- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-364
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Maryte Mitkuviene, Konstantinas Gurinas, Vincas Verseckas
- Ieškovas
- Ž. S., L. S.
- Atsakovas
- E. E.
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu L. S. ir Ž. S. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 8 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-830-259/2005 pagal ieškovu L. S. ir Ž. S. ieškini atsakovui E. E. del turtines ir neturtines žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teiseju kolegija nustate:
Šalies argumentai
Ieškovai L. S. ir Ž. S. kreipesi su ieškiniu i teisma prašydami priteisti iš atsakovo E. E. ieškovo L. S. naudai 100000 Lt neturtines, o ieškoves Ž. S. naudai 8327,26 Lt turtines žalos, 2400 Lt turetu išlaidu teisiniu paslaugu apmokejimui, 10000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Nagrinejant byla teisme ieškove sumažino reikalaujamos priteisti turtines žalos suma iki 7835,59 Lt. Ieškove nurode, kad del atsakovo kaltes padarytoje autoavarijoje buvo sužalotas sunus L. S. . Ieškove del to turejo turtiniu nuostoliu 7835,59 Lt sumai, kuria sudaro išlaidos vaistams - 1533,25 Lt, 1700 Lt sumoketa med. ekspertui už sunaus sužalojimu nustatyma, 260 Lt sumoketa už kito mažamecio vaiko priežiura, 40 Lt išleista pirkus sunui taksofono kortele, likusi 4302,34 Lt suma išleista 2001 m. gegužes - 2005 m. kovo men. lankant sunu gydymo istaigose benzinui ir perkant maista. Turtinius reikalavimus pagrindžia byloje pateikti prekiu pirkimo cekiai. Ieškovai taip pat patyre 2400 Lt išlaidu advokatu pagalbai bylose apmoketi. Ieškove praše priteisti sunui 100000 Lt neturtines žalos, nes jo sveikata sutrikdyta visam gyvenimui, prof. Garmus nustate, kad sunus neteko 60 proc. bendro darbingumo, vaiko gyvenimas yra esmingai pakeistas i blogaja puse, vaikas pergyveno skausma ir nepatogumus, sumažejo jo galimybes isisavinti žinias, bendravimo galimybes. Priteisti ieškovei 10000 Lt neturtines žalos praše, nes normalus jos šeimos gyvenimas yra suardytas, ieškove gyveno pastovioje itampoje, kelionese po teismus, gydymo istaigas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocine depresija tesiasi jau ketvirti metai.
Atsakovas teismo posedžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis sutiko su ieškiniu del 1533,25 Lt sumos, išleistos vaistams pirkti, priteisimu ir siule priteisti 40 Lt už pirkta taksofono kortele. Siule teismui dalinai kompensuoti ieškoves turetas išlaidas benzinui pirkti, mažinti prašoma priteisti suma, nes neirodyta, kokiomis dienomis lankytas vaikas. Be to, siule netenkinti prašymo priteisti turetas išlaidas pagerintam sunaus maitinimui, nes med. dokumentuose nera irašu, kad vaikui paskirtas ir butinas pagerintas maitinimas. Taip pat siule atmesti prašyma priteisti 260 Lt suma už kito vaiko priežiura kaip neirodyta, netenkinti prašymo priteisti 2400 Lt suma už advokatu paslaugas, nes 1500 Lt jau yra sumokejes ieškovei. Reikalavimus priteisti neturtine žala atsakovas praše atmesti. Praše teismo atsižvelgti i tai, kad jis niekur oficialiai nedirba, verciasi atsitiktiniu uždarbiu, turto neturi, moka 2 vaikams išlaikyma pagal teismo sprendima, yra invalidas, gauna 130 Lt pašalpa.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. rugpjucio 8 d. sprendimu patenkino ieškini iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškoves Ž. S. naudai 4573,25 Lt nusikaltimu padarytai materialinei žalai atlyginti (1533, 25 Lt pirkti vaistai, 3000 Lt pirktas benzinas ir maisto produktai, 40 Lt ryšiu išlaidos) ir 1000 Lt advokato išlaidoms apmoketi. Kitoje dalyje teismas ieškini atmete. Teismo nuomone, nesant ginco tarp šaliu tenkintinas ieškoves reikalavimas priteisti 1533,25 Lt suma už vaistus ir 40 Lt suma už pirkta taksofono kortele (CK 6.245 str. 2 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).
Teismo teigimu, dalinai tenkintinas ieškoves reikalavimas priteisti jos turetas išlaidas benzinui ir maisto produktams vaikui pirkti (CK 6. 249 str. 1 d.). L. S. daug kartu buvo gydomas stacionariai gydymo istaigose, sanatorijose. Atsižvelgiant i jo amžiu, sveikatos bukle, laikytina, kad motina privalejo dažnai lankytis gydymo istaigose, tam ji turejo išlaidu degalams kelionems iš savo gyvenamosios vietos. Lankydama sunu, teismo nuomone, ieškove pagristai turejo išlaidu jo papildomam maitinimui. Taciau, ieškoves teigimu, maistui pirkti ji kasdien išleido 40-90 Lt, o tokios išlaidos vaiko papildomam maitinimui neprotingos. Be to, byloje nera negincijamu irodymu apie tai, kad ieškove pirkta maista ir benzina sunaudojo tik vaiko poreikiams ir lankymo tikslams.
