- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e1-1019-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44656-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Rimos Matulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2020 m. lapkričio 9 d. apie 11 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną B. A. P., t. y. tyčia abiem rankomis sugriebusi B. A. P. už kairės rankos, už veido, pargriovė nukentėjusiąją ant grindų, abiem rankomis sugriebė B. A. P. už plaukų ir gulinčią tampė, šiais savo veiksmais padarė B. A. P. odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė B. A. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, V. B. 2021 m. gegužės 9 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną B. A. P., t. y. kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį į dešinę B. A. P. veido pusę, abiem rankomis pastūmė nukentėjusiąją, dėl to B. A. P. dešine kūno puse atsitrenkė į sieną, šiais savo veiksmais padarė B. A. P. odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, taip nežymiai sutrikdė B. A. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Nors 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl 2020 m. lapkričio 9 d. padarytos nusikalstamos veikos, buvo nutrauktas V. B. susitaikius su nukentėjusiąja, 2021 m. rugpjūčio 31 d. šis ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai dėl abiejų nusikalstamų veikų buvo sujungti (1 t., b. l. 1–2; 2 t., b. l. 18–20).
Kaltinamoji V. B. savo kaltę dėl abiejų nusikaltimų pripažino visiškai ir dėl 2020 m. lapkričio 9 d. įvykio parodė, kad gyvena pas mamą B. A. P. (duomenys neskelbtini), nes prieš maždaug 2 metus išsiskyrė su vyru (oficialiai susituokę, nes nė vienas dėl skyrybų nesikreipė). Kartu gyvena ir jos mažametis sūnus D. B.. Su motina sutaria gerai, kartais pasipyksta dėl buitinių dalykų. 2020 m. lapkričio 9 d. buvo neblaivi. Galimai apie 11 val. tarp jos ir motinos įvyko konfliktas, nes motina jai priekaištavo dėl neblaivumo, nebeleido gerti. Neatsimena, kad būtų prašiusi mamos pinigų. Dėl girtumo pamena ne visas įvykio aplinkybes. Nepamena, tačiau gali būti, kad viena ranka buvo sugriebusi B. A. P. už kairės rankos, o kita už veido ir spaudė. Pamena, kad pargriovė mamą, tačiau kokiais tiksliai veiksmais, neatsimena. Dėl girtumo neišlaikė pusiausvyros ir pati pargriuvo. Atsimena, kad buvo abiem rankomis suėmusi mamai už plaukų ir ją tampė, t. y. pešė plaukus. Gali būti, kad jos veiksmai sukėlė motinai fizinį skausmą. Įvykio metu namuose buvo jos brolis D. P., kuris jas ir išskyrė. Pageidauja, kad D. P. nebūtų apklausinėjamas, kadangi jis turi neįgalumą, be to, nuolat lankosi pas psichiatrus, geria raminančius vaistus. Jos sūnaus įvykio metu namuose nebuvo, todėl jis konflikto nematė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivi. Po įvykio padarė išvadas ir alkoholio nebevartoja. Ji savo motinos atsiprašė, galvoja, kad mama jai atleido. Jai mama jokių pretenzijų nebeturi. Pasižada ateityje nebesmurtauti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų (2 t., b. l. 1–4, 9–11).
