- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2-1915-887/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00795-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Irma Bekerė, Emilija Gorskienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokato padėjėjai Irmai Bekerei, atsakovei R. S., jos atstovei advokatei Emilijai Gorskienei, nedalyvaujant institucijos duodančios išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. (toliau ieškovas) prašo teismo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-26-752/2008 ir Biržų rajono apylinkės teismo 2008-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-967-752/2008 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą, jį išdėstant sekančiai: „Tėvas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą nepilnametei dukrai M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį, nuo 2011-09-01 iki kol ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo metu, kai A. S. atostogų metu dukra M. S. būna su tėvu A. S., tai jis dukros išlaikymui už tą laikotarpį moka tik pusę aukščiau nurodytos išlaikymo sumos (nuo 250 Lt). Dukros išlaikymui mokamų pinigų tvarkytoja skiriama R. S.“ bei priteisti iš atsakovės R. S. (toliau atsakovė) bylinėjimosi išlaidas (1 t. 6 b.l.).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2008-02-14 nutartimi buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka. Biržų rajono apylinkės teismo 2008-11-07 nutartimi patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktas dėl išlaikymo priteisimo buvo papildytas. Bylos šalių dukrai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iš ieškovo buvo priteista mokėti po 450 Lt per mėnesį nuo 2008-02-01 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiai dienai iš ieškovo išieškoma indeksuota išlaikymo suma po 513,00 Lt per mėnesį. Pažymėjo, kad po šios teismo nutarties priėmimo, iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, dėl ko mokėti priteistą sumą jam tapo nepakeliama našta. Po 2008 metų, kuomet teismas patvirtino dukrai M. teiktino išlaikymo dydį, iš esmės pasikeitė ieškovo šeimyninė padėtis. A. S. 2009-01-23 sudarė naują santuoką su I. B. bei su ja susilaukė dviejų vaikų: H. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo turtinė padėtis yra sunki. A. S. dirba (duomenys neskelbtini) ir jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1600 litų (atskaičius mokesčius). Kitų pajamų ieškovas neturi. Kartu su žmona bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovas valdo miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių bendra VĮ Registrų centras nurodyta vidutinė rinkos vertė 49900 Lt. Šis turtas įsigytas ilgalaikių investicijų tikslais, siekiant sukaupti lėšų vaikų mokslams, todėl esamu momentu nėra tinkamas kasdieniams vaikų poreikiams tenkinti. Taigi ieškovas turi prievolę teikti išlaikymą ne tik dukrai M., bet ir dar dviem savo vaikams, jau nekalbant apie reikalingas lėšas jo paties pragyvenimui. Ieškovo 4 asmenų šeima gyvena nuomojamame tarnybiniame bute (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė turėtų daugiau prisidėti prie M. išlaikymo, o iš ieškovo priteisto išlaikymo dydis mažintinas iki 250 Lt per mėnesį (1 t. 3-6 b.l.).
Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, taip pat palaikė 2012-02-27 teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir prašė jais vadovautis, tik patikslino, kad sutinka vaikui teikti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, atsakė į teismo užduotus klausimus dėl aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. 2012-02-27 teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad yra sudaręs antrą santuoką ir joje gimė du vaikai, darbo užmokestis sumažėjo, dukrai reikia mokėti išlaikymą po 513 Lt. Gaunamų pinigų nelieka pragyvenimui. Savo kitiems dviems vaikams tiek pinigų neskiria. Šeima gyvena kaime, todėl šeimai reikėjo automobilio. Medieną pardavė už 57000 Lt, tačiau reikia atskaičiuoti darbo sąnaudas, reikia iškirstą mišką atsodinti. Byloje yra pateikti dokumentai, kiek kainuos miško atsodinimas. Iki dukros darželio yra 15 km., todėl vien kurui per mėnesį susidaro 450 Lt. Ieškovo žmona turi sveikatos problemų, nežino ar ateityje jai pavyks gauti geresnį darbą. Žemės sklypą įsigijo iš sutuoktinės santaupų. Kitą sklypą įsigijo už paskolos raštelį, t.y. 37000 Lt. Skolą atidavinėjo dirbdamas. Iš banko išrašų matyti, kad pajamos iš miško buvo vienkartinės, daugiau kirtimų nenusimato, tuo pačiu ir nebus pajamų. Jis dukrai siūlė išlaikymą turtu, tačiau atsakovė atsisakė. Savo pasiūlymą dėl miško palaiko ir toliau. Vasarą duktė 1 mėnesį būna pas jį ir jis mato, kad atsiliepime dukters poreikiai išdidinti. Kai išėjo vaiko auginimo atostogų, jo atlyginimas buvo 2100,00 Lt į rankas, todėl galėjo skirti didesnį išlaikymą, o šiuo metu atlyginimas sumažėjęs, todėl prašė ieškinį tenkinti (2 t. 19-20, 106-107 b.l.).