Teismo nuomone, atmestinas ieškoves reikalavimas priteisti 260 Lt suma, išleista kito savo mažamecio vaiko priežiurai. Šiam reikalavimui pagristi byloje ieškove nepateike negincijamu, istatyme nustatytu, leistinu irodymu (CPK 177, 178 str.).
Teismas atmete ieškoves reikalavima priteisti jos turetas 1700 Lt išlaidas apmoketi už teismo med. eksperto Garmaus konsultacijas ir išvadas, nes šias išlaidas ieškove patyre baudžiamojoje byloje, nagrinejant jos apeliacini skunda Kauno apygardos teisme. Teismas baudžiamojoje byloje ieškoves apeliacini skunda atmete, nutartyje nesivadovavo ieškoves pateiktomis eksperto išvadomis, todel ieškoves turetos išlaidos med. eksperto paslaugoms apmoketi, teismo nuomone, nera susijusios su nagrinejama civiline byla.
Teismas atmete ieškoves reikalavima priteisti jos turetas 500 Lt išlaidas advokato E.A.Buroko pagalbai apmoketi nagrinejant baudžiamaja byla apeliacines instancijos teisme, kadangi jos pateikta apeliacini skunda Kauno apygardos teismas atmete. Ieškove 2002 m. lapkricio - 2002 m. gruodžio men., nagrinejant baudžiamaja byla pirmosios instancijos teisme, turejo 1500 Lt išlaidu advokatu pagalbai apmoketi, taciau šias išlaidas atsakovas atlygino.
Teismo nuomone, ieškoves reikalavimai priteisti jai 10000 Lt, o L. S. 100000 Lt neturtines žalos atlyginimo yra teisiškai nepagristi. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo Nr. VIII-I864 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CK šeštosios knygos treciojo skirsnio normos del civilines deliktines atsakomybes taikomos, kai žala asmeniui padaroma ir atsiranda isigaliojus šiam kodeksui. Jei žala asmeniui padaryta iki CK isigaliojimo, taciau žala atsiranda ir nukentejes asmuo kreipiasi del žalos atlyginimo isigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki CK isigaliojimo padaryti veiksmai, del kuriu atsiranda žala isigaliojus šiam kodeksui, pagal ju padarymo metu galiojusius istatymus nebuvo pagrindas tokiai atsakomybei atsirasti. Atsakovas L. S. sužalojo 2001 m. gegužes 6 d. Tuomet galiojusio 1964 m. CK keturiasdešimt antrasis skirsnis, reglamentuojantis prievoles, atsirandancias del žalos padarymo, neturtines žalos atlyginimo nenumate. Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas - jeigu tam tikrais veiksmais padaryta neturtine žala pagal iki isigaliojant naujajam CK galiojusius teises aktus neturejo buti atlyginta, tai tokia žala net ir atsiradusi galiojant naujajam CK nebus atlyginta, jeigu ja sukele veiksmai atlikti iki isigaliojant naujajam CK.
Dalinai patenkines ieškovu ieškini, teismas sumažino priteistinu turetu civilineje byloje išlaidu advokatu pagalbai apmoketi suma iki 1000 Lt (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovai L. S. ir Ž. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo sprendima ir priteisti iš atsakovo ieškovo L. S. naudai 100000 Lt neturtines žalos atlyginimui, ieškoves Ž. S. naudai – 10000 Lt neturtines žalos atlyginimui. Ieškovai apeliacini skunda motyvuoja tuo, kad teismas nepagristai taike Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 47 straipsnio antraja dali, neatsižvelge i tai, jog L. S. atžvilgiu padarytas ne civilinis teisinis deliktas, o nusikaltimas. Isigaliojus naujajam baudžiamojo proceso kodeksui, nukenteje asmenys igijo teise pareikšti reikalavimus del neturtines žalos atlyginimo. Šia teise ieškovai pasinaudojo baudžiamojo proceso metu. Teismas, priemes atsakovo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, nurode, kad byloje yra pareikšti turtinio ir neturtinio pobudžio reikalavimai bei pripažino teise i šiu reikalavimu patenkinima. Todel teismui sprendžiant civiline byla, sprestinas tik ieškinio dydžio klausimas.
Atsiliepimas
Atsakovas E.E. atsiliepimu i ieškovu apeliacini skunda prašo ieškini del neturtines žalos priteisimo bei apeliacini skunda atmesti, o Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 8 d. sprendima palikti nepakeistu, motyvuodamas tuo, kad teismas, nagrinedamas civiline byla ir priimdamas sprendima, nei procesines, nei materialines teises normu nepažeide. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai taike Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 47 straipsnio antraja dali ir pagristai atmete ieškini dalyje del neturtines žalos priteisimo, kadangi žala buvo padaryta ir atsirado iki isigaliojant naujajam CK.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu teiseju kolegija nenustate.
