Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-821-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
1-821-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09813-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1-821-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09813-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Šimonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikęs

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. R. 2019 m. kovo 9 d. apie 10.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę A. R., t. y. ne mažiau kaip 3 kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į dešinę veido pusę, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, gulinčiai ant grindų nukentėjusiajai ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į kairę kūno pusę, po to viena ranka suėmė nukentėjusiąją už plaukų ir juos pešdamas ištempė ją į kiemą, kur 2 kartus spyrė į kairę kūno pusę, tada suėmęs nukentėjusiąją už plaukų bei juos pešdamas partempė ją atgal į butą, kur ne mažiau kaip 10 kartų spyrė nukentėjusiajai į kairę kūno pusę; padarė nukentėjusiajai A. R. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės A. R. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis V. R. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad iki įvykio, t. y. iki 2019 m. kovo 9 d. gyveno kartu su sutuoktine A. R.. Su ja kartu pragyveno apie 4 metus laiko, nors vedę yra nuo 2017 m. liepos 7 d. Su ja vedė bendrą ūkį, bendrai rūpinosi namų buitimi, išlaidomis ir panašiai. Su žmona sutarė gerai, pykosi retai. 2019 m. kovo 9 d. abu buvo neblaivūs. Apie 10.30 val., tarp jų įvyko konfliktas, nes ji visą parą nebuvo namuose. Jis dėl girtumo tiksliai nepamena, kokius smūgius sudavė A. R.. Gali būti, kad buvo taip, kaip nurodo žmona. Jis galėjo A. R. ne mažiau kaip 3 kartus ranka suduoti į dešinę veido pusę. Pamena, kad A. R. buvo nugriuvusi ant grindų, todėl gali būti, kad ji nugriuvo dėl jo suduotų smūgių. Jis neatsimena, tačiau gali būti, kad gulinčiai A. R. ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į kairę kūno pusę. Pamena, kad po to konfliktas persikėlė į kiemą. Gali būti, kad suėmė ranka A. R. už plaukų ir juos pešdamas ją ištempė į kiemą. Nepamena, kokius smūgius A. R. sudavė kieme. Gali būti, kad jai 2 kartus spyrė į kairę kūno pusę. Tuo metu kieme jokių pašalinių asmenų nepastebėjo. Ar A. R. šaukė – nepamena. Taip pat nepamena, bet gali būti, jog suėmęs A. R. už plaukų, ją partempė atgal į butą. Pamena, kad grįžę į butą jie toliau konfliktavo. Jis nepamena, tačiau gali būti, kad dar kelis kartus spyrė A. R.. Pats jokių smurto žymių ant A. R. veido ar kūno nepastebėjo. Po įvykio žmonos atsiprašė, buvo susitaikę, toliau gyveno kartu, tačiau šiuo metu jau gyvena atskirai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus (77–78, 85–86 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios A. R. parodymais apie tai, kad su savo sutuoktiniu V. R. kartu gyveno apie 4 metus. 2019 m. kovo 9 d. apie 10.30 val. namuose tarp jos ir sutuoktinio kilo žodinis ginčas dėl asmeninių nesutarimų. Abu buvo neblaivūs. Konflikto metu V. R. ne mažiau kaip 3 kartus ranka jai sudavė į dešinę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant grindų. Jai gulinčiai V. R. ne mažiau kaip 10 kartų spyrė į kairę kūno pusę. Paskui V. R. viena ranka suėmė už plaukų ir juos pešdamas ją ištempė į kiemą, kur dar 2 kartus spyrė į kairę kūno pusę. Ji pradėjo šauktis pagalbos. V. R. tebelaikė viena ranka suėmęs ją už plaukų ir juos pešdamas ją partempė atgal į butą, kur vėl ne mažiau kaip 10 kartų spyrė jai į kairę kūno pusę. V. R. veiksmai jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Pamena, kad laikinai buvo praradusi sąmonę. Po įvykio nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kurie jai nustatė sužalojimus. Be teismo medicinos ekspertų nustatytų sužalojimų, jai dar buvo kraujosruva ant kairės kojos, tačiau jos ekspertams neparodė, nes tikėjosi, kad susitaikys su V. R.. Po įvykio V. R. jos neatsiprašė. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia. Ji nebegyvena kartu su V. R., ruošia dokumentus ištuokos procesui. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Pageidauja, kad kartu su bausme V. R. būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria jam būtų uždrausta lankytis jos gyvenamojoje vietoje bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ja (37–38, 41–42 b. l.);

3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šio namo kieme. Namas medinis, įėjimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini) iš vakarų pusės. Prie namo yra ūkinės paskirties pastatas. Pro lauko duris patenkama į prieangį, kurio rytinėje pusėje yra durys į virtuvę. Virtuvėje yra šaldytuvas, spintelės, stalas. Patalpos tvarkingos. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (10, 12–13 b. l.).