Ieškovo atstovė advokato padėjėja Irma Bekerė 2012-02-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo. Buvo priteistas išlaikymas taikos susitarimu mokėti po 450 Lt. Toks susitarimas buvo, kadangi atsakovė buvo studentė, neturėjo darbo, ieškovas tuo metu neturėjo kitų išlaikytinių. Dabar ieškovas sukūrė šeimą, yra 2 vaikai. Atsižvelgiant į infliaciją, atsakovei mokama po 513 Lt ir ieškovas tokios sumos negali skirti, kadangi reikia išlaikyti ir kitus vaikus bei nedirbančią žmoną, reikia lėšų ir namų ūkiui tvarkyti. Atsakovė baigė studijas, įgijo magistro laipsnį, turi gydytojos-veterinarės specialybę. Teigia, kad gauna 800 Lt atlyginimą. Su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Atstovės nuomone, atsakovė neišnaudojo visų galimybių gauti geresnį darbą. Ieškovas pateikė dokumentus, kad vaikas lanko darželį į kurį reikia nuvežti ir parsivežti, tai kainuoja apie 450 Lt ir dar reikia mokėti už darželį 130 Lt, o kur dar maistas ir apranga. Poreikiai nurodyti protingai ir sąžiningai. Ieškovas gyvena kaime, kur negali pasirinkti kitos ugdymo įstaigos. Automobilio priežiūra taip pat kainuoja, kad automobiliu naudotis reikia investuoti 1000 Lt priežiūrai. Atsakovės atstovė pažiūrėjo tik į pirmą grafą, kadangi ten pajamos surašytos iš darboviečių ir tik 57000 Lt iš miško. Reikia vertinti ne tik pajamas, o ir pelną. Pelno liko nedaug, nes buvo imtos paskolos, medienos paruošimas, ieškovas neturi technikos miškui, tai reiškia, kad viską turi pirkti. Buvo grąžintos paskolos. Dabar jokių kirtimų nenusimato. Tai buvo vienkartinės, atsitiktinės pajamos, nes dabar mišką reikia atsodinti. 1 eglutė kainuoja 3 Lt. Dabar reikia atsodinti 2,6 ha, tai reikia skirti 23000 Lt atsodinimui, kadangi miškas buvo kertamas ne vieną kartą, tai jį visą reikia atsodinti. Ieškovo pajamos tik iš darbo, žmona gauna 1300 Lt, o ieškovas 1750 Lt. Mažai tenka pajamų, kad šeima galėtų normaliai funkcionuoti. Išlaikymas gali būti ne tik periodinės išmokos, galima skirti dalį turto, kad būtų investicija į vaiko ateitį. Jo vertė tik didės metams bėgant. Periodinių ieškomų neatsisako, prašo tik sumažinti iki 250 Lt. Ieškovas akcentuoja į ateitį, jis nori išlaikymo sumą sumažinti ateičiai. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t. 22 b.l.). 2012-04-20 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas įsigijo nekilnojamą turtą, nes šeima gyvena tarnybiniame bute, kuris priklauso nuo užimamų pareigų. Pastatas įgytas sutuoktinės iniciatyva, bet pastatas prastos būklės, šeima būsto remontą atidėjo kitam laikui. Ieškovas pasilieka prie pasiūlymo vaikui, išlaikymą sumažinti iki 300 Lt, atsižvelgiant į tai, kad 2012 vasario mėnesį padarytas eilinis indeksavimas, ieškovas dabar moka 530 Lt. Ieškovui sudarius naują santuoką, gimė du sūnūs, kurie yra mažamečiai. Ieškovas teismui teikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, gyvena tarnybiniame bute, pirkęs žemės ūkio paskirties žemę iš sutuoktinės lėšų ir paskolinęs pinigus, paskolas grąžino. Veikla nėra pelninga. Namai įsigyti siekiant užtikrinti vaikų gyvenamą plotą, bet pasikeitus aplinkybėms, šis projektas liko neįgyvendintas. Ieškovo atlyginimas pakilo, bet mažamečiai vaikai auga, taip pat didėja infliacija. Ieškovas neišgali teikti priteisto išlaikymo, kuris šiai dienai yra 530 Lt, skyrybų procese šalys buvo susitarę dėl 450 Lt, o šiandien ši suma ženkliai padidėjusi. Ieškovas ir šiandien palaiko pasiūlymą dėl išlaikymo turtu. Ieškovas pajamas iš miško jau yra gavęs, ateityje bus tik išlaidos. Mano, kad atsakovė taip pat turėtų atitinkamai prisidėti prie dukters išlaikymo. Po santuokos nutraukimo jos turtinė padėtis pagerėjo, nes skyrybų proceso metu ji buvo bedarbė. Atstovės nuomone, atsakovė turi galimybę gauti didesnes pajamas. Atsakovės pateikti vaiko poreikiai išaukštinti. Teismas turi atsižvelgti į kitų dviejų mažamečių vaikų poreikius, todėl prašo išlaikymo dydį sumažinti (2 t. 107-108 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t. 43-45 b.l.), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nuomone ieškinys nepagrįstas, nes atsakovo materialinė padėtis pagerėjo, jis uždirba dvigubai daugiau, nei atsakovė, per trejus metus įsigijo 49900 Lt vertės nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu atsakovė yra ką tik baigusi mokslus, neturėdama praktikos, uždirba minimalų darbo užmokestį, kuris atskaičius mokesčius sudaro tik 678,50 Lt, neturi jokio nekilnojamojo turto, neturi automobilio, gyvena su dukra nuomojamame bute už kurį moka 300 Lt ir komunalinius mokesčius, kurie žiemos metu sudaro 700 litų, todėl jai pragyventi su dukra trūksta lėšų, tenka skolintis, o vasaros sezonu taupyti žiemos sezonui. Be to, padidėjo mergaitės poreikiai, ji pradėjo lankyti mokyklą. Dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 900 Lt. Čia dar nepriskaičuota buto nuomos dalis, patalynė, išvykos pas senelius į Biržus. Mergaitei reikalingas kompiuteris. Žiemos sezonui būtinai reikia šiltos striukės, žieminių batų, 2 vnt. šiltų megztukų, tačiau šiems daiktams atsakovė pinigų neturi. Ieškovas sukčiauja, nes prie gaunamų pajamų nepriskaičiavo gaunamos tėvystės pašalpos, 2011-05-31 gimus sūnui J. S.. Ieškovas nepateikė pažymos iš banko apie turimas santaupas, taip pat nepateikė pažymos apie sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, turimą turtą. Jau iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo keturių asmenų šeima gauna 3200 Lt į mėnesį ir viena šeimos nariui tenka po 800 Lt, tačiau 800 Lt naujagimiui nereikia. Atsakovės šeimos nariui tenka tik po 500 Lt, o reikalinga atsakovei su dukra minimaliai 1400 Lt į mėnesį. Ieškovo pajamos žymiai didesnės nei jis teigia ir oficialiai nurodo. Ta aplinkybė, kad jis per tris metus įsigijo nekilnojamojo turto už 49900 Lt netiesiogiai patvirtina, kad jo pajamos didesnės nei jis nurodo. Atsakovės turtinė padėtis nuo išlaikymo dukrai priteisimo iš esmės nepasikeitė, o ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Nemokamo maitinimo vaikui negauna, produktų iš ES taip pat negauna. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie iš esmės pablogėjusią jo turtinę padėtį, todėl jo ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsakovė teismo posėdžio metu savo atsiliepimą palaikė, taip pat palaikė 2012-02-27 teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir prašė jais vadovautis. 2012-02-27 teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad kai šalys skyrėsi, nieko neturėjo, vaikui išlaikymas buvo priteistas po 450,00 Lt. Vaiko poreikių lentelėje visko smulkiai nesurašė, tačiau vaikas auga, išlaidos didėja. Jos pačios sveikata nekokia, į keliones nevažiuoja. Pagal specialybę yra veterinarė, tačiau darbo kaime nėra, todėl bando dirbti mieste. Kai turės daugiau stažo, patirties, tai galės prašyti ir daugiau algos. Šiuo metu jos darbo užmokestis minimalus. Nekilnojamojo turto, automobilių neturi, gyvena nuomojamame bute, už nuomą moka 300 Lt per mėnesį. Kategoriškai nesutinka, kad išlaikymas būtų mažinamas, nes vaikas auga, reikia pinigų aprangai, maistui. Aprangą vaikui perka paprastose parduotuvėse, pinigų reikia ir ekskursijoms, ir teatrui. Pagal išgales stengiasi vaiką leisti visur. Ką tik baigėsi trimestras, todėl vėl reikės pirkti pratybas, kurios kainuoja apie 100 Lt. Ieškovas išlaikymą moka reguliariai, tačiau, nors ir gyvena su dukra taupiai, joms susitaupyti nepavyksta (2 t. 20-21 b.l.).