Kaltinamoji V. B. dėl 2021 m. gegužės 9 d. įvykio parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama B. A. P.. Būstas nuosavybės teise priklauso jos mamai. Su jomis kartu gyvena jos brolis D. P.. Ji su savo sutuoktiniu N. B. kartu negyvena apie 2 metus. Su N. turi du vaikus: J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnūs daugiau gyvena su tėčiu N. B., dažnai aplanko ir ją. Vaikų oficiali gyvenamoji vieta nenustatyta. 2021 m. gegužės 9 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), viena vartojo alkoholį, išgėrė apie 100 g brendžio. Apie 15 val. į namus iš kaimo grįžo mama B. A. P. kartu su D. P.. Mama jai pradėjo priekaištauti, kad ji išgėrusi, priekaištavo ir dėl įvairių buitinių dalykų. Prašė mamos, kad nusiramintų, tačiau ji nuolat jai priekaištavo tą patį per tą patį. Apie 20 val. ji nuėjo į virtuvę, mama B. A. P. minkė tešlą. Mama toliau nenusiramino, šaukė. Ją apėmė pyktis, priėjo prie mamos ir kairiu delnu sudavė mamai vieną kartą į dešinę veido pusę. Apsisukdama eiti nuo mamos, netyčia ją kliudė ir mama neišlaikiusi pusiausvyros atsitrenkė į virtuvės sieną. Mama turbūt tada ir užsigavo dešinę alkūnę, mamos ji specialiai nestūmė. Įvykio metu namuose pašalinių asmenų nebuvo. B. D. P. buvo savo kambaryje, paties įvykio nematė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Labai gailisi (2 t., b. l. 36–39, 45–47).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios V. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji B. A. P. dėl 2020 m. lapkričio 9 d. įvykio parodė, kad 2020 m. lapkričio 9 d. apie 11.00 val. namuose, o konkrečiai buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, abipusio konflikto metu ją sumušė neblaivi duktė V. B., gyvenanti kartu. Duktė rankų nagais griebė jai už kairės rankos ir veido, stipriai suspaudė, pargriovė ją ant grindų bei gulinčiai sugriebusi už plaukų ėmė ją tampyti į šalis. Dėl to ji juto stiprų fizinį skausmą. O viskas prasidėjo nuo to, kad maždaug nurodytu laiku jos duktė visą laiką buvo nerami. Tiesiog vaikščiojo iš kampo į kampą, viskas jai buvo negerai ir ieškojo prie ko prisikabinti. Ji (B. A. P.) viską matė, tačiau stengėsi nesivelti su ja į konfliktus. Taip pat pastebėjo, kad duktė šiek tiek išgėrusi. Būnant buto koridoriuje V. ėmė jos reikalauti duoti pinigų alkoholiui įsigyti. Ji buvo prieš ir dukrai atsakė, kad namuose jokio alkoholio nebus ir jokių pinigų jai neduos. Dėl to ir kilo abipusis konfliktas, kurio metu V. ją sumušė. Išsilaisvinusi iš dukters gniaužtų telefonu iškvietė policiją. Tai yra jau ne pirmas kartas, kuomet dėl dukters elgesio ji į namus kviečia policiją, tačiau ankstesnių atvejų nenori detalizuoti ir apie juos nepasakos. Anksčiau duktė prieš ją nesmurtaudavo. Tai yra pirmas kartas, kuomet namuose duktė taip pasielgė su ja. Duktė augina vieną mažametį vaiką D. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį kartu su jomis. Įvykio metu anūko namuose nebuvo, todėl įvykio jis nematė ir nieko nežino. V. B. iš viso tris kartus trumpai buvo gydyta VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Kiek žino, V. buvo nustatyta alkoholinė psichozė (1 t., b. l. 28–31).
Papildomos apklausos metu B. A. P. parodė, kad ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina. Dukra V. B. dėl 2020 m. lapkričio 9 d. įvykio jos atsiprašė, tiki, kad dukra nuoširdžiai gailisi, todėl jai atleido. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia, V. B. jokių pretenzijų nebeturi, todėl pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas joms susitaikius, dukrai neskiriant jokių baudžiamojo poveikio priemonių. Kaip minėjo ankstesnės apklausos metu, įvykio metu V. B. sugriebė jai už kairės rankos, už veido bei taip ją pargriovė ant grindų. Paskui V. B. abiem rankomis sugriebė jai už plaukų ir ją gulinčią tampė. V. B. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą bei teismo medicinos ekspertai jai nustatė sužalojimus abiejose rankose. Ji tiksliai žino, kad sužalojimas kairėje rankoje buvo padarytas tuo metu, kai V. B. jai buvo sugriebusi už kairės rankos. Kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas sužalojimas dešinėje rankoje, ji pasakyti negali, kadangi neatkreipė dėmesio, viskas vyko labai greitai (1 t., b. l. 32–35).
Iš 2020 m. lapkričio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – butas gyvenamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte. Iš kiemo pusės patekus į šio namo laiptinę, laiptais užlipama į antrąjį aukštą, patenkame prie buto Nr. 2 durų. Durys medinės, baltos spalvos. Atidarius šias duris, patenkama į buto koridorių, kuriame, nukentėjusiosios tvirtinimu, yra įvykio vieta. Bute trys kambariai. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 16–21).