3.3. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 9 d., apie 10.53 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėja matė, kaip vyras stumdo, muša žmoną lauke, pokalbio metu nusivijo žmoną į namus. Vaikų nėra. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. R., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,77 ‰ girtumas), stumdė, mušė, tampė lauke savo žmoną A. R., kuriai taip pat nustatytas 1,77 ‰ girtumas. Smurtą patyręs asmuo – A. R., paaiškino, kad smurtas pasireiškė tada, kai ji grįžo namo ir jos sutuoktinis V. R. pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, stumdė, trenkė į veidą. Ji bandė gintis. Supykęs sutuoktinis ištempė ją už plaukų į lauką ir tampė bei toliau mušė. Namuose išmėtė daiktus. Įvykio vietoje A. R. buvo susijaudinusi, verkė, prieš policijos pareigūnams įeinant į namą girdėjosi triukšmas, moters verksmas, ji prašė baigti, girdėjosi vyriškas balsas. V. R. sakė „žinai, kaip lakstyti“. Ant A. R. veido matėsi sumušimai, matėsi sužalota, ištinusi dešinė akis, A. R. teigė, kad ta akimi nieko nemato. Ant kairės rankos, viršuje, matėsi drėskimai, patinimas, A. R. sunkiai valdė ranką. Aplinka kambaryje netvarkinga, išmėtyti daiktai. Abu asmenys įvykio vietoje neblaivūs. Fiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruvos, patinimai ant kairės rankos ir prie dešinės akies. Nefiksuota, ar anksčiau yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų. Nepilnamečių vaikų, tapusių smurto artimoje aplinkoje liudytojais ar gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, nebuvo. Smurtu įtariamas asmuo – V. R., paaiškino, kad moteris visą naktį kažkur lakstė, todėl ir gavo. V. R. buvo pristatytas į policijos įstaigą. Įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą sulaikytasis V. R. elgėsi neramiai, reikalavo jį vežti namo (15–16 b. l.);

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. R. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame žaste, kairiame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi; sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (56 b. l.);

3.5. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2019 m. kovo 9 d. apie 10.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei kieme A. R. sumušė neblaivus sutuoktinis V. R., gyvenantis kartu. Išsiaiškinta, kad Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė K. B., kuri paaiškino, kad atvykusi pas draugę pamatė, kad kieme ją muša sutuoktinis, todėl ji paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą. Kas vyko kambaryje ji nematė (57 b. l.);

3.6. Asmens neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu protokolu, iš kurio matyti, kad 2019 m. kovo 9 d. 11.28 val. V. R. buvo nustatytas 1,77 ‰ girtumas (17 b. l.);

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis V. R. 2019 m. kovo 9 d. apie 10.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę A. R., nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo V. R. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam V. R. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2019 m. gegužės 28 d. buvo surašytas pranešimas (118–120 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis žino apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o taip pat naują tyčinį nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu už tyčinį nusikaltimą paskirtos bausmės, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas; baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas įvykdęs; dirba; psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (93–98, 106–109, 112, 115–117 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. R. paskyrus prokurorės siūlomą bausmę, kurios trukmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis V. R. prieš kitus asmenis smurtauja nebe pirmą kartą (100–103 b. l.), šįkart jis fizinį smurtą panaudojo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę, todėl kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kartu kaltinamajam V. R. uždraudžiama lankytis nukentėjusiosios A. R. gyvenamojoje vietoje (bute, esančiame (duomenys neskelbtini)).

9. Nukentėjusioji A. R. prašo ir prokurorė siūlo uždrausti kaltinamajam V. R. laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja. Tačiau pagal byloje esančius duomenis seka, jog nukentėjusioji ruošiasi ištuokos procesui. Sprendžiant kaltinamojo ir nukentėjusiosios ištuokos klausimus jų abiejų bendravimas bus neišvengiamas, todėl uždrausti kaltinamajam V. R. bendrauti su nukentėjusiąja A. R. negalima.

10. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 163,17 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašė šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (20–26 b. l.). Tačiau vėliau Panevėžio teritorinė ligonių kasa šio ieškinio atsisakė. Atsižvelgiant į tai, turtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo V. R. nepriteisiamas.

11. Kaltinamasis V. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 9 d. 11 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 10.30 val. (64, 66 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.

12. Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2019 m. kovo 11 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (89–90 b. l.), kuri, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.

13. Byloje nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu: 1) uždrausti V. R. laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis nukentėjusiosios A. R. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti V. R. laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) įpareigoti V. R. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

V. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme V. R. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. V. R. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marius Jankauskas