Atsakovės atstovė advokatė Emilija Gorskienė 2012-02-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškinys nepagrįstas, kad pablogėjo ieškovo finansinė padėtis. Kai ieškovas išsituokė, sukaupė turto apie 300000 Lt. Nusipirko mišką, kad tam miškui reikia išlaidų, įrodymų nepateikė, išskyrus, kad pirko pjūklą. Matyti, kad mišką kirto valymui. Malkos kainuoja 100 Lt, kai parduos gaus 23000 Lt. Ieškovo sutuoktinė kalba, kad vyresniajam vaikui reikia 900 Lt, o mažesniajam 700 Lt. Jie gyvena kaime, tai maistas kainuoja mažiau. Atsakovei lieka 1000 Lt ir jai reikia vaiką išlaikyti. Sako, kad reikia susirasti darbą. Atsakovė tik baigė mokslą ir dirba tik pirmus metus. Išgyventi už 2 žmonėms už 1000 Lt yra skurdas. Ieškovas su sutuoktine gyvena, važinėja į keliones, šiuo metu ieškovo sutuoktinė nedirba ir dar veža vaiką į darželį už 60 km. Byloje 3k-3-34/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad skirtų lėšų dydis priklauso nuo tėvų pajamų. Galimybės pas tėvą yra žymiai didesnės, motina turto neturi. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, kai jo banko sąskaitoje yra po 100000 Lt. Prašė ieškinį atmesti (2 t. 22-23 b.l.). 2012-04-20 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad bylos eigoje buvo slepiamos ieškovo pajamos, tik teismui pavyko tai nustatyti. Matyti, kad ieškovo pajamos padidėję kelis kartus. Ieškovas pateikęs savo mažamečių vaikų išlaidų paskaičiavimą, kurios yra aiškiai padidintos. Atsakovė tik dabar baigusi mokslus, gauna minimalų atlyginimą, nuomoja būstą, ji pati negali dukrai teikti didesnio išlaikymo. Ieškovo veikla negali būti nepelninga, nes sąskaitose figūruoja didelės pinigų sumos. Sklypą, kurį siūlo ieškovas dukros išlaikymui, gali parduoti ir sumokėti išlaikymą. Ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t. 22-23, 108 b.l.).
Institucijos duodančios išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta (2 t. 81 b.l.), gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Savo 2012-03-26 rašte Nr. V2-256 Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių nurodė, kad priteistą išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažinus iki 250 Lt, nebus užtikrinti bendrieji vaiko poreikiai. Pastebėjo, kad vaiko išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, rengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo bei laisvalaikio reikmėms. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Atsižvelgus į pasikeitusią ieškovo šeimyninę padėtį bei išlaikytinių skaičių, išlaikymai dukrai M. (10 m.) gali būti tik nežymiai mažinamas. Vaikui augant jo poreikiai didėja, todėl ženklus išlaikymo suamžinimas gali pažeisti vaiko interesus (2 t. 83 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Šalių santuoka nutraukta 2008-02-14 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (9-11 b.l.). Minėtu teismo sprendimu tarp A. S. ir R. S. buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 p. šalys susitarė, kad M. S. tėvas A. S. teikia nepilnametei dukrai išlaikymą nuo 2008-02-01 iki jos pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (1 t. 10 b.l.). 2008-11-07 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis tarp A. S. ir R. S., kuria jie susitarė papildyti 2008-02-14 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-752/2008 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą, nurodant, kad tuo metu, kai A. S. atostogų metu dukra M. S. būna su tėvu A. S., tai jis dukros išlaikymui už tą laikotarpį moka tik pusę 2008-02-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-752/2008 patvirtintos išlaikymo sumos (nuo 450 Lt) ir, kad dukros išlaikymui mokamų pinigų tvarkytoja skiriama R. S. (1 t. 7-8 b.l.). 2011 metais išlaikymo suma pritaikius indeksaciją buvo 513,00 Lt (1 t. 81 b.l.). Ieškovo atstovė advokato padėjėja Irma Bekerė nurodė, kad nuo 2012 m. vasario mėnesio pritaikius indeksaciją mokama išlaikymo suma yra 530 Lt, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovė R. S. patvirtino, kad išlaikymas mokamas reguliariai, įsiskolinimo nėra. Ieškovas prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui, kadangi iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis - ji pablogėjo ir antroje santuokoje gimė dar du vaikai.
Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystimusi ir auklėjimu. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Todėl toliau nagrinėjamas šalių turtinės padėties ir vaiko poreikių pasikeitimas nuo išlaikymo priteisimo momento, t.y. santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi santuoka tarp šalių nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nesant tarp šalių ginčo, todėl priimant teismo sprendimą nei šalių turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai nebuvo nustatinėjami. Atsižvelgiant į tai, kad šalys geranoriškai susitarė dėl 450 Lt išlaikymo sumos vaikui, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nenurodė, kad tėvas prisideda didesne dalimi išlaikymo, į tai, kad pagal įstatymą tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, laikytina, kad nutraukiant santuoką nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga 900 Lt suma ir šalys tokią sumą buvo pajėgios teikti.
