Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. Š., E. F. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3776-235/2014 pagal ieškovų A. Š., E. F. ir A. D. ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“ ir 34-ajai daugiabučio namo statybos bendrijai dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovai A. Š., E. F. ir A. D. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (t. II, b.l. 78-107). Ieškovai nurodo, kad be ieškinio reikalavimų dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose jie papildomai prašė teismo įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ savo lėšomis įrengti vandens apskaitos prietaisus ieškovų butuose ir taip patikslino ieškinio 4-ąjį reikalavimą. Ieškovai pateikė iš esmės naujus, nors ir susijusius su nagrinėjama byla, reikalavimus, tačiau dėl jų teismas nepasisakė nei nagrinėdamas bylą, nei priimdamas sprendimą. Teismas atmetė ieškinį, nes jie neva praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti dėl 2003-05-09 Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 2591, sudarytos tarp 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos ir UAB „Vilniaus vandenys“, pripažinimo niekine ir negaliojančia. Tačiau teismas nesprendė klausimo dėl ieškinio senaties taikymo ieškovų likusiems reikalavimams. Ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino reikalavimui, kuriuo prašė įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ įrengti savo lėšomis ieškovams apskaitos prietaisus ir sudaryti sąlygas atsiskaityti už vandenį pagal bute įrengto apskaitos prietaiso rodmenis, pareikšti. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovai nuo 2003 m. žinojo apie 2003-05-09 sutartį, nors byloje nėra įrodymų, kad ieškovai iki 2013 m. būtų žinoję apie šią sutartį ir jos konkrečias sąlygas. Teismas neįvertino, kad ieškovai geriamąjį vandenį iš UAB „Vilniaus vandenys“ gaudavo nuo butų įsigijimo 2000 m. pagal nerašytines vandens tiekimo ir vartojimo sutartis. Ieškovų sutartinius santykius su UAB „Vilniaus vandenys“ reglamentavo standartinės vandens tiekimo ir vartojimo sutarties sąlygos. Apie 2003-05-09 sutartį ieškovai sužinojo tik 2013 m. sausį, gavę ieškinius civilinėse bylose Nr. 2-7063-936/2013, Nr. 2-7068-936/2013 ir Nr. 2-7060-294/2013. Nurodytose bylose ieškovai ginčijo 2003-05-09 sutartį priešieškiniais, o šių nepriėmus, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Be to, ieškovai prašė peržiūrėti ir nutraukti 2003-05-09 sutartį, todėl ji negalėjo būti pratęsta. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas arba buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl turėjo būti atnaujintas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šioje byloje turėjo pateikti išvadą dėl UAB „Vilniaus vandenys“ nesąžiningos komercinės veiklos ir nesąžiningų sutarties sąlygų taikymo, nes ieškovai yra verčiami mokėti už geriamąjį vandenį, kurio faktiškai negauna, ir atsiskaityti per UAB „Vilniaus vandenys“ sutartinį tarpininką 34-ąją daugiabučio namo statybos bendriją už vandenį, apskaitytą metrologiškai nepatikrintais apskaitos prietaisais butuose, kuriuos įsirenginėti priversti savo lėšomis, nes UAB „Vilniaus vandenys“ tai daryti atsisako. Taip pat tarnyba turėjo įvertinti, ar 2003-05-09 sutarties sąlygos yra laikytinos nesąžiningomis vartotojų atžvilgiu. Taigi, teismas privalėjo gauti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadą po įrodymų ištyrimo visais bylos klausimais, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas taip pat privalėjo 2003-05-09 sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams įvertinti ex officio, tačiau to nedarė, nors Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra nutarusi, kad sutartis iš dalies nesąžininga. Ieškovai įrodė, kad 2003-05-09 sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, nes vartotojai negali tiesiogiai atsiskaityti už gaunamas paslaugas, negauna jokios informacijos apie suvartotą vandenį, jo paskirstymo tvarką ir kainas, taip pat verčiami mokėti už vandenį pagal namo įvadinį apskaitos prietaisą, o ne butuose esančius skaitiklius. Šiuo metu tarp ieškovo A. D. ir 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos vyksta civilinė byla Nr. 2-7060-294/2013 dėl 2003-05-09 sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei pripažinimo, kad ieškovo ir vandens tiekėjo sutartinius santykius reglamentuoja standartinės geriamojo vandens vartojimo sutarties sąlygos, taip pat tarp ieškovių A. Š. ir E. F. bei Vilniaus miesto savivaldybės ir statybos bendrijos vyksta kita susijusi civilinė byla Nr. 2-13962-864/2014, kurioje yra ginčijama statybos bendrijos valdymo teisė ir prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – daugiabučiui namui, kuriame ieškovai turi butus, skirti administratorių, nes namo bendraturčiai nėra iki šiol sudarę jungtinės veiklos sutarties ir nėra įsteigta daugiabučio namo butų savininkų bendrija. Teismas, žinodamas apie nurodytas civilines bylas, privalėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol nebus išnagrinėtos nurodytos bylos, nes visos šios bylos tarpusavyje susijusios. Ieškovų teigimu, teismas nepagrįstai nusprendė, kad 2003-05-09 sutartis tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos buvo sudaryta teisėtai, atstovaujant namo butų savininkus, o ieškovus prieš pačių valią teismas net pripažino bendrijos nariais. Statybos bendrija, kurią steigia butų statytojai, nėra ir negali būti prilyginta daugiabučio namo butų savininkų bendrijai, kurią steigia butų savininkai, nes įstatymas to nenumato, o ieškovai nėra bendrijos nariai, nes nėra į statybos bendriją įstoję. 2003-05-09 sutartį pasirašė statybos bendrija, kurios įstatai nenumato namo bendro naudojimo objektų priežiūros, o įstatymai nesuteikia teisės atstovauti butų savininkus bendro naudojimo objektų ir asmenų paslaugų vartojimo klausimais. Teismas nepasisakė dėl statybos bendrijos teisinio statuso ir jos teisės valdyti namą administratoriaus teisėmis, todėl neatskleidė bylos esmės. Ieškovai geriamojo vandens tiekimo paslaugas iš UAB „Vilniaus vandenys“ gaudavo ir iki 2003-05-09 sutarties sudarymo, todėl šios sutarties sudarymas negalėjo pakeisti anksčiau atsiradusių santykių tarp ieškovų ir UAB „Vilniaus vandenys“. Tarp ieškovų ir vandens tiekėjo yra tiesioginiai sutartiniai vandens vartojimo ir nuotekų tvarkymo santykiai, todėl prievolė tiekti vandenį ir teisė gauti įmokas už patiektą vandenį turi tik vandens tiekėjas tiesiogiai ieškovų atžvilgiu. 2003-05-09 sutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-01-31 nutarimo Nr. 126 „Dėl viešosios vandens tiekimo sutarties standartinių sąlygų patvirtinimo“ 14.5. punkto reikalavimą tiekėjui įrengti savo lėšomis ties vandens tiekimo ir vartojimo riba, o daugiabučiuose namuose – ties kiekvienam butui ar kitai patalpai nustatyta tiekimo ir vartojimo riba atsiskaitymui įrengtus geriamojo vandens apskaitos prietaisus ir teisės aktų numatytais atvejais – nuotekų apskaitos prietaisus, užtikrinti jų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, reikalaujamą matavimų tikslumą ir Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nustatyta tvarka organizuoti metrologinę patikrą. Taip pat ginčo sutartis sudarė sąlygas tiekėjui nevykdyti 14.7. punkto reikalavimo teikti abonentams (vartotojams) Informacijos apie geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą teikimo abonentams tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2006-12-15 įsakymu Nr. D1-594, nustatyta tvarka informaciją apie tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę, jų pablogėjimą, avarijas, planuojamus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pertrūkius ir kitus pokyčius, galinčius turėti įtakos abonentų (vartotojų) sveikatai ir gyvenimo kokybei, vandens naudojimą, saugų ir efektyvų vandens tiekimo infrastruktūros naudojimą, jos plėtrą, vandens kainas ir abonentams (vartotojams) teikiamas paslaugas. Be to, ginčo sutartis užkirto kelią ieškovams vykdyti 17.7. punkto reikalavimą visiškai atsiskaityti su viešuoju vandens tiekėju už sunaudotą geriamąjį vandenį bei suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas ir nutraukti sutartį, kai patalpas, kurioms tiekiamas geriamasis vanduo ir (ar) teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos, perleidžia kito asmens nuosavybėn. Galiausiai ginčo sutartis atleido tiekėją nuo prievolės vykdyti 18.3. punktą, atimdama iš ieškovų teisę prašyti viešąjį vandens tiekėją atlikti neeilinę geriamojo vandens ir (ar) nuotekų apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, jeigu įtaria, kad naudojamas apskaitos prietaisas neatitinka jam nustatytų reikalavimų. Vandens tiekėjas, neįrengdamas ieškovams vandens skaitiklių, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 2.1 punkte įtvirtintą reikalavimą geriamojo vandens apskaitos prietaisą ieškovų butuose įrengti iki 1999-12-31, nors ieškovai sudarė visas galimybės vandens tiekėjui patekti į butą ir tiekėjo lėšomis įrengti apskaitos prietaisus. Atmestini visi teismo ir atsakovų argumentai, kad vandens skaitiklių ieškovų butuose negalima įrengti todėl, kad to nenumato ginčijama sutartis. Taip pat atmestini visi statybos bendrijos argumentai dėl jos teisės tiekti geriamąjį vandenį ieškovams, nes statybos bendrija nėra vandens tiekėjas, neturi jokios teisės užsiimti asmeniniams ieškovų poreikiams skirtų paslaugų teikimu į asmeninius ieškovų butus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nėra jokių kliūčių ieškovams atsiskaityti tiesiogiai su UAB „Vilniaus vandenys“ pagal jų butuose įrengtus apskaitos prietaisus. Byloje neįrodyta, kad ieškovų tiesioginis atsiskaitymas už vandenį pagal jų butuose įrengtus apskaitos prietaisus kaip nors pažeistų UAB „Vilniaus vandenys“, statybos bendrijos arba kitų asmenų teises. Nors teismas, pagrįsdamas statybos bendrijos teisę sudaryti su UAB „Vilniaus vandenys“ ginčijamą sutartį, rėmėsi Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 5.1. punktu, nustatančiu, kad statant, rekonstruojant arba kapitaliai remontuojant statinius, laikinu abonentu įforminama statybos organizacija bei kiti vartotojai, tačiau teismas neįvertino, jog ginčo sutartis buvo sudaryta ne dėl vandens vartojimo statant, rekonstruojant arba kapitaliai remontuojant statinius, o dėl vandens tiekimo į butų savininkų butus gyventojų buitiniams poreikiams, nes tiekiamą vandenį statybos bendrija paskirto pastato gyventojams savo nustatyta tvarka pagal namo įvadinį skaitiklį, už tai gaudama 3,0 proc. atlyginimą nuo bendros priskaičiuotos pinigų sumos. Be to, sutartis dėl vandens tiekimo į vartotojų butą laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie tiekėjų tinklų, o ne nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Būtent todėl ieškovai tvirtina, kad tais atvejais, kai pagal vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį paslaugų gavėjai yra daugiabučio namo gyventojai – fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savo ūkio reikmėms, galutiniu vandens patiekimo tašku laikytinas konkretus butas, o ne įvadinis bendrabučio skaitiklis, ir daugiabučio namo gyventojai, kaip abonentai pagal vandens tiekimo sutartis, turėtų atsiskaityti su vandenį tiekiančiu asmeniu už faktiškai suvartotą šalto vandens kiekį, apskaičiuojamą pagal butuose įrengtų šalto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose tokie prietaisai neįrengti – pagal savivaldybės nustatytas šalto vandens suvartojimo normas, kaip tai nustatyta Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros, šiluminės energijos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punkte. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrįsta išvada, kad ginčijamos sutarties nuostata, įtvirtinanti abonento pareigą mokėti už sunaudotą vandenį pagal įvadinio skaitiklio parodymus, yra neteisėta ir prieštarauja Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 1.4 punktui. Dar daugiau Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnyje buvo nustatyta, kad atsiskaitymo už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa, jeigu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra sudarę rašytinio visų savininkų susitarimo, pasirinkdami tiekimo ir vartojimo ribą bendrame namo įvade. Todėl teismas nepagrįstai teigia, kad UAB „Vilniaus vandenys“ negali sudaryti individualių sutarčių su ieškovais dėl atsiskaitymo pagal ieškovų butuose įrengtus apskaitos prietaisus, kol visi ieškovų namo butų savininkai nesudarys susitarimo dėl suvartoto geriamojo vandens paskirstymo pagal butuose esančius skaitiklius, o ne pagal namo įvadinį skaitiklį. Toks teismo motyvas nėra pagrįstas, nes Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 „Dėl dujų, elektros, šiluminės energijos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo“ 1.4 punktas imperatyviai nustatė, kad vartotojai atsiskaito su vandenį tiekiančiu asmeniu už faktiškai suvartotą šalto vandens kiekį, apskaičiuojamą pagal butuose įrengtų šalto vandens apskaitos prietaisų rodmenis, nenumatydamas jokios galimybės atsiskaityti pagal namo įvadinį skaitiklį. Ši galimybė atsirado tik 2007 m., įsigaliojus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio nuostatai. Kadangi ieškovų namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra sudarę rašytinio visų savininkų susitarimo, pasirinkdami tiekimo ir vartojimo ribą bendrame namo įvade, todėl atsiskaitymas yra leidžiamas tik pagal butuose įrengtus apskaitos prietaisus. Atsižvelgiant į tai, UAB „Vilniaus vandenys“ ir 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos sudaryta sutartis yra nesąžininga ir negaliojanti ieškovų atžvilgiu. Ieškovai taip pat pateikė įrodymus, kad pagal prašomą pripažinti nesąžininga sutartį jie buvo verčiami atsiskaityti už vandenį pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-07-25 sprendimu Nr. 380 „Dėl šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų kainų tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-09-09 sprendimu Nr. 1-1180 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-07-25 sprendimo Nr. 380 „Dėl šalto vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugų kainų tvirtinimo“ pakeitimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-123 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo“ nustatytas geriamojo vandens kainas. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad visi šie savivaldybės priimti teisės norminiai aktai ginčo laikotarpiu nebuvo įsigalioję, nes nebuvo paskelbti vietos spaudoje ir (arba) nebuvo tinkamai paskelbtas vietos spaudoje.

Atsakovas 34-oji daugiabučio namo statybos bendrija teismo prašė ieškovų A. Š., E. F. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 117-120). Atsakovas nurodo, kad skirtingai nei teigia ieškovai, reikalavimas dėl vandens apskaitos prietaisų įrengimo buvo pareikštas jau ieškinyje, kur reikalavimas Nr. 5 buvo suformuluotas taip: „įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti vandens skaitliukus“. Aplinkybė, jog dublike šį reikalavimą ieškovai sujungė su reikalavimu Nr. 4 ir šį reikalavimą dėl apskaitos prietaisų išdėstė: „... įpareigoti atsakovę savo lėšomis įrengti vandens apskaitos prietaisus ieškovų butuose“, nereiškia, jog ieškovai pakeitė ieškinio pagrindą ar dalyką. Reikalavimo esmė visiškai nepasikeitė, ieškovai tik pervadino „skaitliukus“ į „vandens apskaitos prietaisus“ bei sukonkretino, jog prašo juos įpareigoti įrengti ieškovų butuose. Ieškovai nepagrįstai teigia, jog tokius iš esmės techninio ir gramatinio pobūdžio pakeitimus teismas turėjo traktuoti kaip ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimą ar net kaip naują ieškinį. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovai apie 2003-05-09 Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 2591 sudarymą žinojo nuo jos sudarymo momento. Tai pagrindžia tokios aplinkybės: 1) ieškovai butus daugiabutyje name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo ir pradėjo valdyti bei naudotis 2001 m. Jau tuo metu daugiabutyje name visiems butų savininkams buvo tiekiamas šaltas vanduo. 2003 m. daugiabučio namo administratorius (bendrija) ir vandens tiekėjas (UAB „Vilniaus vandenys“) sudarė naują Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotėkų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 2591. Po šios sutarties sudarymo daugiabučio namo butų savininkams ir toliau nenutraukiamai buvo tiekiamas šaltas vanduo; 2) patys ieškovai nebuvo ir iki šiol nėra sudarę individualių sutarčių su šalto vandens tiekėju, tačiau vanduo ieškovams tiekiamas nuo 2001 m. iki šiol; 3) šalto vandens apskaitos prietaiso parodymus ieškovai deklaruoja bendrijai; 4) nuo 2003 m. iki šiol sąskaitas už šalto vandens suvartojimą ir nuotėkų šalinimą ieškovai gauna iš bendrijos ir jas apmoka bendrijai, o ne kokiam nors kitam subjektui. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrija ar UAB „Vilniaus vandenys“ būtų atsisakę suteikti ieškovams galimybę sužinoti konkrečias 2003-05-09 sutarties sąlygas. Nepagrįsti ir ieškovų skundo argumentai dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados nebuvimo. Šios tarnybos atstovė dalyvavo 2014-02-19 teismo posėdyje bei nurodė, kad palaiko savo išvadą, išdėstytą byloje esančiuose tarnybos dokumentuose. Jei ieškovams tokio pasisakymo (išvados) nepakako, jie turėjo galimybę pateikti klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti. Atsakovas nesutiko su ieškovų skundo teiginiais, kad teismas, žinodamas apie vykstančias civilines bylas Nr. 2-13962-864/2014 ir Nr. 2-7060-294/2013, privalėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki šių bylų išnagrinėjimo. Ieškovai nenurodo, kodėl bylos nebuvo galima nagrinėti, kol bus išspręstos nurodytos bylos. Ieškovų teiginiai apie neva egzistuojantį prejudicinį ryšį tarp bylų yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstai jokiais bylos dokumentais. Vien aplinkybė, kad tarp tų pačių asmenų teisme sprendžiami ir kiti ginčai, nėra pagrindas konstatuoti, jog bylos tiesiogiai susijusios, ir nagrinėjama byla negalėjo būti nagrinėjama, kol neišnagrinėtos kitos paminėtos bylos. Jei ieškovai manė, kad bylos yra susijusios ir vienos iš jų tolimesnis nagrinėjimas galimas tik išsprendus kitas bylas, šiuos argumentus ir tai patvirtinančius įrodymus privalėjo pateikti dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau to nedarė. Net jei ieškovai būtų klausimą dėl bylos sustabdymo iškėlę savalaikiai, byla ieškovų nurodytu pagrindu negalėtų būti sustabdyta, nes nurodytos bylos nesusijusios ir gali būti nagrinėjamos tuo pačiu metu atskirai. Atsakovas nesutiko su ieškovų skundo teiginiais, kad teismas visiškai neįvertino to, jog ginčijamą 2003-05-09 sutartį pasirašė statybos bendrija, kurios įstatai nenumato namo bendro naudojimo objektų priežiūros, o įstatymai nesuteikia teisės atstovauti butų savininkus bendro naudojimo objektų ir asmenų paslaugų vartojimo klausimais. Ieškovai, nors ir nėra bendrijos nariai, savo konkliudentiniais veiksmais per eilę metų patvirtino, kad sutinka su bendrijos ir UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytos sutarties sąlygomis. Ieškovai nuo 2001 m. mokėjo visus mokesčius bendrijai, įskaitant tuos, kurie buvo apskaičiuojami pagal ieškovų ginčijamą 2003-05-09 sutartį. Aplinkybę, kad bendrija tiek sudarydama ginčijamą sutartį, tiek ją vykdydama, vykdė ir tebevykdo namo gyventojų, o ne tik bendrijos narių valią, patvirtina teismui pateikti įrodymai apie tai, kad 2011-02-15 įvyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas, kurio metu vienu iš svarstytų klausimų buvo nuspręsta neperduoti komunalinių skaičiavimų už šilumą, karštą ir šaltą vandenį Vilniaus energijai ir Vilniaus vandenims. Už tokio sprendimo priėmimą pasirašytinai balsavo ir visi trys ieškovai. Taigi dauguma daugiabučio namo savininkų, įskaitant ir pačius ieškovus, ne tik pritarė bendrijos, kaip teisėtos visų namo gyventojų atstovės, veikimui santykiuose su UAB „Vilniaus vandenys“, bet ir 2003-05-09 sutarties tolimesniam vykdymui. 2011-02-15 savininkų sprendimas nebuvo apskųstas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, taigi šią dieną jis yra galiojantis, vykdomas ir privalomas tiek bendrijai, tiek ieškovams. Ieškovai skunde nurodo eilę teisės aktų pažeidimų, šiais pažeidimais kaltina tiek atsakovus, tiek Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau jei kas ir elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, tai tik patys ieškovai. Ieškovai į teismą dėl neva pažeistų jų teisių gynimo kreipėsi tik tada, kai bendrija pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinius dėl susidariusių ieškovų skolų priteisimo (iš A. Š. 2.118,87 Lt skolos ir 188,77 Lt palūkanų, iš E. F. 2.474,15 Lt skolos ir 346,25 Lt palūkanų, iš A. D. 1.881,09 Lt skolos ir 206,55 Lt palūkanų). Ieškovai bando įvairiomis priemonėmis išvengti skolų sumokėjimo, įskaitant nepagrįstų ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą. Tie patys ieškovai iš esmės analogiškais motyvais ginčijo ir bendrijos sudarytą sutartį su UAB „Vilniaus energija“, šį ieškinį Vilniaus apygardos teismas 2014-04-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1591-798/2014 atmetė.

Atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimu teismo prašė ieškovų A. Š., E. F. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiskaitomasis prietaisas – įvadinis namo geriamojo vandens skaitiklis. Kadangi atsakovas 2003-05-09 Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 2591 yra sudaręs su 34-ąja daugiabučio namo statybos bendrija ir atsiskaitymo riba yra įvade, atsakovas neturi pareigos įrengti papildomus apskaitos prietaisus ieškovų butuose (t.y. antrinius skaitiklius), kurie nebūtų atsiskaitomieji su vandens tiekėju. Tik pasibaigus atsakovo kaip vandens tiekėjo su statybos bendrija teisiniams santykiams ir vartotojams pasirinkus atsiskaitymo ribą – butus, atsakovui atsiranda pareiga įrengti atsiskaitomuosius prietaisus kiekviename namo bute. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog jų pateiktą dubliką ir teismo posėdžių metu teiktus rašytinius paaiškinimus teismas turėjo laikyti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu. Šių dokumentų ieškovai nesuformulavo kaip patikslinto ieškinio ar naujo ieškinio, todėl teismas pagrįstai jų nelaikė ieškinio dalyko ar pagrindo keitimu. Be to, ieškovai neprašė atsakovų sutikimo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo keitimo. Kita vertus, ieškovų reikalavimas įrengti kiekvienam butui geriamojo vandens apskaitos prietaisus negali būti laikomas nauju reikalavimu, nes yra susijęs su reikalavimu sudaryti su jais tiesiogines sutartis ir yra išvestinis iš šio reikalavimo. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad ieškovai dešimt metų vartojo atsakovo teikiamą vandenį ir už jį atsiskaitė su statybos bendrija, sudaro pagrindą pripažinti, jog tai atitiko ieškovų tikrąją valią ir jie tam neprieštaravo. Todėl ieškovų argumentas, kad jiems iki ieškinio pareiškimo nebuvo suprantamas atsiskaitymo būdas yra neįtikimas ir neteisingas. Ieškovai ieškinį pareiškė jau pasibaigus ieškinio senaties terminui. Jei ieškovų teisės būtų pažeistos, jie būtų kreipęsi jas ginti per ieškinio senaties terminą. Atsakovas pažymėjo, kad pasak ieškovų statybos bendrija pagal jos įstatų ir kitų teisės aktų nuostatas neturėjo teisės sudaryti 2003-05-09 Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 2591 su atsakovu, kad ši sutartis buvo sudaryta pažeidžiant juridinio asmens kompetenciją ir tokios teisės neturinčio asmens. Tačiau ieškovai daugiau nei dešimt metų tinkamai vykdė šią sutartį ir jos neginčijo. Ieškovai nuolat naudojosi statybos bendrijos teikiamomis paslaugomis ir mokėjo už jas bendrijai mokesčius. Taigi, turi būti laikoma, kad ieškovai patvirtino nurodytą sutartį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu 1996-11-22 Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 5.1. punktą, statant, rekonstruojant arba kapitaliai remontuojant statinius, laikinu abonentu įforminama statybos organizacija bei kiti vartotojai. Laikinais abonentais, be kita ko, gali būti namų statybos bendrijos. Atitinkamai 2003-05-09 Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. 2591, kuri atsakovo buvo pasirašyta su statybos bendrija, 7 punkte yra aiškiai numatytas sutarties galiojimo terminas bei yra nustatoma, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2006-05-09 ir laikoma pratęsta kitiems metams, jeigu per mėnesį iki sutarties galiojimo pabaigos nebus kurios nors šalies pareiškimo dėl sutarties nutraukimo ar jos peržiūrėjimo. Šiuo atveju vien tik trijų ieškovų nesuderintas su kitais namo gyventojais pareiškimas dėl nurodytos sutarties nutraukimo yra negalimas. Nurodytos sutarties sudarymo metu galiojusių Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių nuostatos analogiškai reglamentavo situaciją kaip šiuo metu taikomos taisyklės ir numatė atsakovo teisę laikinai sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų statybos bendrijomis kaip laikinais abonentais. Įvertinus tai, jog teisės aktais ir dabar leidžiama sudaryti tokias sutartis, darytina išvada, kad atsakovas teisėtai sudarė 2003-05-09 Šalto vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 2591 su statybos bendrija ir sandoris neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Ieškovai nepaneigė fakto, kad šiuo metu dar tik pradedama daugiabučio namo administratoriaus skyrimo procedūra, kad ieškovų name nėra įsteigta nei daugiabučio namo savininkų bendrija, nei sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Tuo pačiu ieškovai neginčijo aplinkybės, kad statybos bendrija, kuri buvo įsteigta daugiabučio namo statybai, nėra likviduota, nes namas vis dar nebaigtas statyti. Atsakovas taip pat nurodo, kad teisę sudaryti nurodytą sutartį su statybos bendrija patvirtina ir tai, jog ji pagal esamas Technines sąlygas tuo metu buvo teisėtai prijungusi geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginius bei geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie atsakovo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros bei teisėtai eksploatavo jai priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus. Atsižvelgiant į tai, ieškovų argumentas, kad sudarant sutartį buvo pažeistas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnis, yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, remiantis suformuota teismų praktika, pagal minėtą sutartį tiekiamo vandens vartotoju yra ne statybos bendrija, bet butų savininkai, fiziniai asmenys, vartojantys vandenį namų ūkio reikmėms. Tuo tarpu ieškovai, žinodami, kad jų naudai jau yra sudaryta nurodytą sutartis, kurią jie visiškai ir be išlygų patvirtino daugiau negu dešimt metų pirkdami ir vartodami tiekiamą vandenį, tuo pat metu siekdami dar papildomai sudaryti atskiras sutartis su atsakovu dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo kaip vartotojų teisine padėtimi. Taip pat ieškovai neteisėtai reikalauja pripažinti, kad su jais buvo sudaryta tokia pati sutartis pagal standartines sąlygas nuo jų butų įsigijimo. Kadangi su statybos bendrija jau yra teisėtai sudaryta ir galiojanti vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis, nėra teisinio pagrindo pakartotinai įpareigoti atsakovą sudaryti tokią sutartį su ieškovais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2003-05-09 tarp atsakovų UAB „Vilniaus vandenys“ ir 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos buvo sudaryta Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2591 (t. I, b.l. 27-28, 46-47). Šios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams jų buitiniams poreikiams. Už patiektą vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas su UAB „Vilniaus vandenys“ atsiskaito statybos bendrija pagal įvadinio geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai vandens apskaitos prietaisų parodymus deklaruoja statybos bendrijai, iš kurios gauna sąskaitas ir jas apmoka bendrijai. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovams A. Š., E. F. ir A. D. nuosavybės teise priklauso butai, esantys nurodytame gyvenamajame name (t. I, b.l. 49-54).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai UAB „Vilniaus vandenys“ atsisako su ieškovais sudaryti tiesiogines geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis, motyvuojant tuo, kad jau yra sudaryta aukščiau nurodyta sutartis su 34-ąja daugiabučio namo statybos bendrija, taip pat ar pastaroji sutartis yra sudaryta teisėtai, ar ji nepažeidžia ieškovų, kaip vartotojų, teisių ir interesų bei imperatyvių teisės aktų reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nebaigtas statyti, statybos baigtumas 95 proc., nors dar 2000-2002 m. butai buvo perduoti naudotis ir valdyti jų savininkams, o pats namas yra pilnai eksploatuojamas (t. I, b.l. 78-81). Todėl 34-oji daugiabučio namo statybos bendrija iki šiol nėra likviduota ir faktiškai atlieka nurodyto namo administratoriaus funkcijas – šaukia namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus, sprendžia klausimus dėl namo valdymo, naudojimo ir priežiūros, renka lėšas, atlieka ūkio darbus ir t.t. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad 34-oji daugiabučio namo statybos bendrija turėjo teisę 2003-05-09 sudaryti su UAB „Vilniaus vandenys“ Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 2591, kadangi buvo būtina užtikrinti vandens tiekimą namo gyventojams. Tuo metu statybos bendrija pagal esamas technines sąlygas buvo prijungusi geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas prie UAB „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros bei teisėtai eksploatavo jai priklausančius vandentiekio ir nuotekų tinklus (t. I, b.l. 46-48, 55). Geriamojo vandens apskaitos prietaisai buvo bendrame namo įvade, o ne kiekviename bute. Nurodyta sutartis buvo sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintomis Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklėmis, kurios suteikė teisę vandens tiekėjui sudaryti tokio pobūdžio sutartį su daugiabučio namo statybos bendrija kaip laikinu abonentu iki namo statybos pabaigos.

Byloje nėra duomenų, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir ieškovai, iki 2013 m. būtų ginčiję 2003-05-09 UAB „Vilniaus vandenys“ ir 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos sudarytą Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 2591. Visi savininkai, tame tarpe ir ieškovai, daugiau nei dešimt metų naudojosi pagal šią sutartį UAB „Vilniaus vandenys“ tiekiamu geriamuoju vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, už kurias mokėjimus atlikdavo 34-ajai daugiabučio namo statybos bendrijai pagal jos išrašytas sąskaitas, šalto vandens apskaitos prietaisų parodymus deklaruodavo taip pat statybos bendrijai, o ne UAB „Vilniaus vandenys“ (t. I, b.l. 82-85). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovų elgesys patvirtina, kad jiems visada buvo žinoma apie aptariamos sutarties sudarymą, taip pat kad ieškovai sutiko su šia sutartimi ir ją patvirtino. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-02-15 vyko nurodyto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta neperduoti komunalinių skaičiavimų už šilumą, karštą ir šaltą vandenį UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, priešingu atveju, butų ir kitų patalpų savininkų išlaidos, susijusios su jiems priklausančių butų išlaikymu, padidėtų. Už tokio sprendimo priėmimą pasirašytinai balsavo visi nurodyto gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir ieškovai (t. I, b.l. 82-85). Tai dar kartą patvirtina, kad visi savininkai, įskaitant ieškovus, pritarė 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos, kaip namo administratorės ir savininkų atstovės, veikimui santykiuose su UAB „Vilniaus vandenys“ bei 2003-05-09 Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutarties Nr. 2591 tolimesniam vykdymui. Tokių veiksmų teisėtumas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, nes pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa, tačiau daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju.

Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nustatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tvarka gali būti keičiama tokiu pat būdu, kokiu ji buvo nustatyta, t. y. rengiant savininkų susirinkimą, balsuojant ir priimant atitinkamą nutarimą, taip pat įteisinus gyvenamojo namo statybos baigtumą ir likvidavus 34-ąją daugiabučio namo statybos bendriją. Ieškovams nėra užkertama galimybė, atlikus nurodytus veiksmus, sudaryti tiesioginę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“.

Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal 2003-05-09 Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 2591, sudarytą tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos, UAB „Vilniaus vandenys“ patiekto geriamojo vandens ir suteiktų nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojai yra ne statybos bendrija, o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai, fiziniai asmenys, vartojantys vandenį namų ūkio reikmėms. Tais atvejais, kai vartotojo įrenginiai yra prijungti prie geriamojo vandens tiekimo tinklų ir bendrija yra sudariusi vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su vandens tiekėju, laikoma, kad bendrijos sudaryta sutartis yra sudaryta su pačiu vartotoju.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad 2003-05-09 Geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr. 2591, sudaryta tarp UAB „Vilniaus vandenys“ ir 34-osios daugiabučio namo statybos bendrijos, pažeistų imperatyvias teisės normas ar tiesiogiai ieškovų, kaip vartotojų, teises ir interesus. Duomenų, kad nurodyta sutartis būtų vykdoma netinkamai, kad ja būtų daroma žala ieškovams, byloje nėra. Ieškovų teiginiai, kad aptariama sutartis prieštarauja teisės normoms, riboja ir pažeidžia ieškovų teises, yra deklaratyvaus pobūdžio, nesiejant jų su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl laikytini nepagrįstais.

Ieškovai taipogi nurodo, kad be ieškinio reikalavimų dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose jie papildomai prašė teismo įpareigoti UAB „Vilniaus vandenys“ savo lėšomis įrengti vandens apskaitos prietaisus ieškovų butuose ir taip patikslino ieškinio 4-ąjį reikalavimą, o teismas jo neišsprendė, tačiau tokia ieškovų pozicija vertintina kritiškai, nes teismas ieškinį atmetė visa apimtimi, vadinasi išsprendė visus ieškiniu keliamus reikalavimus, be to ieškovai jau ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą įrengti vandens skaitiklius, dublike šis reikalavimas buvo tik patikslintas nurodant vandens apskaitos prietaisus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šios reikalavimo dalies nenurodė sprendimo aprašomojoje dalyje, nelaikytina esminiu proceso pažeidimu dėl kurio sprendimas, atmetus visus ieškinio reikalavimus, galėtų būti naikinamas.

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai dėl ieškovų ieškinio reikalavimų tikslinimo, dėl bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos, dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui sumokėjo 1.000 Lt. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui 34-ajai daugiabučio namo statybos bendrijai iš ieškovų priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui 34-ajai daugiabučio namo statybos bendrijai, į. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovų A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) E. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 333 litus 33 ct. bylinėjimosi išlaidų.