Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-10-28 · Civilinė byla Nr. 3K-3-526/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-28
Bylos Nr.
3K-3-526/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Sigitas Gurevičius (pran.), Gintaras Kryževičius
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
R. B.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-526/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui R. B. dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė siekia įpareigoti atsakovą atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus tam, kad į nustatyto ploto skirtumo laisvą žemę jai galėtų būti atkurtos natūra nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

Ieškovė 2002 m. spalio 3 d. pateikusi prašymus žemėtvarkos skyriui išreiškė valią dėl 10 ha žemės grąžinimo natūra ir 2 ha grąžinimo perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį sklypą. 2004 m. balandžio 14 d. ieškovė pakeitė savo valią ir pateikė prašymą nuosavybės teises į 2 ha žemės jai atkurti natūra, tačiau šis prašymas buvo pateiktas pasibaigus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui. Išnagrinėjus administracinę bylą ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti ieškovei nuosavybės teises natūra į 2 ha žemės sklypą buvo atmestas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 24 d. nutartis). Nuosavybės teisės į 9,82 ha žemės ieškovei buvo atkurtos natūra, į 1,86 ha – perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, į 14 a žemės nuosavybės teisės dar neatkurtos.

Atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, tuo tikslu jam suprojektuoti 15,75 ha ir 70 a dydžio žemės sklypai, tačiau atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad antrojo sklypo plotas yra 84,42 a, t. y. susidarė 14,42 a ploto skirtumas. Nurodyto sklypo kadastrinių matavimų atsakovas nėra atlikęs. Šis atsakovo sklypas yra buvusioje ieškovės tėvų žemėje. Ieškovės manymu, atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius ploto skirtumą, į šį skirtumą jai galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės natūra. Reikšdama ieškinį, ieškovė rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu, kuriame nurodyta, kad, pateikus sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius, kad yra laisvo valstybinio fondo žemės, pareiškėja bendra tvarka galės pretenduoti į tokį laisvą valstybinio fondo žemės sklypą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vadovavosi žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 3 punktu, kuriame nustatyta, kada turi būti atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, ir sprendė, kad Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad kadastriniai matavimai, be kitų jose nurodytų pagrindų, gali būti atliekami tik sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, todėl atsakovas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus gali atlikti tik jam pageidaujant. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 25 punktu ir sprendė, kad, atsakovui atlikus jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo viršplotį, ploto skirtumas galėtų būti perduodamas jam nuosavybėn neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises arba parduodamas, jeigu būtų nustatyta pagal matavimus, kad viršplotis yra įtrauktas į pirminius minėto žemės sklypo matavimus, o nustačius, kad viršplotis neįtrauktas į pirminius sklypo matavimus, atsakovas galėtų gauti šią žemės sklypo dalį pagal eilę. Nors teismas nustatė, kad atsakovas naudojasi 14 arų viršpločiu, kuris kadastriniais matavimais nėra dar patvirtintas arba paneigtas, tačiau sprendė, kad jis negali būti teismo įpareigotas atlikti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes tai prieštarautų įstatyminėms normoms, reglamentuojančioms kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, be to, nenustatyta, kad atsakovas, valdydamas papildomai 14 arų, pažeidė ieškovės teises.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir pažymėjo, kad jeigu viršpločio buvimas atsakovo žemės sklype ir būtų patvirtintas kadastriniais matavimais, ieškovė ir kiti pretendentai galėtų pretenduoti į jį bendraisiais pagrindais, kaip ir į kitus valstybinio fondo žemės sklypus, taigi atsakovo atsisakymas padaryti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal ieškovės reikalavimą nepažeidžia ieškovės teisių į šio žemės sklypo viršplotį. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl jos pirmumo teisių pripažinimo ir neįrodė savo pirmumo teisių, o teisių atkurti nuosavybę natūra tėvo turėto žemės sklypo ribose ji neteko. Byloje neįrodyta, kad atsakovo valdomas viršplotis įtrauktinas į valstybinio fondo žemę ir ieškovė turi pirmenybės teisę prieš atsakovą pretenduoti į šį žemės sklypą, taigi teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas, valdydamas papildomai 14 arų, pažeidė ieškovės teises. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad norminių aktų neįtvirtinta žemės sklypo savininko prievolės atlikti sklypo kadastrinius matavimus pretendento į galimą žemės sklypo viršplotį reikalavimu, taigi ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus atmestinas, neįrodžius jos teisių į šį konkretų žemės sklypą pažeidimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