Iš bylos duomenų matyti, kad santuokos nutraukimo metu, 2008 m. vasario mėn., ieškovas dirbo VĮ Biržų miškų urėdija ir jo pajamos buvo 1972,80 Lt atskaičius mokesčius (1 t. 145 b.l.). Atsakovė tuo metu nedirbo, mokėsi. Iš 2008-02-14 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-26-752/2008 matyti, kad šalys nutraukdamos santuoką nekilnojamojo turto, automobilių neturėjo. Šalys turėjo įsigiję tik kilnojamąjį turtą, kurį nutraukiant santuoką pasidalijo (1 t. 11 b.l.). Po santuokos nutraukimo atsakovė naujos santuokos nesudarė, nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįgijo (1 t. 59, 63 b.l.), su nepilnamete dukra M. S. gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą kas mėnesį moka 300 Lt (1 t. 49-52, 53 b.l.), 2010 m. gruodžio mėn. turėjo skolą už buto šildymą (1 t. 56 b.l.), šiuo metu turi įsiskolinimą už vandenį (2 t. 13 b.l.). Nuo 2011-06-02 atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius 678,50 Lt (1 t. 48 b.l.). Ieškovas 2009-01-23 susituokė su I. B. (1 t. 13 b.l.), augina du antroje santuokoje gimusius vaikus: (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų H. S. ir (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų J. S. (1 t. 14, 15 b.l.). Po santuokos nutraukimo ieškovas su sutuoktine turi įsigiję du automobilius: 2010-04-03 ieškovo vardu registruotą VW Golf, 2011-03-02 ieškovo sutuoktinės vardu registruotą Opel Astra (1 t. 94, 107 b.l.). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė I. B. nurodė, kad jie vieną automobilį pardavė ir vėliau pirko kitą, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas vertina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas su sutuoktine turi du automobilius. Po santuokos nutraukimo ieškovas su sutuoktine yra įsigiję nemažai nekilnojamojo turto: 2009-06-11 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 5,3500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (1 t. 26-27 b.l., 2 t. 39-42 b.l.), 2010-06-17 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 1,9100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (1 t. 20-21 b.l., 2 t. 56-60 b.l.), 2010-12-15 pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo 2,3400 ha ir 2,0800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypus (1 t. 22-23, 24-25 b.l., 2 t. 45-55 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu teismas savo iniciatyva išsiaiškino, kad ieškovas su sutuoktine 2011-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,3048 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, viraline, tvartu, daržine, 2 malkinėm, garažu ir kitais kiemo statiniais (2 t. 28-32 b.l.). Visas aukščiau išvardintas nekilnojamasis turtas įsigytas už 73000 Lt (2 t. 40, 46, 51, 57, 71 b.l.). Po santuokos nutraukimo ieškovas darbovietės nepakeitė, iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, santuokos nutraukimo metu jo pajamos buvo 1972,80 Lt. Per pastaruosius 4 metus jo gaunamos darbo užmokesčio pajamos kito: tai mažėjo, tai didėjo. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2008 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais darbo užmokestis buvo apie 1360 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. 1752,20 Lt, 2009 m. sausio mėn. 1519 Lt, 2009 m. vasario mėn. 1223,67 Lt, 2009 m. balandžio mėn. 1329,72 Lt atskaičius mokesčius (1 t. 147 b.l.). Nuo 2009-05-01 ieškovo darbo sutartis pakeista – pareiginė mėnesio alga nustatyta 1550 Lt (1 t. 96 b.l.). Ieškovo teigimu jo darbo užmokestis sumažintas 40 proc. (1 t. 100 b.l.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad sumažinto darbo užmokesčio ieškovas negavo, kadangi išėjo vaiko auginimo atostogų. Kaip nurodė pats ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu, vaiko auginimo atostogų išėjo todėl, kad gavo didesnę pašalpą, nei būtų buvęs atlyginimas (1 t. 100 b.l.). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būdamas vaiko auginimo atostogose ieškovas nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio kas mėnesį iš VSDFV gavo apie 2100 Lt sodros išmoką (1 t. 147-150 b.l.), 2010 m. birželio mėnesį 1921,23 Lt, 2010 m. liepos mėnesį 1795,87 Lt, o nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio iki 2011 m. birželio mėn. kas mėnesį gavo 1596,60 Lt sodros išmoką (1 t. 151-157 b.l.). Po vaiko auginimo sugrįžus į darbą, jo darbo užmokestis gegužės mėn. buvo 1466,62 Lt, liepos, rugpjūčio mėn. 1732,50 Lt (1 t. 157-158 b.l.). Paskutinio teismo posėdžio metu išaiškėjo, kad ieškovo priskaičiuotinas darbo užmokestis su mokesčiais nuo kreipimosi į teismą dienos (2011-09-06) padidėjo 1000 Lt ir šiuo metu yra 3300 Lt (2 t. 102 b.l.). Ieškovo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge, jos darbo užmokestis per mėnesį 2062 Lt neatskaičius mokesčių (1 t. 106 b.l.). Šiuo metu ji yra vaiko auginimo atostogose nuo 2011-07-18 iki 2013-05-31 ir jos pajamos ieškinio padavimo metu buvo 1372,88 Lt motinystės pašalpa (1 t. 93, 106 b.l.). Ieškovas su šeima gyvena tarnybiniame bute (1 t. 18-19 b.l.), už buto nuomą moka 34,86 Lt (1 t. 168,169 b.l.).
Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina atsižvelgti ir įvertinti ne tik oficialiai gaunamas pajamas, tačiau ir visas kitas pajamas, turimą turtą, išlaidas ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, jog dar vieno išlaikytinio, kurio anksčiau nebuvo, atsiradimas gali būti pagrindas išlaikymo dydį keisti, tačiau tai nereiškia, kad išlaikymas turi būti mažinamas kiekvienu atveju gimus dar vienam vaikui. Tokiu atveju lemiamą reikšmę turi ne išlaikytinių skaičius, o tėvų turtinė padėtis. Teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai ir jo nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti šalių susitarto išlaikymo savo nepilnametei dukrai M. S., ir kad atsakovės turtinė padėtis tiek pagerėjusi, kad ji didesne dalimi turi prisidėti prie dukters Medos išlaikymo. Teismas tokias išvadas daro dėl žemiau nurodytų motyvų. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove gyvena nepilnametė duktė, todėl pirmiausia teismas pasisako dėl atsakovės turtinės padėties.
Tai, kad atsakovė santuokos nutraukimo metu nedirbo, o dabar dirba ir gauna atlyginimą, teismo nuomone, negali būti laikoma esminiu jos turtinės padėties pasikeitimu, t.y. esminiu turtinės padėties pagerėjimu. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė priešingai. Nurodė, kad jos turtinė padėtis santuokos nutraukimo metu buvo geresnė, nes ji mokėsi, gyveno bendrabutyje, gaudavo stipendiją, savaitgaliais dirbo (duomenys neskelbtini), o dabar su dukra jai reikia nuomotis būstą, mokėti mokesčius. Iš gaunamų pajamų ji su dukra nepragyvena, todėl padeda tėvai (1 t. 101 b.l.). Atsakovės šeimos pajamas šiuo metu sudaro jos gaunamas darbo užmokestis 678 Lt ir atsakovo dukrai teikiamas išlaikymas, t.y. apie 1200 Lt per mėnesį. Iš šių pinigų reikia sumokėti būsto nuomą 300 Lt, sumokėti komunalinius mokesčius, kurie žiemą pakankamai dideli, abiem pavalgyti, apsirengti, išleisti dukrą į mokyklą, pasirūpinti jos sveikata, ugdymo ir lavinimo priemonėmis. Akivaizdu, kad tokių pajamų atsakovei su dukra pragyventi nepakanka, todėl pagrįstai tikėtina, kad atsakovei su dukra pragyventi padeda tėvai. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera patvirtina ir tai, jog ji turėjo ir turi skolų už komunalines paslaugas: 2010 m. turėjo skolą už šildymą, šiuo metu yra skola už vandenį (1 t. 56, 2 t. 13 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo metu nėra išlaikymo įsiskolinimo, ieškovas kas mėnesį tvarkingai daro piniginius pavedimus dukros išlaikymui į atsakovės banko sąskaitą, tačiau rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolės I. B. kontoroje vykdomas 2008-07-08 vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo iš A. S. nepilnametei dukrai M. S.. Tai reiškia, kad tam tikru metu ieškovas dukrai išlaikymo neteikė arba teikė jį nepilnai ir buvo pradėtas priverstinis išlaikymo išieškojimas. Be to, ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad tik nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio, t.y. prieš kreipiantis į teismą, ieškovas pradėjo mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuotą išlaikymą po 513 Lt (1 t. 158 b.l.), o iki tol mokėjo tik po 450 Lt, nors žinojo, kad išlaikymo suma kasmet indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją. Nors ieškovas dukrai teikia išlaikymą, su dukra bendrauja, ji atvažiuoja pas jį pasisvečiuoti, tačiau vaiką iš esmės augina atsakovė, o tai reiškia, kad jai tenka didesnė išlaidų ir rūpesčių dalis, kadangi gyvenant kartu su nepilnamečiu vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, prie kurių paprastai tėvas ar motina teikiantis išlaikymą neprisideda. Kaip jau minėta, šalys nutraukdamos santuoką pripažino, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia 900 Lt, kadangi vaiką turi išlaikyti abu tėvai. Teismas sutinka, kad vaiko poreikių patenkinimas tiesiogiai susijęs su tėvų galimybėmis šiuos poreikius patenkinti. Todėl esant galimybėms, turi būti tenkinami ne tik minimalūs, bet ir kiti vaiko poreikiai, nes siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Ieškovas įrodymų, kad dukros M. poreikiai per ketverius metus sumažėjo nepateikė. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad vaiko poreikiai išaugo. Teismo nuomone, vaiko poreikiai per 4 metus tikrai nesumažėjo, o kaip tik padidėjo ir ateityje tik didės. Per šį laiką mergaitė paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomų išlaidų, per pastaruosius ketverius metus išaugo prekių ir paslaugų kainos. Jei prekių ir paslaugų kainų padidėjimą kompensuoja taikoma išlaikymo indeksacija, tai atsiradusios papildomos išlaidos gula ant vienos atsakovės pečių, nes ieškovas teismui nėra nurodęs, kad yra prisidėjęs prie didesnių pirkinių dukrai pirkimo. Priešingai, ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 10 metų dukters poreikiai išdidinti, nes kai vasarą dukra M. būna pas jį, tai jis mato, jog ji dvigubai mažiau suvalgo (2 t. 20 b.l.). Teismas sutinka, kad 10 metų vaikas gal ir nesuvalgo per mėnesį už 665 Lt, ir atsakovės nurodytos išlaidos maistui padidintos, tačiau teismas nemano, kad iš esmės vaiko poreikiai padidinti, kadangi nemažai būtinų išlaidų (išlaidos būstui, transportui, namų buičiai, ugdymo ir lavinimo priemonėms, sveikatai ir pan.) į vaiko poreikių lentelę (1 t. 44 b.l.) yra visiškai neįtrauktos. Todėl teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo iš esmės nepasikeitė ir ji neturi finansinių galimybių didesne dalimi prisidėti prie dukters M. išlaikymo. Teismas nesutinka su ieškovo atstovės advokatės argumentu, kad ieškovė neišnaudoja visų galimybių gauti didesnes pajamas. Teismo nuomone, tai kad atsakovė siekė aukštojo mokslo, įsigijo specialybę rodo, kad ji atsakingai žiūri į gyvenimą ir į savo kaip mamos pareigas. Labai tikėtina, kad įgyta specialybė leis jai ateityje gauti didesnes pajamas. Atsakovė pabaigusi mokslus pradėjo dirbti tik nuo 2011-06-02, todėl visiškai suprantama, kad darbuotojui, net ir turint aukštąjį išsilavinimą, tačiau neturint patirties, nebus mokamas didelis atlyginimas. Be to, reikia įvertinti ir šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje, padėtį darbo rinkoje. Teismas nemano, kad atsakovė sąmoningai dirba už minimalų atlyginimą, kad ją tenkina esama jos finansinė padėtis.