Byla nagrinejama neperžengiant apeliacinio skundo ribu (LR CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniame skunde nera nurodytas teisinis pagrindas, o nurodytos faktines aplinkybes nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui keisti. Iš esmes gincas vyksta del naujojo CK normu taikymo atlyginant neturtine žala. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ieškovai savo reikalavimus priteisti neturtine žala grindžia LR CK (2000 m. red.) XXII skyriaus reglamentuojancio civiline atsakomybe normomis.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 47 str. 2 d. netaike naujojo CK.
Teiseju kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, negali sutikti su apeliantu argumentais. Iš byloje esanciu irodymu matyti, kad autoivykis, kurio metu buvo sužalotas L. S. , ivyko 2001 m. gegužes 6 d., t.y. iki isigaliojant naujam (2000 m. red.) civiliniam kodeksui. Faktiškai žala atsirado autoivykio metu. Tuo metu galiojes CK (1964 m. red.) nenumate tokio neturtines žalos atlyginimo.
Pagal LR CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 47 str. 2 d. CK (naujojo 2000 m. red.) šeštosios knygos XXII skyriaus treciojo skirsnio normos del deliktines atsakomybes taikomos kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda isigaliojus šiam kodeksui. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki CK isigaliojimo, taciau žala atsiranda ir nukentejes asmuo kreipiasi del žalos atlyginimo isigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki naujo CK isigaliojimo padaryti veiksmai, del kuriu atsiranda žala isigaliojus šiam kodeksui, pagal ju padarymo metu galiojusius istatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti. Cia itvirtintas principas, pagal kuri žala, padaryta iki isigaliojant naujam CK, atlyginama remiantis aukšciau galiojusios teises aktais. Naujojo CK normos taikomos dviem atvejais:
1. kai žala padaryta galiojant naujam CK;
2. kai, nors neteisetas veiksmas, atliktas iki isigaliojant naujam CK, šio kodekso normos laikomos, jeigu žala atsirado ir nukentejusysis kreipesi del žalos atlyginimo galiojant naujam CK. Ši norma nustato ir viena šiu taisykliu išimti, jeigu iki isigaliojant naujam CK tam tikri veiksmai ar neveikimas nebuvo pagrindas taikyti civiline atsakomybe ir šie veiksmai (neveikimas) atlikti iki isigaliojant naujam CK, tai naujojo CK normos netaikomos, nors tie veiksmai (neveikimas) ir sukele žala galiojant naujam CK.
Kaip jau buvo mineta žala ieškovui L. S. buvo padaryta iki isigaliojant naujam CK iki naujojo CK galiojusis 1964 m. red. CK nenumate tokio neturtines žalos atlyginimo, todel nera pagrindo atlyginti neturtine žala pagal naujaji CK.
Be to, ieškoves Ž. S. reikalaujamos neturtines žalos atlyginimo pagrindo nenumato ir naujasis CK.
Teiseju kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad žala L. S. atžvilgiu padaryta nusikaltimu, teismas priemes atsakovo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi užfiksavo, kad byloje yra pareikšti turtinio ir neturtinio pobudžio reikalavimai bei pripažino teise i šiu reikalavimu patenkinima, todel civiliniame procese turejo buti nagrinejamas tik ieškinio dydžio klausimas, o ne ieškinio pagristumo klausimas.
Nagrinejant šia civiline byla del turtines ir neturtines žalos atlyginimo teismo nesaisto baudžiamaja tvarka priimtas atsakovo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis.
Kaip matyti iš Marijampoles rajono apylinkes teismo 2003 03 10 nuosprendžio (b/b Nr. 1-94-09/2003 b.l. 216-219), civilinis ieškinys paliktas nenagrinetu. Teismas, palikdamas ieškini nenagrinetu, nepasisake ir negalejo pasisakyti del jo pagristumo.
Del turtines žalos atlyginimo minetame nuosprendyje nurodyta, kad neturtine žala baudžiamojoje byloje nera priteisiama (LR BPK 65 str.) ir ieškiniai del nusikaltimu padarytos neturtines žalos atlyginimo nagrinejimui civilinio proceso tvarka ieškinine teisena.
Be to, nagrinejant baudžiamaja byla, civilinis ieškinys del vaiko sužalojimo neturtinei žalai atlyginti buvo pareikštas tik 5000 Lt sumai.
Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, nera jokio pagrindo teigti, kad civilineje byloje pagal ieškovu reikalavimus del neturtines žalos atlyginimo turi buti nagrinejamas tik del žalos dydžio, o ne jo pagristumo klausimas.
Esant nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas ir apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo ji keisti.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjucio 8 d. sprendima palikti nepakeista.