Iš 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė B. A. P.. B. A. P. sužalojimai – kraujuojanti žaizda ant veido prie lūpų, įdrėskimas dešinėje veido pusėje, kraujosruva ant kairės rankos. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo – duktė V. B., kuri akivaizdžiai neblaivi, nustatytas 2,17 prom. girtumas. Nepilnamečių (vaikų) šeimoje nėra. B. A. P. įvykio vietoje paaiškino, kad jos neblaivi dukra V. B. puolė muštis, paėmė stipriai už kairės rankos, trenkė į veidą, praskėlė lūpą, parvertus ant žemės tempė už plaukų ir taip sukėlė fizinį skausmą. Įvykio vietoje buvęs sūnus D. P. aiškino tą patį, jis apgynė mamą. Informacija apie įvykio aplinką – tvarkinga. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus – neužfiksuoti. V. B. sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigos patalpas (1 t., b. l. 22–24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1145/2020 (05) matyti, kad B. A. P. padaryta odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairiame žaste, dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, 2 smūgiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 48).
Nukentėjusioji B. A. P. dėl 2021 m. gegužės 9 d. įvykio parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra V. B. ir sūnumi D. P.. 2021 m. gegužės 9 d. apie 14 val. 30 min., kartu su D. grįžo į namus. Grįžusi į namus rado lovoje miegančią neblaivią dukrą. Pasakė dukrai, kad nusibodo jos girtuokliavimas, jos žodžiais susiginčijo. Tada tuo viskas ir baigėsi. Vakare ji nuėjo į virtuvę, kur stovėjo prie stalo ir minkė tešlą. Būnant virtuvėje, apie 20 val., į virtuvę atėjo V. ir nieko nesakiusi sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikė į dešinę akį. Nuo suduoto smūgio jai skaudėjo, paraudo oda palei dešinę akį. Iškart po to, kai sudavė smūgį į veidą, V. ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į virtuvės sieną ir trenkdamasi į sieną nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. Jai skauda alkūnę. Nežino, ar V. ją stūmė viena ranka, ar abiem, taip pat negali papasakoti tikslesnių aplinkybių, kaip V. ją pastūmė, nes viskas vyko labai greitai. Niekas to nematė, virtuvėje buvo dviese. Po įvykio V. nuėjo parūkyti ir tuo metu ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai V. sulaikė. V. diagnozuota alkoholinė psichozė. Pageidauja, kad jos dukra būtų priverstinai gydoma. Dukra savo noru gydytis atsisako, nors jai tikrai reikia gydymo. V. ne pirmą kartą prieš ją smurtauja, bet ji jai visada atleisdavo. V. buvo sakiusi, kad ją nužudys ir pati nusižudys. Nepamena, kada taip sakė. Ne kartą buvo sakiusi, kad nusižudys. Įvykio metu nepilnamečių asmenų namuose nebuvo. V. turi sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), bet jis daugiausiai būna pas savo tėvą. Civilinio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 76–83).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji B. A. P. parodė, kad ankstesnius savo parodymus pamena, juos tvirtina. Tikslina, kad įvykio metu dukra V. B. virtuvėje kairiu delnu sudavė jai vieną smūgį į dešinę veido pusę, ji juto fizinį skausmą. Ankstesnėje apklausoje neteisingai nurodė, kad kumščiu sudavė smūgį, tačiau tai netiesa, buvo po įvykio labai susijaudinusi, neteisingai nurodė aplinkybes. Įvykio metu dukra abiem rankomis ją pastūmė, ji dešine kūno puse atsitrenkė į virtuvės sieną, nusibrozdino dešinę alkūnę, juto fizinį skausmą. Kito jokio fizinio smurto prieš ją V. B. nenaudojo, negrasino, kad ją nužudys. Su išduotu siuntimu kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus. Į gydymo įstaigas nesikreipė. Civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos byloje nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 84–86).
Iš 2021 m. gegužės 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų. Minėtas butas Nr. 2 yra antrame pastato aukšte. Virtuvė apstatyta virtuvės baldais ir daiktais: šaldytuvas, orkaitė, stalas, kėdės bei kiti įvairūs daiktai. Virtuvės sienos išklijuotos plytelėmis. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 65–71).