Dėl ieškovo turtinės padėties pasikeitimo. Į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškovas kreipėsi 2011-09-06 (1 t. 3 b.l.). Ieškinyje nurodė, kad iš esmės pasikėtė jo turtinė ir šeimyninė padėtis: jam gimė dar du vaikai, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1600 Lt atskaičius mokesčius, kitų pajamų neturi, kartu su sutuoktine turi įsigiję keturis miškų ūkio paskirties sklypus, kurie įsigyti ilgalaikių investicijų tikslais siekiant sukaupti lėšų vaikų mokslams, todėl esamu momentu nėra tinkami vaikų poreikiams tenkinti (1 t. 4 b.l.). Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus, darbo užmokesčio pažymą, pažymą apie gautas išmokas iš Sodros, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį bei VĮ „Registrų centras“ pažymėjimus apie 4 nuosavybės teisėmis valdomus miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Vėliau pateikti papildomi įrodymai, gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį, taip pat teismui pareikalavus. Pažymėtina, kad pačiame ieškinyje ieškovas klaidina teismą ir nurodo, kad jo darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1600 Lt, kai tuo tarpu iki ieškinio padavimo dienos jis gavo tik vieną pilną darbo užmokestį po vaiko auginimo atostogų, ir jis buvo ne 1600 Lt, o 1755,30 Lt atskaičius mokesčius (1 t. 16 b.l.). Liepos mėnesį ieškovas gavo 2109 Lt tėvystės pašalpą (1 t. 157 b.l.), o už gegužės mėnesį gavo 1481,90 Lt darbo užmokestį ir dar 943,63 Lt tėvystės pašalpą (1 t. 16, 17 b.l.). Šios aplinkybės rodo, kad vidutinės ieškovo oficialios trijų mėnesių pajamos iki ieškinio padavimo dienos buvo apie 2000 Lt, o bendros šeimos pajamos apie 3400 Lt, kadangi ieškovo sutuoktinė tuo metu taip pat gaudavo Sodros išmoką (1 t. 124-127 b.l.). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neturi jokių kitų pajamų, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovas turėjo pajamų už parduotą medieną. Vėliau šią aplinkybę ieškovas pripažino ir raštu (2 t. 5 b.l.). Ieškovas nurodė, kad pajamų už parduotą medieną buvo 57000 Lt, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Teigė, kad visi mokėjimai atlikti per banko sąskaitą, kad grynais pinigais už parduotą medieną nebuvo atsiskaitoma (2 t. 107 b.l.), tačiau iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas kartu su sutuoktine už medieną gavo 38564,05 Lt pajamų (ieškovas gavo 27536,79 Lt, o jo sutuoktinė 11027,36 Lt). Kadangi ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtino jo nurodytų aplinkybių apie už medieną gautas pinigų sumas, todėl tikėtina, kad pajamų už medieną galėjo būti ne 57000 Lt, o gerokai daugiau. Ieškovo atstovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad ieškovo veikla nėra pelninga (2 t. 107 b.l.), ieškovas nurodė, kad verslas nėra pelningas, bet nuostolių nepatiria (2 t. 107 b.l.). Tuo tarpu pagal raštišką ieškovo paaiškinimą (2 t. 5 -6 b.l.) gaunasi, kad ieškovas už parduotą medieną gavo 57000 Lt pajamų, o turėjo 65000 Lt išlaidų: 16000 Lt išleista, kad uždirbti tas pajamas, iš šių pinigų grąžinta 37000 Lt paskola už kurią įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypai, taip pat grąžinta 3000 Lt skola ieškovo močiutei. Be to nurodo, kad dar reikalinga 23400 Lt miško atsodinimui. Tokiu būdu gaunasi, kad ieškovas pardavė medieną ir turėjo daugiau nei 30000 Lt nuostolių, tačiau teismas kritiškai vertina pastarąjį faktą žinant, jog ieškovas daug metų dirba (duomenys neskelbtini) ir puikiai išmano medienos rinką. Be to, ieškovas įrodymų, kad turėjo 16000 Lt išlaidų medienai paruošti, nepateikė bei ieškovas pats savo parodymais paneigė teismui nurodomų gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų faktus. Elektroninių svetainių apie miško kirtimo kainas adresų nurodymas išnašose neįrodo, kad ieškovas faktiškai tokias išlaidas patyrė. Taip pat nėra byloje įrodymų apie 3000 Lt skolos grąžinimą ieškovo močiutei. Pažymėtina, kad apie tokios skolos egzistavimą bylos nagrinėjimo metu išvis nebuvo užsiminta. Taip pat ieškovas nurodė, kad iš gautų 57000 Lt pajamų už medieną grąžino 37000 Lt paskolą. Apie šių paskolų egzistavimą ieškovas nurodė ir pateikė įrodymus tik antro parengiamojo teismo posėdžio metu, kai jau buvo gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriame ji nurodė, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jis ją parodo. Ieškovo paaiškinimai dėl papildomų pajamų gavimo, minėtų paskolų grąžinimo nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismui kelia abejonių ne tik dėl gautų pinigų sumų, bet kelia abejonių dėl paskolų sutarčių (1 t. 97-98 b.l.) sudarymo, ar šios paskolos sutartys realiai buvo sudarytos, ar sudarytos tik siekiant „pridengti“ 40000 Lt pinigų nuėmimą nuo ieškovo banko sąskaitos 2011-10-30, t.y. jau po ieškinio padavimo teisme. 2012-02-27 teismo posėdžio metu, kol ši aplinkybė dar nebuvo paaiškėjusi, ieškovas sakė, jog dirbo ir paskolas atidavinėjo (2 t. 20 b.l.). Tai reiškia, kad paskolos buvo grąžinamos dalimis. 