Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui (skundą padavusiam asmeniui) A. K., Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos atstovei I. M., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2014-05-12 nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ak-12 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 5 d. teisme gautas A. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ak-12 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nagrinėjant bylą administracinės komisijos posėdžiuose nebuvo atsižvelgta ir vertinti jo paaiškinimai, dalis byloje surinktų rašytinių įrodymų ir dokumentų. Projektuojant žemės sklypus, nurodytas įvažiavimas buvo paliktas jam ir kitam kaimynui - G. L., siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi jiems priklausančiais žemės sklypais. Su kaimynu jokių nesutarimų nekilo. Nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo priėmusi komisija, nagrinėdama administracinę bylą traktavo, kad per jo sklypą yra bendro naudojimo kelias. Jam nuosavybės teise priklauso 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo planas sudarytas 2004-12-14 atliekant preliminarius matavimus, vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika ir sklype pažymėta ne bendro naudojimo kelias, o įvažiavimas (jo plotas neįtrauktas į sklypo plotą).

Teismo posėdžio metu administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos - Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos atstovė I. M. prašė skundo netenkinti ir nurodė, kad A. K. buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR Kelių įstatymo 2 str. nustato, kad kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Šio įstatymo 3 str. nustato, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Vidaus keliai - tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių), ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos, vietinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis yra 10 metrų.

Varėnos rajono savivaldybės administracija 2014-07-24 rašte Nr. PSD-3186-(3.2) nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybės vietinių kelių ir gatvių sąrašuose nėra įvažiavimo, esančio (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., tarp piliečiams A. K. ir G. L. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Todėl įvažiavimas tarp A. K. ir G. L. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų gali būti traktuotinas tik kaip vidaus kelias (įvažiavimas), o ne bendro naudojimo kelias. Keliui, vedančiam per fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris gali būti naudojamas kitų fizinių ar juridinių asmenų, turi būti nustatytas kelio servitutas. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklype nustatytos tik tokios sklypo specialios žemės naudojimo sąlygos: žemės sklype įrengtos elektros linijų apsaugos zonos. Nėra duomenų, kad žemės sklypui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas koks tai servitutas ar kiti sklypo naudojimo apribojimai. LR CK 4.111 str. nustato, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama teisė naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą. Servitutas, tame tarpe ir kelio servitutas, gali būti nustatytas administraciniu aktu, įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimu. LR CK 4.117 str. numato, kad kelio servitutu gali būti nustatyta teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku.

Šiuo atveju, užtikrinant galimybę privažiuoti prie fekalijų rezervuaro, privalėjo būti nustatytas kelio servitutas apskrities viršininko sprendimu - administraciniu aktu. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatoma valstybinės žemės sklypą grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti, parduoti ar kitaip perleisti, servitutas gali būti nustatomas savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis bei juos aptarnauti (Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės). Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos (1998-04-23 įsak. Nr. 207) 36 punktu nustatyta, kad reikalingais žemės servitutai nustatyti tada, kai žemės servitutas reikalingas prieiti ir privažiuoti prie visuomeniniams poreikiams naudojamos teritorijos, poilsiaviečių, kapinių, gamtos ir kultūros paminklų. Todėl nustačius, kad šis kelias skirtas naudotis ne tik žemės sklypo savininkams, Alytaus apskrities viršininko administracija, grąžindama nuosavybėn žemės sklypą, privalėjo nustatyti kelio servitutą. Nesant nustatyto kelio servituto, tokiu keliu, jei jis ir būtų, galėtų naudotis tik to sklypo savininkai, o ne tretieji asmenys ir toks kelias nebūtų skirtas visuomeniniams tikslams. Pažymėtina, kad privažiuoti prie fekalijų šulinio galima kitais keliais, t. y. keliu į Alksnyno gatvę, kas pažymėta pačiame komisijos nutarime.

Be to, nuobauda A. K. paskirta pažeidus procesinį terminą.

ATPK 250 str. 7 p. numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

ATPK 35 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Remiantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VPS PP tyrėjo A. L. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. K. pažeidimą padarė 2013-05-24. Nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2013-11-24. Bylos medžiagoje yra 2013-11-25 nutarimas pratęsti pranešimo tyrimo terminą, o ne administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Šio nutarimo rezoliucine dalimi nutarta pratęsti tik pranešimo tyrimo terminą iki 2014-05-24, bet ne nuobaudos skyrimo terminą. Šiuo atveju, jeigu būtų pratęstas ir nuobaudos skyrimo terminas, jis būtų pratęstas pavėluotai, nes nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2013-11-24.

Pagal suformuotą teismų praktiką motyvuotas sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-1494/2007, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N556-594/2008, 2010 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010 ir kt.). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., 3 d., 250 str. 1 d. 1 p., 7 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 12 d. priimtą nutarimą Nr. ak-12, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.