Iš 2021 m. gegužės 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė B. A. P.. B. A. P. sužalojimai – nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo – duktė V. B., kuri akivaizdžiai neblaivi (girtumą tikrintis atsisakė), agresyvi. Nepilnamečių (vaikų) šeimoje nėra. B. A. P. įvykio vietoje paaiškino, kad jos jai ruošiant vakarienę į virtuvę atėjo jos dukra V. B., trenkė jai į veidą, pastūmė, dėl to B. A. P. atsitrenkė į sieną ir nusibrozdino dešinę alkūnę. V. B. įvykio vietoje buvo agresyvi, nesutiko važiuoti į komisariatą, todėl panaudojus spec. priemonę – antrankius, buvo įsodinta į automobilį. Pakeliui į komisariatą V. B. teigė, kad prieš motiną smurto nevartojo (1 t., b. l. 117–118).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 396/2021 (05) matyti, kad odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje B. A. P. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas B. A. P. padarytas vieno buko trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas B. A. P. galėjo būti padarytas atsitrenkiant į sieną. V. B. veiksmai sukėlė B. A. P. fizinį skausmą. B. A. P. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 111).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus gautas 2021 m. gegužės 9 d. 20.26 val. pranešimo apie įvykį garso įrašas, skambinusi moteris kalbėjo verkdama ir pasakė: „Laba diena. Čia reikia pagalbos policijos“; „(duomenys neskelbtini), čia privatūs namai“; „Čia smurtauja prieš motiną dukra“. Garso įrašo trukmė – 00.36 min. (1 t., b. l. 124–126).
Liudytojas D. P., kaip V. B. brolis, atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 129–131).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (apklausų protokolai, specialisto išvados, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamosios V. B. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamoji tiek, 2020 m. lapkričio 9 d., tiek ir 2021 m. gegužės 9 d. būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš motiną B. A. P.. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai abu kartus buvo užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose ir specialisto išvadose. Nukentėjusiosios nurodytos smurto prieš ją panaudojimo aplinkybės neabejotinai leidžia spręsti, kad smurtauta buvo ne kaip nors neatsargiai, o tyčia. Kadangi kaltinamoji ir nukentėjusioji kartu gyvena jos laikytinos šeimos narėmis, kaip tai suprantama pagal BK 248 straipsnio 2 dalį, o ne artimosiomis giminaitėmis, kaip nurodyta kaltinimuose, tačiau toks patikslinimas esmės nekeičia, nes tokia pati atsakomybė yra numatyta tiek smurto prieš artimuosius giminaičius, tiek ir prieš šeimos narius atveju. Taigi kaltinamoji, kaltinimuose nurodytomis aplinkybėmis tyčia nežymiai sužalojusi nukentėjusiąją ir sukėlusi jai fizinį skausmą, trauktina baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamosios V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (abiejų padarytų nusikalstamų veikų atveju) pripažintina tai, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios V. B. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir, kaip pati pripažino, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomų bausmių rūšimi ir dydžiais (2 t., b. l. 51–53). Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmes V. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, pasekmes, kaltinamosios asmenybę (anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, registruota Užimtumo tarnyboje, turi diagnozuotų psichikos ir elgesio sutrikimų, priklausomybę), į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2020 m. lapkričio 9 d. skiriant 1 metus laisvės apribojimo, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą 2021 m. gegužės 9 d. skiriant 1 metus 3 mėnesius laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios paskirtos bausmės subendrintinos, jas sudedant iš dalies, ir paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės apribojimo (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). V. B. įpareigotina laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jai uždraustina vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. 11.50 val. iki 2020 m. lapkričio 10 d. 15.35 val. bei nuo 2021 m. gegužės 9 d. 20.50 val. iki 2021 m. gegužės 11 d. 15.55 val. (4 paros) (1 t., b. l. 193–194; 2 t., b. l. 30–31).
Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinius nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narę – kartu gyvenančią motiną, kaltinamajai paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (2 t., b. l. 48–50).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kalta 2020 m. lapkričio 9 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
V. B. pripažinti kalta 2021 m. gegužės 9 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir V. B. paskiriant subendrintą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant V. B. galutinę bausmę – 1 (vienų) metų laisvės apribojimą, įpareigojant ją per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 4 paras, prilyginant jas 8 (aštuonioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad V. B. yra atlikusi 8 (aštuonias) dienas laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad V. B., nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.