2012-04-30 teismo posėdžio metu ieškovas jau nurodė, kad abi paskolas grąžino 2011-10-30 (2 t. 107 b.l.). Pažymėtina, kad ieškovas atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, jog jo turtinė padėtis yra geresnė nei nurodo, gavo 2011-10-25 (1 t. 77 b.l.) – atsiliepimas įteiktas ieškovo atstovei advokato padėjėjai (1 t. 77 b.l.). Po kelių dienų, t.y. 2010-10-30 nuo ieškovo sąskaitos per vieną dieną buvo nuimta 40000 Lt, po to 2011-11-14 paimta pažyma iš bako apie ieškovo banko sąskaitos likutį (jis tuo metu buvo 1970 Lt), kuri pirmo parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pateikta teismui (1 t. 82 b.l.). Pati ieškovo atstovė 2012-02-01 parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad pažymą iš banko ieškovas išsiėmė susipažinęs su atsakovės atsiliepimu (1 t. 87 b.l.). Šios aukščiau nurodytos aplinkybės kelia teismui abejonių dėl ieškovo sąžiningumo, kurių nepaneigia ir toliau nagrinėjamos aplinkybės. Jau aukščiau nustatyta, kad ieškovas su sutuoktine įsigijo daug nekilnojamojo turto: 4 miškų ūkio paskirties žemės sklypus ir žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais už 73000 Lt. Ieškovas nurodė, kad pirmas žemės sklypas, įsigytas 2009 m., už ieškovo sutuoktinės santaupas, antras įsigytas už parduotą medieną, o kiti už skolintus pinigus (2 t. 106-107 b.l.). Byloje įrodymų, kad 5,350 ha žemės sklypas 2009-06-11 įsigytas už ieškovo sutuoktinės santaupas, nepateikta. Ieškovo pateikta jo sutuoktinės turto deklaracijos už 2004 m., 2005 m. (1 t. 170-174) bei 2006-08-07 pirkimo-pardavimo sutartis (1 t. 135-138 b.l.) nepatvirtina, kad 2009-06-19, t.y. praėjus 4 metams ieškovo sutuoktinė I. B. santaupų turėjo. Kitas žemės sklypas įsigytas 2010-06-17 (1 t. 20-21 b.l.). Ieškovo teigimu už pinigus, gautus pardavus medieną, tačiau iš ieškovo ir jo sutuoktininės banko sąskaitos išrašų matyti, kad iki tos datos, t.y. 2010-06-17, buvo tik viena įplauka už medieną 3341,30 Lt (1 t. 149 b.l.), o žemės sklypas kainavo 8000 Lt (2 t. 57 b.l.). 2010-12-15 buvo pirkti du miško ūkio žemės sklypai už 35000 Lt (1 t. 22-25 b.l.), ieškovo teigimu už skolintus pinigus. Be to, ieškovas su sutuoktine 2011-11-22 įsigijo 0,3048 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, viraline, tvartu, daržine, 2 malkinėm, garažu ir kitais kiemo statiniais (2 t. 28-32 b.l.), tačiau teismui šios aplinkybės nenurodė, ši aplinkybė paaiškėjo teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas iš esmės. Ieškovas atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės nurodė, kad teismui pažymą apie nekilnojamąjį turtą, kurioje naujai įsigytas turtas nenurodytas, pateikė per klaidą, neapsižiūrėjus (2 t. 107 b.l.). Teismo nuomone, ieškovas padarė tai sąmoningai, nes jam buvo nenaudinga parodyti, jog įsigijo nekilnojamo turto, kai sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Minėtas nekilnojamasis turtas įsigytas dar iki pirmo parengiamojo teismo posėdžio, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu tai nebuvo nurodyta. Antro parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas, pagrįsdamas savo turtinę padėtį, pateikė įrodymus apie turimą automobilį, pažymą apie gaunamą darbo užmokestį, paskolų sutartis, tačiau apie naujai įsigytą nekilnojamąjį turtą duomenų nepateikė. Teismas minėto posėdžio metu įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie turimą jo ir sutuoktinės turimą turtą, taip pat kitus įrodymus, turinčius reikšmės bylai (1 t. 101 b.l.). Ieškovas vykdydamas šį teismo įpareigojimą užsakė VĮ „Registrų centras“ pažymą ir su paaiškinimu (1 t. 104-105 b.l.) pateikė teismui. Teismas sutinka, kad galima suklysti pridedant pažymą, tačiau abejotina, kad ieškovas išsamiai aiškindamas, kam ir koks nekilnojamasis turtas priklauso, būtų užmiršęs nurodyti neseniai įsigytą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina tai, kad ieškovas žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais VĮ „Registrų centras“ įregistravo tik 2012-02-08, t.y. jau po užklausimo pateikimo VĮ „Registrų centras“. Teismo posėdis byloje vyko 2012-02-27. Tuo metu įsigytas turtas jau oficialiai buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau ieškovas šių aplinkybių teismui vis tiek nenurodė. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas aiškino, kad šis nekilnojamasis turtas įsigytas jo sutuoktinės iniciatyva už jos santaupas, pateikė fotonuotraukas, kad gyvenamasis namas netinkamas gyventi (2 t. 90-98 b.l.). Teismo nuomone, visiškai nesvarbu kieno iniciatyva įsigytas turtas – tai santuokoje įgytas turtas. Byloje įrodymų, kad ieškovo sutuoktinė turėjo santaupų nėra – banko sąskaitų išrašai to nepatvirtina. Be to, ieškovas nurodė, kad 2009 m. žemės sklypas pirktas už sutuoktinės santaupas. Ieškovas taip pat nurodė, kad kiti du sklypai buvo pirkti už skolintus pinigus. Todėl nesuprantama kodėl ieškovas su sutuoktine 2010 m. pirkdami žemės sklypus skolinosi 37000 Lt, jei jo sutuoktinė turėjo tiek santaupų. Iš tiesų pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad gyvenamasis namas šiuo metu netinkamas gyventi, tačiau ieškovas ir jo sutuoktinė pirkdami tai matė, suprato, kad namo remontas pareikalaus didelių išlaidų, tai įvertino ir turtą įsigijo. Todėl darytina išvada, kad ieškovas pinigų namo remontui turi arba tikisi jų gauti, kadangi nekilnojamasis turtas neperkamas nepagalvojus, juo labiau esant sunkiai finansinei padėčiai. Pažymėtina ir tai, kad visas nekilnojamasis turtas įsigytas už grynus pinigus, pinigai pardavėjams sumokėti dar iki notarinių sutarčių sudarymo, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas disponuoja pakankamai didelėmis pinigų sumomis, tačiau teismui jų nenurodo. Paskutinio teismo posėdžio metu paaiškėjo ir dar viena svarbi aplinkybė – padidėjo ieškovo darbo užmokestis. Šios