BVK redakcijai, todėl nagrinėjamu atveju priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tikrintinas, vadovaujantis iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusio BVK nuostatomis.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistasis D. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 11 (vienuolikai) metų ir 4 (keturiems) mėnesiams. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo, bet neviršija 25 (dvidešimt penkerių) metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. Š. du trečdalius jam paskirtos bausmės buvo atlikęs 2020 m. gruodžio 8 d. Taigi nuteistasis D. Š. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą.

12. Pažymėtina, kad nuteistas D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas penktą kartą, tačiau 2022 m. lapkričio 7 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta aukšta D. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (b. l. 26). Pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta nuo pirmojo atlikto tyrimo 2020 m. gegužės 4 d. (a. b. 1 t., I d., 63–73). Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti penki statiniai kriminogeniniai veiksniai ir net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (b. l. 27). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis D. Š. nededa maksimalių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, o nagrinėjamu atveju D. Š. bausmės atlikimo pabaiga 2024 m. rugsėjo 18 d., tačiau 2022 m. vis tiek nustatytas didelis kiekis dinaminių kriminogeninių veiksnių. Be to, pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 4 d. buvo atliktas ir smurto rizikos įvertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, kurio metu konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali didėti.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. artimųjų palaikymas ir iš jų sulaukiama pagalba; formalus įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos galimybės patvirtinimas (b. l. 27). Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad šie veiksniai neatsveria penkių statinių ir net keturiolikos dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie kaip nuoseklios darbinės patirties stygius, svyruojanti motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje, apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų skolų bei lėšų paskirstymo įgūdžių stoka. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nedirbo, o būdamas laisvėje negalėdavo ilgai išlaikyti pastovios darbovietės, todėl šių aplinkybių kontekste ir faktas, jog byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo G. Š. (past. – nuteistojo D. Š. brolio) pažyma apie tai, kad nuteistąjį įmonė priims pagalbinio darbuotojoms pareigoms (a. b. 2 t., II d., 96, 104), nesudaro pakankamo pagrindo nebejotinai spręsti, kad nuteistasis D. Š. tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos ir nevaldant kriminogeninių poreikių, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių, kadangi nuteistasis po paleidimo iš pataisos įstaigos grįžtų gyventi į tą pačią gyvenamąją vietovę, kurioje yra įvykdęs ne vieną nusikalstamą veiką (b. l. 17–18). Vertinant apsauginius kriminogeninius veiksnius atkreiptinas dėmesys, kad paskutinio nuteistojo socialinio tyrimo metu nebuvo nustatytas didesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, kuris buvo pastebėtas atliekant ankstesnius tyrimus 2020–2021 m. laikotarpiu (a. b. 1 t., I d., 63–73, 77–88, 92–103, 107–119). Aukštesniojo teismo vertinimu, šie veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog D. Š., būdamas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals, o nuteistasis šiuo metu nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą atsisakyti kriminalinių nuostatų bei keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad D. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kurią atlieka nuo 2013 m. gegužės 18 d., skatintas tik keturis kartus, tačiau net devynis kartus baustas, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Pažymėtina, kad paskutinį kartą skatintas 2021 m. birželio 9 d., o baustas – 2022 m. gegužės 12 d.

15. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas įvertino lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymui reikšmingų aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo D. Š. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo neargumentuotą skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė