Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-21 · Civilinė byla Nr. e2S-904-656/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-21
Bylos Nr.
e2S-904-656/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04998-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
UAB „Rusnita”, S. Š.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.e2S-904-656/2015Teisminio proceso Nr.2-68-3-04998-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andriaus Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams UAB „Rusnita” ir S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų ieškovo naudai subsidiariai priteisti 29.618,78 EUR skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, jog ieškovas vidutiniškai uždirba po 300 EUR per mėnesį, todėl jo materialinė padėtis sunki.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo atmetė.

Nors ieškovas tvirtino, jog vidutiniškai uždirba po 300 EUR per mėnesį, todėl jo materialinė padėtis sunki. Tačiau remiantis SODROS duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas dirba individualioje J. V. įmonėje „Juozvita“ bei BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu jokių duomenų apie jo individualios įmonės turtą nepateikė, nepaminėjo fakto, jog yra ir kitos įstaigos darbuotojas. Be to, remiantis Pažyma apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir pašalpas nustatyta, kad atsakovas gauna senatvės pensiją, apie kurią taip pat nutylėjo. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis yra pakankama, kad ieškovas galėtų sumokėti žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovas J. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

Ieškovas per mėnesį uždirba 300 Eur, tam pagrįsti pateikė pažymą, todėl teismo argumentas, kad ieškovas nepaminėjo to, kad yra įstaigos darbuotojas – sargas, neatitinka faktinių aplinkybių.Žyminio mokesčio suma ieškovui yra labai didelė ir užkirstų kelią ginti savo teises teisme.J. V. įmonė „Juozvita“ darbuotojų neturi, turto neturi, yra išregistruota iš PVM mokėtojų.Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981-05-14 rekomendacijoje Nr.R(81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ nurodo, kad išankstinis pinigų sumokėjimas neturėtų būti laikomas būtina sąlyga teismo procesui pradėti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Asmenims, kurie neturi galimybės sumokėti CPK numatyto dydžio žyminį mokestį, yra numatyta galimybė jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 str.), taip neužkertant kelio asmeniui, neturinčiam pakankamai lėšų ar laikinai negalinčiam sumokėti žyminio mokesčio, kreiptis į teismą dėl savo teisių teisminės gynybos.

CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl 29.618,78 Eur sumos, todėl už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 881 Eur.

Apeliantas prašo iki teismo sprendimo priėmimo atidėti už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos sumokėjimą, akcentuodamas sunkią turtinę padėtį. CPK 84 straipsnyje nustatyta teismo teisė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo pagrindu, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas tokį prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas turi įvertinti su prašymų teikiamų įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), ir jų pagrindu nuspręsti, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei aplinkybė, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė ieškinio padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad apeliantas, teikdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, kurį motyvavo sunkia finansine padėtimi, kartu turėjo pateikti ir objektyvius duomenis, patvirtinančius jo finansinę padėtį, tačiau tokios pareigos pirmosios instancijos teisme tinkamai neįgyvendino. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant, ar asmens dabartinė padėtis sunki ir ar yra tikimybė, kad ateityje turtinė padėtis pagerės, gali būti remiamasi turto ir pajamų deklaracijomis, nekilnojamojo turto registro įstaigų išrašais, kredito įstaigų išrašais, Socialinio draudimo fondo valdybos, Regitros pažymomis ir pan. Akivaizdu, kad ieškovui iki skundžiamos nutarties priėmimo pateikus tik pažymą apie BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ gautas pajamas, pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti pagrįstų išvadų apie jo turtinės padėties komplikuotumą bei laikinumą.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas taip pat pilnai neatskleidė savo turtinės padėties. Su atskiruoju skundu papildomai pateikė tik duomenis, patvirtinančius, kad J. V. įmonė „Juozvita“ veiklos nevykdo. Tačiau nepateikė duomenų apie turimą turtą, banko sąskaitas, gaunamą pensiją (nors pirmosios instancijos teismas tai akcentavo) ir įsipareigojimus, kurie pagrįstu šiuo metu esančią sunkią turtinę padėtį, tačiau galimybes finansinę prievolę įvykdyti ateityje (CPK 178 str.). Iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad yra objektyvus pagrindas atidėti ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atsižvelgiant į aptartą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą teismo nutartį.

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo terminas pasibaigė, apeliantui nustatomas naujas terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus arba pateikti teismui visą ieškovo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d., 316 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti J. V. terminą iki 2015 m. rugsėjo 11 d. sumokėti 881 Eur dydžio žyminį mokestį už ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinantį įrodymą

Teisėjas Andrius Ignotas