aplinkybės ieškovas pats nenurodė, ji paaiškėjo ieškovui atsakant į atsakovės atstovės klausimą (2 t. 107 b.l.). Ieškovas nurodė, kad jo atlyginimas „ant popieriaus“ padidėjo 500 Lt ir šiuo metu yra 2750 Lt, tačiau teismas išsiaiškino, kad ieškovo priskaičiuotinas darbo užmokestis padidėjo ne 500 Lt, o 1000 Lt ir šis žymus darbo užmokesčio padidėjimas buvo jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu (2 t. 102 b.l.). Be to, ieškovo darbo užmokestis didėjo nuo pat bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iškėlimo. Išnagrinėjus ir įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pasikeitė iš esmės - santuokos nutraukimo metu ieškovas neturėjo jokio vertingo turto, o šiuo metu turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gauna didesnį darbo užmokestį, taip pat gavo nenustatytą dydį nedarbinių pajamų, t.y. ieškovo turtinė padėtis pagerėjo. Ieškovas ieškinį taip pat grindė iš esmės pasikeitusia šeimynine padėtimi. Nurodė, kad jam dar reikia išlaikyti du vaikus, o ir sutuoktinė turi sveikatos problemų, kurios reikalauja didelių išlaidų. Iš tiesų ieškovas turi dar du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, tačiau kaip teismas jau yra minėjęs, tai nereiškia, jog išlaikymo dydis būtinai turi būti sumažintas. Įstatymas teismą įpareigoja sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgti ne tik į išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principą, bet ir į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinių vaikų (CK 3.198 str.), tačiau lemiamą reikšmę sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi tėvų turtinė padėtis, kuri, kaip teismas nustatė, yra gera. Pažymėtina, kad ieškovas būdamas protingas ir atsakingas žmogus, nuspręsdamas susilaukti dar dviejų vaikų, turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir jau turimus įsipareigojimus dukrai M., turėjo suprasti, kad jam reikės išlaikyti ne vieną, o tris vaikus. Ieškovas teigė, kad dukters M. poreikiai padidinti ir jai siūlo išlaikymą tik 250 Lt, tačiau savo kitų dviejų mažamečių vaikų, kurių vienam dar nėra net metų, poreikiams nurodė, jog reikia daugiau kaip 2000 Lt (1 t. 83-86). Iš poreikių lentelės matyti, kad į šias išlaidas dar nėra įtrauktos išlaidos darželiui bei kurui, kurios ieškovo teigimu yra 450 Lt per mėnesį. Todėl įvertinus ieškovo vaikų amžių, šiandieninę ekonominę situaciją Lietuvoje akivaizdu, kad ieškovui antroje santuokoje gimusių mažamečių vaikų poreikiai ženkliai padidinti. O jei ieškovas su sutuoktine gali tiek išleisti dviejų mažamečių vaikų poreikiams tenkinti, ieškovas turėtų nepamiršti vaikų lygybės pricipo ir savo dukrai M. teikti tokio paties dydžio išlaikymą. Jei ieškovas su sutuoktine savo dviems vaikams per mėnesį skiria apie 2500 Lt ir dar ieškovas moka 513 Lt išlaikymą dukrai M., tokiu atveju ieškovui ir jo sutuoktinei nelieka pinigų pragyvenimui. Todėl akivaizdu, kad arba vaikų poreikiai gerokai padidinti, arba ieškovas su sutuoktine disponuoja gerokai didesnėmis pajamomis. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė serga ir tai turi įtakos turtinei padėčiai, nes brangiai kainuoja gydymas. Medicininis pažymėjimas patvirtina, kad ieškovo sutuoktinė I. B. turi sveikatos problemų dėl kurių gydosi ambulatoriškai, kad jai taikomas sanatorinis gydymas, kad susirgimas lėtinis (2 t. 3 b.l.), tačiau byloje nėra įrodymų apie jai taikytą ambulatorinį ar sanatorinį gydymą.
Ieškovas bylos nagrinėjimo metu siūlė mokėti dukrai sumažintą išlaikymą ir išlaikymą priteisti turtu, t.y. miškų ūkio paskirties žeme, tačiau tokio reikalavimo teismui nereiškė, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Tik pažymi, kad vaikui išlaikymas pirmiausia reikalingas jo kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl priteisus išlaikymą nekilnojamuoju turtu gali būti pažeisti vaiko interesai. Ieškovas nurodė, kad jo siūlomas žemės sklypas šiuo metu vertas apie 8000 Lt ir jo vertė ateityje tiks augs. Todėl, teismo nuomone, tai užtikrins, jog ir ateityje ieškovas turės galimybę teikti dukrai išlaikymą.
Įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, vaikų lygybės principu, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį po santuokos nutraukimo ir turimus išlaikytinius, vaikų poreikius, teismas daro išvadą, kad ieškovas neatskleidžia teismui savo tikrosios turtinės padėties ir gali teikti savo dukrai M. šalių sutartą 450 Lt dydžio išlaikymą, todėl ieškinys atmestinas (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 185 str. ). Teismo nuomone, patenkinus ieškovo ieškinį, iš esmės būtų pažeisti nepilnametės M. S. interesai, teisingumo ir sąžiningumo principai ir sudaryta galimybė tėvui, privalančiam ir turinčiam finansines galimybes teikti išlaikymą, išvengti šios pareigos vykdymo.
Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams.
Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 40 Lt už pažymas (1 t. 61, 62 b.l.) ir 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (1 t. 65 b.l.) (CPK 93 str.). Iš ieškovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei - 55 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3p., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos CPK 263 str., 265 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 640 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 55 Lt (penkiasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.