Dėl kasatorės teisių pažeidimo. Kasatorės manymu, tai, kad atsakovas kasatorės tėvo turėtos žemės vietoje valdo daugiau žemės, nei jam priklauso, tiesiogiai pažeidžia kasatorės teises, nes ji savo valios dėl žemės grąžinimo natūra nėra atšaukusi. Be to, užkertant kelią kasatorei atkurti nuosavybės teises į tėvų turėtą žemę, pažeidžiami ir visuomenės interesai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese nebūtų piktnaudžiaujama ir be pagrindo praturtėjama kitų visuomenės narių sąskaita.Dėl atsakovo įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Vyriausybės nutarimu patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 25 punktą, nes jame nurodyta taisyklė aiškiai prieštarauja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintam eiliškumui, taigi bylą nagrinėję teismai pirmiausia turėjo vadovautis įstatymu. Kasatorės manymu, atsakovo neteisėtai valdomas viršplotis sudaro daugiau kaip 20 procentų jam priklausančios žemės, todėl, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, negali būti jam parduotas. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisykles, pasisakydami, kad šios taisyklės neleidžia įpareigoti žemės savininko atlikti kadastrinių matavimų, nors jis valdo žemės daugiau, nei jam pagal įstatymą yra suteikta, nes taip ginčas dėl atsakovo neteisėtai valdomo viršpločio sugrąžinimo į laisvos valstybinės žemės fondą lieka neišspręstas ir nenurodomi jo sprendimo būdai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistus, motyvuodamas tuo, kad kasatorės reikalavimas yra nepagrįstas, ji neturi jokių teisių į skunde minimą 14,42 a viršplotį, nes, esant galiojančioms Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartims, kasatorė neturi teisės reikalauti atkurti jai nuosavybės teises natūra ir įpareigoti atsakovą atlikti kadastrinius matavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar teismai tinkamai aiškino ieškovės teisinį suinteresuotumą ginčijamu klausimu, ar tinkamai aiškino kadastrinių matavimų atlikimo pagrindus.

Dėl kasatorės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas kasatorės reikalavimą įpareigoti atsakovą R. B. atlikti ginčo sklypo kadastrinius matavimus, konstatavo, kad 2005 metų balandžio 19 d. atlikus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), geodezinius matavimus nustatyta, kad minėtame sklype yra 14,42 aro žemės sklypo viršplotis. Nurodyta ir tai, kad nustačius susidariusį 14 arų viršplotį, jeigu jis bus įtrauktas į laisvos valstybinės žemės fondą, R. B., kaip ir kasatorė, galės šį viršplotį gauti pagal eilę. Byloje taip pat nustatyta faktinė aplinkybė, kad, Vilniaus apskrities viršininko 2006 metų rugsėjo 28 d. sprendimu atkūrus kasatorei nuosavybės teises į 1,86 ha žemės (duomenys neskelbtini), šio sprendimo 4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės į 0,14 ha žemės kasatorei bus atkurtos vėliau. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad nors R. B. ir naudojasi 14 arų viršpločiu, kuris kadastriniais matavimais dar nėra patvirtintas ar paneigtas, tačiau nenustatyta, kad atsakovas, papildomai valdydamas 14 arų, pažeidė kasatorės teises.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas kasatorės reikalavimas įpareigoti atsakovą R. B. atlikti ginčo sklypo kadastrinius matavimus, konstatavo, kad jeigu žemės viršpločio buvimas atsakovo žemės sklype ir būtų patvirtintas kadastriniais matavimais, kasatorė ir kiti pretendentai galėtų pretenduoti į jį bendraisiais pagrindais, kaip ir į kitus valstybinio fondo žemės sklypus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo pažeista kasatorės teisė į žemę, yra pagrįsta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, darydami šią išvadą, nevisiškai išsiaiškino aukščiau nurodytas ir kitas bylos aplinkybes, neįvertino to, kad ginčo žemė iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė kasatorės tėvui, kad ji turi suinteresuotumą įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisių į likusius 0,14 ha žemės atkūrimą arba įsigyti ją kitais pagrindais būtent šioje vietoje. Atsižvelgiant į žemesnės instancijos teismų motyvus, teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad kasatorės teisės nebuvo pažeistos, nes teismų motyvai leidžia daryti išvadą, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, atlikus kadastrinius matavimus, kasatorė įgytų teisę vienu ar kitu būdu pretenduoti į ginčo žemę, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų motyvai šiuo klausimu prieštarauja padarytoms išvadoms, dėl to nagrinėjamoje byloje skundžiami sprendimas ir nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Dėl įpareigojimo atlikti kadastrinius matavimus

Byloje konstatuota faktinė aplinkybė, kad atsakovui R. B. Vilniaus apskrities viršininko 2004 metų birželio 8 d. sprendimu atkuriant nuosavybės teises į žemę ir po to formuojant 0,70 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), galbūt suteikta 14,42 aro daugiau žemės. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. birželio 26 d. rašto atsakovui matyti, kad žemės sklypo plotas, nurodytas nuosavybės teisę atkuriančiuose dokumentuose, buvo apskaičiuotas atliekant kadastrinius matavimus nenustačius žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Dėl to šie sklypo ploto apskaičiavimo būdai yra mažesnio tikslumo nei žemės sklypo ploto apskaičiavimas atliekant kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose. Dėl to šie matavimai gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės ploto. Pagal Žemės reformos įstatymo 16 straipsnį žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Identiška nuostata įtvirtinta ir Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad apskrities viršininkas įgyvendina žemės reformą. Kadangi grąžintinus sklypus formuoja atitinkamos apskrities viršininko tarnybos, tai nagrinėjant bylą iš naujo svarstytina, ar pakankamai tiksliai byloje apibrėžta Vilniaus apskrities viršininko administracijos – kaip suinteresuoto asmens – procesinė padėtis.

Dėl išdėstytų aplinkybių priimti teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aloyzas MarčiulionisSigitas GurevičiusGintaras Kryževičius